e16cb0b3-2f0a-49fd-a01a-044c758869e4 · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-302-493/2021 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00607-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r I M a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus Mariaus Glodo skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas n u s t a t ė :

1. A. L. (toliau – ir A. L.) 2020 m. spalio 28 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas atsakingu asmeniu, t. y. UAB „L.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d., 10.30 val., iki 2020 m. spalio 22 d., 14.00 val., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esant susitarimui dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės, V.

C. ir J. F. leido dirbti pagalbinių darbininkų darbÄ , kai asmenys, bÅ«dami pavaldÅ«s darbdaviui, jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, minėtame statybos objekte dėjo gyvenamojo namo stogo plėvelę, prikalinėjo grebėstus, J. F. pjaustė gyvenamojo namo grebėstus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymÄ .

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisenÄ A. L. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju joks realus darbas dar nebuvo atliekamas, vyko tik pokalbis dėl bÅ«simų darbų ir pasiruoÅ¡imas jiems. Taip pat, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. C. ir J. F. tik pastatė pastolius. Tuo tarpu jokių duomenų, kad V. C. ir J. F. atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus darbus, byloje nėra. Be to, teismas konstatavo, kad V. C. ir J. F. stogo dengimo darbus turėjo atlikti savarankiÅ¡kai individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu, o ne kaip UAB „L.“ darbuotojai. Teismas taip pat konstatavo, kad darbo užmokestį V. C. ir J. F. tiesiogiai turėjo mokėti ne A. L., o užsakovas D. T..

3. Apeliaciniame skunde Institucija praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo A. L. paskirti administracinę nuobaudÄ ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. 3.1. Skunde Institucija nurodo, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo neigė savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaręs jokios statybos darbų sutarties ir net neketino minėtame objekte vykdyti statybos darbų.

Pasak skundo autoriaus, byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad V. C. ir J. F. 2020 m. spalio 22 d. vykdė darbo funkcijas UAB „L.“ naudai. Nors Institucijos inspektoriams atvykus į objektÄ V. C. ir J. F. tuo metu realiai nedirbo, tačiau pirminiuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė statybos objekte dirbantys pirmÄ dienÄ . Taip pat, minėtÄ dienÄ V. C. ir J. F. realiai dirbto darbo faktÄ patvirtina foto lentelėse užfiksuotas pastolių sumontavimas, įrankių iÅ¡dėstymas, vienos eilės stogo plėvelės uždėjimas ir grebėstų pritvirtinimas, taip pat, stogo plėvelės rulonas, esantis ant pastolių. 3.2.

Skunde taip pat akcentuojama, kad iÅ¡ pirminių byloje esančių duomenų matyti, kad susitarimas tarp UAB „L.“ direktoriaus A. L. ir darbuotojų V. C. bei J. F. visgi buvo. Minėti darbuotojai dirbo pagalbinių darbininkų darbÄ , darbuotojai dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo naudodamiesi A. L. priklausančius darbo įrankius, taip pat, dirbo nustatytu laiku, į darbo funkcijų atlikimo vietÄ atvyko bei turėjo grįžti kartu su A. L. priklausančia transporto priemone, taip pat, buvo susitarta dėl atlyginimo.

Nei V. C., nei J. F. pirminiuose paaiÅ¡kinimuose neužsiminė apie jokį jų, kaip fizinių asmenų, vykdančių savarankiÅ¡kÄ veiklÄ , tiesioginį susitarimÄ dėl paslaugų teikimo (darbų atlikimo) su namo savininku D. T.. Atvirkščiai, nurodė konkrečias susitarimo aplinkybes dėl darbo su A. L.. Galiausiai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. spalio 22 d. darbo sutartys raÅ¡tu su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų darbo pradžiÄ nebuvo praneÅ¡ta.

Po atlikto patikrinimo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki Å¡iol (2021 m. balandžio 8 d.) tiek V. C., tiek J. F. buvo ir vis dar yra įdarbinti UAB „L.“. 3.3. Byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti vaizdai neabejotinai patvirtina faktÄ , kad statybvietėje gyvenamojo namo stogo plėvelės ir grebėstų dėjimo darbus vykdė UAB „L.“ - iÅ¡dėlioti įmonei priklausantys darbo įrankiai, pastatyti įmonės pastoliai, uždėta viena eilė stogo plėvelės ir pritvirtinti grebėstai, nors pats A.

L. teismo posėdžio metu neigė aplinkybę, jog 2020 m. spalio 22 d. minėtame statybos objekte darbus vykdė UAB „L.“. A. L. teismo posėdžio metu teigė, kad įmonės vardu minėtame objekte dirbti neplanavo. Patikrinimo metu raÅ¡ytinės sutarties dėl darbų atlikimo nebuvo sudaręs. Užsakovui pasakė, jog pats pagelbėti negali, tačiau gali surasti žmones, kurie atliktų reikiamus darbus. Visgi, Å¡iÄ aplinkybę paneigia pačio A. L. 2020 m. spalio 22 d. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad objekte darbus dirba pirmÄ dienÄ .

Vien tik civilinio pobÅ«džio raÅ¡ytinės statybos darbų sutarties nesudarymas neeliminuoja fakto, kad buvo vykdomas nelegalus darbas. Be to, akcentuotina, jog viena iÅ¡ UAB „L.“ vykdomų bei registruotų ekonominių veiklų yra pastatų statyba, kas neabejotinai apima ir stogų dengimo darbus. Pats A. L., kaip fizinis asmuo, verslo liudijimo neturėjo. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad V. C. nuo (duomenys neskelbtini) yra registravęs individualiÄ veiklÄ pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ (toliau – ir Pažyma), J.

F. verslo liudijimo neturėjo, Pažymos neregistravęs. Visgi, asmenims pateikus paaiÅ¡kinimus ir pradėjus administracinę teisenÄ , buvo nustatyta, kad tarp A. L. ir minėtų darbuotojų susiklostė darbo teisiniai santykiai bei konstatuota nelegalaus darbo požymius turinti veika. Vien tik faktas, kad V. C. buvo registravęs PažymÄ , Å¡iuo metu neeliminuoja ir nepaneigia nelegalaus darbo fakto. Skunde taip pat akcentuojama, kad, priimant nutarimÄ , teismas vadovavosi ne pirminiais patikrinimo metu užfiksuotais apklaustų liudytojų bei paties A.

L. parodymais, o teismo posėdžio metu pakeistais parodymais, nors teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra bÅ«tent pirminiai darbuotojų paaiÅ¡kinimai. Nors V. C. nurodė, kad paaiÅ¡kinime rašė tai, „kÄ diktavo VDI darbuotojas“, tačiau skunde akcentuojama, kad tiek V. C., tiek J. F. yra pilnamečiai asmenys, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, be to, abu asmenys buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

4. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. L. praÅ¡o Institucijos skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamÄ nutarimÄ bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimo kontekste.

6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. Atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos dispozicijÄ akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo, pažeidėjas savo veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

7. DK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

8. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai, nustatydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nepagrįstai suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. ir nelegaliai dirbusių V. C. ir J. F. pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams, nevertindamas jų nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje esantiems duomenims, taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę padarius jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .

10. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai V. C. ir J. F. nelegalų darbÄ patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog V. C. ir J. F. 2020 m. spalio 22 d., nuo 10 val. 30 min. iki 14 val. 00 min. atliko pagalbinių darbininkų darbÄ ir tokį darbÄ jie atliko ne savo, o bÅ«tent darbdavio – UAB „L.“ direktoriaus, t. y. A. L. iniciatyva ir pastarojo naudai. Å iuos darbus atliko darbdaviui žinant, susitarus su juo dėl atlygio už darbÄ , darbo laiko, darbo priemonių, pastarajam nesudarius su V. C. ir J. F. darbo sutarties raÅ¡tu ir nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios.

11. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamÄ teismų praktikÄ pagrindiniai įrodymai Å¡ios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Vertinant tokiÄ teismų praktikÄ nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir Å¡iuo atveju, sprendžiant A. L. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo atidžiau patikrinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek galimai nelegaliai dirbusių asmenų parodymus, duotus teisme, nesuteikiant jiems prioriteto prieÅ¡ pirminius paaiÅ¡kinimus duotus Institucijos pareigÅ«nams atliekant patikrinimÄ , taip pat, pareigÅ«nų, atlikusių patikrinimÄ , parodymus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau tai nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. 12. 2020 m. spalio 28 d.

Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1007-0310 nustatyta, jog 2020 m. spalio 22 d. nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimo metu statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 14 val. 10 min., atvykus į statybvietę, buvo rasti trys dirbantys asmenys – A. L. bei V. C. ir J. F., kurie vykdė gyvenamojo stogo plėvelės ir grebėstų dėjimo darbus. V. C. patikrinimo metu pateikė paaiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 10 val. 30 min. pradėjo dirbti statybos objekte, dirbo pagalbinius darbus (plėvelės uždėjimas, grebėstų prikalimas).

Ä® objektÄ atvyko su A. L., su minėtu asmeniu taip pat tarėsi dėl darbo. Buvo sutarę, kad jam mokės 30 Eur už dienÄ , Å¡iandien turėjo dirbti nuo 9 val. iki 17 val., dėl rytojaus pasakys A. L.. V. C. taip pat pažymėjo, kad jis naudojosi įmonės darbo įrankiais, akumuliatoriniu suktuku, pastoliais. Darbams vadovauja A. L. (1 t., b. l. 3). Atitinkamai J. F. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, patvirtindamas, kad patikrinimo metu jis dirbo pagalbinius darbus (pjaustė grebėstus), dėl konkretaus atlyginimo nebuvo susitaręs (1 t., b. l. 4). 2020 m. spalio 22 d. patikrinus VSDRV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad V.

C. ir J. F. nėra įmonės UAB „L.“ darbuotojai (1 t., b. l. 8).

13. Patikrinimo dienÄ (kai buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas) paaiÅ¡kinime pats A. L., nurodė, kad tikriname statybų objekte dirba pirmÄ dienÄ , tačiau su statybų objektu raÅ¡ytinės sutarties dėl darbų nėra sudarę. Buvo atliekami stogų plėvelės dengimo ir grebėstavimo darbai. Kartu su juo atvažiavo V. ir J.. Darbas buvo atliekamas su A. L. asmeniniais įrankiais (pastoliai, suktukai, kopėčios). Dėl darbo sutarties sudarymo susitarimo nebuvo (1 t., b. l. 5).

14. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti V. C. ir J. F., taip pat, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. savo parodymus pakeitė ir nurodė absoliučiai kitas aplinkybes nei paaiÅ¡kinimuose, teiktuose patikrinimo metu statybvietėje. Teisme V. C. parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. objekte atsivežė ir pasistatė pastolius. A. L. buvo kaip tarpininkas ir turėjo susitarti su užsakovu D. T., kad Å¡is jiems mokėtų po 30 Eur už dienÄ ir pabaigus darbus – likusiÄ sumÄ .

Tuo tarpu paaiÅ¡kinime rašė tai, kÄ diktavo Institucijos darbuotojai. Atitinkamai liudytojas J. F. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad A. L. jo ir V. C. klausė, ar jie galėtų uždengti stogÄ . Ä®vykio dienÄ vyko tartis dėl darbų, tačiau ne dirbti. Atsivežė pastolius, kuriuos nusprendė pastatyti viename namo Å¡one. Su A. L. kalbėjo, kad namo savininkas jiems mokės po 30 Eur. Be to, nurodė, kad paaiÅ¡kinime neteisingai nurodyta, kad pjaustė grebėstus, nes jis tik pabandė juos pjaustyti.

15. AukÅ¡tesniojo teismo manymu, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi liudytojų V. C. ir J. F. paaiÅ¡kinimais, duotais patikrinimo vietoje, kadangi minėtų liudytojų teisme duoti parodymai, jog A. L. buvo tik tarpininkas tarp jų ir užsakovo, o bÅ«tent užsakovas turės mokėti jiems atlyginimÄ , yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog nors D. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. L. nurodė, jog neužsiima stogo uždengimo darbais, tačiau žino asmenis, kurie dirba su patentu, kuriems D.

T. turės mokėti po 30 Eur per dienÄ , tačiau D. T. apklausos metu taip pat nurodė, kad už atliktÄ darbÄ pinigus galiausiai sumokėjo A. L.. Be to, administracinio nusižengimo byloje pateikta 2020 m. spalio 29 d. rangos sutartis, kuria UAB „L.“ įsipareigojo užsakovui D. T. atlikti rangos darbus (1 t., b. l. 110). Galiausiai, VSDFV informacijos duomenys patvirtina, kad V. C. ir J. F. nuo 2020 m. spalio 29 d. buvo įdarbinti UAB „L.“ (1 t., b. l. 36). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent UAB „L.“ buvo rangovas atliekant darbus statybos objekte ir V.

C. bei J. F. darbus atliko Å¡ios įmonės naudai. Be to, iÅ¡ byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad statybvietėje užfiksuoti darbo įrankiai, pastolių sudedamosios dalys, kopėčios. Minėti darbo įrankiai priklauso UAB „L.“ (1 t., b. l. 9-14). Nors V. C. ir J. F. teismo posėdžio metu teigė, kad įvykio dienÄ jokių darbų neatlikinėjo, tik pabandė pjauti grebėstus ir pastatė pastolius, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.

Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad į darbo laikÄ bet kuriuo atveju įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje. IÅ¡ minėtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad V. C. ir J. F. atliko A. L. pavestas darbines funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai, nes su asmenimis 2020 m. spalio 22 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo darbÄ nepraneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

16. KritiÅ¡kai vertintini ir pirmosios instancijos teisme V. C. ir J. F. duoti paaiÅ¡kinimai, jog, atvykus darbo inspektoriams, jie rašė tai, kÄ diktavo inspektoriai, buvo susijaudinę, todėl sutiko su visais jų klausimais, nors, iÅ¡ tiesų, toje vietoje jie dirbo savarankiÅ¡kai. Visų pirma pažymėtina, jog V. C. ir J. F. yra pilnamečiai asmenys, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, galinčių apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimÄ bei teisingÄ atvaizdavimÄ . Visų antra, Å¡i liudytojų versija prieÅ¡tarauja Institucijos atstovo paaiÅ¡kinimams, duotiems teismo posėdžio metu.

IÅ¡ teisme duotų liudytojo Institucijos pareigÅ«no Mariaus Glodo paaiÅ¡kinimų matyti, jog asmenims paaiÅ¡kinimai nebuvo diktuojami, jiems buvo užduodami tik tam tikri klausimai, susiję su nelegalaus darbo požymiais, tačiau asmenys į užduodamus klausimus atsakė savo žodžiais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl galimai netinkamo patikrinimÄ atlikusių darbo inspekcijos pareigÅ«nų elgesio, jų daryto poveikio duoti atitinkamus paaiÅ¡kinimus liudytojai ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bÅ«tų kreipęsi į tiesioginį pareigÅ«nų vadovÄ ar kitus atsakingus asmenis.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bÅ«tent tokį paaiÅ¡kinimÄ patikrinimo metu V. C. ir J. F., o tai pat ir pats A. L., pateikė įtakojami darbo inspektorių daromo spaudimo ir dėl to nesivadovauti jais.

17. Apygardos teismo manymu, nagrinėjamu atveju kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti A. L. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, turi bÅ«ti vertintini ir liudytojo D. T. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Pažymėtina, jog iÅ¡ liudytojų V. C. ir J. F. parodymų, o taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad Å¡is liudytojas ir A. L. buvo pažįstami, be to, D. T. parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – jau aptartiems nelegalaus darbo tyrimo aktui, nelegaliai dirbusių asmenų priminiams paaiÅ¡kinimams, byloje pateiktoms fotonuotraukoms bei tiesiogiai pažeidimÄ mačiusio Institucijos atstovo parodymams.

18. Aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad A. L. bÅ«damas darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, leido administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dirbti V. C. ir J. F. nesudaręs su jais raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

19. Konstatavus, jog A. L. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , spręstinas klausimas dėl nuobaudos jam paskyrimo. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

20. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobÅ«dį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su dviejų asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis, tačiau asmenys nelegaliai dirbo vos kelias valandas, vėliau buvo įdarbinti ir iki Å¡iol siejami darbo santykių su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę – tai, kad jis nėra baustas už analogiÅ¡ko administracinio nusižengimo padarymÄ , anksčiau jam paskirtas baudas sumokėjęs, mano, kad net ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus A.

L. minimaliÄ ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ â€“ 1 000 Eur. Teismas tiki, jog minimali administracinė nuobauda ir pats administracinio nusižengimo bylos procesas A. L. turės pakankamÄ poveikį, leis kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių nėra, todėl Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, skyrimas nesvarstytinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Mariaus Glodo apeliacinį skundÄ tenkinti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti A. L., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo Å¡io nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ â€“ 1001, bei administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK, kuris yra: 20124934959. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti nuobaudÄ bus pateiktas vykdyti priverstine tvarka. Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Arūnas Paštuolis