e16d35cf-c39c-490f-bd53-4e8430defadd · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-192-431/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00809-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; (S) 3.4.3.2.3; 3.4.3.11; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transred“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transred“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 617,86 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Transred“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų reikalavimus, kurie sudaro 3 617,86 Eur.

BUAB „Transred“ vadovu nuo pat įmonės įkÅ«rimo buvo atsakovas. Paskutinis įmonės balansas VÄ® „Registrų centras“ buvo teiktas už 2012 metus. Pagal šį balansÄ Ä¯monė 2012 m. turėjo 336 197,00 Lt (97 369,00 Eur) vertės turto, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 306 154,00 Lt (88 668,33 Eur). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo registro duomenis ieÅ¡kovė neturėjo darbuotojų nuo 2015 m. kovo 21 d.

2. Po teismo nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo atsakovas UAB „Transred“ turto ir dokumentų bankroto administratorei neperdavė. Pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis ieÅ¡kovė neturi nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių. Paskutinis ieÅ¡kovės balansas patvirtina, jog ji buvo nemoki nuo 2012 metų, nes įmonės turtas sudarė 97 369,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 88 668,33 Eur. Todėl atsakovas privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Bankroto byla ieÅ¡kovai buvo iÅ¡kelta pagal UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kovė negali pateikti aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, bet tai nėra ieÅ¡kovės pareiga. Teismui pateiktų dokumentų pakanka reikalavimui patenkinti, nes dėl balanso nepateikimo kreditoriai patyrė žalÄ .

3. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog krovinių pervežimo paslaugas teikianti UAB „Transred“ neteko galimybių tęsti veiklÄ po 2012 m. įvykusios UAB MAXIMA LT priklausiusio apie 200 000,00 Lt vertės krovinio vagystės, įvykusios Vengrijoje. Ä®vykus vagystei, ieÅ¡kovė samdė teisininkus, siekdama kreiptis į Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ , tačiau pastaroji institucija atsisakė atlikti veiksmus ir informavo, kad krovinys bus laikomas pavogtu tik po 60 dienų. Tai lėmė situacijÄ , kad bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su tiekėjais.

4. IeÅ¡kovės apskaitÄ pagal sutartį vykdžiusi UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ buvo nedelsiant informuota apie susidariusiÄ situacijÄ ir papraÅ¡yta pateikti atitinkamus praneÅ¡imus valstybės institucijoms apie bendrovės veiklos pabaigÄ . Tačiau buvo pateiktas tik praÅ¡ymas panaikinti PVM mokėtojo kodÄ . Tuo tarpu kiti teisės aktų reikalavimai dėl faktinių priimtų apskaitos dokumentų įtraukimo ir deklaravimo arba įmonės apskaitos dokumentų grÄ Å¾inimo teisėtam UAB „Transred“ vadovui nebuvo įvykdyti.

UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė reikalavo iÅ¡ankstinio mokėjimo, kurio UAB „Transred“ neturėjo galimybės atlikti. Apskaitos įmonė teigė, kad negavusi atlyginimo ji neapskaitys turimų dokumentų. Todėl teismui pateiktos netikslios sumos, ieÅ¡kovė nebeturi turto. Atsakovas pats deklaruoti arba įpareigoti kÄ nors kitÄ neturėjo galimybės, kadangi UAB „Transred“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi apskaitos įmonė negrÄ Å¾ino dokumentų. UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ disponavo ir, tikėtina, iki Å¡iol disponuoja visais UAB „Transred“ apskaitos dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės 2012 m. balanse nurodyta, kad įmonė turi 336 197 Lt (97 369,38 Eur) vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 306 154 Lt (88 668,33 Eur). Tačiau į Å¡iÄ sumÄ buvo įtraukta 175 404 Lt (50 800,51 Eur) suma, kuri turėtų bÅ«ti mokama po vienerių metų, t. y. Å¡i suma negali bÅ«ti vertinama kaip pradelsti įmonės mokėjimai kasacinės instancijos teismo suformuluoto įmonės nemokumo sÄ vokos aiÅ¡kinimo prasme (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 2 dalis). KokiÄ dalį iÅ¡ grafoje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytos 130 750 Lt (37 867,82 Eur) sumos sudarė pradelsti mokėjimai taip pat neaiÅ¡ku, tokių duomenų bankroto administratorė nepateikė.

7. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės pradelsti mokėjimai turi virÅ¡yti pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. nagrinėjamu atveju – 48 648,69 Eur (97 369,38 Eur /2). Balanse nurodytos po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai negali bÅ«ti vertinami kaip pradelsti mokėjimai ataskaitiniais metais, t. y. sudarant įmonės balansÄ už 2012 ataskaitinius metus, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (37 867,82 Eur) nevirÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (48 684,69 Eur).

