e16580eb-490b-4a2d-840a-5a6113cfd7d5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-743-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16105-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2354-775/2016 pagal ieÅ¡kovų H. L. ir I. L. ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai H. L. ir I. L. 2015 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. S. 8 851,22 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovus jų sÅ«naus K. aukle.

Vaiko saugumo užtikrinimui namuose ieÅ¡kovai įrengė filmavimo kamerÄ . Nuolatos jos įrašų nežiÅ«rėjo, pasitikėjo pas juos aukle dirbančia atsakove. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas, įsijungęs kamerÄ pastebėjo, jog atsakovė paėmė ir į maiÅ¡iukÄ Ä¯sidėjo garaže buvusiÄ navigacijÄ , kuriÄ kaip ji pati vėliau teigė, tik pasiskolino kelionei, ketino grÄ Å¾inti. PeržiÅ«rėjęs dviejų savaičių filmuotÄ medžiagÄ ieÅ¡kovas pastebėjo kaip atsakovė vaikÅ¡to po namus su maiÅ¡iukais ant rankų, skaičiuoja pinigus ir juos pasisavina, taip pat, kad vartoja ieÅ¡kovų alkoholinius gėrimus, Po vaizdo medžiagos peržiÅ«ros patikrinęs darbo kambaryje laikytus pinigus – 30 000 Lt, 400 zlotų ir 20 JAV dolerių – ir jų neradęs ieÅ¡kovas apie tai pranešė policijai.

Pinigai buvo Å¡eimos santaupos, kurias ieÅ¡kovai sukaupė per 10 metų, dalį jų vestuvių proga padovanojo ieÅ¡kovų tėvai ir močiutė. IeÅ¡kovas tiksliai žinojo kokia pinigų suma yra darbo kambaryje, kadangi buvo neseniai patikrinęs ir suskaičiavęs. Apie pinigų laikymo vietÄ Å¾inojo tik ieÅ¡kovai, kitų paÅ¡alinių asmenų namuose apsilankę nebuvo, todėl niekas kitas negalėjo paimti darbo kambaryje laikytų pinigų. Atsakovė V. S. 2016 m. balandžio 13 d. pateikė teismui patikslintÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovų H.

L. ir I. L. ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovei trÅ«ko pinigų. Rusijos rublius ir JAV dolerius ji paėmė iÅ¡ antrame namo aukÅ¡te gyvenusių ieÅ¡kovo tėvų, kadangi ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) aplankyti kÄ tik gimusio vaikaičio ir manė, jog užsienio valiuta pravers kelionėje. Tuo metu 1 500 Lt ji paėmė iÅ¡ darbo kambaryje raÅ¡omo stalo stalčiaus, Å¡iuos pinigus ketino iÅ¡leisti malkų pirkimui, kurių reikėjo jos motinai.

Pinigus ėmė dalimis, dviejų savaičių laikotarpyje. IeÅ¡kovams iÅ¡vykus atostogauti, ji prižiÅ«rėjo ne tik mažametį K., bet ir vyresnį ieÅ¡kovų sÅ«nų F.. Vyresnysis vaikas darbo kambaryje bÅ«davo prie kompiuterio, todėl į minėtÄ kambarį užeidavo tik vaikui ten esant. PrižiÅ«rėdama vaikÄ atsakovė pamatė atidarytÄ stalčių su pinigais. PaaiÅ¡kino, jog pinigai buvo sudėti į dėžutę ir joje paskleisti. Atsakovė pripažino, jog iÅ¡ ieÅ¡kovų tėvų ir ieÅ¡kovų paėmė 11 000 Rusijos rublių, 550 Lenkijos zlotų, 20 JAV dolerių ir 1500 Lt.

Atvykus policijos pareigÅ«nams į jos namus daryti kratÄ , ji pati atidavė visus paimtus pinigus. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tačiau yra kelis kartus įsipylusi alkoholinių gėrimų iÅ¡gerti prie kavos, kadangi jautė didelį stresÄ , reikėjo nusiraminti. Neneigia, jog paėmė navigacijÄ , tačiau jos nevogė. Ji ruošėsi važiuoti prie (duomenys neskelbtini), iki kurio yra klaidus kelias, todėl nusprendė pasiskolinti navigacijÄ . Ji matė, jog garaže ieÅ¡kovai jų turi ne vienÄ .

