Legislator Case Law & Legislation
e1632058-15df-4e9a-adfe-0e12cac6eec5 AI generated

e1632058-15df-4e9a-adfe-0e12cac6eec5 · Kauno apygardos teismas

Case Number e1632058-15df-4e9a-adfe-0e12cac6eec5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-653-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01433-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

Legislator headnote

AI generated

e1632058-15df-4e9a-adfe-0e12cac6eec5 · Kauno apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į draudikÄ dėl žalos atlyginimo, o kreipėsi iÅ¡kart į teismÄ , tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo taip pat nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. IeÅ¡kovė J. M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti priteisiant ieÅ¡kovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-653-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01433-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6435-775/2018 pagal ieÅ¡kovės J. M. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. G. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo.

2. IeÅ¡kovė J. M. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. važiavo atsakovės UAB „Kautra“ marÅ¡rutiniu miesto autobusu, kurį vairavo trečiasis asmuo V. G.. IeÅ¡kovei iÅ¡lipus, vairuotojas, neįsitikinęs, kad ieÅ¡kovė spėjo pasitraukti nuo mikroautobuso, pajudėjo ir parbloÅ¡kė jÄ ant gatvės. IeÅ¡kovė prarado sÄ monę, buvo iÅ¡vežta į ligoninę. IÅ¡ ligoninės iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. rugsėjo 26 d., toliau gydėsi namuose, gulėjo lovoje 8 mėnesius, nes negalėjo paeiti. Nors ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė buvo sunki dar iki įvykio, tačiau po jo ieÅ¡kovės sveikata dar labiau pablogėjo, jos gyvenimas pasikeitė negrįžtamai, nes ji nuolat patiria nepatogumus, suprastėjo miego kokybė, nuolatos jaučia didelę baimę, nuolat vartoja skausmÄ malÅ¡inančius medikamentus, o sÄ monės netekimas autoįvykio metu gali turėti rimtų pasekmių ateityje.

4. Atsakovė UAB ,,Kautra” su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovė dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė neigiamÄ Ä¯takÄ , psichologinį sukrėtimÄ , lankėsi pas psichologus, naudojo raminančius ar kitus vaistus, kad padariniai buvo ilgalaikiai, suprastėjo ar iÅ¡ esmės pakito ieÅ¡kovės socialinis, profesinis gyvenimas, darbingumas ir bendravimo galimybės. IeÅ¡kovė dar iki eismo įvykio buvo neįgali, po eismo įvykio neįgalumo laipsnis nepakito, papildomų poreikių neatsirado, ji taip pat neįrodinėja darbinių galimybių sumažėjimo, dvasinių kančių. Atsakovė mano, kad yra netinkama atsakovė byloje, kadangi reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas draudimo bendrovei.

5. Trečiasis asmuo V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad yra UAB „Kautra“ darbuotojas, vairuodamas marÅ¡rutinį miesto autobusÄ , 2017 m. rugsėjo 22 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota ieÅ¡kovė. Prisipažino sukėlęs autoįvykį, iÅ¡kvietė ieÅ¡kovei medikus, gailisi dėl to, kas atsitiko ir atsiprašė ieÅ¡kovės. Nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtos neturtinės žalos dydį. Ji yra solidaus amžiaus, autoįvykio dienÄ judėjo pasiremdama lazdele, todėl tikėtina, kad iki autoįvykio turėjo sunkių sveikatos sutrikimų, kurie galėjo įtakoti ligos paaÅ¡trėjimus bei blogėjančiÄ bÅ«klę.

Nepateikus duomenų apie sveikatos bÅ«klę, vartotus vaistus iki autoįvykio, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės blogėjimas yra susijęs su autoįvykiu. Mano, kad atsakove Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti draudimo bendrovė, o ne UAB „Kautra“, nes atsakovė apsidraudusi privalomuoju draudimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais esminiais argumentais: 1.1.

