e166bc7f-32c6-4fbe-8b96-a841f416482e · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-185-368/2023 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00009-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.; 3.4.5.20.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. atskirÄ jį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-581-1140/2023 pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų, suinteresuotas asmuo M.

K.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ â€“ M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo motinos M. K..

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nepilnametis vaikas M. K. nuo 2022 m. gruodžio 28 d. laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) rajono pagalbos Å¡eimai centro Globos centre, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. gruodžio 22 d. buvo gautas praneÅ¡imas, kad nepilnamečio vaiko M. K. motina M. K. namuose yra neblaivi, vaikÄ yra palikusi prižiÅ«rėti draugei, kuri toliau prižiÅ«rėti vaikÄ nesutinka. Atvykus policijos pareigÅ«nams, M. K. nustatytas 1,90 prom. girtumas. PareiÅ¡kėjo specialistams apžiÅ«rint vaikÄ M.

K. pastebėta, kad vaikas sloguoja ir kosti. VaikÄ prižiÅ«rėjęs asmuo paaiÅ¡kino, kad vakar davė vaikui Å¡iek tiek avižinės košės, daugiau Å¡is nieko nevalgė, tik geria vandenį. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, priimtas sprendimas vaikÄ vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikÄ , kurioje apžiÅ«rėjus vaikÄ M. K. nuspręsta taikyti stacionarų gydymÄ . Pažymėta, jog atlikus nepilnamečio vaiko M. K. situacijos vertinimÄ nustatyta, kad vaikÄ laikinai prižiÅ«rintis asmuo M.

S. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. jai paskambino M. K., kuri pokalbio metu iÅ¡ balso pasirodė neblaivi. TÄ pačiÄ dienÄ nuėjusi į M. K. namus ir ten radusi jÄ visiÅ¡kai girtÄ , nusprendė namuose su neblaivia motina buvusį vaikÄ M. K. pasiimti pas save, kol vaiko motina iÅ¡siblaivys. Tačiau M. K. ir sekančiÄ dienÄ buvo girta. M. S. nurodė, kad rÅ«pintis M. K. vaiku toliau nebegali, nes baiminasi dėl vaiko sveikatos, nes vaikas serga, o motina jokių vaistų vaikui ar maisto nedavė, prašė vaikÄ M.

K. paimti. Vertinant vaiko M. K. situacijÄ buvo nustatyti Å¡ie Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o rizikos veiksniai: vaiko atstovė pagal įstatymÄ M. K. yra apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,90 prom. girtumas) (26.3.); vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga), nes vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini); kiti objektyvÅ«s rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstove pagal įstatymÄ , vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai (26.10.).

VaikÄ M. K. paėmus iÅ¡ motinos M. K., jo teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes vaikas laikinai paimtas iÅ¡ nesaugios aplinkos dėl iÅ¡likusio realaus pavojaus jo saugumui ir (ar) sveikatai ir laikinai apgyvendintas jam saugioje aplinkoje – (duomenys neskelbtini)rajono paramos Å¡eimai centro Globos centro budinčio globotojo Å¡eimoje, iki bus priimtas sprendimas grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ ar nustatyti jam laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ), kas susidariusioje situacijoje atitinka geriausius vaiko interesus.

Vaiko motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo bÅ«do, toliau Å¡eimoje iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. 2022 m. gruodžio 28 d. vaikÄ apgyvendinus (duomenys neskelbtini) rajono paramos Å¡eimai centro Globos centro budinčio globotojo Å¡eimoje, socialinė darbuotoja nekartÄ skambino M. K., tačiau Å¡i telefonu neatsiliepė.

3. Suinteresuotas asmuo M. K. nesutikdama su praÅ¡ymu nurodė, kad pastoviai girta nebÅ«na. Nesutinka, jog ji negali pasirÅ«pinti vaiku. Grįžusi iÅ¡ krizių centro, ji tik po pusantro mėnesio iÅ¡gėrė alkoholio. Drauge, kuri prižiÅ«rėjo jos sÅ«nų M. K., pasitikėjo, nes ji tikino, kad pasirÅ«pins vaiku. VaikÄ paliko pas draugę sveikÄ . Jis nekosėjo, tik truputį slogavo. Jeigu ta draugė bÅ«tų paskambinusi ir pasakiusi, kad vaikui kažko reikia, ar kad vaikas serga, ji bÅ«tų tÄ dienÄ nevartojusi alkoholio M.

S., prižiÅ«rėjusi jos sÅ«nų, galimai pati jį susargdino. Ji kiekvienÄ dienÄ alkoholio nevartoja, geria į mėnesį vienÄ ar du kartus. Nemano, jog turi priklausomybę alkoholiui, tačiau užsiregistravo pas psichiatrÄ , turėtų pradėti gydytis priklausomybę alkoholiui, stacionarinio gydymo atsisakė. Gydytis priklausomybę alkoholiui pradės, nes nori atgauti vaikÄ . Turi dar du vaikus, tačiau jie dėl alkoholio vartojimo iÅ¡ jos atimti. 2022 m. gruodžio 21 d. socialinė darbuotoja buvo susisiekusi su M.

K. telefonu ir Å¡i socialinę darbuotojÄ informavo, kokiu adresu ir su kuo Å¡iuo metu laikinai paliktas jos vaikas. 2022 m. gruodžio 29 d., M. K. su vaiku grįžus iÅ¡ ligoninės į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , jai buvo praneÅ¡ta, kad toliau pasiimti vaiko negalės, praÅ¡o suteikti dar vienÄ galimybę pačiai rÅ«pintis savo vaiku. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mai 2023 m. sausio 16 d. nutartimi, tenkindamas pareiÅ¡kėjo paÅ¡ymÄ , leido paimti nepilnametį vaikÄ M.

K. iš vaiko motinos M. K..

5. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas pripažino, kad vaiko motina nekritiÅ¡ka savo elgesiui, gyvenimo bÅ«dui, ignoruoja alkoholio vartojimo problemÄ , neigdama priklausomybę, situacijos rimtumo nesuvokia, neužtikrina, kad vaikas nuolatos bÅ«tų saugioje aplinkoje, kurioje nekiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei. M. K. nesikreipia į gydytojus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, psichiatro konsultacijai tvirtino užsiregistravusi tik prieÅ¡ teismo posėdį, alkoholio vartojimo problemÄ neigia, nesiėmė konkrečių veiksmų, kad įrodytų, jog yra pasirengusi pakeisti savo elgesį, gyvenimo bÅ«dÄ ir užtikrinti savo vaikui tinkamas sÄ lygas augti Å¡eimoje.

6. Teismas sprendė, jog Å¡eimoje yra kilęs pavojus mažamečio M. K. saugumui, psichologinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėjas nustatė realų pavojų vaiko saugumui, jo sveikatai gyvenamojoje aplinkoje ir vaiko apsaugos poreikį, pagrįstai laikinai apgyvendino vaikÄ saugioje jam aplinkoje bei per įstatymuose nustatytÄ terminÄ kreipėsi į teismÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo, todėl konstatavo, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ M.

K. iÅ¡ vaiko motinos M. K. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus faktus, Å¡eimos aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, taip pat visÄ Å¡eimos situacijÄ , taip pat ir apsunkintas galimybes Å¡iai situacijai keistis, teismas sprendė, kad Å¡iuo metu vaiko grÄ Å¾inimas gyventi Å¡eimoje neatitiktų vaiko interesų, o bÅ«tent jo poreikių (ypač emocinių), saugumo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantė teismui buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pozicijÄ , kad nesutinka su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ . Suinteresuotas asmuo siekia, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ , gali tinkamai sÅ«numi pasirÅ«pinti. M. K. pripažino savo anksčiau padarytas klaidas ir dėl jų labai gailisi. Apeliantės elgesys per paskutinį pusmetį buvo ženkliai pasikeitęs, M. K. dėjo visas pastangas, kad atsikratytų savo žalingų pomėgių, dėl ko paskutinis įvykis negalėjo lemti vaiko paėmimo iÅ¡ mamos.

M. K. realus pavojus nebuvo kilęs, vaikas buvo prižiūrėtas.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius praÅ¡o palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas, priimdamas sprendimÄ leisti paimti iÅ¡ apeliantės jos mažametį sÅ«nų M. K., iÅ¡tyrė visas aplinkybes, įvertino, kad apeliantė nesistengė vykdyti jai duotų įpareigojimų, teismo posėdžio metu pati pripažino turinti alkoholio vartojimo problemÄ , atsisakiusi Mobiliosios komandos pagalbos, pakeitė savo gyvenamÄ vietÄ (net negalėjo nurodyti adreso kuriuo gyvena), prieÅ¡ingai nei teigė apeliantė, ji nekeitė savo gyvenimo bÅ«do ir nedėjo pastangų užtikrinti savo mažamečiui vaikui saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos praÅ¡ymas dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo motinos iÅ¡davimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. IÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamÄ ir efektyviÄ nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iÅ¡ jam nesaugios aplinkos (VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

13. Pagal VTAPÄ®, vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui iÅ¡likti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ globoje, nes tai bÅ«tų nesuderinama su jo geriausiais interesais. BÅ«tent todėl vaikas gali bÅ«ti paimamas iÅ¡ Å¡eimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku (VTAPÄ® 361 straipsnio 3 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimÄ ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPÄ® 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iÅ¡ jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ tvarka įtvirtinta VTAPÄ® 365 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu:

1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPÄ® 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPÄ® 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau Å¡eimoje iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

14. Vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi bÅ«ti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagÄ sdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kÅ«rimÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaikÄ pagrįstumÄ , teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visÄ vaiko ir jo Å¡eimos situacijÄ bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

15. Byloje nustatyta, kad vertinant vaiko M. K. situacijÄ buvo nustatyti Å¡ie vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o rizikos veiksniai (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 6VSV-3572): vaiko atstovė pagal įstatymÄ yra apsvaigusi nuo alkoholio, nes 2022 m. gruodžio 22 d. M. K. nustatytas 1,90 prom. girtumas (26.3.); vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga), nes vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini); kiti objektyvÅ«s rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstove pagal įstatymÄ , vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, nes M.

K. neturi reikiamų įgÅ«džių vaiko ugdymo ir auklėjimo atžvilgiu, negeba tinkamai įvertinti vaiko sveikatos sutrikimų ir laiku kreiptis į gydymo įstaigÄ , bendrauja su asmenimis, kurie vartoja psichotropines medžiagas, alkoholį, patiki vaikÄ prižiÅ«rėti kitiems asmenims, tačiau negeba įvertinti, ar prižiÅ«rintys asmenys galės tinkamai juo pasirÅ«pinti (26.10.). Atlikto vertinimo metu nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡davė teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ M. K. iÅ¡ vaiko motinos M. K.. Tokį sprendimÄ teismas grindė tuo, kad vaiko motina neigdama turinti alkoholio vartojimo problemÄ , nesiėmė ir nesiima konkrečių veiksmų, kad įrodytų, jog yra pasirengusi pakeisti savo elgesį, gyvenimo bÅ«dÄ ir užtikrinti savo vaikui tinkamas sÄ lygas augti Å¡eimoje, Å¡eimoje yra kilęs pavojus mažamečio M. K. saugumui, psichologinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

17. Apeliantė atskirÄ jį skundÄ grindžia esminiu argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neįvertino, jog apeliantė siekia, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ , gali tinkamai sÅ«numi pasirÅ«pinti, pripažino savo anksčiau padarytas klaidas ir dėl jų labai gailisi. Apeliantės elgesys per paskutinį pusmetį buvo ženkliai pasikeitęs, M. K. dėjo visas pastangas, kad atsikratytų savo žalingų pomėgių, dėl ko paskutinis įvykis negalėjo lemti vaiko paėmimo iÅ¡ mamos.

18. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagrindinė apsaugos vaiko poreikio nustatymo ir vaiko paėmimo iÅ¡ jam nesaugios aplinkos priežastis buvo suinteresuoto asmens – motinos M. K. turima priklausomybė alkoholiui. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių suinteresuoto asmens (motinos) nurodytas aplinkybes, kad ji alkoholio nebevartoja ir kad intensyviai sprendžia savo turimÄ problemÄ .

19. Byloje nustatyta, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens Å¡ioje byloje M. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio S. K. (medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)) vaikas. M. K. Å¡eima dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir vaikų nepriežiÅ«ros žinoma nuo 2016 m. balandžio 6 d. Iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančius vaikus, apskaitÄ . Å eimai nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2020 m. kovo 18 d. bei nuo 2021 m. gruodžio 2 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

IÅ¡ policijos praneÅ¡imų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. užfiksuotas ne vienas vaiko teisių pažeidimas M. K. Å¡eimoje, kai vaiko atstovei pagal įstatymÄ buvo nustatytas girtumas. Nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. vaikui M. K. taikyta laikinoji priežiÅ«ra socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su motina M. K., tėvas S. K. į Krizių centrÄ vykti atsisakė. 2022 m. lapkričio 16 d. mažamečiui M.

K. nutraukta laikinoji priežiÅ«ra socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su motina M. K., nes iÅ¡nyko priežastys dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nors M. K. dėjo pastangas, vykdė pagalbos plane Nr. 345 numatytus įsipareigojimus, tačiau matyti, jog tai truko tik kiek ilgiau nei mėnesį. Bylos duomenys liudija, jog M. K. neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų A. L. ir N. Å . atžvilgiu.

20. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiÅ¡kai, bet teigiami pokyčiai turi bÅ«ti stabilÅ«s ir apimti visas sritis: rÅ«pinimÄ si vaikų sveikata, auklėjimÄ , bendravimÄ su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimÄ , Å¡varios ir tvarkingos namų aplinkos sukÅ«rimÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siÅ«lo tėvams pagalbÄ nepaimdama iÅ¡ Å¡eimos vaiko.

Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtÄ laikÄ , vaiko poreikiai gyventi saugų, sveikÄ gyvenimÄ , bÅ«ti ugdomam, jausti suaugusiojo rÅ«pestį ir meilę turi bÅ«ti tenkinami kas dienÄ , todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iÅ¡ Å¡eimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

21. Å iuo atveju apeliantė teismo posėdžio metu pati pripažino turinti alkoholio vartojimo problemÄ , atsisakiusi Mobiliosios komandos pagalbos, pakeitė savo gyvenamÄ vietÄ , nekeičia savo gyvenimo bÅ«do ir nededa pastangų užtikrinti savo mažamečiui vaikui saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų – atvejo vadybininkės ir skyriaus patarėjos parodymus, kurie patvirtina, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog jeigu reikia ji pasigydys, iÅ¡siraÅ¡ys pas gydytojÄ vaistų, tačiau alkoholį vartoja, neįžvelgia savo elgesio, nevertina jo kritiÅ¡kai.

Paklausus jos, kaip Å¡iai dienai dėl alkoholio vartojimo, koks jos požiÅ«ris Å¡iuo klausimu, M. K. atsakė, kad ji Å¡iuo metu gali gerti, nes vaiko su ja nėra. Å iuo metu M. K. turi priklausomybę alkoholiui, siÅ«lomos pagalbos nepriima, telefonu neatsiliepia. Å iuo metu M. K. savo vaiku M. K. rÅ«pintis negali dėl alkoholio vartojimo, dėl polinkio turėti artimus santykius su netinkamais asmenimis, kurie įtakoja jos gyvenimo bÅ«dÄ . M. K. nesukuria artimo santykio su vaiku. M. K. palieka savo vaikÄ prižiÅ«rėti asmenims, neįvertinusi ir neapsvarsčiusi, ar prižiÅ«rintys asmenys galės tinkamai juo pasirÅ«pinti.

Ji negeba tinkamai įvertinti vaiko sveikatos sutrikimų ir laiku kreiptis į gydymo įstaigÄ .

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko motinai nepavykus susitvarkyti su alkoholio vartojimo problema, nepripažįstant Å¡ios situacijos rimtumo, tinkamai nepriimant visos jai siÅ«lomos pagalbos, ji negali tinkamai pasirÅ«pinti vaiko poreikiais, kadangi bÅ«dama neblaivi ji negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, dėl ko, net ir taikant specialistų pagalbÄ , iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai.

23. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei nutarties 15-22 punktus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡ apeliantės paimti jos sÅ«nų M. K..

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų (motinos) nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžiÄ vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, prieÅ¡ingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti Å¡eimos ryÅ¡ius, juos sustiprinti, padėti motinai iÅ¡siugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, Å¡eimos bendravimo įgÅ«džius, nes vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų (motinos) leidžia sustabdyti neigiamÄ situacijÄ , užtikrinti vaikui saugiÄ aplinkÄ , o tėvams (motinai) sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti iÅ¡vadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtÄ keistis. Pažymėtina, kad vaiko motina, paÅ¡alinusi vaikui grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrÄ Å¾inti paimtÄ vaikÄ .

25. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo įstatyminio atstovo – motinos, iÅ¡davimu, visapusiÅ¡kai įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo tenkinti, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus Mockevičius