Be to, neaiÅ¡ku, kokia dalis iÅ¡ 37 867,82 Eur įsipareigojimų buvo pradelsta. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad oficialių duomenų apie 2012 m. ieÅ¡kovės finansinę atskaitomybę ir UAB „Transred“ turto bei įsipareigojimų santykį tuo laikotarpiu nėra. Kitų duomenų, ar po 2012 m. įmonės įsipareigojimai didėjo, taip pat nepateikta. Darbuotojai darbo santykius nutraukė iÅ¡ esmės 2013 m.

8. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5323-781/2016 patvirtintÄ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovės skola VSDFV Vilniaus skyriui sudaro 36,25 Eur, įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai – 531,34 Eur. Taip pat buvo patvirtinti dviejų trečios eilės kreditorių reikalavimai: UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ – 1 832,56 Eur ir ADB „Gjensidige“ – 1 217,71 Eur. Byloje nėra duomenų, kad 2012 m. gruodžio 31 d. ar 2013 m. balandžio 19 d. (balanso sudarymo dienÄ ) ieÅ¡kovė pagal Ä®BÄ® nuostatas buvo nemoki. IeÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybės, kada įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos kėlimo, o į bylÄ pateiktų duomenų nepakanka iÅ¡vadai, kad įmonės 2012 m. balanso sudarymo dienÄ jos pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai virÅ¡ijo ½ įmonės turto dalį, t. y. įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki.

9. IeÅ¡kovės argumentas, kad žala iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista dėl to, kad bankroto administratorei bankroto bylÄ iÅ¡kėlusio teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis nebuvo atsakovo įvykdytas, nekeičia teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodymo. Ginčo dėl fakto, kad įmonės buhalterinę apskaitÄ nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. tvarkė UAB „Teisės ir finansų sprendimai“, kurios pareiÅ¡kimu buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ir visi apskaitos dokumentai buvo Å¡ioje bendrovėje, o ne atsakovo žinioje, nekilo.

Patikrinus LITEKO sistemos duomenis nustatyta, kad bankroto administratorė nesikreipė dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovo, sankcijų taikymo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės dėl dokumentų neturėjimo, jiems esant bendrovės apskaitÄ tvarkiusios bendrovės žinioje.

10. IeÅ¡kovė, net teismo paraginta, nepateikė duomenų apie UAB „Trasred“ turtÄ , kurie atitiktų Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus požymius. IeÅ¡kovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad 2012 m. bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ lygį, kuriam esant įmonė pripažįstama nemokia. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad įmonė bÅ«tų prisiėmusi papildomų įsipareigojimų ir pan. IeÅ¡kovė neįvykdė CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimus.

Nenustačius, kad balanso sudarymo dienÄ Ä¯monė buvo nemoki, taip pat nesant duomenų, kada ieÅ¡kovės vertinimu, įmonė tapo nemoki, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios įmonės vadovas – atsakovas – nepagrįstai neinicijavo bankroto procedÅ«ros, nes negalima nustatyti momento, kada įmonė tapo nemoki pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį. Neįrodytas neteisėtas atsakovo neveikimas. Nesant vienos iÅ¡ atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), atsakovo civilinė atsakomybė už ieÅ¡kovės nuostolius negalima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė BUAB „Transred“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ Ä¯siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Atsakovas pažeidė ypač svarbias imperatyvias pareigas įstatymuose nustatytas vadovui: tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus. Paskutinis įmonės finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas už 2012 metus, įmonės dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti, nebuvo sudarytas įmonės balansas nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis.

Ä®monės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nulėmusius tai, jog iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. 11.2. Bankroto administratorė pateikė teismui įmonės balansÄ už 2012 metus. Pagal šį balansÄ Ä¯monės turtas sudarė 97 369,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 88 668,33 Eur. Atsakovas neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo savo vadovaujamai įmonei, pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ pateikė kreditorė.

Ä®monė nebevykdė veiklos ne nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o daug anksčiau, nes 7 iÅ¡ 9 įmonės darbuotojų buvo atleisti 2013 metais, pats įmonės vadovas nutraukė darbo santykius su įmone 2014 m. vasario 21 d. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad atsakovas pažeidė įstatymo nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra kaltas dėl bankroto bylos neinicijavimo savo vadovaujamai įmonei, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ne bankroto administratorę, o atsakovÄ pateikti teismui duomenis, kokie buvo įmonės pradelsti mokėjimai. 11.3.

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-391-178/2015 yra pasisakęs, jog neneigiant apelianto argumentų, kad bankrutuojančios įmonės administratorius iÅ¡ esmės neturi privilegijų atsakovo civilinės atsakomybės įrodinėjimo procese, negalima ignoruoti nagrinėjamos situacijos specifiÅ¡kumo, kai, esant duomenų apie buvusį įmonės turtÄ ir jais grindžiant reikalavimų dėl žalos atlyginimo, už turto iÅ¡saugojimų atsakingas asmuo ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų (galimai ir sÄ moningai juos slėpdamas, juo labiau, tyčinio bankroto atveju), bet ir vengia nurodyti aplinkybes apie jų buvimo vietų, neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus faktiÅ¡kai grindžia vien jam pareikÅ¡to reikalavimo neįrodytumu, kitaip tariant, neigia ieÅ¡kinį savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Taisyklė, jog civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus kaltę, privalo įrodyti ieÅ¡kovas, niekaip neÅ¡alina atsakovo pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumÄ ir paneigiančius ieÅ¡kovo teikiamus argumentus ir įrodymus visais civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo klausimais (CPK12,178 straipsniai). 11.4. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė procesinę Å¡alių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ atsakovo kaltės prezumpcijÄ ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ .

Teisme pats atsakovas nurodė, jog dėl 2012 metais įvykusios UAB MAXIMA LT priklausiusio gabento krovinio vagystės bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su tiekėjais, t.y. pats atsakovas pripažino, kad 2012 metais įmonė tapo nemoki. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad įmonė 2012 metais buvo nemoki, tik įrodinėjo, jog įmonė tapo nemoki ne dėl jo kaltės. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos vadovo civilinei atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį. Vien šios aplinkybės pripažinimas, kad po 2012 metais įvykusios krovinio vagystės įmonė tapo nepajėgi atsiskaityti su tiekėjais, buvo pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį. 11.5.

Ä®monių bankroto įstatyme administratoriui nėra nustatyta pareiga praÅ¡yti teismo skirti įmonės vadovui baudÄ dėl įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui. Kreiptis dėl baudos skyrimo yra administratoriaus teisė. Tuo tarpu atsakovui įstatyme yra nustatyta pareiga iÅ¡kėlus bankroto bylÄ perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus teismo nutartimi, kuria buvo iÅ¡kelta bankroto byla jo vadovaujamai įmonei.

Atsakovas buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriaus įsakymu. Todėl teismo iÅ¡vada, kad bankroto administratorius nesikreipė dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovo, vien dėl to, kad neprašė teismo skirti buvusiam vadovui baudos už dokumentų neperdavimÄ , yra nepagrįsta. 11.6. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis neturi įmonės dokumentų, nes jie yra buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioje įmonėje, neÅ¡alina atsakovo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pareiga perduoti įmonės dokumentus nustatyta įmonės valdymo organams, t.y. vadovui. Todėl administratorius turi teisę reikalauti perduoti įmonės dokumentus ne iÅ¡ bet kurio asmens, o tik iÅ¡ vadovo. Todėl teismas turėjo įpareigoti ne administratorių, o atsakovÄ pateikti teismui duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ir kitus duomenis. Atsakovo teiginys, jog bendrovė, tvarkiusi jo įmonės buhalterinę apskaitÄ , jam neperduoda įmonės dokumentų, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Be to, atsakovas, negalėdamas gauti dokumentų iÅ¡ bendrovės, kuri tvarkė jo įmonės buhalterinę apskaitÄ , galėjo ir turėjo kreiptis į teismÄ , iÅ¡kėlusį bankroto bylÄ , su praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti įmonės dokumentus iÅ¡ bendrovės, tvarkiusios jo įmonės apskaitÄ .

12. Atsakovas A. Ž. per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ bankrutuojančios įmonės vadovo padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams dėl to, kad įmonės vadovas nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5323-781/2016 iÅ¡kėlė UAB „Transred“ bankroto bylÄ ir bankroto administratore paskyrė MB „Bankrotų centras“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Transred“ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as, pagal kurį bendra patvirtintų reikalavimų suma – 3 617,86 Eur. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Transred“ vadovu buvo atsakovas. Bankroto administratorė teigia, jog pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui pateiktÄ balansÄ UAB „Transred“ nemoki buvo jau nuo 2012 m., todėl buvusiam įmonės vadovui taikytina Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė ir įmonei iÅ¡ atsakovo priteistina 3 617,86 Eur patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma.

15. Tuo atveju, jei yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada Å¡i pareiga kilo, ar bendrovės vadovai Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ir kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

16. Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentÄ . Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, gali bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pripažino, jog BUAB „Transred“ balanso duomenys nerodo jos nemokumo 2012 m. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nesant duomenų, kada įmonė tapo nemokia, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios įmonės vadovas nepagrįstai neinicijavo įmonės bankroto procedÅ«rų, nes negalima nustatyti momento, kada įmonė tapo nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su Å¡iomis pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina balanse esančius įmonės duomenis. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „Transred“ balansas nerodo įmonės nemokumo 2012 metais. Tačiau įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra vienintelis kriterijus, nustatant įmonės finansinę bÅ«klę. Todėl teismas turėjo vertinti visus byloje esančius ir kitus jam prieinamus vieÅ¡us duomenis.

18. ReikÅ¡minga byloje yra ta aplinkybė, jog pats atsakovas pripažino, kad dėl 2012 m. įvykusios didelės vertės gabento krovinio vagystės, UAB „Transred“ neteko galimybių tęsti veiklos, tapo nepajėgi atsiskaityti su tiekėjais. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog beveik visi darbuotojai darbo santykius su įmone nutraukė 2013 m. Be to, pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikusi kreditorė UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ kartu su pareiÅ¡kimu pateikė ir antstolio 2014 m. lapkričio 12 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/19045, kuriame nurodyta, jog antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto apylinės teismo 2014 m. vasario 24 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nerado jokio UAB „Transred“ turto, į kurį galimÄ bÅ«tų nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Taigi 2014 m. įmonė nebeturėjo iÅ¡ viso jokio turto, bet jos vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal turimus duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog 2013 m. UAB „Transred“ jau buvo nemoki.

19. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, Å¡is padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali bÅ«ti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, – mažesnis už jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014) 20.

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

21. Pagal aptartÄ teismų praktikÄ visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali bÅ«ti pripažinti žala tik iÅ¡imtiniais atvejais, jei ieÅ¡kovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas, su kreditoriais bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta. Vadovas atsako tik už žalos padidėjimÄ , kuris atsirado dėl jo paties neteisėto delsimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo bÅ«tent visÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ , tačiau nepateikia teismui jokių duomenų, kada Å¡i skola atsirado, ar ji didėjo nuo 2013 m. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Pažymėtina, jog pagal Ä®BÄ® nuostatas bankrutuojančios įmonės kreditoriai dėl jų reikalavimų patvirtinimų visų pirma kreipiasi į bankroto administratorių bei teikia jam visus skolos pagrindÄ ir dydį patvirtinančius duomenis.

22. Bankroto administratorius nuolat bendradarbiauja su įmonės kreditoriais tiek kreditorių susirinkimų metu, tiek vykdydamas kitas bankroto procedÅ«ras. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė turėjo galimybę pateikti teismui visus duomenis apie teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindÄ , pradžiÄ , skolos pradelsimo terminÄ bei galimÄ jos padidėjimÄ . Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios savo įrodinėjimo pareigos nevykdė ir nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti praÅ¡omos priteisti 3 617,86 Eur žalos dydžio ir atsakovo nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei priežastinį ryšį. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio.

23. IeÅ¡kovė įmonės vadovo atsakomybę taip pat grindžia aplinkybe, jog atsakovas nevykdė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ir neperdavė administratorei įmonės turto pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tačiau už Å¡ios pareigos nevykdymÄ buvusiam įmonės vadovui yra taikomos Ä®BÄ® numatytos sankcijos – baudos skyrimas bei apribojimas teisės nuo 3 iki 5 metų eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, o ne priteisiama įmonės kreditoriams padaryta žala.

24. Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas; 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , o ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017).

25. Priklausomai nuo to, kokiu faktiniu pagrindu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys bendrovės vadovui – ar tuo pagrindu, kad vadovas nevykdė pareigos laiku pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), ar tuo pagrindu, kad vadovas netinkamai organizavo buhalterinę apskaitÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniai), ieÅ¡kovas turi įrodyti, o teismas – nustatyti skirtingas faktines ir teisines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ Ä¯rodinėjo, remdamasi Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybe. Tuo tarpu jokių aplinkybių, kaip 3 617,86 Eur skola kreditoriams yra susijusi su įmonės vadovo netinkamu finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymu ar buhalterinės apskaitos organizavimu, ieÅ¡kovė nenurodė.

26. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laima Gerasičkinienė Asta Radzevičienė Alma Urbanavičienė