Atsakovės vairuotojas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), kuriais ieÅ¡kovei buvo sutrikdyta sveikata ir ji patyrė žalÄ . Byloje yra nustatytas atsakovės vairuotojo veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . 1.2. IeÅ¡kovė po eismo įvykio neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , papildomus nepatogumus kasdienėje veikloje, diskomfortÄ , ir Å¡ios aplinkybės patvirtinamos bylos faktiniais duomenimis: ieÅ¡kovei eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Po avarijos gydyta nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., būklė išrašant – patenkinama. Rekomendacijos: gulimas režimas 4 savaites. Išleidus į namus, dėl nepakeliamų skausmų kelis kartus kviesta šeimos gydytoja. Šeimos gydytoja pažymoje nurodė, jog dėl kūno sumušimų: peties, galvos, klubų, kojų srityje moteriai reikėjo stiprių nuskausminančiųjų vaistų. Ieškovę konsultavęs ortopedas traumatologas lūžimų nenustatė, konstatavo kaulų osteoporozę. 1.3.

AB „Lietuvos draudimas“, sužinojusi, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumokėjo ieÅ¡kovei 1 000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė ir toliau palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nurodydama, kad jai buvo neteisingai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes po avarijos ji negalėjo judėti apie septynis mėnesius, jai atsirado daug liekamųjų reiÅ¡kinių, jos sveikata labai bloga, nes nuolat vartoja vaistus nuo skausmo, sunkiai juda. 1.4. IeÅ¡kovė yra senyvo amžiaus, jos sveikatos bÅ«klę pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad jau iki eismo įvykio ieÅ¡kovė buvo gana sunkus ligonis: (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ji turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog iki Å¡iol ji blogai jaučiasi bÅ«tent dėl liekamųjų reiÅ¡kinių, kuriuos sukėlė 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykusi avarija, o ne dėl prieÅ¡ tai nustatytų ankstesnių susirgimų, ieÅ¡kovė skirti ekspertizės neprašė. 1.5. Ä®vertinus tai, kad autobuso vairuotojas V. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine bauda, byloje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatyti liekamieji reiÅ¡kiniai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais teismo vertinimu ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atlyginta 1 000 Eur neturtinė žala, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

Kadangi Å¡iÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmetamas. 1.6. Nors ieÅ¡kovė turėtų atlyginti atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, į tai, kad eismo įvykio metu atsakovės darbuotojas sutrikdė ieÅ¡kovės sveikatÄ , į tai, kad teismas pripažino ieÅ¡kovei teisę į 1 000 Eur neturtinę žalÄ , į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo ir jai Å¡i suma nėra labai didelė ir reikÅ¡minga, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į draudikÄ dėl žalos atlyginimo, o kreipėsi iÅ¡kart į teismÄ , tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo taip pat nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. IeÅ¡kovė J. M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti priteisiant ieÅ¡kovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas, ko pasėkoje nustatė neadekvatų pažeidimui neturtinės žalos dydį: 1.1. Teismas be pagrindo rėmėsi 2017 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus iÅ¡vada, kadangi joje netinkamai nustatytas ieÅ¡kovės sužalojimų mastas: ieÅ¡kovė nebuvo vertinta iÅ¡ karto po autoįvykio, iÅ¡vada suraÅ¡yta parėjus mėnesiui laiko po autoįvykio, ji suraÅ¡yta remiantis tik medicininiais ieÅ¡kovės duomenimis. 1.2.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į pažeistos vertybės reikÅ¡mingumÄ ir padarytos žalos pasekmes. Tai, kad ieÅ¡kovės bÅ«klė suprastėjo bÅ«tent po autoįvykio, patvirtina ieÅ¡kovės ligoninės, kurioje ji buvo hospitalizuota po autoįvykio, medicininiai duomenys. IÅ¡ jų matyti, kad ieÅ¡kovei buvo sumuÅ¡ta kairė krÅ«tinės lÄ stos pusė, kairys petys, kairio kirkÅ¡nies sritis, nustatyti 5-10 laipsnių judesiai per kelių sÄ narius, konstatuoti deÅ¡inės pėdos jutiminiai sutrikimai, judesiai per kairės čiurnos sÄ narį buvo riboti, skausminga, nustatyti deÅ¡inio ir kairio klubo flekcija 40 laipsnių, rotaciniai judesiai buvo negalimi dėl skausmo.

