2022-12-14 Nr. AB-31064-3-62-3-00066-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-400-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00066-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu (2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 14 d.) buvo kalinamas Marijampolės PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Sanitariniame mazge buvo pradėtas remontas, todėl, norėdamas pasinaudoti tualetu, turėdavo eiti į 8-o būrio tualetą. Visą ginčo laikotarpį, naudojantis sanitariniais įrenginiais, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, nes tualetai buvo be durų. Pareiškėjas dėl turimų sveikatos susirgimų, neturėdamas sanitariniame mazge privatumo, buvo žeminamas kitų nuteistųjų. Teigė, kad 16-ajame ir 17-ajame būriuose buvo 47 nuteistieji, 8-ajame būryje – 35 nuteistieji, o sanitariniame mazge, kuriuo buvo priversti naudotis trijų būrių didelis skaičius nuteistųjų, buvo įrengti tik 3 klozetai ir 3 pisuarai, todėl susidarydavo nuteistųjų eilės; norint pasinaudoti tualetu arba nusiprausti kildavo sunkumų, nesusipratimų, pykčių. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė pažeminimą, nepatogumus, pablogėjo sveikata.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pagrįsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus. Pareiškėjas patikslino neturtinės žalos atsiradimo laikotarpį ir prašė neturtinę žalą priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dienos metu dėl didelių eilių prie sanitarinių įrenginių jais negalėjo pasinaudoti. Pareiškėjas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)), todėl sanitariniame mazge jam buvo reikalingas privatumas, kuris per remontą nebuvo užtikrinamas. Norėdamas laikytis asmeninės higienos, nakties metu eidavo į tualetą, šildydavo vandenį, kad galėtų apsiprausti. Teigė, kad tai sukėlė didelių nepatogumų. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas. Nurodė, kad šiuo metu Marijampolės PN 16-ojo būrio sanitarinį mazgą sutvarkė, tualetuose įrengė duris, į sanitariniame mazge esantį dušą tiekiamas šiltas vanduo. Papildomai paaiškino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, patirdamas dvasinius išgyvenimus, karantino metu negalėjo nueiti pas psichologą.

4. Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 7/07-179 „Dėl nuteistųjų pervedimo iš brigados į brigadą“ pareiškėjas buvo pervestas iš 19-ojo būrio į 16-ąjį būrį. Kadangi 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu vyko Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrių patalpų remonto darbai, nuteistieji buvo vedami į 8-ojo būrio sanitarinį mazgą. Marijampolės PN 16-ajame ir 17-ajame būriuose galėjo gyventi iki 82 nuteistųjų, o 8-ame būryje – iki 48 nuteistųjų, tačiau, koks konkretus nuteistųjų skaičiaus buvo būriuose ginčo laikotarpiu, negali nurodyti dėl nuteistųjų kaitos. Dėl nuteistųjų išvykimų, dalies nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas būriuose nuteistųjų būna mažiau, todėl pateikė didžiausią galimą nuteistųjų skaičių būriuose. Paaiškino, kad Marijampolės PN 8-ajame būryje yra 4 sanitariniai įrenginiai, prie praustuvės, kurioje įrengti 5 čiaupai, vienu metu gali praustis 5 asmenys, sanitarinio mazgo patalpos ir įrenginių būklė yra gera. Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrių remontas prasidėjo 2020 m. lapkričio 17 d. ir baigėsi 2020 m. gruodžio 8 d., kai buvo surašytas Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-4354. Remonto darbai buvo vykdomi gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jie vyko trumpai. Atsakovo vertinimu, remonto darbai nesukėlė pasekmių, kurias būtų galima įvertinti pinigais. Pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo remonto darbų, kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė, Marijampolės PN administracijai skundų neteikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas visų pirma nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, patirtą pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekant netinkamomis sąlygomis.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose 16-ame būryje. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu, kai vyko Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrio patalpų remonto darbai, šių būrių ir 8-ojo būrio nuteistieji naudojosi vienu sanitariniu mazgu, kuriame yra įrengti 4 sanitariniai įrenginiai, o praustuve, kurioje įrengti 5 čiaupai, vienu metu galėjo naudotis 5 asmenys. Atsakovo atstovas nepateikė tikslių duomenų, koks asmenų skaičius kartu su pareiškėju 16-ajame, 17-ajame ir 8-ajame būriuose ginčo laikotarpiu naudojosi sanitariniais įrenginiais ir kaip jis kito, tačiau nurodė, kad 16-ajame ir 17-ajame būriuose gali gyventi iki 82 nuteistųjų, o 8-ajame būryje – iki 48 nuteistųjų.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytas sanitarinių įrenginių skaičius nesutampa su pareiškėjo nurodytų sanitarinių įrenginių skaičiumi. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovo pateiktos sanitarinio mazgo fotonuotraukos patvirtina atsiliepime nurodytą 8-ojo būrio sanitariniame mazge įrengtų įrenginių skaičių, teismas rėmėsi Marijampolės PN pateiktais duomenimis apie 8-ojo būrio sanitariniame mazge įrengtus 4 sanitarinius įrenginius ir praustuvę su įrengtais 5 čiaupais bei duomenimis apie didžiausią 16-ajame, 17-ajame ir 8-ajame būriuose galėjusių būti nuteistųjų skaičių.

10. Byloje pateikto 2020 m. lapkričio 17 d. defektinio akto ir 2020 m. gruodžio 8 d. Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų akto duomenys patvirtino, kad Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrių sanitarinių mazgų patalpose buvo atliekami remonto darbai, kurie buvo baigti 2020 m. gruodžio 8 d.

11. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad 16-ojo būrio sanitarinio mazgo remonto darbų laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais 16-ojo, 17-ojo ir 8-ojo būrių nuteistaisiais, kurių didžiausias skaičius galėjo būti 130, naudojosi 4 sanitariniais įrenginiais, 5 vandens čiaupais (vienu čiaupu naudojosi 26 nuteistieji, t. y. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi daugiau nei 32 nuteistieji, o vienu vandens čiaupu teko naudotis 26 nuteistiesiems.

12. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių ir praustuvių kiekiu pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi (toliau – ir Aprūpinimo normos) nuostatas. Įvertinęs būriuose įrengtų sanitarinių įrenginių, vandens čiaupų skaičių ir būriuose galėjusių gyventi didžiausią nuteistųjų skaičių, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo jausti nepatogumų dėl sanitarinių įrenginių ir vandens čiaupų trūkumo ir dėl šios priežasties susidarančių nuteistųjų eilių. Teismo vertinimu, tai, kad šie patogumai kilo dėl 16-ojo ir 17-ojo būrių sanitarinių mazgų remonto darbų, negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti Marijampolės PN pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, įskaitant ir teisės aktais nustatytą aprūpinimą sanitariniais įrenginiais.

13. Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualetai buvo be durų. Teismas nusprendė, kad Marijampolės PN ir pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniame mazge įrengtos tik unitazus skiriančios sienelės. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas naudojosi sanitarinio mazgo patalpa, kuri įrengta atskirai nuo gyvenamųjų patalpų.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu, esančiu specialioje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, bei atsižvelgęs į suformuotą teisminę praktiką, padarė išvadą, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Marijampolės PN įrengtų sanitarinių patalpų yra konstatavęs, kad, įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi nuteistasis, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, nuteistasis naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. kalinimui kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas sanitariniame mazge, kuriuo naudojosi pareiškėjas, neužtikrino privatumo.

16. Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam teko naudotis nehigieniškais sanitarinio mazgo įrenginiais. Tačiau teismas, įvertinus byloje pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sanitarinio mazgo vaizdas, priėjo prie išvados, kad šie įrodymai nepatvirtina išvados, jog sanitarinio mazgo įrenginiai būtų nešvarūs, kad jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Be to, nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamo sanitarinio mazgo būklės būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, teikęs skundus kompetentingoms institucijoms ir prašęs patikrinti ir įvertinti šios patalpos būklę. Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai laikytini kaip vieni iš objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti bylos proceso dalyvių nurodytus teiginius. Teismas nusprendė, kad nesant rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota ginčo laikotarpiu buvusi nustatytų reikalavimų neatitinkanti sanitarinio mazgo įrenginių būklė, pareiškėjo teiginiai vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti ir dėl to atmetami.

17. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas 16 dienų Marijampolės PN buvo kalinamas tinkamai neaprūpinus sanitariniais įrenginiais.

18. Pareiškėjas kaip neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nurodė patirtą pažeminimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą ir patirtai žalai atlyginti prašė priteisti 500 Eur. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo pagalbos. Pareiškėjas tvirtino, kad kreiptis psichologinės pagalbos trukdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas dėl Covid-19 infekcijos. Teismas nusprendė, kad tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo nutraukusi psichologinės paramos nuteistiesiems teikimą.

19. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis pareiškėją 2020 m. lapkričio 24 d. konsultavo šeimos gydytojas ir nustatė vidinius (duomenys neskelbtini) ir paskyrė medikamentinį gydymą; 2020 m. gruodžio 3 d. pareiškėją konsultavo gydytojas psichiatras dėl nemigos ir paskyrė medikamentinį gydymą; 2020 m. gruodžio 8 d. konsultavo šeimos gydytojas dėl (duomenys neskelbtini) ir paskyrė medikamentinį gydymą; 2020 m. gruodžio 15 d. konsultavo gydytojas psichiatras dėl nemigos ir paskyrė medikamentinį gydymą. Pareiškėjo pateiktais duomenimis, 2016 metais buvo operuotas dėl (duomenys neskelbtini).

20. Taigi, teismas įvertino, kad duomenys apie pareiškėjui 2020 m. lapkričio 24 d. – 2020 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu nustatytus sveikatos sutrikimus nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad juos nelėmė nustatytas sanitarinio mazgo įrenginių trūkumas. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų reikalavimų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

21. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 80 Eur.

III. 22. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 80 Eur neturtinę žalą, neturtinės žalos nepriteisiant. Kitą skundo dalį prašo palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtinė žala pripažintas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, kai pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

24. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl netinkamų laikymo Marijampolės PN sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

25. Atsakovo vertinimu, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (psichologo bei gydytojo pažymos) įrodo, jog pareiškėjas nepatyrė jokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginami pinigine išraiška. Teismas išvadą, kad pareiškėjas tariamai patyrė dvasinius išgyvenimus ar jautė nepatogumus, padarė remdamasis vien pareiškėjo teiginiais, nors pareiškėjas dėl skunde išvardintų pažeidimų į administraciją, psichologus ar gydytojus nesikreipė.

26. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN.

28. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 80 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN atlyginti. Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas turėjo pagrindą pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Teismo nustatytos aplinkybės nėra kvestionuojamos, dėl to teisėjų kolegija vertina pareiškėjo atžvilgiu nustatytą pažeidimą, kiek tai yra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjui buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių ir praustuvių kiekiu pagal nurodyto teisės akto nuostatas. Įvertinęs būriuose įrengtų sanitarinių įrenginių, vandens čiaupų skaičių ir būriuose galėjusių gyventi didžiausią nuteistųjų skaičių, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo jausti nepatogumų dėl sanitarinių įrenginių ir vandens čiaupų trūkumo ir dėl šios priežasties susidarančių nuteistųjų eilių. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 16 dienų Marijampolės PN buvo kalinamas tinkamai neaprūpinus sanitariniais įrenginiais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Šios išvados nepaneigia ir Marijampolės PN argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Marijampolės PN sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, sprendžia, kad teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra jokio pagrindo vertinti kaip per didelio jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius