2020-12-16 Nr. AB-23997-3-61-3-02321-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-5114-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. K. W. (W. K. W.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. K. W. (W. K. W.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pilietis W. K. W. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-84 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės valstybę“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad prieglobsčio prašymo motyvas – grėsmė būti nužudytam arba įkalintam, nes jis priklauso (duomenys neskelbtini) (anglų kalba – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), rėmė jos veiklą. Iki apklausos jam pritrūko laiko gauti narystę (duomenys neskelbtini) patvirtinančius įrodymus, todėl apklausos metu atsakovui pateikė: 1) 2010 metų (duomenys neskelbtini) rašto kopijos nuotrauką, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas (vienas iš direktorių) investavo į šios įmonės veiklą; 2) 2009 m. lapkričio 26 d. muitinės kvito Nr. J913925 nuotrauką ir 2010 m. liepos 15 d. muitinės kvito Nr. 268529 nuotrauką – šie kvitai patvirtina, kad pareiškėjas vykdė importo / eksporto veiklą ir mokėjo mokesčius bei rinkliavas. Pareiškėjas teigė, kad pradėjo dirbti importo-eksporto kompanijoje ir eksportuodavo į (duomenys neskelbtini) maisto produktus, o iš (duomenys neskelbtini) įveždavo automobilių detalių, t. y. jis vykdė individualų verslą ir priklausė (duomenys neskelbtini), todėl iš gaunamų pajamų finansiškai rėmė (duomenys neskelbtini). Atsakovas prieš priimdamas Sprendimą bei konstatuodamas, kad šis pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu dėl to, jog jis nebuvo paremtas įrodymais, neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą suteikti pakankamai laiko gauti narystę (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus ir neįvykdė pareigos šią pareiškėjo pasakojimo dalį įvertinti racionaliai, visapusiškai ir objektyviai pagal pateiktus kitus rašytinius įrodymus.

3. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir pakankamai detalus, atsakovas nepagrįstai šiai pasakojimo daliai nepritaikė abejonės privilegijos principo ir šios pasakojimo dalies nepripažino nustatytu faktu. Analogiškai turi būti vertinamas ir kitas pareiškėjo argumentas, t. y. dėl vykdyto pareiškėjo persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) finansavimo iš verslo, kuris buvo vykdomas individualiai, o ne (duomenys neskelbtini) vardu, gaunamų pajamų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jas kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Migracijos departamentas pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje konstatavo, kad jis (pareiškėjas) neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, tačiau pareiškėjas vertino, kad jis turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl narystės (duomenys neskelbtini) bei jos finansavimo, o tai turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti teismo, Sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, taip pat turi būti pripažintas pakankamas pagrindas dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jis turi politinių ir finansinių problemų, t. y. priklauso (duomenys neskelbtini) ir yra jos regioninis aktyvistas, o nacionalistinė ir ekstremistinė (duomenys neskelbtini) (angų kalba (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) grasina jam susidorojimu ir kelia grėsmę jo gyvybei.

9. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą apie narystę (duomenys neskelbtini) ir sąsajas su (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad jis yra abstraktus, painus, nedetalus. Pareiškėjas, pasakodamas apie savo veiklą partijoje, negalėjo tinkamai paaiškinti savo vaidmens (duomenys neskelbtini), nuolat pabrėždavo, kad jis vykdė verslą partijos vardu, rėmė (duomenys neskelbtini) finansiškai, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nepateikė. Uždavus patikslinantį klausimą apie partijos rėmimą, pareiškėjas paminėjo, kad 2010 metais prezidento rinkimuose skyrė pinigų (duomenys neskelbtini) kandidatui į prezidentus S. F., kitų epizodų nenurodė. Pareiškėjas painiojosi, pasakodamas apie įstojimo į partiją aplinkybes. Pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą ir jo priežastis bei jam kilusias grėsmes taip pat yra painus, nedetalus, nenuoseklus. Pareiškėjas į jam teikiamus klausimus atsakinėjo vangiai, jo teikiami atsakymai dažnai buvo abstraktūs ar į klausimus nebuvo atsakoma, vengiama tikslaus, konkretaus atsakymo.