Net ir išrašius ieškovę iš ligoninės, jos būklė buvo tik patenkinama, ji ir toliau patyrė didelius fizinius skausmus, dėl ko kelis kartus buvo kviečiama šeimos gydytoja. Ieškovei buvo nustatytas 4 savaičių gulimas rėžimas, tačiau realiai ieškovė po avarijos gulimame rėžime buvo apie septynis mėnesius. 1.3. Ieškovės sveikatos sužalojimų tęstinumas ir liekamieji reiškiniai matyti ir iš su apeliacinius skundu pridedamo 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išrašo, kuriame užfiksuota, jog ieškovė skundžiasi viso kūno skausmu, negalėjimu apsitarnauti, judėti, bendru silpnumu, sutrikusiu miegu.

IeÅ¡kovę apžiÅ«rėjusi gydytoja konstatuoja, kad ji juda tik kelis žingsnius su ramentu ir kito asmens pagalba, tuo tarpu iki įvykio ieÅ¡kovė nors vaikščiojo su lazda, tačiau galėjo viena nuvykti į reikiamas vietas. IeÅ¡kovei nustatyti daugybiniai skausmingi taÅ¡kai visame kÅ«ne pulpuojant, nustatytos sutrikusios biosocialinės funkcijos (apsitarnavimo, mobilumo), kontraktÅ«ros per apatinių ir virÅ¡utinių galÅ«nių sÄ narius. Liekamieji eismo įvykio reiÅ¡kiniai ieÅ¡kovės sveikatai buvo matomi ir iÅ¡ kitų dokumentų: 2018 m. gegužės 15 d.

VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės medicinos iÅ¡raÅ¡o/siuntimo, 2018 m. birželio 14 d. UAB „Bendrosios medicinos praktika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo, 2018 m. liepos 26 d. Medicinos centro „Neuromeda“ pažymos. 1.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra garbingo amžiaus (81 metų), jau iki tol turėjo sveikatos problemų, sužalojimai jai turi didesnį neigiamÄ poveikį nei sveikam žmogui - jos gijimo ir pasveikimo galimybės yra ribotos, ir kiekviena papildoma trauma sunkiai paveikia jos sveikatÄ .

IeÅ¡kovės patiriami skausmai, dėl kurių vartojami stiprÅ«s nuskausminamieji, neigiamai veikia kitus organus (Å¡irdį, inkstus, kepenis), ir pačios ieÅ¡kovės emocinę bÅ«klę, gyvenimo kokybę. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas ne mažinti atsakovės atsakomybės mastÄ , kÄ padarė pirmosios instancijos teismas, o prieÅ¡ingai – jį didinti. 1.5. Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė atsisakė ekspertizės byloje yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nebuvo atstovaujama, nurodė nesuprantanti, kaip vyksta procesas ir nežinanti savo reikalavimų, todėl vertinimas, kad iÅ¡aiÅ¡kinus ieÅ¡kovei teisę skirti byloje ekspertizę ieÅ¡kovė tokios galimybės atsisakė, akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovės teisę į teisingÄ teismÄ . 1.6.

Teismas neatsižvelgė į atsakovės darbuotojo kaltę ir į jo veiksmus po ieÅ¡kovės sužalojimo. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos, vairuotojas tvirtino, kad eismo įvykį nulėmė pačios ieÅ¡kovės didelis neatsargumas, tačiau įvykio liudininkės patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes – kad ieÅ¡kovė buvo sužalota dėl vairuotojo nepakantumo pradėjus judėti nelaukiant kol ieÅ¡kovė, buvusi su ramentais, saugiai iÅ¡lips. Pati atsakovė po autoįvykio nesidomėjo sužalotosios sveikata, ji taip pat apie autoįvykį neinformavo draudiko, nors tokiÄ pareigÄ turi pagal įstatymÄ , vietoje to ji teigė, kad yra netinkama atsakovė byloje.

Policijai pareikalavus mikroautobuse daromų vaizdo įrašų, atsakovė teigė, kad saugo juos tik 5 dienas, taigi, atsitikus įvykiui, ji nesiėmė veiksmų įraÅ¡ams iÅ¡saugoti, t. y. dangstė savo darbuotojÄ , kurio elgesys buvo akivaizdžiai netinkamas. 1.7. Teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė yra viena didžiausių Lietuvoje transporto paslaugas tiekiančių bendrovių, kuriai ieÅ¡kinio suma yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Ji, turėdama savo teisininkų, samdė advokatų kontorÄ ir sumokėjo jiems didesnę sumÄ , nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma žalos atlyginimo suma, kuri ieÅ¡kovei, sunkios sveikatos senatvės pensininkei, yra didelė.

Å ios aplinkybės neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų ir turėtų bÅ«ti taip pat įvertintos. 1.8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei atlygintinas žalos dydis yra 1 000 Eur, tačiau Å¡i suma, atsižvelgiant į priteistus žalos dydžius analogiÅ¡kose bylose, neatitinka net vidurkio. Pagal teismų praktikÄ , nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K- 215/2010, 2K-350/2012); nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 30.000 Lt iki 80.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K- 511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 priteista 120.000 Lt). 1.9.

Teismas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, be pagrindo nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė neturėjo jokių galimybių kreiptis į atsakovės draudikÄ , kadangi ji tokia informacija nedisponavo. Tai atsakovė turėjo pareigÄ informuoti apie įvykį savo draudikÄ , tačiau to sÄ moningai nepadarė.

8. Atsakovė UAB „Kautra“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, tiek ir apie atsakovės vairuotojo veiksmus: 2.1. Byloje pateikta specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jokios kitos ekspertizės iÅ¡vados nebuvo pateikta, o ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu ekspertizės atsisakė. 2.2.

Nežymus sveikatos sutrikdymas negali sukelti tokių padarinių, kurie deklaruojami ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog ieÅ¡kovė patyrė poodines kraujosruvas. Net ir neturint specialiųjų medicininių žinių aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovės eismo įvykio metu patirtos traumos padariniai buvo odos sumuÅ¡imai, kurie sÄ lygojo mėlynių įvairiose jos kÅ«no vietose atsiradimÄ . IeÅ¡kovės tvirtinama padidėjusio skausmo lokalizacija neatitinka eismo įvykio metu sužalotų kÅ«no vietų.

Specialisto išvadoje aiškiai nurodoma, jog ieškovei konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės kojos srityje, tačiau ieškovė nurodo, jog skausmai buvo dešinėje kojoje. Jokie organai ar gilieji audiniai nebuvo sužaloti, todėl ieškovė, reikalaudama didesnės kompensacijos, turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp jos tvirtinamų sveikatos sutrikimų ir būtent poodinių kraujosruvų, kurias ir nulėmė minimas eismo įvykis. Tačiau ši aplinkybė niekaip nebuvo įrodyta. 2.3.

IeÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta jos situacijoje visiÅ¡kai adekvati 1 000 Eur kompensacija. Dėl didesnės kompensacijos, ieÅ¡kovė į AB „Lietuvos draudimas” net nesikreipė. IeÅ¡kovės praÅ¡omas atlyginti neturtinės žalos dydis nors ir turi bÅ«ti nustatomas individualiai, tačiau Å¡is dydis neturi nutolti nuo vieningai formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamoje situacijoje, ieÅ¡kovės sužalojimai nebuvo sunkÅ«s ar netgi nebuvo nesunkÅ«s, kurie užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

IeÅ¡kovė patyrė tik nežymius sužalojimus, kurie pasireiÅ¡kė kraujosruvomis, todėl draudiko iÅ¡mokėta kompensacija turi bÅ«ti laikoma adekvačia, kuri netgi virÅ¡ija teismų praktikoje taikomus kompensacijų dydžius. 2.4. IÅ¡ bylos medžiagos ir trečiojo asmens liudijimų matyti, jog vairuotojas iÅ¡ karto iÅ¡kvietė pagalbÄ , vėliau susiekė su ieÅ¡kove ir siÅ«lėsi padėti, niekada savo atsakomybės neneigė ir dėl įvykusio įvykio gailėjosi. Savo ruoÅ¡tu atsakovė, kaip trečiojo asmens darbdavys, taip pat niekada savo atsakomybės neneigė, o prieÅ¡ingai visÄ laikÄ siekė padėti ieÅ¡kovei ir byloje sudaryti taikos sutartį.

Atsakovė netgi neteikė apeliacinio skundo dėl priimto sprendimo, nors jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir nebuvo priteistos. Atsakovė apgailestauja dėl įvykio, tačiau ji įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę ir panaÅ¡ių situacijų atveju žalÄ atlygina draudikas, kas ir buvo padaryta. 2.5. Byloje pateiktas draudiko sprendimas atlyginti turtinę žalÄ dėl ieÅ¡kovės gydymo, ir jis patvirtina, kad atsakovė draudikÄ informavo apie įvykį. Informacija apie kontaktinį asmenį žalos atlyginimo klausimu buvo pateikta ir ieÅ¡kovei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no praneÅ¡ime, tačiau ieÅ¡kovė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo nesiėmė. 2.6.

Teisingas žalos atlyginimas negali bÅ«ti sietinas su atsakovės turtine padėtimi, nes neturtinės žalos paskirtis yra atlyginti dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus, o ne nubausti atsakingÄ asmenį vien dėl to, kad jis yra turtingas. 2.7. IeÅ¡kovė yra pati tiesiogiai atsakinga už teisminės bylos, kuri lėmė jos bylinėjimosi iÅ¡laidas, beprasmį ir nesavalaikį iniciavimÄ , nes situacija galėjo bÅ«ti realiai iÅ¡spręsta ikiteisminėje stadijoje ir tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, iÅ¡ byloje pateikto 2018 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priedo – pinigų priėmimo kvito Nr. 833552 matyti, jog ieÅ¡kovės atstovė minėtÄ kvitÄ galimai pasirašė už savo atstovaujamÄ jÄ , o tokia veika laikytina neteisėta ir teismo taip pat turi bÅ«ti vertinama sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl eismo įvykio metu ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl naujų įrodymų priėmimo 11. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė ir praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2018-12-13 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , kuris, ieÅ¡kovės manymu, patvirtina jos sveikatos sužalojimų tęstinumÄ ir liekamuosius reiÅ¡kinius, atsiradusius po jos sužalojimo eismo įvykio metu. Nurodo, kad Å¡iame iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, jog ieÅ¡kovė skundžiasi viso kÅ«no skausmu, negalėjimu apsitarnauti, judėti, bendru silpnumu, sutrikusiu miegu. Atsakovė savo samprotavimų ir argumentų dėl Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nenurodė.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiškai reikšmingi byloje faktai – ar ieškovė dėl eismo įvykio patyrė sveikatos sužalojimus – turi būti nustatyti tik patikimais įrodymais.

Todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, priima 2018-12-13 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , kuris ieÅ¡kovei iÅ¡duotas jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės pabaigos. 13. 2019 m. balandžio 15 d. teisme gautas ieÅ¡kovės 2019 m. sausio 17 d. apeliacinis skundas su jo priedais. Kadangi Å¡ie duomenys pateikti teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, t. y., po to kai įrodymų tyrimas (CPK 183 straipsnis) ir bylos nagrinėjimas buvo baigtas iÅ¡ esmės, jie atsisakytini priimti ir grÄ Å¾intini juos padavusiam asmeniui.