Grįžusi iÅ¡ kelionės navigacijÄ bÅ«tų grÄ Å¾inus. Neprašė ieÅ¡kovų paskolinti pinigų bei navigacijos, kadangi manė, jog jie nesutiks tai padaryti. IeÅ¡kovai neįrodė, koks turtas per 10 vedybinių metų buvo įsigytas ar parduotas, kokios įplaukos į banko sÄ skaitas ir grynaisiais pinigais papildė Å¡eimos biudžetÄ . Kadangi ginčo pinigų suma buvo saugoma patalpoje į kuriÄ gali patekti bet kas, juos tikrino tik pats ieÅ¡kovas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pinigų egzistavimo, ieÅ¡kinio sumos dydžio bei reikalavimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovų H. L. ir I. L. ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės V. S. 8 851,22 Eur žalos atlyginimÄ ir 623,50 bylinėjimosi iÅ¡laidas bei valstybės naudai 199 Eur žyminį mokestį ir 11,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė V. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iÅ¡ I. ir H.

L. patalpų bei iÅ¡ V. ir T. L. patalpų. Byloje pateikti CD diskai su vaizdo įraÅ¡ais, darytais ieÅ¡kovų namuose vagystės metu. IeÅ¡kovai pateikė pajamų deklaracijas apie jų turėtas pajamas nuo 2010 m. iki 2013 m., sutartį dėl ieÅ¡kovų parduoto automobilio ir ieÅ¡kovo tėvų mokėjimo pavedimus, jog jie mokėjo bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas 2009 m. dirbo pagal autorines sutartis. 1994 m. ieÅ¡kovo močiutei A. L. buvo atstatytos nuosavybės teisės į žemę ir miÅ¡kÄ , iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . 2004 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovas pardavė nusikėlimui namÄ už 4 000 Lt.

Ieškovai savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Ieškovės motina J. M. savo vardu turi nekilnojamojo turto. Pateiktos pažymos iš VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“, kurios patvirtino, kad atsakovė V. S. neturi jokio turto. Teismas nurodė, kad ieškovai tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog atsakovė iš jų pavogė 30 000 Lt įvairiomis kupiūromis, daiktus ir alkoholinius gėrimus, iš viso už 31 497,50 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas teigė, jog tai buvo Å¡eimos santaupos. SumÄ tiksliai žinojo, nes pinigai jo asmeniÅ¡kai buvo skaičiuoti prieÅ¡ du mėnesius iki vagystės ir specialiai suriÅ¡ti. Å i pinigų suma buvo atsineÅ¡ta iÅ¡ banko, gautos dovanos vestuvių metu, santaupos nuo jo ir žmonos atlyginimų, iÅ¡ banko paskola ir likusi nepanaudota suma apie 5 000 Lt, pardavė automobilį 4 000 Lt ir neįsigijo naujo, pardavė garaÅ¾Ä ir gavo apie 5 000 Lt. PrieÅ¡ 5 metus ieÅ¡kovas dirbo pagal autorines sutartis ir už tai gaudavo atlygį nuo 1 500-2 000 Lt.

Tai buvo Å¡eimos santaupos susikaupusios per 10 vedybinių metų. Tai ne kasdienai skirti pinigai. Vėliau pastebėjo, kad dar dingo apie 400 zlotų ir 20 JAV dolerių. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai papildomai pateikė raÅ¡ytinių įrodymų, buvo apklausta liudytoja J. M., kurie patvirtino, jog ieÅ¡kovai 2013 m. liepos 18 d. dienÄ turėjo galimybę turėti 30 000 Lt santaupų. Tuo tarpu atsakovė buvo nenuosekli, ilgÄ laikÄ ji iÅ¡ viso neigė, kad vogė svetimÄ turtÄ , po to pripažino pavogusi tik pas jÄ kratos metu rastus pinigus: 11 100 Rusijos rublių, 550 Lenkijos zlotų, 20 JAV dolerių ir 1 500 Lt.

