2016-03-09 Nr. AB-5277-3-63-3-02874-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-199-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02874-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą atsakovei E. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) prašymas, kuriuo iš atsakovės E. M. prašoma priteisti 24,09 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi, konstatavęs, kad prašymas Administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, minėtą prašymą atsisakė priimti.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskiruoju skundu prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Bendrovė teisę atlikti procesinius veiksmus Administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu Bendrovė įgaliojama atstovauti Administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad minėtas įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi. Be to, teismas nurodė, kad Administracijai ir Bendrovei 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 2 ir 3 d.), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą koncesijos sąvoką, rėmėsi Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-382/2010 ir konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – Bendrovei, kuri savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

Teismas pabrėžė, jog akivaizdu, kad tarp Administracijos ir Bendrovės šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjo atstovu įvardijama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsniu ir darė išvadą, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to, kai teismas išsprendė Administracijos, atstovaujamos Bendrovės, prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo priėmimo klausimą, naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi ir šis įgaliojimas nesukuria nei įstatyminio (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei atstovavimo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) teisinių santykių. Administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojime (be numerio) šiuo atveju taip pat nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl teismas sprendė, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl nurodytų aplinkybių nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.

II. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą bei panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį bei priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Administracijos pavedimu ir išimtinai Administracijos naudai. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, Bendrovė vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją. Pareiškėjo teigimu, pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai sprendė ginčą iš esmės ir vertino Administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė gali būti savarankiškas pareiškėjas ir kreiptis į teismą Administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas Bendrovės teisę teikti atskirąjį skundą Administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl Bendrovės veiksmai negali būti įvertinti kaip Administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Bendrovei, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį kontroliuojant jos surinkimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Bendrovė, savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-191-438/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016). Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomų duomenų apie suteiktus įgaliojimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012, 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. sausio 14 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nesprendžia pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo klausimo, o šio atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius