e167f808-9e32-4dfd-b55f-c1b4ce2f57f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2455-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00690-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 52 945,60 Eur turtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentui ir Teisingumo ministerijos 652 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės visas galimas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-67). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-09-26 nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ nuostatas LukiÅ¡kių TI-K reorganizuotas jungimo bÅ«du nuo 2019-04-01, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-01-05 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, nors jam padaryta žala kyla iÅ¡ jo teises tiesiogiai pažeidinėjusio LukiÅ¡kių TI-K administracijos ir pareigÅ«nų veikos, tačiau sÄ lygas Å¡iai neteisėtai veikai sudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246, 6.263 straipsnių pažeidimai Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui priimant defektyvius norminius aktus ir neteisėto neveikimo.

Nurodo, kad jis buvo kalinamas patalpose, kurios įrengtos negyvenamosios paskirties pastatuose, dalis patalpų įrengta netgi rūsiuose ir negyvenamosios paskirties pastatų cokoliniuose aukštuose, taip pažeidžiant tiek jo teises, tiek teisės aktų reikalavimus. VĮ Registrų centro duomenimis adresu Lukiškių skg. 6, kur įsikūręs Lukiškių TI-K, visi įregistruoti nekilnojamojo turto objektai yra negyvenamosios paskirties. Taigi apgyvendinimui skirtų pastatų Lukiškių T-IK apskritai neturi.

Negyvenamosios paskirties pastatuose negali bÅ«ti įrengiamos gyvenamosios paskirties patalpos, taigi visÄ kalinimo laikotarpį buvo grubiai pažeidžiama jo absoliuti teisė nepatirti žmogaus orumÄ Å¾eminančio elgesio, jis buvau laikomas negyvenamosios paskirties patalpose, kurios pagal savo esmę yra tualetais. Tualetai kamerose įrengti ne atskirose patalpose ir netgi ne izoliuoti nuo likusio kameros ploto, o tiesiog toje pačioje patalpoje kaip ir miegojimui skirti gultai bei valgymui skirtas stalas, atskirti tik simboline sienele, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iÅ¡kelti už Å¡ios sienelės. Kalinimo metu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Virš praustuvių iki 2016 m. nebuvo veidrodžių virš praustuvių, sanitariniai mazgai neturėjo vėdinimo sistemos. Kamerose įrengtos perteklinės grotos, nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, kameros nebuvo dezinfekuojamos. Ypač netvarkingos ir neremontuotos buvo karantino kameros. Esant šaltai temperatūrai nebuvo išduodami šildytuvai. Langai kamerose nors ir buvo dvigubi, tačiau, stiklai dažnai būdavo išdaužyti, o Lukiškių TI-K administracija langų įstiklinimu nesirūpindavo, todėl kamerose buvo šalta ir drėgna.

Daugumoje kamerų nėra įrengtų privalomų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, o tose kamerose kuriose jie įrengti - Å¡ie dažniausiai neveikia. Norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tenka kartais net po valandÄ laiko daužyti kameros duris. Kai kuriais atvejais, kai kurių kalinamų asmenų atžvilgiu, toks elgesys gali bÅ«ti vertinamas ir kaip tyčinis pavojaus žmogaus sveikatai ar net gyvybei sukėlimas. Nors langai nebuvo pakankamai dideliais (istoriniam paveldui priklausančio pastato architektÅ«ros keisti negalima), tai dar ir vidiniai langų rėmai neteisėtai buvo įstiklinti matiniais stiklais, o iÅ¡orinės grotos neteisėtai aptrauktos tinklu, taip natÅ«ralų kamerų apÅ¡vietimÄ dar labiau sumažinant.

Tokiu bÅ«du jo teisė į tinkamÄ natÅ«ralų kameros apÅ¡vietimÄ neabejotinai buvo pažeidžiama, kalinamas buvo nuolatinėje prieblandoje, kas kenkė regėjimui ir skatino depresijÄ . Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose vietoje lovų buvo įrengti savadarbiai gultai, kas nėra tinkamu teisės akto reikalavimų vykdymu ir pažeidžia jo teises. LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų savadarbių metalinių gultų amžius yra bemaž tolygus pastato amžiui, kas yra prieÅ¡inga materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimui, jog lova turi bÅ«ti eksploatuojama ne ilgiau 10 metų.