Vis tik teismas nuosprendžiu ieÅ¡kovo motinai V. L. priteisė 6 251 Lt turtinės žalos, kas sudarė 5 000 Lt, 7 00 zlotų, 2 00 JAV dolerių ir 4 90 Rusijos rublių. Teismas nuosprendžiu pripažino, kad V. L. buvo padaryta daug didesnė turtinė žala nei pripažino pati atsakovė V. S.. Atsakovės neteisėti veiksmai, vagiant pinigus, nustatyti teismo nuosprendyje iÅ¡ daikto (vaizdo įrašų) apžiÅ«ros protokolų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai pilnai įrodė ieÅ¡kinį, atsakovė nepaneigė byloje pateiktų ieÅ¡kovų įrodymų, todėl ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovams 8851,22 Eur žalos atlyginimÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neužtikrino tik teismams suteiktos konstitucinės pareigos vykdyti teisingumo įgyvendinimÄ bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Teismas pažeidė, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ bylose dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , įrodymų rinkimÄ , iÅ¡reikalavimÄ ir tyrimÄ bei jų vertinimÄ .Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad ieÅ¡kovai tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog atsakovė iÅ¡ jų pavogė 30 000 Lt įvairia valiuta, daiktų ir alkoholinių gėrimų viso už 31 497,50 Lt, visiÅ¡kai nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu akcentuotos 2013 m. spalio 29 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės, kuria ieÅ¡kovas grasino atsakovei iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jos Å¡imtÄ tÅ«kstančių.

Tikslus žalos dydis baudžiamojoje byloje nenustatytas, o praÅ¡omas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Baudžiamojoje byloje civiliniam ieÅ¡kiniui pagrįsti ieÅ¡kovo pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ bankų, patvirtinantys grynųjų pinigų išėmimÄ , nėra pakankami civiliniam ieÅ¡kiniui pagrįsti, kadangi iÅ¡ pateiktų dokumentų negalima nustatyti piniginių sumų dydžių. IeÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti žalos dydis nepagrįstas, o nuosprendyje nustatytas žalos dydis laikytinas prejudiciniu faktu, niekaip nepatvirtinančiu žalos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų bylos nagrinėjimo metu duotus paaiÅ¡kinimus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kadangi jie buvo nenuoseklÅ«s, turėjo įvertinti, jog ieÅ¡kovai savo iÅ¡laidas siekė pagrįsti iÅ¡laidomis, kurios yra V. L., o ne jų. IeÅ¡kovų pateiktais įrodymais teismas turėjo nesivadovauti, kadangi jie neatspindi realios situacijos. Nagrinėdamas ieÅ¡kinį ir procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įrodymus, teismas nenustatė esminių bylos faktinių aplinkybių, neįvertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymų viseto, nebandė jų analizuoti logine grandine ir logikos dėsniais, siekdamas nustatyti visapusiÅ¡kas, objektyvias ir reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡nagrinėti bylÄ teisingai ir objektyviai.

IeÅ¡kovai H. L. ir I. L. atsiliepimu į atsakovės V. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovai neįrodė ir raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė praÅ¡omo priteisti žalos dydžio, kadangi, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje nurodytus teiginius pagrindė atitinkamais įrodymais, t. y. liudytojų paaiÅ¡kinimais, autorinėmis sutartimis, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, duomenimis apie gaunamas pajamas ir iÅ¡laidas.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai vagystės metu turėjo sutaupę įvairia valiuta atsakovės pavogtÄ 30381,50 Lt sumÄ , laikytina pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovų iÅ¡laidų, teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovai gyveno pas ieÅ¡kovo tėvus ir jiems nereikėjo mokėti mokesčių bei kitų bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kadangi tai darė tėvai. Todėl Å¡ios aplinkybės paneigia atsakovės apeliacinio skundo teiginius dėl neva ieÅ¡kovų siekio savo iÅ¡laidas pagrįsti iÅ¡laidomis, kurios yra V.

L.. IeÅ¡kovai byloje įrodė, jog jie neturėjo didesnių nei statistiniai rodikliai iÅ¡laidų, ginčo įvykio metu neįgijo nekilnojamojo turto, neatliko jokių statybos darbų. PrieÅ¡ingų aplinkybių apeliantė neįrodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovai atsakovės įvykdytos vagystės momentu turėjo ir galėjo susitaupyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise 30 000 Lt, 400 zlotų, 20 JAV dolerių sumÄ , kuriÄ pavogė atsakovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo niekuo nepagrįstais atsakovės teiginiais apie tariamÄ jos pavogtų lėšų panaudojimÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms.

Atsakovė neįrodė, kad neva jos pavogtus pinigus ieÅ¡kovai iÅ¡ tiesų panaudojo J. M. (ieÅ¡kovės mamos) gyvenamojo namo statyboms.Atsakovės teiginys, jog ji neva nevogė iÅ¡ ieÅ¡kovų daugiau nei buvo rasta pas jÄ namuose kratos metu yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra įrodytas faktas, kad pas atsakovę kratos metu buvo rasta tik mažesnė dalis 2997,30 Lt iÅ¡ 36 632,50 Lt, todėl aplinkybė, jog nebuvo rasti likusieji pinigai, negali bÅ«ti atsakovės nekaltumo arba aplinkybės, jog ji pavogė mažiau pinigų bei buvo rasta pas jÄ kratos metu, įrodymas.

Teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, jog atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovų pavogė daugiau pinigų nei buvo rasta pas jÄ kratos metu, yra teisingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Apeliantė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo surinkta nepakankamai įrodymų, kurių papildomas ir pakartotinis tyrimas yra bÅ«tinas, todėl pilnam ir visapusiÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui tikslinga bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nelaikytini pakankamais pripažinti egzistuojant objektyviÄ bÅ«tinybę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės vertinimu, surinko nepakankamai įrodymų, nenurodant kokių konkrečiai ir kokias aplinkybes Å¡ie įrodymai turėtų pagrįsti, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjantis teismas byloje esančių įrodymų pagrindu negali tinkamai įvertinti apskųstojo teismo sprendimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju, įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, naudodamasi teismui suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir jos pateiktÄ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kovų reikalavimus ir priteisė jiems iÅ¡ atsakovės V.

S. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstomų argumentų.Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiÅ«lyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Dėl įrodymų pakankamumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , įrodymų rinkimÄ ir jų vertinimÄ (CPK 177 - 178 straipsniai, 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo procesinių teisės normų pažeidimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų kitaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės nurodomos proceso teisės normos bÅ«tų pažeistos.DeklaratyvÅ«s ir apeliantės teiginiai, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, jie nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Civilinė atsakomybė žalÄ padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Civiliniame kodekse įtvirtintos jos sÄ lygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu byloje atveju atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-525-347/2015 priimant nuosprendį, kuriuo atsakovė V. S. pripažinta kalta ir nuteista dėl vagystės iÅ¡ I. ir H.

L. patalpų. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovai įrodė tas aplinkybes, jog per 10 santuokinio gyvenimo metų jie turėjo galimybę susitaupyti praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovės žalos sumÄ , kuriÄ ji iÅ¡ jų pavogė, bei pateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinėje ir baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovų turtine padėtimi ir galimybėmis turėti ginčo dydžio santaupų namuose, byloje nepažeidė civilinio proceso taisyklių, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovų duodamų paaiÅ¡kinimų nuoseklumÄ teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su žalos dydžio nustatymu bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, nepažeidė apeliantės nurodytų civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamasis praÅ¡omos priteisti žalos dydį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos žalos dydžio nustatymo klausimais, analizavo Å¡alių elgesį, vertino žalos atsiradimo aplinkybes bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta atsakovės pareikÅ¡tas abejones dėl atsiradusios žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju, po atsakovės įvykdytos vagystės ieÅ¡kovų namuose, nustatyta, kad ieÅ¡kovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 8 851,22 Eur žalÄ .

Apeliantė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad jos padaryta žala tikrai buvo mažesnė, nei praÅ¡o ir įrodinėja ieÅ¡kovai. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovai neįrodė praÅ¡omo priteisti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų žalos dydžio atmestini.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ byla ir Å¡iÄ civilinę bylÄ ieÅ¡kovai ir atsakovė nuosekliai teigė, jog ieÅ¡kovų turtinė padėtis yra labai gera, jie dirba, gauna pajamas, gyvena kartu su dirbančiais tėvais, vaikų priežiÅ«ra rÅ«pinasi auklė.

Todėl apeliantės teiginys, jog ieÅ¡kovai per 10 santuokinio gyvenimo metų negalėjo sukaupti praÅ¡omos priteisti žalos dydžio pinigų sumos tik dėl to fakto, kad ieÅ¡kovai galėjo iÅ¡leisti daugiau lėšų buities poreikiams tenkinti nei nurodė patys, nepateikiant jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti apie ieÅ¡kovų sunkiÄ turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacine skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Todėl apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas, o atsakovės V. S. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ji ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teisėjų kolegijai netenkinant atsakovės apeliacinio skundo, iÅ¡ jos ieÅ¡kovams priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 172 Eur. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės V.

S. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkindamas atsakovės V. S. praÅ¡ymÄ iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo dienos atidėjo atsakovei 50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ , todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , šį sumas iÅ¡ atsakovės priteistina į valstybės biudžetÄ . Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 172 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du eurus) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovų H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetÄ . (Å iÄ sumÄ mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos gavėjo juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                                                         Raimondas Buzelis