e1625ba6-6e37-4b4e-8d7c-9295bca6eeff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1866-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00300-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. B., atsakovės atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. B. skundÄ atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja L. B. patikslintuose skunduose (t. 6, b. l. 101–102) praÅ¡o priteisti atlyginti žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) veiksmų (aktų): 91 453,83 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, jog neturtinė žala (neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija) jai kilo dėl kliūčių naudotis natÅ«ra jos tėvui M.

K. priklausiusia žeme, t. y. pareiÅ¡kėjai tenkančia jos dalimi (4,65 ha). PareiÅ¡kėjos nuomone, nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir tų teisių įgyvendinimo procesas buvo vilkinamas. Ginčai ir tebesitęsiantis bylinėjimasis su valstybės institucijomis jÄ iÅ¡vargino, patyrė nuolatinį stresÄ ir dvasinę įtampÄ . Valstybės institucijos turi veikti vadovaudamosi įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo ir efektyvumo principais, akivaizdu, kad Tarnyba taip neveikė. PaaiÅ¡kėjus, kad tėvo žemę jau 1996 m. (t. y. po 5 metų nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises) galėjo pirkti kiti asmenys, savo prarastas galimybes pareiÅ¡kėja vertina 91 453,83 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Mano, kad Tarnybos vykdytos jos paveldėtos žemės dalybos galbÅ«t prilygsta nusikalstamai veikai. Tarnyba sÄ moningai pažeidinėjo jos konstitucinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pažeidė teisėtÄ lÅ«kestį naudotis paveldėta tėvo žeme. Nurodo, kad nuo 1981 m. turi 12 a žemės sklypÄ , kuriame užsiima daržininkyste ir gėlininkyste. Jei jai bÅ«tų grÄ Å¾inta iÅ¡ tėvo paveldėta žemė (4,65 ha), pajamos iÅ¡ vykdomos žemės Å«kio veiklos bÅ«tų buvusios daug didesnės. Tvirtina, kad Tarnyba nesilaikė teisinio reguliavimo nuo pat 1991 m. spalio 28 d. (praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises pateikimo dienos).

Tarnybos veiksmai negali bÅ«ti laikomi žemės sklypo formavimo klaida. Tarnyba tik 2015 m. gruodžio 28 d. pripažino savo neteisėtas veikas, t. y. kad pareiÅ¡kėjos tėvas valdė žemę ne toje vietoje, kurioje pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos teisės. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kartu atstovaujanti atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Tarnyba paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai (tuo metu – K. B.) kartu su kitais asmenimis 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 (toliau – ir AtkÅ«rimo sprendimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės (grÄ Å¾inant natÅ«ra) į visÄ priklausantį 4,65 ha žemės plotÄ bendrame 26,50 ha žemės sklype (tvenkinyje) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).

Tarnyba paaiÅ¡kina, kad, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2015 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. lSS-3705-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo jÄ , kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypÄ jai atkurtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemės sklypas grÄ Å¾intas ne natÅ«rinės žemės ribose. 2016 m. balandžio 1 d. buvo organizuotas susirinkimas, kuriame pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta administracine tvarka panaikinti AtkÅ«rimo sprendimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja nesutiko su Å¡iuo pasiÅ«lymu, nurodydama, kad AtkÅ«rimo sprendimas yra teisėtas, nes jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę ir ji grÄ Å¾inta natÅ«ra.

Atsakovė teigia, kad nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes natÅ«rinė žemė grÄ Å¾inta ne toje vietoje, ir kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į visÄ jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį, bÅ«tų panaikintas pirmiausia administracine tvarka, vėliau teismine. Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , galbÅ«t patirtÄ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d., kuriÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų (neveikimo) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi bÅ«ti ginami visų asmenų teisėti lÅ«kesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, Å¡io įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas kartu reiÅ¡kia ir istorinio teisingumo atstatymÄ , neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimÄ .

Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymÄ dažniau nei kitose vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grÄ Å¾inimÄ nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).   Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. B. tuometei KaiÅ¡iadorių rajono KietaviÅ¡kių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K.

M., P., iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), 9,30 ha ploto valdytÄ Å¾emę. Å iame praÅ¡yme L. B. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, ir pageidavo nuo 1996 m. 9,30 ha plote individualiai Å«kininkauti. Vėliau Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – KAVA KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyrius) 2000 m. gegužės 31 d. L. B. pateikė praÅ¡ymÄ buvusiam savininkui priklausantį 9,30 ha žemės plotÄ pamatuoti natÅ«ra.

KAVA KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 8554 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad K. B. (L. B.) iÅ¡ buvusio savininko M. K. valdyto 9,3 ha žemės ploto turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,65 ha žemės. Kita buvusio savininko turėtos žemės dalis – 4,65 ha – pagal KAVA KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 26 d. pažymÄ Nr. 8555 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ priklausė kitai pretendentei M.

R.. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ K. B. (L. B.) atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 4,65 ha žemės kartu su Å¡iais bendraturčiais: S. L., B. A. K., M. R., M. P., K. B., J. P. ir valstybe bendrame 26,50 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklype (tvenkinys) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).

Å iuo sprendimu L. B. nuosavybės teisės atkurtos į visÄ priklausantį 4,65 ha žemės plotÄ ir nuosavybės teisių procesas yra baigtas, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas (1 t., b. l. 21). Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi L. B. skundÄ (2015 m. spalio 26 d. registracijos Nr. 1GS-2010), 2015 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. lSS-3705-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo jÄ , kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei):

K. B.“ nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypÄ jai atkurtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemės sklypas grÄ Å¾intas ne natÅ«rinės žemės ribose. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimÄ gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimÄ priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. vasario 9 d. pavedimu Nr. lPAV-83-(1.8.) „Dėl sprendimų panaikinimo inicijavimo“ pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjui iki 2016 m. vasario 15 d. suorganizuoti susirinkimÄ ir raÅ¡tu pakviesti į jį atvykti L. B. ir M. R. turto paveldėtojus bei paaiÅ¡kinti, kad L. B. ir M. R. turto paveldėtojams nesutinkant su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko priimtais atitinkamai 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) K.

B.“ ir 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. R.“, kuriais L. B. ir M. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iÅ¡ tikrųjų tÄ Å¾emę valdė, yra galimybė L. B. ir M. R. turto paveldėtojams sutinkant panaikinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo administracine tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2016 m. kovo 30 d. suorganizavo susirinkimÄ , kuriame pasiÅ«lė L. B. administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“. Su Å¡iuo pasiÅ«lymu pareiÅ¡kėja nesutiko ir atsisakė administracine tvarka panaikinti minėtÄ sprendimÄ . L. B. nuomone, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei):

K. B.“ yra teisėtas, nes jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę ir ji grÄ Å¾inta natÅ«ra. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260, 2016 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrių su praÅ¡ymu ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei):

K. B.“, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (- tei): M. R.“, 2004 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. D-2392, 2005 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. M-5577, 2007 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1491, 2007 m. lapkričio 20 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 2-5651, 2012 m. spalio 23 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 2267 ir 2012 m. spalio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2756 panaikinimo.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 2.1.5-72 buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2016 m. liepos 15 d. praÅ¡ymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kadangi susidariusioje situacijoje prokurorui nėra pakankamo pagrindo Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ar pareiÅ¡kimu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ar ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ kitais įstatymo nustatytais bÅ«dais.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimÄ Nr. 13.12.-80, kuriame konstatuota, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, todėl nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimÄ Nr. 2.1.5-72 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Atsakovė teigia, kad nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes natÅ«rinė žemė grÄ Å¾inta ne toje vietoje, ir kuriuo L.

B. atkurtos nuosavybės teisės į visÄ jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį, bÅ«tų panaikintas pirmiausia administracine tvarka, vėliau teismine. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai atliko savo funkcijas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes natÅ«rinė žemė grÄ Å¾inta ne toje vietoje, o tai neatitinka gero administravimo principo reikalavimų, yra nepateisinama ir nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja Tarnybos neteisėtus veiksmus siejo ne tik su nuosavybės teisių į jai tenkančiÄ M. K. valdytos žemės dalį (4,65 ha) atkÅ«rimu ne toje vietoje, bet ir su Tarnybos veiksmais, kuriuos ji vertino kaip iki Å¡iol trunkantį vilkinimÄ jai atkurti natÅ«ra nuosavybės teises į minėtÄ 4,65 ha žemės plotÄ , iÅ¡taisyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese esančias klaidas, t. y. su tęstiniais pažeidimais. Todėl, teismo nuomone, byloje konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), netinkamai įgyvendinant teisės aktuose apibrėžtas funkcijas, Å¡iuo konkrečiu atveju neiÅ¡vengiamai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ , kuri, vadovaujantis teisingumo principu, turi bÅ«ti atlyginta ir atlyginta pakankamai apčiuopiamai.

Taigi, teismo nuomone, bÅ«tent dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ , kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio prasme, todėl egzistuoja ir likusios neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos – neturtinė žala ir priežastinis ryÅ¡ys. Teismo nuomone, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese pareiÅ¡kėja patyrė stipresnių bei emocingesnių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje susiklosčius įvairioms gyvenimiÅ¡koms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmÄ .

BÅ«tent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nevykdant savo pareigų pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių atkÅ«rimas natÅ«ra negalėjo bÅ«ti užbaigtas, ji patyrė neturtinę žalÄ , todėl tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.). Teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamÄ poveikį, kuris nepriimtinas valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiÅ«riu, neteisybės jausmÄ dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. NŽT ėmėsi veiksmų paÅ¡alinti teisės pažeidimÄ , todėl pareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 91 453,83 Eur turtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad su sutuoktiniu augino tulpes, jų svogÅ«nėlius supirkdavo agrofirma „Sėklos“, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis tapo Å¡ios įmonės akcininku, o po vyro mirties ji pati tapo Å¡ios agrofirmos akcininke.

Nurodė, kad, atkÅ«rus nuosavybės teisę, bÅ«tų galėjusi parduoti gerokai daugiau svogÅ«nėlių, taip pat bÅ«tų galėjusi užsiimti ir kita veikla. Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėja turtinę žalÄ sieja su negautomis pajamomis dėl to, kad jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į tėvo turėtÄ Å¾emės sklypÄ . Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Ä®statymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalÄ patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiÅ¡kam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Taigi įrodinėjama reali negautų pajamų gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

LVAT yra konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas privalo objektyviai pagrįsti, kad jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktÄ ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nepateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktÄ ir dydį už patį pareiÅ¡kėjÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-946-552/2018). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja jai padarytÄ Å¾alÄ bei patirtus nuostolius kaip negautas pajamas sieja su tuo, kad visos produkcijos standartinė vertė iÅ¡ vieno ha per metus auginant gėles yra 6 555,83 Eur.

PareiÅ¡kėja pateikė skaičiavimus, visos produkcijos standartinė vertė iÅ¡ 4,65 ha (faktiÅ¡kai iki Å¡iol negrÄ Å¾intos tėvo žemės) ir praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ 91 453,83 Eur. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja užsiėmė augalininkyste, o bÅ«tent tulpių svogÅ«nėlių auginimu ir pardavimu. Veiklos realumÄ pagrindžia byloje esantys įrodymai (2 t., b. l. 110–119, 121–127) (svogÅ«ninių gėlių sodinamosios medžiagos priėmimo kvitai; akcininko pažymėjimas; akcijų pirkimo paraiÅ¡ka ir kt.).

Vis dėlto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokie pateikti įrodymai – svogÅ«ninių gėlių sodinamosios medžiagos priėmimo kvitai – negali neabejotinai pagrįsti bei įrodyti, kad pareiÅ¡kėja Å¡ia Å«kine veikla bÅ«tų užsiėmusi ir jai atkÅ«rus nuosavybės teisę į tėvo žemę, juo labiau tokie įrodymai nepagrindžia jos negautų pajamų. Minėti kvitai (2 t., b. l. 112–115) iÅ¡raÅ¡yti laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 9 d. iki 1992 m. rugpjūčio 20 d., t. y. itin seniai.

Kaip minėta, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėja neišvengiamai būtų gavusi pajamų, jeigu nuosavybės teisė jai būtų atkurta, byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Šiuo atveju tokia tikimybė, kad pareiškėja atkūrus nuosavybės teisę būtų gavusi pajamų iš svogūninių gėlių sodinimo atkurtoje nuosavybėje, yra tik hipotetinė.

Dėl Å¡ios priežasties ji negali įgyti teisės į negautas pajamas, patirtų nuostolių faktÄ grindžia tik tikėtino pobÅ«džio prielaidomis ir neįrodė negautų pajamų fakto, todėl, esant tokiai situacijai, reikalavimas atlyginti negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos L. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjai L. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjos L. B. skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska