e16aaf2e-e269-405d-ba35-f7b28ccc4d7d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-861/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 21.4.2.1; 35.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. K. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Eurostartas“ ieÅ¡kinį atsakovui S. K. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo

3 d. dovanojimo sutartį, kuria UAB „Eurostartas“ padovanojo atsakovui S. K. R. 2/3 dalis gyvenamojo namo su 2/3 dalimis priklausinių,

2/3 dalis Å«kio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 67 245 Lt CK 1.5, 1.82 ir

6.66 straipsnių pagrindu. IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 9 d., iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Eurostartas“. 2009 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovas sudarė minėto turto dovanojimo sutartį atsakovui. Å ios sutarties ieÅ¡kovas sudaryti neprivalėjo, ginčijama sutartimi buvo perleistas 67 245 Lt vertės turtas. Å i dovanojimo sutartis pažeidžia įmonės kreditorių interesus, yra akivaizdžiai nenaudinga ieÅ¡kovui, nes dėl Å¡io sandorio ženkliai sumažėjo ieÅ¡kovo turto masė bei galimybė atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas jau buvo nemokus. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi iÅ¡keldamas bankroto bylÄ ieÅ¡kovui konstatavo, jog ieÅ¡kovas jau 2007 metais buvo nemokus. Toje pačioje nutartyje konstatuota, jog ieÅ¡kovo įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui atsirado 2009 metų 1-2 ketvirčius, t.y. dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurie pagal tuo metu galiojusio LR laikinuoju mokėjimo eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , turėjo pirmenybę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ prieÅ¡ kitus kreditorius.

Dovanojimo sutartis dar labiau sumažino ieÅ¡kovo mokumÄ . FaktÄ , jog buvęs ieÅ¡kovo direktorius yra nesÄ Å¾iningas patvirtina tai, kad jis žinojo, jog jau nuo 2007 metų bendrovė yra nemoki ir todėl, neatlygintinai perleisdamas bendrovės turtÄ , ženkliai sumažino kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus, t.y. pažeidė kreditorių teises. Dovanos gavėjas yra V. R. – įmonės direktoriaus – tėvas, todėl pripažintina, kad sandorio Å¡alys yra susijusios ir nesÄ Å¾iningos (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, tai yra žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Ginčo sutartis prieštarauja ieškovo steigimo dokumentuose nurodytiems juridinio asmens tikslams. Bendrovės įstatų

2.1 punkte nustatyta, kad bendrovės tikslas – vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ ir gauti pelnÄ . Padovanojus turtÄ , Å¡is įstatų punktas buvo pažeistas. Buvo pažeistas ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punktas, kuriame nustatyta, jog bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais. Atsakovas, gaudamas didelės vertės turtÄ neatlygintinai, turėjo suvokti, jog jis nepagrįstai praturtės, o ieÅ¡kovas patirs nuostolių.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas S. K. R. prašė pripažinti 2009 m. kovo 3 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį tarp ieÅ¡kovo BUAB „Eurostartas“ ir atsakovo Stanislovo K. R. apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad minėta sutartimi ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), už 50 000 Lt sumÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad jis nesutinka, jog nekilnojamasis turtas jam buvo padovanotas, nes jis įnešė į bendrovę 2008 m. birželio 18 d. – 250 000 Lt, 2008 m. gruodžio 29 d. – 189 904 Lt ir tai patvirtina jo pateikti apyvartos žiniaraÅ¡tis ir buhalterinis dokumentas. Sudarius dovanojimo sutartį, 50 000 Lt suma buvo sumažintas jo kreditorinis reikalavimas. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog pagrindinis ir bÅ«tinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jis mano, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo susiklostę santykiai gali bÅ«ti įvardijami kaip pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kadangi jis siekė įgyti turtÄ , o ieÅ¡kovė siekė gauti iÅ¡ jo pinigus. Ginčo sutarties sudarymo dienÄ buvo atliktas įskaitymas. Atsakovas nėra bendrovės kreditorius bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino negaliojančia 2009 m. kovo 3 d. dovanojimo

sutartį, kuria ieškovas BUAB „Eurostartas“ padovanojo atsakovui S. K. R. 2/3 dalis gyvenamojo namo su 2/3 dalimis priklausinių,

2/3 dalis Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Eurostartas“ iÅ¡ atsakovo S. K. R. 67 245 Lt. Priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Spręsdamas dėl dovanojimo sutarties negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, nustatė, kad ieÅ¡kovui 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, teismas, nustatydamas įmonės nemokumÄ , rėmėsi ieÅ¡kovo 2007 metų balanso duomenimis, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas jau buvo nemokus, turėjo kreditorių, su kuriais neatsiskaityta.

Teismas taip pat nustatė, kad Å¡is sandoris pablogino įmonės finansinę padėtį, nes buvo neatlygintai perleistas įmonės 67 245 Lt vertės turtas. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovui ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs 250 000 Lt avansÄ ir 189 904 Lt iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ , ieÅ¡kovas negalėjo dovanojimo sandoriu sumažinti skolÄ atsakovui, nes tokiu bÅ«du buvo pažeisti kreditorių interesai ir suteikta pirmenybė atsakovui. Kreditorių interesai buvo pažeisti ir dėl to, kad turtas perleistas už mažesnę nei rinkos kainÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nebuvo praleistas vienerių metų senaties terminas, nes ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. kovo 3 d., 2010 m. gegužės 12 d. ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 9 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2011 m. rugpjūčio 25 d. IeÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį. Pagal atsakovo nurodomÄ preliminariÄ sutartį atsakovas pirko ieÅ¡kovo turtÄ , esantį RumÅ¡iÅ¡kių mstl., o padovanotas buvo turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Spręsdamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo, teismas nurodė, kad neatlygintino sandorio atveju trečiojo asmens sÄ Å¾iningumas ar nesÄ Å¾iningumas nėra kliÅ«tis pripažinti sandorį negaliojančiu. Be to, teismas pastebėjo, kad sandoris buvo sudarytas tarp juridinio ir fizinio asmens, juridinio asmens vadovas nekilnojamÄ jį turtÄ padovanojo savo tėvui, todėl pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas atsakovo nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas. Nustatęs visas CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygas, teismas nusprendė, kad yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ .

Kadangi atsakovas ginčo turtÄ jau yra perleidęs, teismas iÅ¡ atsakovo prieteisė ieÅ¡kovui perleisto turto vertę.

Teismas taip pat priėjo prie iÅ¡vados, kad sandoris, pagal kurį atsakovas gavo didelės vertės turtÄ neatlygintinai, prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslui gauti pelnÄ . Ä®vertinęs tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo vadovas ir atsakovas yra sÅ«nus ir tėvas, atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, jog jam nebuvo žinomas bendrovės tikslas gauti pelnÄ , teismas nusprendė, kad ginčo sandoris pripažįstamas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ginčijamÄ dovanojimo sandorį apsimestiniu ir pripažinti jį pirkimo–pardavimo sandoriu, teismas šį reikalavimÄ atmetė, nes į bylÄ pateikti buhalteriniai dokumentai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, pateiktas apyvartos žiniaraÅ¡tis yra tik suvestinis dokumentas, tačiau jis nėra pagrįstas pirminiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad turto kaina nurodyta 67 245 Lt, o atsakovas neva sumokėjo 50 000 Lt, nors ieÅ¡kovui buvo įmokėta pakankamai lėšų, kad bÅ«tų sumokėta visa kaina. Atsakovo nurodyta preliminari sutartis buvo sudaryta dėl kito turto. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas nėra ieÅ¡kovo kreditoriumi, nepatvirtina atsiskaitymo pagal sutartį fakto, nes atsakovas neturėjo pareigos pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ . Teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡ apyvartos žiniaraščio matyti, jog į ieÅ¡kovo kasÄ Ä¯neÅ¡ti pinigai atsakovui buvo grÄ Å¾inti 2009 m. balandžio 30 d., o atsakovas visas aplinkybes aiÅ¡kina skirtingai, todėl teismas tai vertino kaip atsakovo gynybinę pozicijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. R. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo nemokumÄ 2009 m. kovo 3 d. sandorio sudarymo metu, rėmėsi ieÅ¡kovo finansinė padėtimi 2007 metais, tačiau teismas nenustatinėjo, kokia buvo įmonės bÅ«klė sandorio sudarymo metu, kada kreditorių sÄ raÅ¡e atsirado kreditoriai. Kreditorių buvimo faktas nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Be to, einamųjų įsiskolinimų buvimas negali bÅ«ti pagrindas taikyti actio Pauliana.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo ieÅ¡kovo finansinė padėtis žymiai pablogėjo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui, o sudarius ginčijamÄ sandorį, atsakovo kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovui buvo sumažintas 50 000 Lt suma. IeÅ¡kovo finansinė bÅ«klė dėl ginčo sandorio sudarymo nepablogėjo. IeÅ¡kovas perleido turtÄ , bet tuo pačiu sumažino savo kreditorinius reikalavimus. Be to, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu atsakovui buvo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius, nes byloje nėra nustatytas faktas, kokie kiti kreditoriai ginčo sandorio sudarymo metu turėjo pirmenybę prieÅ¡ atsakovÄ . Byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo turto vertė sandorio sudarymo metu buvo 67 245 Lt. IeÅ¡kovas byloje turėjo įrodyti, kad sandorio kaina neatitiko turto vertės, ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neįrodė, nebuvo atliktas individualus turto vertinimas, o VÄ® Registrų centras pažyma nėra tinkamas įrodymas.

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorį. Byloje nėra nustatyta, kad perleistas turtas davė įmonei naudos, todėl pajamų įmonei nesukuriančio turto perleidimas yra netgi naudingas įmonei. Byloje yra nepaneigta aplinkybė, kad atsakovo sumokėti avansai buvo skirti šiam turtui pirkti.

4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant skolininko ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo, nes ginčijamas sandoris yra neatligintinas. Perleidus turtÄ , buvo sumažintas atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui, todėl sandoris yra atlygintinas, o teismas privalo nustatyti Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams. Įmonės sudaryti sandoriai turi būti vertinami įmonės veiklos kontekste, o ne kiekvienas sandoris atskirai. Tuo atveju, jeigu kiekvienas komerciškai nenaudingas sandoris būtų ginčijamas, rinkoje kiltų ekonominis nestabilumas ir netikrumas. Apeliantas pažymėjo, kad sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

6. Teismas, taikydamas restitucijÄ , nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 67 245 Lt. Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui buvo sumažintas 50 000 Lt suma, todėl, net ir pripažinus sandorį negaliojančiu, galėtų bÅ«ti priteista ne didesnė nei 17 245 Lt suma.

7. Teismas nepagrįstai į bylÄ pateiktus dokumentus nelaikė tinkamais įrodymais. CPK 114 straipsnis numato galimybę į bylÄ pateikti dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad jis nėra ieÅ¡kovo darbuotojas, todėl jis negali pateikti visų dokumentų, todėl ieÅ¡kovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, galėjo patvirtinti arba paneigti atsakovo pateiktuose dokumentuose esančius duomenis.

8. Pripažįstant negaliojančiu ginčijamÄ sandorį, į bylÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo bÅ«ti įtrauktas šį sandorį patvirtinęs notaras.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises keliais bÅ«dais, t. y. sumažėjo ieÅ¡kovo mokumas bei buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių, kai ieÅ¡kovas jau buvo nemokus. IeÅ¡kovas jau 2007 metais buvo nemokus, skola VSDFV atsirado 2009 metų 1-3 ketvirčiais, dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas jau turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurie turėjo pirmenybę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ prieÅ¡ kitus kreditorius.

2. Apelianto argumentas, kad už dovanojimo sutartimi perleistÄ turtÄ jis sumokėjo 50 000 Lt yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovas atsiskaitymo pagal ginčijamÄ sutartį faktÄ grindžia buhalterinės

apskaitos dokumentais, tačiau jie yra patvirtinti buvusio direktoriaus S. J. faksimiliniu parašu, jie bankroto administratoriui

nebuvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pateikti dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 114 straipsnio 1 dalis) ir jų nelaikė tinkamais rašytiniais įrodymais. Minėti dokumentai nebuvo perduoti administratoriui, jie nebuvo įtraukti į apskaitos registrus, nebuvo susiūti, sunumeruoti. Paskutinė ieškovo finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2007 metus, todėl nėra pagrindo teigti, kad 50

000 Lt sumokėjimas už perleistÄ turtÄ ir Å¡ie pinigai buvo apskaityti ieÅ¡kovo finansinėje atskaitomybėje. Už finansinės atskaitomybės sudarymÄ buvo atsakingas ieÅ¡kovo direktorius, kuris yra atsakovo sÅ«nus, o atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu buvo pagrindinis ieÅ¡kovo akcininkas. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių, todėl, vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Å¡alių nesÄ Å¾iningumas buvo preziumuojamas.

3. Teismas teisingai nustatė CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygas ir pripažino šį sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kurio bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija įmonės sudarytÄ dovanojimo sandorį CK 6.66 straipsnio ir 1.82 straipsnių pagrindu bei prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo atsakovas praÅ¡o ginčijamÄ dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir laikyti jį pirkimo–pardavimo sutartimi.

Atsižvelgdama į tai, kad sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu, Å¡iam sandoriui turi bÅ«ti taikomos taisyklės, taikytinos sandoriui, kurį Å¡alys turėjo omenyje, teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ pradeda nagrinėti nuo argumentų, susijusių su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti sandorį apsimestiniu, nes nuo nustatytos sandorio rÅ«Å¡ies (atlygintinas ar neatlygintinas) priklauso įrodinėtinos jo (galiojimo) negaliojimo sÄ lygos.

Kaip minėta, atsakovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Å¡alių sudarytÄ sandorį apsimestiniu ir laikyti jį pirkimo–pardavimo sandoriu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2009 m. kovo 3 d. dovanojimo sutarties, joje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad ginčo turtas atsakovui S. K. R. yra neatlygintinai perduodamas, Å¡alys susitarė, kad nuo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo momento nuosavybės teisės į turtÄ pereina dovanos gavėjui. Atsakovas šį sandorį ginčija tuo pagrindu, kad už neatlygintinai perduotÄ turtÄ buvo sumokėti pinigai. Šį faktÄ atsakovas įrodinėja į bylÄ pateiktu Apyvartos žiniaraščiu bei Kitų sÄ skaitų korespondencijos pagal pastabÄ sÄ raÅ¡u (b. l. 84-85). Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos atsakovo nurodomus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie dokumentai neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų, nes tai yra dokumentų kopijos, kurios nėra tinkamai patvirtintos. Be to, iÅ¡ pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovo įmokėta ir jam iÅ¡mokėta suma yra tokia pati ir įmonė jokios skolos atsakovui neturi. Duomenų, kad iÅ¡mokėtais pinigais (50 000 Lt) atsakovas atsiskaitė už jam padovanotÄ turtÄ byloje nėra. Atsakovo pateiktas SÄ skaitų korespondencijos pagal pastabÄ sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti atsiskaitymo su įmone įrodymas, nes tai nėra pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinantis dokumentas, be to, Å¡iame sÄ raÅ¡e tiek įmonei įmokėtos sumos, tiek įmonės iÅ¡mokėtos sumos yra suskaičiuotos bendrai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į minėtas aplinkybes, tiek į tÄ faktÄ , kad dovanojimo sutartyje buvo nurodyta kita parduodamo turto kaina bei į tai, kad bankroto administratoriui nėra pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų nustatyti piniginių lėšų srautus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti dovanojimo sandorį apsimestiniu ir laikyti jį pirkimo–pardavimo sutartimi, nes atsakovas neįrodė atsiskaitymo pagal šį sandorį fakto (CPK 178 straipsnis).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl dovanojimo sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl actio Pauliana taikymo ieÅ¡kovo sudarytam sandoriui nuginčyti, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nustatė visas minėtas sÄ lygas. Apeliantas su teismo iÅ¡vadomis nesutinka. Jo nuomone, teismas netinkamai nustatė kreditorių teisių pažeidimo faktÄ , nes rėmėsi ieÅ¡kovo finansine padėtimi 2007 metais ir nenustatinėjo kreditorių buvimo fakto sandorio sudarymo metu. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Teismas savo motyvuose aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009 metų 1-3 ketvirčiais nesumokėjo socialinio draudimo įmokų VSDFV, tai yra sandorio sudarymo metu turėjo skolų pirmesnės eilės kreditoriui, be to, neatlygintinai perleidęs turtÄ atsakovui, sumažino kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ pinigų, kurie galėtų bÅ«ti gauti už turtÄ , jeigu jis bÅ«tų parduotas.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir dėl to, kad neteisingai buvo nustatyta ginčo turto kaina. Jo nuomone, turto vertei nustatyti turėjo bÅ«ti atliktas individualus turto vertinimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad 67 245 Lt turto vertė buvo nurodyta ginčijamame sandoryje, t. y. pačios Å¡alys susitarė dėl Å¡io turto vertės. Å iuo atveju atsakovas, nesutikdamas su minėta turto verte, savo nurodomas aplinkybes turėjo grįsti tinkamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovas jokių įrodymų dėl netinkamai nustatytos turto vertės teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo su juo sutikti dėl turto vertės netinkamo nustatymo.

Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos sudaryti ginčo sandorį. Atsakovas ieÅ¡kovo pareigÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį grindžia ta aplinkybe, kad ginčo turtui įsigyti buvo panaudoti pagal kitas preliminarias sutartis sumokėti avansai bei tai, kad turtas nedavė jokios naudos ieÅ¡kovui. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2009 m. kovo 3 d. dovanojimo sutarties, UAB „Eurostartas“ nuosavybės teisės į ginčo turtÄ atsirado 2001 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovas avansus pagal preliminarias sutartis sumokėjo 2008 metais, todėl jo sumokėti avansai negalėjo bÅ«ti panaudoti Å¡iam turtui įsigyti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad neatlygintino sandorio atveju trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas nėra privaloma sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sÄ lyga. Kolegija, spręsdama dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo jau nurodė, kad atsakovas byloje neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo ne dovanojimo, o pirkimo–pardavimo ir pagal šį sandorį buvo mokėti pinigai. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ginčo Å¡alys yra laikomos nesÄ Å¾iningomis, nes sandorį sudarė juridinio asmens valdymo organo narys (sÅ«nus) ir jo tėvas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų įstatyme įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Apeliantas taip pat nesutiko su teismo pritaikyta restitucija, nes, jo nuomone, iÅ¡ atsakovo galėtų bÅ«ti priteista tik 17 245 Lt, kadangi 50 000 Lt buvo sumažintas atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui. Kaip minėta, teisėjų kolegija, spręsdama dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nenustatė, kad pagal šį sandorį buvo mokėti pinigai, taip pat nėra nustatyta, kad įmonė buvo skolinga atsakovui ir Å¡i suma buvo įskaityta, todėl teismas, pripažinęs negaliojančiu dovanojimo sandorį ir ginčo turtui esant perleistam, pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė Å¡io turto vertę, kuriÄ pačios Å¡alys nurodė dovanojimo sutartyje.

Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja įmonės teisnumui t. y. sudarytas pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams. Apeliantas nesutinka, kad sandoris yra įmonei nenaudingas bei pažymėjo, kad sandorio naudingumas turi bÅ«ti vertinamas įmonės veiklos kontekste. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu, sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡is sandoris prieÅ¡taravo įmonės tikslui gauti pelnÄ .

Sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 3K-3-462/2012 kt.).

Kolegija pastebi, kad jau nuo 2007 metų įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl neatlygintinas sandoris, kuriuo įmonės paskutinis nekilnojamasis turtas yra perleidžiamas, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡io sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes ieÅ¡kovo vadovÄ ir atsakovÄ sieja giminystės ryÅ¡ys, jie yra sÅ«nus ir tėvas, jie neįrodinėjo, kad atsakovui nebuvo žinomas ieÅ¡kovo tikslas gauti pelnÄ . Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sandoris galėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčijo ir tuo pagrindu, kad į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtrauktas ginčijamÄ sandorį patvirtinęs notaras. Teisėjų kolegija pastebi, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylos nagrinėjimÄ yra įtraukiami tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos. Å iuo atveju dovanojimo sandoris yra ginčijamas actio Pauliana pagrindu bei kaip sandoris, prieÅ¡taraujantis juridinio asmens teisnumui, byloje nėra keliamas notaro neteisėto veikimo klausimas, nėra keliamas Å¡io sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms klausimas, todėl notaro neįraukimas į bylos nagrinėjimÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip proceso pažeidimas, galintis turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei kaip sandoris, prieštaraujantis ieškovo teisnumui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kęs atsakovas S. K. R., todėl atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ (CPK 93 straipsnis). Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas. Atsakovas už apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 2 017,35 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2013) Apeliacinės instancijos teismui atmetus pateiktÄ apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteisiama 1 817,35 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Be to, byloje yra pateiktas įrodymais pagrįstas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 1 000 Lt iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Å is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra tenkinamas ir iÅ¡ atsakovo priteisiama ieÅ¡kovui 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 817,35 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniolika litų

35 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei bei 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurostartas“ (j. a. k. 135533913).

Teisėjai

Artūras Driukas

Konstantinas Gurinas

Egidijus Žironas

                                                                                                   Â

                                                                                                    Â

                                                                                                   Â

                                                                                                    Â