2021-06-02 Nr. AB-11848-3-61-3-01092-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-337-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01092-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Energetikos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, A. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. T. 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-1856 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Energetikos skirstymo operatorius“ atstatyti neteisėtai panaikintą elektros įvadą (atnaujinti neteisėtai nutrauktą elektros energijos tiekimą) į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA lm, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav. (toliau – ir Objektas), žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpas, patalpų indeksas 1-1.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. T. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jai sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja reiškia reikalavimus dėl galbūt neteisėtų AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų nutraukiant elektros energijos tiekimą į Objektą (demontuojant iki Objekto nutiestą liniją), kadangi, jos nuomone sutartis dėl elektros energijos tiekimo turėtų galioti ir po jos tėvų mirties (iki šiol). Pareiškėja nesutinka su Tarybos Sprendimu, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas įpareigoti AB „Energetikos skirstymo operatorius“ atstatyti elektros įvadą iki Objekto ir atnaujinti neteisėtai nutrauktą elektros energijos tiekimą.

Teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės siekė, kad būtų atstatytas elektros įvadas iki Objekto ir atnaujintas nutrauktas elektros energijos tiekimas Objektui. Teismas pažymėjo, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su vartotoju – fiziniu asmeniu ir kitus santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VII skirsnis. Taigi, pareiškėjos prašomi atlikti veiksmai nelaikytini ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja E. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti jos skundą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes. Paaiškina, kad Taryba priėmė ir išnagrinėjo jos skundą, o Sprendime nurodė, kad šis administracinis aktas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 21R-259(AG-285/05-2021) atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo kaip nepriskirtiną šios komisijos kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėja aptaria Tarybos kompetenciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje ir 341 straipsnio 2 dalyje, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą teisę skųsti viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius sprendimus. Pažymi, kad, pagal Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės), 58 punktą, Tarybos sprendimai gali būti skundžiami pareiškėjo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad jos prašomi atlikti veiksmai nelaikytini ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, ir pabrėžia, jog ji turi teisę apskųsti Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimus įstatymuose nustatyta tvarka. Pareiškėja taip pat reiškia pretenzijas dėl per ilgos jos skundo nagrinėjimo Taryboje trukmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. lapkričio 4 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nurodė, jog ji į pardavėją / paslaugų teikėją AB „Elektros skirstymo operatorius“ kreipėsi 2020 m. birželio 9 d. ir gavo atsakymą 2020 m. rugpjūčio 17 d. (Nr. 12210). Paaiškino, kad pareiškėja ir jos sesuo A. J. yra ginčo gyvenamojo namo (Objekto) bendrasavininkės. Jos Objektą paveldėjo po tėvų mirties ((duomenys neskelbtini) metais), sutartis su elektros tiekėjais nebuvo nutraukta ar pakeista ir turėtų galioti iki šiol. 2009 metais A. J. ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (dabar – AB „Elektros skirstymo operatorius“) sudarė elektros pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu gretimame žemės sklype, priklausančiame A. J., buvo įrengtas vienkainis elektros apskaitos prietaisas (įvadinė elektros apskaitos spinta SKS-1). Pareiškėjos teigimu, A. J. priklausančiame žemės sklype nėra jokio statinio, kuriame būtų vartojama elektros energija, o minėta elektros pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta A. J. siekiant neteisėtai pravesti elektros įvadą į Objekto dalį, paskirtą jai naudotis. Pravedus šį įvadą, AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2009 metais, be pareiškėjos žinios ir sutikimo, panaikino senąjį įvadą į Objektą, t. y. su pareiškėjos tėvais sudaryta sutartis buvo nutraukta. Pareiškėjai priskirtoje naudotis Objekto dalyje iki šiol nėra tiekiama elektra. Tokiais veiksmais, t. y. elektros tiekimo nutraukimu į pareiškėjai priskirtą naudotis Objekto dalį be jos sutikimo, taip pat neteisėtu elektros pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu su A. J. ir neteisėtu naujo elektros įvado įvedimu į gretimą žemės sklypą, AB „Elektros skirstymo operatorius“ padarė pareiškėjai žalą, nes pareiškėja negali naudotis jai priklausančiu turtu ar jį išnuomoti, dėl to patyrė nepatogumus, stresą, sveikatos pablogėjimą ir pan. Pareiškėja prašė įpareigoti AB „Elektros skirstymo operatorius“ atstatyti sunaikintą elektros įvadą ir apskaitą arba atlyginti 6 000 Eur, taip pat atlyginti turtinę žalą (30 000 Eur) ir neturtinę žalą (11 000 Eur).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl AB „Elektros skirstymo operatorius“ veiksmų, susijusių su elektros energijos oro linijos bei apskaitos pašalinimu bei sutarties su vartotoja nutraukimu, pagrįstumo, persiuntė šį prašymą Tarybai.

Taryba 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-6165 informavo pareiškėją, jog Tarybos kompetencijai nėra priskirta vertinti vartotojo galbūt patirtos žalos apimtį ir duoti privalomus nurodymus dėl jos atlyginimo, todėl atsisakytina nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja turi teisę dėl patirtos žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Taryba, išnagrinėjusi likusius pareiškėjos 2020 m. lapkričio 4 d. prašyme suformuluotus reikalavimus, ginčijamu 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. R2-(VTGI)-1856 jų netenkino (Skundų nagrinėjimo taisyklių 53.6.3 p.). Taryba pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius (nei apie sudarytas sutartis, nei apie iki Objekto buvusius įrengtus elektros tinklus), todėl, nesant pagrįstų duomenų apie šių elektros tinklų demontavimą 2009 metais, nėra galimybės įvertinti tokio demontavimo pagrindą bei įpareigoti AB „Elektros skirstymo operatorius“ atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, susijusius su elektros įvado atstatymu. Kadangi šiuo metu Objektas nėra prijungtas prie skirstomųjų tinklų bei nenustatyta, kad Objektas anksčiau buvo prijungtas prie skirstomųjų tinklų, pareiškėja laikytina nauju vartotoju, kurio valdoma Objekto dalis prie skirstomojo tinklo gali būti prijungta laikantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, numatytos tvarkos (be kita ko, vartotojui padavus prašymą, 24 p.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vartotojų ir elektros energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 78 str. 1 d.). Ginčų sprendimo ne teismo tvarka įtvirtinta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje. Minėtame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, jog vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus (1 d.).

Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais (2 d.). Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (3 d.). Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba (4 d.).

Buitinių vartotojų (fizinių asmenų, perkančių energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla; 2 str. 2 d.) ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles (5 d.). Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu (7 d.).

Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos (9 d.).

Skundų nagrinėjimo tvarka taip pat įtvirtinta Energetikos įstatymo 341 straipsnyje, kuriame numatyta, kad Tarnyba (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka (1 d.). Taryba (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi (2 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka (3 d.). Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225, reglamentuoja vartotojų skundų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi nagrinėjimą Taryboje (šių taisyklių 1 p.). Vartotojų prašymai, nesusiję su teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, nagrinėjami pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Skundų nagrinėjimo taisyklių 4 p.). Vartotojų kreipimaisi į Tarybą dėl jų pažeistų teisių ar teisėtų interesų, susijusių su sutartiniais santykiais (prašymai nagrinėti ginčą), nagrinėjami remiantis Tarybos patvirtintomis Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis (Skundų nagrinėjimo taisyklių 5 p.). Pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka (Skundų nagrinėjimo taisyklių 58 p.).

Pagal Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 (toliau – ir Ginčų taisyklės), 1 punktą, šios taisyklės nustato ginčų neteisminio sprendimo procedūros Taryboje tvarką. Šių taisyklių nuostatos taikomos ne teismo tvarka sprendžiant: 1.1. vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo; 1.2. tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo; 1.3. iš sutartinių santykių kylančius vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo; 1.4. energijos išteklių biržos dalyvių ir kitų asmenų ginčus dėl energijos išteklių biržos administravimo, organizavimo ir kitos licencijuojamos energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos; 1.5. suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti; 1.6. vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo.

Ginčų taisyklėse taip pat nurodyta, be kita ko, jog pareiškėjas, manantis, kad Skundžiama įmonė (energetikos įmonė, geriamojo vandens tiekėjas, nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantis asmuo, dėl kurio veiksmų ar neveikimo yra kilęs ginčas; 6.5 p.), vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į Skundžiamą įmonę. Skundžiama įmonė privalo išnagrinėti Pareiškėjo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos (18 p.). Pareiškėjas, gavęs jo netenkinantį Skundžiamos įmonės atsakymą, arba Skundžiamai įmonei nepateikus atsakymo per Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ar šių taisyklių 18 punkte nurodytą terminą, turi teisę pateikti Tarybai prašymą nagrinėti ginčą, kad būtų apgintos pažeistos arba ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai <...> (19 p.). Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu (69 p.). Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos (70 p.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos 2020 m. lapkričio 4 d. prašyme bei skunde teismui išdėstytus argumentus ir aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėja inicijavo ginčą dėl AB „Energetikos skirstymo operatorius“ (anksčiau – AB „Vakarų skirstomieji tinklai“) veiksmų, 2009 metais sudarant elektros pirkimo-pardavimo sutartį su Objekto bendrasavininke A. J. ir minėtam asmeniui priklausančiame žemės sklype, esančiame greta Objekto, įrengiant įvadinę elektros apskaitos spintą SKS-1, nuo kurios elektros įvadas neteisėtai atvestas į A. J. priskirtą naudoti Objekto dalį, taip pat nutraukiant su pareiškėjos tėvais sudarytą sutartį bei elektros oro linijomis tiekiamos elektros tiekimą į Objektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kitaip tariant, pareiškėja į ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją kreipėsi iš esmės dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių demontavimo bei energijos tiekimo į jai naudoti priskirtą Objekto dalį nutraukimo, energijos pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo (nutraukimo). Iš anksčiau aptartų teisės normų darytina išvada, kad tokios pareiškėjos pretenzijos Taryboje turėjo būti išnagrinėtos vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsniu ir Ginčų taisyklėmis (Energetikos įstatymo 34 str. 4 d., Ginčų taisyklių 1.6 p.). Pareiškėja, nesutikdama su Tarybos priimtu Sprendimu, gali pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Energetikos įstatymo 34 str. 7 d., Ginčų taisyklių 69 p.). Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia nei aplinkybė, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą bei priimdama Sprendimą, galbūt neteisingai parinko šiuo atveju taikytinas teisės normas (vadovavosi Skundų nagrinėjimo taisyklėmis vietoj Ginčų taisyklių), nei tai, kad pareiškėja skunde teismui suformulavo ne reikalavimą ginčą tarp jos ir energetikos įmonės išspręsti iš esmės, o reikalavimus panaikinti Sprendimą ir įpareigoti AB „Energetikos skirstymo operatorius“ atstatyti neteisėtai panaikintą elektros įvadą (atnaujinti neteisėtai nutrauktą elektros energijos tiekimą) į Objektą (priešingu atveju formaliu pagrindu, dirbtinai būtų paneigtos įstatyme expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtintos tokių ginčų rūšinio teismingumo taisyklės).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) teisiniai santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio (6.383–6.391 str.) ir 6.161 straipsnio (viešoji sutartis) nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-491/2012, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-695-525/2016). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio (nesusijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu) ir todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 18 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė