e1680974-c879-4cab-b040-49728cdc27d8 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-853-569/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14216-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 16 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Albista“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Albista“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys N. L., A.

M., antstolis I. G., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Albista“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui V. L. priklauso: ½ N. L. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gaunamų nuolatinių iÅ¡mokų bei piniginių lėšų, esančių ir bÅ«siančių N. L. banko sÄ skaitoje;

½ 0,5 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 100 procentų nuosavybės teisės į miÅ¡kų Å«kio žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinei suteikiant teisę gauti ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 100 procentų nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį F.

D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei į dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sutuoktinei suteikiant teisę gauti ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡ių transporto priemonių ir dujinio revolverio įkainojimo sumos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio reikalavimus; V. L. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2016-12-22 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos bendromis V.

L. ir N. L. prievolėmis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies - nustatė, kad V. L. priklauso: ½ N. L. areÅ¡tuotų pajamų bei piniginių lėšų, esančių N. L. banko sÄ skaitoje; ½ turto dalis 0,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

½ turto dalis miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo ½ dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini); ½ turto dalis miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini); ½ turto dalį į automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei į dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad V. L. ir N. L. santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu naudojasi bendrai. Likusios pareiÅ¡kimo dalies netenkino.3. Teismas sprendė, kad byloje nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ paneigiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.4. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonės, dujinis revolveris negali bÅ«ti padalinti, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo bei teisiniu požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingos, kadangi nagrinėjamu atveju turtas nėra dalijamas, yra tik individualizuojama vieno sutuoktinio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.5.

Teismas sprendė, jog neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo nustatant miÅ¡kų Å«kio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, kadangi iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad reikėtų nukrypti nuo minėtos prezumpcijos.6. Teismas netenkino praÅ¡ymo laikyti sutuoktinių prievoles, kylančias pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2016-12-22 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis, nurodydamas, kad tokio pobÅ«džio bylose yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, kuri yra antstolio areÅ¡tuota ir iÅ¡ kurios gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių prievolių individualizavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „Albista“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria nustatyta V. L. ½ turto dalis 0,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

½ turto dalis miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo ½ dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini); ½ turto dalis miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini); ½ turto dalį į automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei į dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei kuria netenkintas praÅ¡ymas nustatyti, kad V.

L. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2016-12-22 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos bendromis V. L. ir N. L. prievolėmis, ir iÅ¡spręsti pareiÅ¡kimo klausimÄ iÅ¡ esmės, t. y. nustatyti V. L. 100 proc. turto dalį į miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo ½ dalį, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad N. L., turi teisę gauti ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; nustatyti V.

L. 100 proc. turto dalį į automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad N. L. turi teisę gauti ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡ių transporto priemonių ir dujinio revolverio įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; nustatyti, kad V. L. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2016-12-22 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos bendromis V.

L. ir N. L. prievolėmis; priteisti iš V. L. pareiškėjos UAB „Albista“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Šios išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis. Apeliantės siÅ«lomas skolininko turto dalies nustatymo bÅ«das niekaip nepažeidžia skolininko sutuoktinės N. L. interesų. 7.2. Teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo laikyti sutuoktinių prievoles, kylančias pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2016-12-22 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. 7.3.

Skolininko prievolės pagal aukščiau nurodytÄ vykdomÄ jį dokumentÄ atsirado iÅ¡ skolininko prisiimtų įsipareigojimų siekiant pagerinti gyvenamÄ jį namÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie skolininko prisiimti įsipareigojimai atitiko N. L. interesus. Skolininko atlikti Å¡io turto pagerinimai prilygintini skolininko ir jo sutuoktinės N. L. Å¡eimos interesų tenkinimui, todėl prievolės, atsiradusios pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2016-03-16 sprendimÄ , laikytinos bendromis skolininko ir jo sutuoktinės N. L. prievolėmis.8.

Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymo numatyta tvarka nepateikta. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).10. Byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.11.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su atskirojo skundo argumentais.12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.

13. CPK nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).14.

Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).16. Byloje nustatyta, kad V. L. ir jo sutuoktinės N. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nėra nutraukta.

Vedybų sutarčių registre duomenų apie sutuoktinių sudarytas galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis nėra. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalytas kitu būdu).17.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Å ia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja neteikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad yra bÅ«tinybė teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ .

Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.18. Pažymėtina, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu.

CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymui, pareikÅ¡tam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.19.

Neginčytina, kad kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau pagal CPK 667 straipsnio normos prasmę tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti. IÅ¡ieÅ¡kotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ , turi pasirinkti, jo nuomone, veiksmingiausiÄ (greičiausiÄ , ekonomiÅ¡kiausiÄ ir pan.) procesinį bÅ«dÄ Å¡iam reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma negali bÅ«ti suprantama kaip reiÅ¡kianti galimybę supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo.

IÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirÄ daiktÄ kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ , į kurį bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atidalyto (turinčio vienÄ savininkÄ turto) paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Tačiau bendrosios nuosavybės atidalijimas, kai iÅ¡ jos siekiama iÅ¡ieÅ¡koti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/916/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å¡iam ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nuo jos nenukrypo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nustatyti skolininko dalį, valdomÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nuosavybės padalijimo klausimai ir kompensacijos už kitam sutuoktiniui atitekusiÄ turto dalį Å¡ioje byloje negali bÅ«ti sprendžiami.

21. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad praÅ¡ymas laikyti sutuoktinių prievoles kylančias pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2016-12-22 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis, Å¡ioje byloje nespręstinas, kadangi tokio pobÅ«džio bylose yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių prievolių individualizavimo. Tokio pobÅ«džio klausimai gali bÅ«ti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.22.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.23. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Netenkinus pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                 Lina Muchtarovienė