Pastebėtina, kad dauguma ieÅ¡kovės pateiktų duomenų yra byloje, jie buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl ginčo esmės 14. IeÅ¡kovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas jos ieÅ¡kinys priteisti iÅ¡ atsakovės 3000 Eur neturtinę žalÄ , nes mano, kad teismas pagal ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes nustatė jai per maÅ¾Ä atlygintinos neturtinės žalos dydį. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo rėmėsi 2017 m. spalio 27 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus iÅ¡vada, kadangi joje netinkamai nustatytas ieÅ¡kovės sužalojimų mastas; nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į pažeistos vertybės reikÅ¡mingumÄ ir padarytos žalos pasekmes, sveikatos sužalojimų tęstinumÄ ir liekamuosius reiÅ¡kinius; neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė yra garbingo amžiaus (81 metų), jau iki tol turėjo sveikatos problemų, todėl padaryti sužalojimai jai turi didesnį neigiamÄ poveikį nei sveikam žmogui; neatsižvelgė į atsakovės darbuotojo kaltę ir tai, kad jis nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio; atsakovė po autoįvykio nesidomėjo sužalotosios sveikata, apie autoįvykį neinformavo draudiko, nors tokiÄ pareigÄ turi pagal įstatymÄ , taip pat neiÅ¡saugojo mikroautobuse daromų vaizdo įrašų; neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, nes ji yra viena didžiausių Lietuvoje transporto paslaugas tiekiančių bendrovių, kuriai ieÅ¡kinio suma yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga; teismas pažeidė ieÅ¡kovės teisę į teisingÄ teismÄ , nes neteisingai vertino, kad ieÅ¡kovė atsisakė ekspertizės byloje, nors 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nebuvo atstovaujama, todėl nesuprato, kaip vyksta procesas ir nežinojo savo reikalavimų.

15. Å ie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, ir procesines teisės normas, netinkamai įvertindamas ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių dėl neturtinės žalos fakto visumÄ , todėl praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priėmus naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 2000 Eur neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo ir neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais.

16. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atveju šių nuostolių dydžio įrodinėti nereikia, todėl teismas nagrinėjamoje byloje jų dydį pagrįstai nustatinėjo pagal ieškovės įrodinėjamas aplinkybes ir CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas nagrinėjamu atveju teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , kuomet sprendė, kad neturtinės žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta byloje teko ieÅ¡kovei – nukentėjusiam asmeniui.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad žala ieÅ¡kovei padaryta 2017 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio metu. Eismo įvykį sukėlė UAB „Kautra“ darbuotojas V. G., kuris vairuodamas UAB „Kautra“ marÅ¡rutinį miesto autobusÄ nepastebėjo iÅ¡lipusios keleivės – ieÅ¡kovės, kuri nebuvo nutolusi nuo autobuso saugiu atstumu, ir jÄ nežymiai sužalojo. V. G. administracinio nusižengimo byloje Nr. 17075818470 2017-12-12 buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir nubaustas 225 Eur bauda (b. l. 9–10).

Nutarime konstatuota, kad dėl eismo įvykio keleivė J. M. B. buvo nežymiai sužalota, taip pat nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs Å¡iame kodekse numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo nepripažįsta savo kaltės, yra nepagrįsti.

18. V. G. administracinio nusižengimo byloje Nr. 17075818470 2017-12-12 nutarime nurodytas nežymus ieÅ¡kovės sužalojimas konstatuotas pagal 2017 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus iÅ¡vadÄ . Å ioje iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovei konstatuotos poodinės kraujosrÅ«vos peties, alkÅ«nės, dilbio, kairės kojos srityje; kad po minėto autoįvykio J. M. B. gydėsi ambulatoriÅ¡kai (Å¡eimos gydytojo įraÅ¡ai 2017-09-26 ir 2017-10-03) ir, kad ji serga lėtinėmis ligomis, kurios su 2017-09-22 trauma nesusiję.

Apeliantė apeliaciniame skunde tik pakartojo pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai nurodytus byloje esančius medicininius duomenis apie ieÅ¡kovės sveikatÄ . O jie patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė jautė skausmÄ , jai buvo skirti nuskausminamieji vaistai, jÄ 2017-10-06 konsultavęs ortopedas traumatologas, nustatė, kad lūžimų nematyti, yra kaulų osteoporozė (b. l. 120). Nors apeliantė nurodė, kad iki Å¡iol liko daug liekamųjų reiÅ¡kinių, jos sveikata ryÅ¡kiai pablogėjo, padidėjo fiziniai skausmai, jos judėjimas apsunkintas, tačiau nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ nepakanka tik nurodyti Å¡ias faktines aplinkybes.

Ieškovė turėjo įrodyti, kad jos sveikata pablogėjo būtent dėl ginčo eismo įvykyje patirtų sužalojimų, t. y. įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ir atsiradusios žalos (CPK 12, 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

19. Pastebėtina, kad priežastinio ryÅ¡io su trečiojo asmens V. G. neteisėtais veiksmais nustatymas nagrinėjamu atveju ypač svarbus todėl, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė buvo sunkus ligonis ir iki eismo įvykio. Å iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia skundžiamame teismo sprendime nurodyti duomenys, kurių apeliantė nekvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismas tik pastebi, kad ieÅ¡kovė jau prieÅ¡ 2017-09-22 ginčo eismo įvykį, prieÅ¡ 5 metus, buvo patyrusi kitÄ avarijÄ , kurios metu jai buvo traumuoti klubai, kelių sÄ nariai, ji kentė didžiulius skausmus, labai sunkiai judėjo, buvo priklausoma nuo kito asmens didelės pagalbos (b. l. 141).

Administracinio nusižengimo byloje esančioje 2016-12-07 specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje nurodyta, kad ieškovei nuo 2016-11-06 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b . l. 19-20). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad trečiojo asmens neteisėtais veiksmais padarytas ieškovės sveikatos sutrikdymas eismo įvykio metu yra susijęs su jos šiuo metu nurodomu sveikatos pablogėjimu.

20. Apeliantė akcentuoja liekamųjų reiÅ¡kinių svarbÄ jos sveikatai ir nurodo, kad jie yra matomi iÅ¡ 2018 m. gegužės 15 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės medicinos iÅ¡raÅ¡o/siuntimo (1 t., b. l. 113 – 116), 2018 m. birželio 14 d. UAB „Bendrosios medicinos praktika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo (1 t., b. l. 118), 2018 m. liepos 26 d. Medicinos centro „Neuromeda“ pažymos (1 t., b. l. 116) bei naujo įrodymo – 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto iÅ¡raÅ¡o/siuntimo (2 t., b. l. 18).

Ä®vertinusi Å¡ių medicininių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal juos negalima spręsti, kad ieÅ¡kovės jaučiamo viso kÅ«no skausmo priežastis yra liekamieji reiÅ¡kiniai po ginčo eismo įvykio metu patirtų sumuÅ¡imų. Pastebėtina, kad apie tokį ryšį galima bÅ«tų spręsti tik iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės nusiskundimų, nurodytų aptariamų medicininių dokumentų anamnezėse, bet ne iÅ¡ juose esančių objektyvių duomenų ir jÄ gydžiusių specialistų medicininių iÅ¡vadų.

21. Pastebėtina, kad 2018-10-11 ieÅ¡kovės Å¡eimos gydytoja nurodė, kad ir prieÅ¡ 2017-09-22 įvykį ieÅ¡kovė turėjo skausmų įvairiose vietose, o ar įvykis turėjo liekamųjų reiÅ¡kinių, pagal pirminį tyrimÄ ir tyrimus po to, dokumentuotų įrodymų nėra (1 t., b. l. 141). 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto iÅ¡raÅ¡e/siuntime nurodyta, kad ieÅ¡kovė 1978 m. buvo suluoÅ¡inta darbo metu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus medicininius dokumentus 2017-09-22 eismo įvykio metu patirtos traumos liekamųjų reiÅ¡kinių nustatyti negalima.

IeÅ¡kovė sutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad ji byloje neprašė skirti ekspertizės Å¡ioms aplinkybėms įrodyti, bet nurodė, kad ji 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu buvo be atstovės ir nesuprato kaip vyksta procesas. Tačiau tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovė nesuformulavo ir apeliaciniame skunde. Be to, jame nurodė, kad, kita vertus, byloje yra pakankamai medicininių dokumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę po eismo įvykio. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė laisvai disponuoja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis) ir nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeista jos teisė į teisingÄ teismÄ .

22. Apeliantė nurodo, kad 2017-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada yra netinkama spręsti dėl jai padarytų sužalojimų eismo įvykio metu, nes suraÅ¡yta parėjus mėnesiui laiko po autoįvykio ir suraÅ¡yta remiantis tik medicininiais ieÅ¡kovės duomenimis. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra daug medicininių dokumentų iÅ¡rašų, tame tarpe apie ieÅ¡kovės gydymÄ Ortopedijos ir traumotologijos II skyriuje (b. l.

13) iÅ¡ karto po eismo įvykio, kai ji buvo hospitalizuota nuo 2017-09-23 iki 2017-09-26. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokius duomenis vertinant papildomai 2017-10-27 specialisto iÅ¡vada galėjo pasikeisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto iÅ¡vada administracinio nusižengimo byloje – tai tik vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir ji netampa teismui privaloma. Tačiau ieÅ¡kovė, neigdama šį įrodymÄ , kuriame konstatuotas eismo įvykio metu jai padarytas sveikatos sužalojimo laipsnis, nenurodė, kad iÅ¡vados tiriamojoje dalyje neteisingai nurodyti medicininiai duomenys ar jie yra nepilni, kas galėjo bÅ«ti pagrindu duoti kitokiÄ iÅ¡vadÄ apie jos sveikatos sužalojimo pobÅ«dį ir laipsnį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo nustatyti nei didesnį ieÅ¡kovės sveikatos sužalojimo laipsnį, nei tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės nurodomas jos sveikatos pablogėjimas yra susijęs su ginčo eismo įvykiu.

23. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

Nagrinėjamos bylos duomenimis eismo įvykio metu ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. pats mažiausias sveikatos sutrikdymo laipsnis, kuris pasireiÅ¡kė poodinėmis kraujosruvomis peties, alkÅ«nės, dilbio, kairės kojos srityje. Dėl eismo įvykio pavojus ieÅ¡kovės gyvybei nekilo. Byloje nėra duomenų konstatuoti, kad bÅ«tent dėl eismo įvykio ieÅ¡kovė turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų ir, kad dėl to jos gyvenime atsirado esminių pasikeitimų. Tačiau neabejotina, jog ieÅ¡kovė po vertinamo eismo įvykio patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , papildomus nepatogumus kasdienėje veikloje, diskomfortÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ ir sumokėjo jai 1000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016).

Vertinant teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymÅ«s arba nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, matyti, kad trečiasis asmuo ieÅ¡kovei yra iÅ¡mokėjęs 1000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuri yra net didesnė už vidutiniÅ¡kai priteisiamÄ tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016 (800 Eur, 500 Eur); 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017 (1000 Eur, 500 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-242-430/2019 (600 Eur), 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1466-640/2018 (500 Eur), Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-896-480/2018 (1000 Eur, neturtinė žala priteista už tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ ), Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-312-253/2018 (500 Eur) ir kt.).

Todėl tokiu atveju ieÅ¡kovės reikalaujama atlyginti 3000 Eur neturtinė žala vertintina, kaip esmingai nukrypstanti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o bylos faktiniai ypatumai nesudaro pagrindo per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, nei ieÅ¡kovei jau atlygino trečiasis asmuo – draudimo kompanija. Dėl bylos procesinės baigties 25. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir teisminę praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 26. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, todėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistas pagrįstai.

Pastebėtina, kad trečiajam asmeniui atlyginus ieÅ¡kovei 1000 Eur neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 3000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės nesumažino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnis).

27. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ suformulavo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jos turėtas 580,80 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkto nuostatų, priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, j. a. k. 132138957, 580,80 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei J. M. B. 2019 m. balandžio 15 d. teismui pateiktus papildomus dokumentus (reg. Nr. DOK-11576). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė Burdulienė Izolda Nienienė Arvydas Žibas