10. Atsakovas pažymėjo, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas priklausė (duomenys neskelbtini), o pasakojimas apie persekiojimą ir jo priežastis (duomenys neskelbtini) vardu vykdomas verslas) nėra nei išsamus, nei detalus, pateikti rašytiniai įrodymai (įmonės steigimo dokumentai) paneigia prieglobsčio prašytojo teiginius apie (duomenys neskelbtini) vardu vykdomą verslą, pareiškėjo pasakojimas apie partijos vardu vykdomą verslą ir tuo pagrindu patirtą persekiojimą nėra tikėtinas ir nelaikomas patikimu įrodymu.

11. Atsakovas teigė, jog Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

12. Atsakovas nurodė, kad surinktų duomenų kontekste įvertino pareiškėjo apklausų metu pateiktus teiginius bei paaiškinimus ir nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl priklausymo partijai negali būti laikomas atitinkančiu tikrovę.

13. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo be sąlygų pareiškėjui taikyti Įstatymo 83 straipsnyje nustatytą abejonės privilegijos principą, nes pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs ir išsamūs, į klausimus nebuvo atsakoma, vengiama tikslaus, konkretaus atsakymo. Siekiant gauti atsakymą, klausimus teko užduoti kelis kartus. Apklausos metu pareiškėjas nuolat pabrėždavo, kad iš šalies jis išvyko tiek dėl finansinių, tiek dėl politinių problemų, tačiau visas pareiškėjo pasakojimas ir atsakymai į klausimus nuolat nukrypdavo į jo verslo nesėkmes. Kelis kartus pareiškėjo buvo paklausta apie politinius išvykimo iš (duomenys neskelbtini) motyvus, tačiau pareiškėjas nesugebėjo tinkamai tų motyvų nurodyti ir paaiškinti, vis pabrėždavo, kad jis vykdė verslą partijos vardu. Pareiškėjas apie partijos vardu vykdomą verslą kalbėjo abstrakčiai, vardijo žinomų (duomenys neskelbtini) politikų pavardes. Rašytinių dokumentų apie partijos vardu vykdomą verslą nepateikė, o pareiškėjo pateiktas 2007 metų įmonės steigimo sertifikatas patvirtina, kad pats pareiškėjas buvo įmonės direktorius ir investuotojas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo W. K. W. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodė, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) politinių oponentų ir negali naudotis savo šalies gynyba. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. liepos 26 d., galiojantį iki 2027 m. liepos 26 d., ir jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2016 m. liepos 24 d. Pareiškėjas pirminės apklausos, įvykusios 2019 m. lapkričio 12 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) bei žinojo (duomenys neskelbtini) paslaptį. Artėjant prezidento rinkimams, pareiškėjas sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) narių, kurie liepė jam palikti gyvenamąją vietą, grasino nužudyti. Grasinimai prasidėjo maždaug likus 4 mėnesiams iki jo išvykimo iš šalies, jis buvo priverstas parduoti namą ir išvykti. 2019 metais 2 kartus vyko į (duomenys neskelbtini), kur kreipėsi dėl Lietuvos vizos išdavimo, tačiau jos negavo, o pareiškėjo draugas, kuris pažinojo advokatą E. K., pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini), vėliau, padedamas advokato, jis atvyko į Lietuvą. 2020 m. sausio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas sugrąžinti jam pasą, kuris būtinas atsiimant piniginę perlaidą. Pasas buvo grąžintas pareiškėjui pasirašytinai 5 darbo dienoms su įsipareigojimu pasą grąžinti per nurodytą laikotarpį. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjas savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, kirsdamas Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną. 2020 m. sausio 6 d. Augustavo užkardos pareigūnai sulaikė pareiškėją Lenkijos Respublikos teritorijoje ir grąžino į Lietuvos Respubliką.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo apklausos, vykusios 2020 m. gegužės 15 d., metu jis nurodė, jog priklauso (duomenys neskelbtini) ir yra regioninis aktyvistas, o nacionalistinė ir ekstremistinė partija (duomenys neskelbtini) grasina jam susidorojimu ir kelia grėsmę jo gyvybei. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turi politinių ir finansinių problemų, dėl kurių jis išvyko iš (duomenys neskelbtini). Problemos atsirado dėl buvusio (duomenys neskelbtini) prezidento M. R. Pareiškėjas pasakojo, kad studijuodamas universitete, 2000 metais įstojo į (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti importo-eksporto kompanijoje ir eksportuodavo į (duomenys neskelbtini) maisto produktus, o iš (duomenys neskelbtini) įveždavo automobilių detalių. Norint vykdyti tokią veiklą, buvo reikalinga licencija, o norint gauti licenciją, reikėjo turėti gerų pažįstamų valdančiojoje politinėje partijoje arba mokėti didelius kyšius, todėl tą licenciją jis ne visada turėdavo. Pareiškėjas nurodė, kad 2005–2006 metais, dirbant uoste, jis buvo apkaltintas, jog pardavė automobilių detales teroristams. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas buvo sulaikytas, vėliau jam už tai buvo skirta piniginė bauda. Pareiškėjas paaiškino, jog kaltinimai buvo pareikšti dėl politinių motyvų, kadangi jis iš verslo uždirbtais pinigais rėmė (duomenys neskelbtini), dėl to taip pat buvo sugriautas jo namas. Prie namo nugriovimo prisidėjo ministro B. žmonės (kaip nurodo Sprendime atsakovas – asmens tokiu vardu ar pavarde rasti nepavyko). Kitą savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2016 metais ar 2017 metais buvo priverstas parduoti, kadangi ministro D. M. žmonės atėjo į jo namus ir ginklu pagrasino jam bei liepė stabdyti savo verslą. Nors tuo metu valdžioje buvo (duomenys neskelbtini) partija, kuriai priklausė ir pareiškėjas, tačiau dėl grasinimų jis į policiją nesikreipė. Pareiškėjas manė, jog šie grasinimai buvo susiję su dabartiniu prezidentu M. R. (duomenys neskelbtini), toliau – (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas iš pirkimo–pardavimo verslo gaudavo didelį pelną ir rėmė (duomenys neskelbtini) partiją. Anot pareiškėjo, jam nebuvo leidžiama plėtoti verslą savo vardu, todėl jis tai darė, naudodamasis draugų vardais.

17. (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad, pasak pareiškėjo, dėl atsiradusių finansinių ir politinių problemų bei įsiklausydamas į draugo patarimą, jis nusprendė išvykti uždarbiauti į užsienį, tuo tikslu 2 kartus bandė gauti Lietuvos vizą. Tvarkyti dokumentus jam padėjo 25 metus Lietuvoje gyvenantis C. A. S. D. A., padedantis (duomenys neskelbtini) gauti draudimą ir darbą užsienyje. Pareiškėjas 2019 metų rugsėjo – spalio mėnesiais dėl vizos kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), tačiau abu kartus jam buvo atsisakyta ją išduoti, kadangi dėl darbo vizos tarpininkaujantys asmenys jau buvo tarpininkavę dėl darbo vizų išdavimo piliečiams, kurie neatvykdavo į sutartą darbo vietą. Pareiškėjas nurodė, kad jis į Lietuvą atvyko, sumokėjęs pinigus savo įdarbinimo tarpininkui C. A. S. A., kuris patarė vykti į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiks advokatas E. K. Pareiškėjas jautėsi apgautas, kadangi įdarbinimo tarpininkui sumokėjo 8 000 Eur, tačiau dirbti negali. Todėl užsienietis iš advokato pareikalavo grąžinti pinigus, teigė, jog įdarbinimo tarpininkas grasina jį nužudyti, jei šis reikalaus pinigų. Siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas, tikėtina, vykdė importo / eksporto veiklą ir mokėjo mokesčius bei rinkliavas; kad pareiškėjas kilmės šalyje reguliariai mokėjo baudas. Taip pat pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo kreipimosi į Muitinės generalinį direktorių kopijos nuotrauką, kur nurodyta, kad pareiškėjas prašo jo pasigailėti ir atleisti jį nuo likusios mokėti baudos, kuri buvo paskirta 2009 metais (byla (duomenys neskelbtini)/046, 047), kai jis, būdamas dokumentų tvarkytoju uoste, neoficialiai bandė sutvarkyti importo dokumentus keliems savo pažįstamiems. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo likusios baudos sumos mokėjimo, kadangi jis jau yra sumokėjęs didžiąją dalį baudos, yra įkeitęs namą, žmonos ir dukrų papuošalus. Jis kreipimesi taip pat nurodė, kad jau yra išleidęs visas santaupas šiai baudai padengti, jog jis yra bedarbis ir neturi lėšų pragyvenimui.

19. Teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintas pabėgėlių statuso taikymo nuostatas ir pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie pareiškėjo narystę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad į partiją įstojo 2000 metais (pirminės apklausos metu nurodė, kad 1999 metais), būdamas jos nariu, labai artimai bendravo su partijos nariais, ministrais M. S. ir L. G. Įstojęs į partiją, pareiškėjas gavo kortelę su numeriu, tačiau visi dokumentai 2000 metais sudegė gaisro metu. Oficialių pareigų partijoje pareiškėjas neužėmė. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pareiškėjo pasakojimo patikimumą vertino pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 116 punkte įtvirtintus kriterijus.

20. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini). Kanados imigracijos ir pabėgėlių tarnybos 2014 metų ataskaitoje „(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), įskaitant organizacinę struktūrą, narystę ir vietos bei nacionalinių skyrių skirtumus; rinkimai (duomenys neskelbtini) komitetuose vietos lygiu (2004 m. – 2014 m. lapkritis)“ nurodoma F. E. S. 2008 metų ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie (duomenys neskelbtini) organizacinę struktūrą, įstojimo į partiją tvarka. Pasak F. E. S., kiekvienas vyresnis nei 15 metų asmuo gali tapti (duomenys neskelbtini) nariu ir privalo užsiregistruoti rinkimų skyriuje. A. S. teigimu, norint tapti partijos nariu, vienintelis reikalavimas – įsigyti „nario žetoną“, šis ženklas leidžia asmeniui vienus metus būti partijos nariu. Praėjus šiam laikui, asmens narystė partijoje pasibaigia, jei ji neatnaujinama, įsigyjant naują žetoną. A. S. taip pat rašė, kad partijos narystės žetonus galima įsigyti iš vietos partijos atstovų, kurie juos dažnai parduoda vaikščiodami „nuo durų iki durų“. Tikslų partijos narių skaičių sunku nustatyti, kadangi narių skaičius nuolat svyruoja, priklausomai nuo politinės situacijos šalyje. (duomenys neskelbtini) laikoma atvira masine partija, todėl parama (duomenys neskelbtini) paprastai padidėja, kai opozicijos vyriausybės reputacija yra prasta, ir, atvirkščiai, parama mažėja, kai pati partija yra nepopuliari valdžioje.

21. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) ir sąsajas su (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, painus, nedetalus. Pareiškėjas, pasakodamas apie savo veiklą partijoje, negalėjo tinkamai paaiškinti savo vaidmens (duomenys neskelbtini), pabrėžė, kad jis vykdė verslą partijos vardu, rėmė (duomenys neskelbtini) finansiškai, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nepateikė, paminėjo, kad 2010 metų prezidento rinkimuose skyrė pinigų (duomenys neskelbtini) kandidatui į prezidentus S. F., kitų epizodų nenurodė. Pareiškėjas painiojosi, pasakodamas apie įstojimo į partiją aplinkybes, nurodydamas, kad į partiją įstojo 1999 metais kartu su kitais studentais, kitą kartą nurodė, kad įstojo 2000 metais su dėdės pagalba. Jo pasakojimas apie priėmimo į partiją tvarką neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, kuria remiantis, stojant į partiją, tereikia įsigyti nario žetoną. Pasak pareiškėjo, jis savo kaime nuėjo į partijos skyrių ir užsiregistravo. Dėl pasakojimo trūkumų bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo narystė (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie narystę partijoje nėra tikėtinas bei nelaikomas patikimu įrodymu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą ir persekiojimo priežastis bei jam kilusias grėsmes taip pat yra painus, nedetalus, nenuoseklus. Jis painiojosi ne tik datose, bet ir įvykiuose, o uždavus klausimą apie kitų (duomenys neskelbtini) narių persekiojimą, pareiškėjas nurodė viešai žinomą informaciją ir teigė, kad 2010 metų prezidento rinkimuose buvo didelis spaudimas kandidatui į prezidentus S. F. Apklausos metu jis pabrėždavo, kad iš šalies jis išvyko tiek dėl finansinių, tiek dėl politinių problemų, tačiau visas jo pasakojimas ir atsakymai į klausimus buvo siejami su verslo nesėkmėmis. Apie politinius išvykimo iš (duomenys neskelbtini) motyvus pareiškėjas negalėjo nieko nurodyti, tik abstrakčiai teigė, kad jis vykdė verslą partijos vardu, dokumentų apie partijos vardu vykdomą verslą jis nepateikė. Pareiškėjo pateiktas 2007 metų įmonės steigimo sertifikatas, patvirtina, kad jis buvo įmonės direktorius ir investuotojas.

22. Teismas nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė 2 tariamo persekiojimo epizodus: namo nugriovimas ir nepažįstamų ginkluotų asmenų grasinimai stabdyti verslą ir išvykti iš namų. Abu incidentus pareiškėjas siejo su politika. Kalbėdamas apie nugriautą namą, jis negalėjo įvardyti, kada tas namas nugriautas, dėl kokių priežasčių ir kas konkrečiai nugriovė namą. Pareiškėjas skundėsi atminties sutrikimais.

23. Teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie antrą tariamo persekiojimo epizodą, taip pat labai abstraktus. Pirminėje apklausoje pareiškėjas teigė, kad jam (duomenys neskelbtini) žmonės liepė stabdyti visą verslą ir išvykti iš namų. Migracijos departamento apklausoje pareiškėjas nurodė, jog kai valdžioje buvo jo (duomenys neskelbtini) partija, jis sustabdė visą savo verslą, kadangi į jo namus atėjo ginkluoti asmenys ir liepė jam stabdyti verslą ir išvykti iš namų. Uždavus patikslinantį klausimą, kas liepė išvykti iš namų ir stabdyti verslą, jis nurodė, jog tai buvo banditų veiksmai, vėliau patikslino, kad tai buvo G. R. žmonės. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 ar 2017 metais jam vieną kartą buvo grasinama su ginklu ir liepta išvykti, jis pakluso grasintojams ir, sustabdęs verslą bei pardavęs namą, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur taip pat užsiėmė verslu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie „verslo sustabdymą“ ir namo pardavimą prieštarauja jo 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipimesi į Muitinės generalinį direktorių pateiktai informacijai, remiantis kuria kreipimosi surašymo metu jis buvo įkeitęs namą, žmonos ir dukrų papuošalus, buvo bedarbis ir neturėjo lėšų pragyventi. Iš 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipimesi pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjo išvykimo į (duomenys neskelbtini) priežastis – finansiniai sunkumai, atsiradę dėl mokamų baudų, ir namo įkeitimas.

24. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas priklausė (duomenys neskelbtini), o pasakojimas apie persekiojimą ir jo priežastis (partijos vardu vykdomas verslas) nėra nei išsamus, nei detalus, pateikti rašytiniai įrodymai (įmonės steigimo dokumentai) paneigia pareiškėjo teiginius apie (duomenys neskelbtini) vardu vykdomą verslą, teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie partijos vardu vykdomą verslą ir tuo pagrindu patirtą persekiojimą nėra tikėtinas ir nelaikomas patikimu įrodymu.

25. (duomenys neskelbtini).

26. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 15 d. apklausos metu pareiškėjas savo laisvą pasakojimą pradėjo, skųsdamasis atminties sutrikimais. 2020 m. birželio 10 d. buvo pradėta papildoma užsieniečio apklausa, kurios metu jis nurodė, kad negali dalyvauti apklausoje, kadangi yra grįžęs iš ligoninės ir vartoja vaistus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl suicidinių minčių, liūdnos nuotaikos, sutrikusio miego, sunkumo susikaupti nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 2 d. buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kurio eigoje minėti simptomai atslūgo, pacientas išrašytas. Gydytojai rekomendavo 5 dienas tęsti medikamentinį gydymą, medikamentus palaipsniui nutraukti. 2020 m. birželio 15 d. atsakovas telefonu ir elektroniniu paštu konsultavosi su Psichiatrijos ligoninės gydytoja dėl vaistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poveikio atminčiai. 2020 m. birželio 16 d. gydytoja elektroniniu paštu atsakė, kad vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vartojami dozėmis, skirtomis pareiškėjui, gali turėti slopinantį poveikį, nežymiai paveikti dėmesio koncentraciją, lemti lėtesnį mąstymo tempą, tačiau ilgalaikės atminties nepaveikia ir nelemia negebėjimo atgaminti seniau vykusių įvykių. Remdamasis kvalifikuoto specialisto konsultacija apie vaistų poveikį, teismas nurodė, kad nėra tikėtina, jog pareiškėjo vartojami vaistai turi įtakos jo atminčiai be jo galimybei pateikti Migracijos departamentui informaciją, reikalingą jo prašymui pagrįsti.

27. Teismas analizavo Sprendime pateiktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nustatė, jog 2010 metais priešrinkiminių kovų metu atskiri politikai naudojosi nusikaltėlių pagalba ir baugino rinkėjus, o politikai susidurdavo su persekiojimu, tačiau 2019 metų rinkimai, stebėtojų nuomone, buvo sąlyginai ramūs, išskyrus pavienius smurto atvejus, nukreiptus prieš musulmonų mažumą ir konkretų rašytoją. (duomenys neskelbtini) su padidintu valdžios dėmesiu susiduria žmogaus teisių aktyvistai, žurnalistai, (duomenys neskelbtini) ar ryšiais su „(duomenys neskelbtini)“ įtariami asmenys. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo narystės (duomenys neskelbtini) faktą ar jo aktyvų dalyvavimą priešrinkiminėje kampanijoje, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios leistų priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie susiduria su padidintu valdžios dėmesiu (jis nėra žmogaus teisių aktyvistas ar žurnalistas, jo tautybė – (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta tariamo persekiotojo (šiuo atveju (duomenys neskelbtini), kurios atstovas laimėjo 2019 metais prezidento rinkimus) tikėtinų motyvų ir tikslų ieškoti pareiškėjo, siekiant jį sulaikyti ar nužudyti.

28. Teismas nustatė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo baustas administracine tvarka ir jam buvo skirta didelė piniginė bauda, jis patyrė finansinių sunkumų, todėl darė išvadą, kad tikrasis pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) motyvas yra ekonominio pobūdžio ir nelemia tarptautinės apsaugos poreikio. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Jo pateikti dokumentai (baudų kvitai, kreipimasis į teismą ir kt.) bei jo nesėkmingi bandymai 2019 metais gauti darbo vizą leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš šalies. Teismas vertino, jog nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog tariami grasinimai buvo reali jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, o kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

29. Teismas aptarė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, turėjo psichinės sveikatos problemų, Sprendime analizavo (duomenys neskelbtini) taikomus įvairius gydymo būdus, kurie yra prieinami tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, nurodė konkrečių vaistų įsigijimo galimybes (vaistą (duomenys neskelbtini), kuriuo Lietuvoje buvo gydomas pareiškėjas, galima įsigyti tiek iš valstybinių, tiek iš privačių tiekėjų), remdamasis įvairių šalių ataskaitomis (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie psichinės sveikatos gydymo įstaigas. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją bei į pareiškėjo asmenines aplinkybes (gyveno (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug 24 km nuo sostinės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame yra Nacionalinis psichinės sveikatos institutas, (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo žmona), tikėtina, kad pareiškėjas, grįžęs į (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, galės gauti gydymą.

30. Kadangi tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

31. Teismas aptarė Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Aprašo 125.4 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjas buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos su tikslu patekti į (duomenys neskelbtini), todėl teismas vertino, jog tikėtina, kad, atsisakius jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos bei per Europos vidines sienas nuvykti į kitą valstybę. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra turėjęs leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį.

32. Teismas aptarė Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 44.3.3 punktą, nurodė, jog atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas prieglobsčio pašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodė draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

33. Teismas vadovavosi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu ir sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino tą aplinkybę, jog pareiškėjui bus taikomas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, o atsižvelgus į tai, kad jis gali siekti pakartotinai atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar kitaip kelti nelegalios migracijos grėsmę, jo duomenys iš Nacionalinio sąrašo bus teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C.SIS II).

34. Teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento surinktos informacijos visumą bei pareiškėjo papasakotą istoriją tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdyje, darė išvadą, kad byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas ir jo deklaruojamos baimės šiuo aspektu taip pat nelaikė „visiškai pagrįsta“. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento surinkta informacija nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) turėtų tikslą siekti pareiškėjo mirties dėl jo politinės veiklos, jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Byloje nesant duomenų, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, ir vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

35. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog nesant priežasčių, nurodytų Įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, pareiškėjas išsiųstinas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavedant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Sprendimu pagrįstai uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei pagrįstai nurodyta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006) 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 36. Pareiškėjas W. K. W. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

37. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas priklausė (duomenys neskelbtini), o pasakojimas apie persekiojimą ir jo priežastis (partijos vardu vykdomas verslas) nėra nei išsamus, nei detalus, pateikti rašytiniai įrodymai (įmonės steigimo dokumentai) paneigia pareiškėjo teiginius apie (duomenys neskelbtini) vardu vykdomą verslą, jo pasakojimas apie partijos vardu vykdomą verslą ir tuo pagrindu patirtą persekiojimą nėra tikėtinas ir nelaikomas patikimu įrodymu, nes (duomenys neskelbtini) partija išsiskyrė į dvi frakcijas prieš rinkimus; net ir užklausus dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo narystę (duomenys neskelbtini), dėl partijos skilimo dokumentų reikėtų dar palaukti. Po 2020 m. spalio 20 d. įvykusių rinkimų, pareiškėjas turės galimybę gauti įrodymus, pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymo aplinkybės dėl pareiškėjo narystės (duomenys neskelbtini);

37.2. Nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjo atvejo analizė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų kontekste;

37.3. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

37.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, atmesdamas pareiškėjo skundą, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Migracijos departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.). Nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

39.1. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs nei žodinio, nei raštiško prašymo suteikti laiko gauti (duomenys neskelbtini) narystę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 15 d. vykusioje apklausoje paklaustas, ar turi ir / ar gali gauti dokumentus, įrodančius priklausymą partijai, atsakė, kad dokumentai yra prarasti, sudegę, t. y. pats pareiškėjas nurodė, kad dokumentai nėra išlikę ir jų gauti jis neturi galimybės. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), nesivadovavo vien tuo, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti priklausymą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas surinktų duomenų kontekste įvertino pareiškėjo apklausų metu pateiktus teiginius bei paaiškinimus ir nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas atitinkančiu tikrovę. Pareiškėjas, 2020 m. liepos 7 d. teikdamas skundą teismui, nurodė, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateiks narystę (duomenys neskelbtini) pagrindžiančius įrodymus, kurie paneigs Migracijos departamento sprendime padarytas išvadas. Šie pareiškėjo minimi įrodymai nebuvo pateikti nei iki bylos nagrinėjimo teisme, nei teikiant apeliacinį skundą;

39.2. Pareiškėjo atvejo vertinimas buvo atliktas remiantis surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija bei pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktais duomenimis. Migracijos departamentas atliko išsamią pareiškėjo atvejo analizę ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo tiek pirminės apklausos metu, tiek 2020 m. gegužės 15 d. Migracijos departamento atliktos apklausos metu pateikti teiginiai ir paaiškinimai apie tariamą grėsmę yra padriki, improvizacinio pobūdžio, o baimė patirti persekiojimą grindžiama tik jo paties prielaidomis. Apklausos metu pareiškėjas nuolat pabrėždavo, kad iš šalies jis išvyko tiek dėl finansinių, tiek dėl politinių problemų, tačiau visas pareiškėjo pasakojimas ir atsakymai į klausimus nuolat nukrypdavo į jo verslo nesėkmes. Kelis kartus pareiškėjo buvo paklausta apie politinius išvykimo iš (duomenys neskelbtini) motyvus, tačiau pareiškėjas nesugebėjo tinkamai tų motyvų nurodyti ir paaiškinti, vis pabrėždavo, kad jis vykdė verslą partijos vardu. Pareiškėjas painiojosi, pasakodamas apie įstojimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Vieną kartą pareiškėjas teigė, kad į (duomenys neskelbtini) įstojo 1999 metais kartu su kitais studentais, kitą kartą nurodė, kad įstojo 2000 metais su dėdės pagalba. Pareiškėjo pasakojimas apie priėmimo į (duomenys neskelbtini) tvarką neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos.

39.3. Tyrimo metu nebuvo patvirtintas pareiškėjo narystės (duomenys neskelbtini) faktas ar jo aktyvus dalyvavimas priešrinkiminėje kampanijoje, taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidintu valdžios dėmesiu (pareiškėjas nėra žmogaus teisių aktyvistas ar žurnalistas, jo tautybė – (duomenys neskelbtini), atitinkamai nenustatyta tariamo persekiotojo (šiuo atveju (duomenys neskelbtini), kurios atstovas laimėjo 2019 metais prezidento rinkimus) tikėtinų motyvų ir tikslų ieškoti pareiškėjo, siekti jį sulaikyti ar nužudyti;

39.4. Nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-84, kuriuo netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio W. K. W. prašymas suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą ir nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo ir įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, pareiškėjo 2019 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. atliktų apklausų duomenis, pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas nepagrindė, jog jo kilmės valstybės nacionalistinė ir ekstremistinė partija (duomenys neskelbtini) turėtų tikslą siekti pareiškėjo mirties dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini), todėl jo baimė patirti persekiojimą dėl to nelaikytina visiškai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, priežasčių, dėl kurių sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, o atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, sprendė, jog Sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo dienos bei pagrįstai nurodyta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl ginčo esmės, t. y. laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas be pagrindo atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendimą pripažino teisėtu.

43. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių bei Aprašo nuostatos.

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

45. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.).

47. Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

48. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

49. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

50. Pagal Aprašo 96 punktą duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Aprašo 116 punkte, be kita ko, nurodyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

51. Aprašo 116.1 punkte nurodyta, kad remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės valstybėje turi politinių ir finansinių problemų, jis priklauso (duomenys neskelbtini) ir yra jos regioninis aktyvistas, o (duomenys neskelbtini) grasina susidorojimu ir kelia grėsmę jo gyvybei.

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausų duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas priklausė (duomenys neskelbtini) (nėra rašytinių įrodymų apie pareiškėjo narystę partijoje, nesutampa pareiškėjo nurodomos įstojimo į (duomenys neskelbtini) datos (pirminės apklausos metu nurodė, kad į partiją įstojo 1999 metais kartu su kitais studentais, kitą kartą nurodė, kad įstojo 2000 metais su dėdės pagalba), tvarka (pareiškėjas nurodė, kad savo kaime nuėjo į partijos skyrių ir užsiregistravo, įstojęs į partiją gavo kortelę su numeriu, o atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad norint tapti partijos nariu, vienintelis reikalavimas yra įsigyti narystės žetoną iš vietos partijos atstovų, kurie juos dažnai parduoda vaikščiodami „nuo durų iki durų“ ir kuris galioja vienus metus), pasakojimas apie persekiojimą (namo nugriovimas ir nepažįstamų ginkluotų asmenų grasinimai) ir jo priežastis (partijos vardu vykdomas verslas) nėra nei išsamus, nei detalus, o pateikti rašytiniai įrodymai (įmonės steigimo dokumentai) paneigia pareiškėjo teiginius apie (duomenys neskelbtini) vardu vykdomą verslą, jo pasakojimas apie partijos vardu vykdomą verslą ir tuo pagrindu patirtą persekiojimą nėra tikėtinas ir nelaikomas patikimu įrodymu.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, jog jis nepateikė dokumentų, įrodančių jo priklausymą (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad juos galėtų pateikti, tačiau tai užtruktų. Pastebėtina, jog analogišku argumentu buvo grindžiamas ir skundas pirmosios instancijos teismui (el. b. l. 7), tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės minėti dokumentai nebuvo pateikti. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikė prašymus išduoti jam jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą), motyvuodamas, be kita ko, ir tuo, jog siekia gauti dokumentus, reikalingus nagrinėjant jo prieglobsčio suteikimo bylą, tačiau tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokius dokumentus siekia gauti bei kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie galėtų patvirtinti.

55. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 15 d. vykusioje apklausoje paklaustas, ar turi ir / ar gali gauti dokumentus, įrodančius priklausymą partijai, atsakė, kad dokumentai yra prarasti, sudegę. Taigi aplinkybė, kad pats pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, jog dokumentai nėra išlikę ir jų gauti pareiškėjas neturi galimybės, leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjas su prašymu suteikti laiko minėtiems dokumentams gauti į Migracijos departamentą nesikreipė, o atsakovas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartus, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir vertindamas pareiškėjo teiginius dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), nesivadovavo vien tuo, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų galinčių pagrįsti jo priklausymą partijai.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylančią grėsmę jo gyvybei neatitinka išsamumo, patikimumo, detalumo, tikslumo kriterijų, yra abstraktus, netikslus, pareiškėjas prašomas paaiškinti neatitikimus nuolat nukrypdavo į jo verslo nesėkmes, pabrėždavo, kad jis vykdė verslą partijos vardu, painiojosi, pasakodamas apie įstojimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes, o pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Sutiktina tiek su atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidintu valdžios dėmesiu (pareiškėjas nėra žmogaus teisių aktyvistas ar žurnalistas, jo tautybė – (duomenys neskelbtini), atitinkamai nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini), kurios atstovas laimėjo 2019 metais prezidento rinkimus) tikėtinų motyvų ir tikslų ieškoti pareiškėjo, siekti jį sulaikyti ar nužudyti.

57. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

58. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl jo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

59. Vien abstrakčiais argumentais grindžiamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

60. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus ir netaikė pareiškėjui abejonės privilegijos, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Primintina, kad pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi bei nenuoseklūs, prieštarauja turimai informacijai, susijusiai su pareiškėjo atveju. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

61. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

62. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo W. K. W. (W. K. W.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramutė Ruškytė Dalia Višinskienė