Vertimas gulėti ant savadarbiu gultų, kurie preziumuotina nėra saugiomis sveikatai konstrukcijomis (surÅ«diję, rÅ«bus tepantys pavirÅ¡iai, smailÅ«s kampai ir aÅ¡trios briaunos) pažeidė jo teises - ne kartÄ buvo rÅ«dimis sugadinęs Å¡viesius rÅ«bus, skaudžiai užsigavęs į smailius gultų kampus, susižeidęs į aÅ¡trias gultų briaunas. Be to, visose kamerose gultai yra sÄ moningai tyčia pagaminti pernelyg siaurais ir pernelyg trumpais, kas taip pat pažeidė jo teisę miegoti ant saugaus sveikatai baldo.

Miegojimas nenatÅ«ralioje pozoje pernelyg siauruose ir pernelyg trumpuose, tarpusavyje suglaustuose ir prie Å¡altų bei drėgnų sienų priglaustuose gultuose iÅ¡Å¡aukdavo nuolatinius sÄ narių ir stuburo skausmus, sukeldavo nemigÄ , rytais atsikeldavo nepailsėjęs. Atstumas tarp pirmo ir antro gultų aukÅ¡to taip pat sÄ moninga tyčia pagamintas pernelyg mažu, kad ant pirmojo gulto aukÅ¡to bÅ«tų neįmanoma ar bent jau nepatogu sėdėti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose trÅ«ko spintelių, lentynėlių, taburečių arba stalo ilgio suoliukų, nebuvo po lova galimos įrengti dėžės asmeniniams daiktams sudėti.

Buvo kalinamas, nesuteikiant vienam asmeniui teisės aktų nustatyto 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl jose esančių baldų ir kito inventoriaus. Kalinimo laikotarpiu nebuvo išduotos priemonės indams plauti, trūko išduodamo tualetinio popieriaus ir muilo kiekio. Kamerose ne visada būdavo šluota, semtuvėlis šiukšlėms, šiukšlių kibiras, niekuomet nebūdavo skuduro grindų plovimui, kibiro grindų plovimui, o valymo medžiagų sanitarinių įrengimų valymui, dezinfekavimui, bei kamerų plovimui taip pat nebuvo išduota nei karto.

Tuo pačiu metu LukiÅ¡kių TI-K administracija nevykdė jai nustatytos pareigos kameras kasdien valyti, kasdien drėgnuoju bÅ«du valyti ir dezinfekuoti sanitarinių mazgų įrengimus, atlikti kasmėnesinį (pagrindinį) valymÄ . Dalis privalomos patalynės atvykusiems asmenims iÅ¡duodama tik pateikus raÅ¡ytini praÅ¡ymÄ , kas reiÅ¡kia, kad 20 darbo dienų trukmės administracinę procedÅ«rÄ , o visÄ tÄ laikÄ asmuo yra priverstas naudotis purvinu minkÅ¡tuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo, bei priverstas apsieiti be rankÅ¡luosčio.

Naujai atvykusių asmenų turimi pledai, lovatiesės, dideli rankÅ¡luosčiai kratos metu yra atimami ir grÄ Å¾inami tik iÅ¡vykstant iÅ¡ įstaigos. Pagalvės užvalkalo ir paklodės keitimas tik vienÄ kartÄ per savaitę higienos prasme taip pat yra absoliučiai nepriimtinas - bÅ«tent todėl aprÅ«pinimo normose numatyta iÅ¡duoti dvi paklodes, bei du pagalvės užvalkaliukus, o higienos normoje buvo patvirtinta jo teisė, kad patalynė bÅ«tų keičiama pagal užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per 7 dienas.

Pažymi, kad jam nebuvo užtikrinta teisė skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Kalinamų asmenų sveikata atvykimo į Lukiškių TI-K metu nėra tikrinama, vadinamasis „karantinas“ (kamerų Nr. 104-125) yra simbolinis, įrengtas tik dėl akių, atvykę asmenys šiose cokoliniame pastato aukšte (neteisėtai) įrengtose kamerose laikomi nuo kelių valandų iki kelių dienų, kol tvarkomi jų dokumentai. Jo sveikata atvykus į Lukiškių TI-K patikrinta nebuvo.

Atvykstančių kalinių priėmimo paskirstymo skyriuje apskritai nėra ir niekuomet nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie teisę (ir pareigÄ ) pasinaudoti sanitarine Å¡varykla, nei informacijos apie galimybę gauti kokiÄ nors medicinos pagalbÄ . Taigi galimybės pasinaudoti sanitarine Å¡varykla nebuvo, nes LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso nėra sanitarinės Å¡varyklos, vietoje sanitarinės Å¡varyklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nei muilas, nei rankÅ¡luostis neiÅ¡duodami.

Maža to, prieÅ¡ naujai atvykusius asmenis, pageidaujančius nusiprausti duÅ¡e, yra naudojamas psichologinis smurtas - iÅ¡ jų įžūliai tyčiojamasi liepiant neÅ¡tis į duÅ¡Ä visus savo turimus asmeninius daiktus, įskaitant elektros prietaisus (pvz. televizorių), ir netgi įstaigos iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių. DuÅ¡ai LukiÅ¡kių TI-K korpusuose įrengti standartinėse 2x3 metrų dydžio kamerose, duÅ¡uose nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, nei apskritai vietos, kur galima bÅ«tų pasidėti daiktus ar pakabinti rÅ«bus - visus daiktus tenka dėti tiesiog ant žemės, t. y. ten, kur nuteka duÅ¡o vanduo.

Todėl grįžus iÅ¡ duÅ¡o visi su savimi turėti daiktai ir minkÅ¡tasis lovos inventorius bÅ«na Å¡lapi. LukiÅ¡kių TI-K yra nustatyta naudojimosi duÅ¡u tvarka ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, du kartus per savaitę pasinaudoti duÅ¡u nėra leidžiama, taigi teisė maudytis klimatÄ atitinkančioje temperatÅ«roje, jei galima, kiekvienÄ dienÄ , bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kaip tai numatyta Europos kalinimo taisyklėse, buvo grubiai pažeidžiama. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo laikotarpiu jis buvo kankinamas alkiu, nebuvo atsižvelgta į jo maitinimo poreikius.

Kalinimo metu jam nebuvo mokamos socialinės paÅ¡alpos ir iÅ¡mokos iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, nebuvo teikiama tikslinė parama, kaip to reikalauja Vyriausybės 2003-04-14 nutarimas Nr. 475, nebuvo aprÅ«pintas nei darbinėmis, nei kitomis pajamomis, kaip to reikalauja tarptautinės sutartys. Taigi jis buvo dirbtinai ir neteisėtai įstumtas į žmogaus orumÄ Å¾eminantį skurdÄ . Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, kas gali sukelti grėsmę sveikatai ir gyvybei.

Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandai. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo diskriminuojamas pataisos namuose kalinamų asmenų atžvilgiu. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nepalyginamai sunkesnėmis sÄ lygomis, nei jam priklausantis bausmės atlikimo režimas pataisos namuose - turėjo galimybę gauti tik iki 2 valandų trukmės, t. y. du kartus trumpesnius, trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai apskritai nebuvo suteikiami. Taigi jis buvo akivaizdžiai diskriminuojamas pataisos namuose kalinamų asmenų atžvilgiu.

Kalinimo metu rankų plovimui prieÅ¡ valgį ir indų plovimui po valgio jam buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo, indų plovimo priemonėmis kameros nebuvo aprÅ«pintos, o aprÅ«pinimas muilu buvo nepakankamu Indų, maisto įrankių ir rankų plovimas Å¡altu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, sudaro sÄ lygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Taigi kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu jis buvo diskriminuojamas pataisos namuose kalinamų nuteistųjų atžvilgiu, bei buvo diskriminuojamas panaÅ¡ioje įstaigoje kalinamų moterų atžvilgiu (diskriminacija pagal lytį).

NeiÅ¡duodant pirmo bÅ«tinumo higienos priemonių nuteisti asmenys suimtųjų atžvilgiu iki 2017-01-01 buvo diskriminuojami nekokybiÅ¡kų norminių teisės aktų pagrindu, jis LukiÅ¡kių TI-K pirmo bÅ«tinumo higienos priemonių negaudavo apskritai. Taigi nepagrįstas privilegijų teikimas, kuris taip pat privalo bÅ«ti laikomas diskriminacija, buvo visiÅ¡kai deklaratyvus, o jo teisės buvo pažeidžiamos du kartus - deklaruojant privilegijÄ , bei jos nesuteikiant. Nuteistiems asmenims pataisos namuose yra numatyta galimybė naudotis bendrabučio virtuve ir patiems gamintis maistÄ .

Kalinamas LukiÅ¡kių TI-K neturėjo galimybės naudotis virtuve ir pats gamintis maistÄ . Jis buvo maitinamas vadovaujantis nedirbantiems vyrams nustatytomis ,,normomis“, kurios yra mažesnės ir ženkliai skirtingos lyginant su dirbantiems vyrams nustatytomis ,,normomis“, bei visiÅ¡kai skirtingomis lyginant su moterims nustatytomis „normomis“. Galimybė pasirinkti pageidaujamÄ maisto racionÄ - pvz. numatytÄ dirbantiems vyrams arba numatytÄ moterims – LukiÅ¡kių TI-K jam suteikta nebuvo, taigi jis buvo diskriminuojamas ir pagal lyties ir pagal socialinį požymius.

Jis negaudavo tokių maisto produktų ir patiekalų kaip bandelės, batonas, džemas, kakava, makaronų apkepas, sklindžiai, sviestas, troÅ¡kintos daržovės, omletas, Å¡vieži vaisiai ir uogos, varÅ¡kėčiai ir varÅ¡kės apkepas, kurie buvo patiekiami moterims, nors tokioms skirtingoms maitinimo sÄ lygoms įstatyminio pagrindo nėra. Taigi jis buvo diskriminuojamas pagal lyties požymį. Tam tikromis dienomis jis negaudavo tokių maisto produktų kaip fermentinis sÅ«ris, kiauÅ¡iniai, margarinas, pienas, kefyras, varÅ¡kė, kurie buvo patiekiami dirbantiems vyrams, nors tokioms skirtingoms maitinimo sÄ lygoms įstatyminio pagrindo nėra.

Taigi jis buvo diskriminuojamas pagal socialinį požymį. LukiÅ¡kių TI-K administracija privalėjo savalaikiai (dar prieÅ¡ 20 metų) patalpas, kuriose ketino jį kalinti, ne tik įrengti, bet ir įregistruoti gyvenamosiomis. Neturėdama gyvenamosios paskirties pastatų – LukiÅ¡kių TI-K administracija neturėjo teisės priimti jo į Å¡iÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ ir kalinti joje nežmoniÅ¡kose, kankinimui prilygstančiose. žmogaus orumÄ Å¾eminančiose sÄ lygose. PareiÅ¡kėjo teigimu dėl perteklinių lovų įrengimo ir neperkelto LukiÅ¡kių TI-K, jis, kaip mokesčių mokėtojas, dėl neteisėtai panaudotų valstybės biudžeto lėšų patyrė turtinę žalÄ .

Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sutrikimus, pažeminimÄ ir t. t. PareiÅ¡kėjas teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 106-118) paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pareiškėjas buvo materialiai aprūpinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (aktualus ginčo laikotarpiu). Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ normomis, kurių 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.): taburetės matmenys apie 0.3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Žymėtina, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įremi daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budinti prižiūrėtojų.

Pažymi, kad suimtieji ir nuleistieji neretai piktybiškai gadina šia signalizacijų. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ii eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant j grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21-22 punktai, kurie numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 ,,Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.

Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 01-01).

Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. PareiÅ¡kėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tis. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ . LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona ir (arba) dukra suteikimo. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, jog nurodytu ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais dėl ilgalaikių pasimatymų. Pažymi, kad visiems LukiÅ¡kių TI-K yra užtikrinamos BVK 85 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p. numatytos teisės palaikyti socialinius ryÅ¡ius, t. y. per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, vienÄ kartÄ per savaitę paskambinti telefonu.

AprÅ«pinimo pajamomis teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines iÅ¡mokos iki tam tikro dydžio reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡mokos dydis gali bÅ«ti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę iÅ¡mokų, gali skirti mažesnio dydžio piniginę iÅ¡mokÄ arba iÅ¡ viso jos neskirti., t. y. pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines iÅ¡mokas iÅ¡ pataisos įstaigos lėšų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos. Nuteistasis, pageidaujantis būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, rašo prašymų įstaigos direktoriui, kuri įteikia būrio viršininkui, kuriam priskirtas nuteistasis. Direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Socialinės reabilitacijos skyrių, atsižvelgdamas į laisvų vietų skaičių ūkio būryje, rezoliucija nurodo būrio viršininkui esant laisvoms vietoms - surinkti išvadas dėl nuteistojo palikimo atlikti ūkio darbus ūkio būryje, o nesant laisvoms vietoms - paruošti raštiškų atsakymų dėl atsisakymo leisti nuteistajam pasilikti atlikti ūkio darbus ūkio būryje.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su maitinimu, materialiniu aprÅ«pinimu, pasivaikščiojimo teise ir kt., negali bÅ«ti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus, o tam tikros atskirų kategorijų nuteistųjų kalinimo sÄ lygos yra diferencijuojamos įstatymo. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta tai, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas, 1995-01-24 iÅ¡vada), tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas).

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 101-103) paaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, kad Å¡i programa turi bÅ«ti įgyvendinta 2014-2022 metais. PareiÅ¡kėjo laikymo laisvės atėmimo vietose metu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo bÅ«ti baigtas, todėl PareiÅ¡kėjui negalėjo susiformuoti teisėti lÅ«kesčiai bÅ«ti laikomam sÄ lygomis, kurių įgyvendinimui dar nėra pasibaigęs terminas, t. y. pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų buvimo fakto ir Å¡iuo aspektu, todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiÅ¡kėjui padarė tiesioginės žalos, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 101-103) paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ . atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtu aklu, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054, Teisingumo ministerijÄ Ä¯galiojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo: bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo.

Taigi. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl aukščiau paminėtų neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡iose srityse valstybės deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, pasisakyti skunde keliamais klausimais Teisingumo ministerija neturi procesinio suinteresuotumo, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 str.: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad LukiÅ¡kių TI-K pastatai įregistruoti kaip negyvenamieji, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) 6.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos.

Pagal minėto reglamento 8 punktÄ negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (8.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kt.) (8.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (8.16 p.). Todėl tai, jog LukiÅ¡kių TI-K pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018), atitinkamai pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo skundo argumentus susijusius su jo laikymu negyvenamosiose patalpose atmetė pagrįstai.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Nuo 2015-08-03 įsigaliojusioje HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Lukiškių TI-K taip pat nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus.

Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.). Kaip nustatyta byloje, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 296 paras. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 33 paras kalėjo vienas, taigi neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiÅ¡kėjas kalėjo 263 paras. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumÄ . Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose iki 2016 metų virÅ¡ praustuvų nebuvo veidrodžių. Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas ir į bylÄ pateikti įrodymai, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalėjo nuo 2016-02-15, t. y. kai kamerose jau buvo įrengti veidrodžiai, todėl Å¡iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-09-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.

Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 106-107, 157), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 296 paras. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas visas 296 paras, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerų ventiliacija buvo netinkama, buvo drėgna, nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, netinkamas apÅ¡vietimas, byrėjo tinkas ir t. t. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams (b. l. 123-156). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad kalint LukiÅ¡kių TI-K jai kilo nepatogumų dėl lange įrengtų grotų, kas apsunkino Å¡viesos patekimÄ Ä¯ kamerÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad ,,Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele“. Konstatuotina, kad grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos teisių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. pranešime Nr. 123-3410 nurodyta, kad grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 158-162). Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose įrengti gultai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui turi būti suteikiama viena lova ir atskira miegamoji vieta, o kamerose esantys gultai (lovos) buvo nesaugūs, savadarbiai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kamerose turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio dizaino turi būti lovos, nedraudžia įrengti dviaukščių lovų ar gultų. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta atskira miegamoji vieta. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose įrengti gultai buvo nesaugūs, tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes pagrįsti prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl lovų (gultų) trūkumų jis būtų susižalojęs ar sužalojęs kitus asmenis.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su skundu, jog naudojantis dviaukščiais ar nesaugiais gultais jam kilo nepatogumų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kamerose buvo įrengta per mažai taburečių, spintelių, neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo. Kaip minėta, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kameroje turi būti lova kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Minėtų taisyklių 14.7 ir 14.8 punktai numato, kad kameroje taip pat turi bÅ«ti įrengta viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų.

Todėl teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės), spintelės (lentynos) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, muilu. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos), nustato, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo.

Atsakovo atstovas patvirtino, jog minėtos higienos priemonės buvo išduodamos, pareiškėjas dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis būdamas Lukiškių TI-K nesiskundė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai buvo netinkamos būklės. Aprūpinimo normos numato, kad laikomiems tardymo izoliatoriuose vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m.

LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad patalynė, kitas inventorius suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡duodami, jie nustatyta tvarka dezinfekuojami, be to, patalynė vienÄ kartÄ per savaitę skalbiama nemokamai. PareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu į įstaigos administracijÄ su skundais dėl netinkamo aprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi ir netinkamos jo bÅ«klės nesikreipė. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu laikytini abstrakčiais ir neįrodytais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros buvo neremontuotos ir nevalytos, sienos paveiktos pelėsio.

Pagal HN 76:2010 56 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių; pagal 58 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o pagal 62 punktÄ laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius resursus, be to, kameros aprÅ«pinamos valymo priemonėmis: iÅ¡duodami Å¡epečiai grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė, valikliai.

Byloje nenustatyta, jog bÅ«tų pažeisti minėti reikalavimai. PareiÅ¡kėjas teigė, kad atvykstančių į LukiÅ¡kių TI-K asmenų sveikata netikrinama, karantino patalpose nėra galimybės iÅ¡sikviesti gydytojÄ , praÅ¡ymų suteikti medicininę pagalbÄ neregistruoja. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė (b. l. 138), kad įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundais ar praÅ¡ymais kreipęsis dėl galimai netinkamų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų neužregistruojant jo praÅ¡ymų suteikti medicininę pagalbÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo. PareiÅ¡kėjo teiginius, kad atvykus į LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo atlikta pirminė gydytojų apžiÅ«ra, paneigia į bylÄ pateikti medicininių dokumentų įraÅ¡ai, kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui pirminė gydytojų apžiÅ«ra buvo atlikta ir tai jis patvirtino savo paraÅ¡u (b. l. 184-189).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę 15 min., kurio, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam yra per mažai, duÅ¡o patalpos netvarkingos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje nustatyta, kad duÅ¡u laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. praneÅ¡ime Nr. 123-3410 nurodyta, kad ,,LukiÅ¡kių TI-K dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inės įrengtos korpusų postuose. DuÅ¡inių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inėse įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėle, įrengti Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ .

DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. Ä® duÅ¡us nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones. LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inėse yra skystas muilas ir plaukų Å¡ampÅ«nas - įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos“ (b. l. 158-162). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su duÅ¡o patalpų neatitikimu HN 134:2015 ir naudojimosi juo, nėra nustatytas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kankinamas alkiu, maitinimas neatitiko pareiÅ¡kėjo fiziologinių poreikių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2 298 kcal. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. praneÅ¡ime Nr. 123-3410 informuojama, kad ,,IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Tai reiÅ¡kia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. Pažymėtina, kad virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duoda karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais.

Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų“. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl šių pažeidimų su skundais ar prašymais nei laikant Lukiškių TI-K, nei vėliau nesikreipė, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo aprūpintas darbu ir pajamomis, negavo socialinių išmokų ar tikslinės paramos. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 157) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2016-02-15 buvo laikomas suimtas.

Suimtųjų darbÄ reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ir Å¡ių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas.

Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl įsidarbinimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės neaprūpinant jo darbu ir pajamomis Lukiškių TI-K. Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas).

Minėto ApraÅ¡o 7 punktas numato paÅ¡alpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sÄ lygas. ApraÅ¡o 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Pažymėtina, kad suimtųjų ir nuteistųjų teisė į teisės aktuose nurodytas iÅ¡mokÄ bei paÅ¡alpÄ nėra absoliuti, o yra sÄ lygojama atitinkamų teisės aktuose numatytų kriterijų atitikimo ir sÄ lygų, nustatytų ApraÅ¡o 7 punkte, buvimo.

Nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų pašalpų dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias pašalpas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmai – piniginės išmokos (pašalpos) neišmokėjimas nesant pareiškėjo prašymo, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti. Pareiškėjas skunde teigė, kad buvo išvedamas pasivaikščioti tik vienai valandai, kartais buvo siūloma eiti pasivaikščioti anksti ryte, tamsiu paros metu.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jo buvimo laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Pažymėtina, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3, prieÅ¡ingai, nei tvirtina pareiÅ¡kėjas, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2015.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai jis buvo vedamas pasivaikščioti tamsiu paros metu, dėl šių aplinkybių nei laikymo Lukiškių TI-K metu, nei vėliau nesiskundė, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti. Pasivaikščiojimo kiemeliuose iškvietimo mygtukų įrengimas teisės aktų reikalavimuose nenumatytas. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) XI skyriuje.

Minėti teisės aktai numato, kad suimtiesiems asmenims gali bÅ«ti suteikti leidimai tik trumpalaikiams pasimatymams, o administracijos teisė suteikti trumpalaikius pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiÅ¡ka, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui iÅ¡duodamas tik esant raÅ¡ytiniam Å¡ių asmenų sutikimui. Ilgalaikių pasimatymų suimtiesiems suteikimo klausimu aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013-07-09 sprendimas byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su Å¡eima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo Å¡velnesni (kardomajame kalinime – po 2 valandų trukmės pasimatymÄ , nuteistajam – po valandos, be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymÄ , skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

EŽTT Å¡iuo aspektu, be kita ko, paminėjo, kad tokiais atvejais svarbu analizuoti individualias situacijos aplinkybes, konkretų poreikį ir pagrįstumÄ nagrinėjamu atveju drausti suimtajam pasimatyti su Å¡eima atitinkamÄ laiko tarpÄ . Pastebėtina, kad EŽTT Å¡ioje byloje LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimÄ , jog įstaiga neturėjo tinkamų sÄ lygų užtikrinti ilgalaikius pasimatymus su Å¡eima, laikė Konvencijos prasme nepriimtinu. LVAT, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, taip pat remiasi minėtu EŽTT sprendimu suformuota praktika (pvz., LVAT 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016).

Tačiau pažymėtina, kad tiek EŽTT iÅ¡nagrinėtoje byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), tiek LVAT iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 pareiÅ¡kėjai kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, bet administracijos sprendimais tai nebuvo leista. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neturėjo ilgalaikių pasimatymų, tačiau konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad nėra gavęs pareiškėjo prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus, pažymėjo, kad visiems yra užtikrinamos teisės palaikyti socialinius ryšius. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti. Vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad atsakovas vadovaujasi LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡u, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tiriantis baudžiamÄ jÄ bylÄ pareigÅ«nas ar nagrinėjantis baudžiamÄ jÄ bylÄ teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymÄ , o LukiÅ¡kių TI-K privalo užtikrinti Å¡iÄ teisę, neribojant pasimatymų skaičiaus; asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kai prieÅ¡ 15 dienų suderinti pasimatymo datÄ , laikÄ , trukmę, užsiregistruoti LukiÅ¡kių TI-K pasimatymo biure telefonu, paÅ¡tu, raÅ¡tu arba tiesiogiai atvykus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasimatymų atmestini. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl diskriminavimo, susijusio su maitinimu, materialiniu aprÅ«pinimu, pasivaikščiojimo teise ir kt., akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjui buvo taikomas suimtojo statusas, todėl jo teisių apimtis ir taikomi suvaržymai negali bÅ«ti lyginami su tam tikrų atskirų kategorijų nuteistųjų teisine padėtimi. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl diskriminavimo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kėlė ginÄÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų teisėtumo. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos veiksmų/neveikimo neteisėtumo, tačiau nepateikė įrodymų – įsiteisėjusių teismo sprendimų ir pan., kurie liudytų teisės aktų pažeidimus. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija veikė pažeisdama teisės aktus ir dėl to pareiÅ¡kėjui sukėlė žalÄ . Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, Å¡io pažeidimo trukmę 263 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 789 Eur.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma neturtinės žalos suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė daug faktų, abstrakčių aplinkybių, nuoskaudų, konstatavo subjektyviÄ nuomonę, tačiau konkrečių, su jo asmeniu susijusių aplinkybių beveik nenurodė. Be to, gindamas savo pozicijÄ , pagrinde rėmėsi HN 76:1999, HN 76:2010 nuostatomis, kurios pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu jau negaliojo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam 52 942,60 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ; teigia, kad turtinė žala pasireiÅ¡kė jam neiÅ¡duotų higienos, buities ir kitų materialinio aprÅ«pinimo priemonių verte, kamerose trÅ«kstamų baldų ir privalomos įrengti tvarkingos įrangos verte, jam teikto diskriminacinio maitinimo verčių skirtumu, nesuteikta socialine parama, darbinėmis pajamomis, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių gultų įrengimo kaina, neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina, neteisėtai neiÅ¡duotomis higienos ir kitomis priemonėmis, kitomis atsakovo ir jo atstovo neteisėtai panaudotomis lėšomis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidinėjimo tikslu.

Pažymėtina, kad teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų visais aspektais, kuriuos skunde nurodo kaip jo teisių pažeidimus ir iÅ¡ kurių kildina turtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog neturtinę žalÄ faktiÅ¡kai patyrė. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek pareiÅ¡kėjas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnio, nei faktiÅ¡kai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . PareiÅ¡kėjas jokių duomenų, kad kreipėsi į administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti skunde nurodytas higienos priemones, inventorių, o įstaigos administracija atsisakė jas iÅ¡duoti, nepateikė. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė realių turtinių praradimų ir nuostolių. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų ir pan. Negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne hipotetinės. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turtinės žalos (netiesioginių nuostolių) atsiradimÄ sieja su nesuteikta socialine parama, darbinėmis pajamomis.

Tačiau teismas nenustatė jokių atsakovo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nesuteikiant jam darbo ir socialinės paÅ¡alpos, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas pats net nesikreipė dėl darbo ar socialinės paÅ¡alpos suteikimo. Todėl tokio pobÅ«džio turtinė žala (netiesioginiai nuostoliai) jam negalėjo atsirasti. PareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ pagrįsti praÅ¡omos turtinės žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė savo turto netekimo arba sužalojimo, turėtų iÅ¡laidų (tiesioginių nuostolių), taip pat negautų pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio.

Pažymėtina, kad turtinei žalai atlyginti taikomos visos valstybės civilinei atsakomybei CK 6.271 straipsnyje nustatytos sÄ lygos. Taigi, Å¡iuo atveju, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo procesinės palÅ«kanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-03-13) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėjÄ byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato padėjėja Rasa Vilkelytė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl 114,40 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 42 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, todėl valstybės naudai turėtų bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ dalies patenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ , todėl ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų. Tačiau Å¡iuo atveju ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktikÄ administracinėse bylose, yra konstatavęs, kad ,,žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tad priteistinÄ Å¾alÄ ir tokio pobÅ«džio bylose patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, o ne jai atstovaujanti institucija (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas).

Å iame kontekste pastebėtina, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pagal ABTÄ® 451 straipsnį priteistinos valstybei. Nagrinėjamu atveju susidaro neįprasta teisinė situacija, kai bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės. Tai, kad nagrinėjamu atveju žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama ne iÅ¡ žalÄ padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtina ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo, kuris nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimÄ , nuostatos.

Å io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl <…> kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Vadovaujantis įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Teisingumo ministerija yra valstybės biudžete numatytų asignavimų atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), valdytoja ir vykdytoja.

Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės patirtas antrines teisines pagalbos išlaidas turėtų padengti pati valstybė, tokių išlaidų priteisimas būtų beprasmis“ (LVAT 2015-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu ir atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkina. Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo T. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) priteisti 789 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019-03-13 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič