2022-05-18 Nr. AB-15606-3-63-3-00005-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1262-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00005-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. J. M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., D. L., E. L., G. G., G. L., J. T., R. K., R. G., V. R., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Folinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ginmita“, uždarajai akcinei bendrovei „Kūrybinis projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Protecha“ dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ (toliau – ir skundžiamas raštas) 1 pastraipą; 2) įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje, pateiktoje 2017 m. lapkričio 2 d., esantį žemės sklypo planą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu raštu atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), kadastrinių matavimų bylą, nes neatsižvelgta į 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodytas pastabas Nr. 4 ir Nr. 5, t. y. patikslinti servituto plotį, vietą bei turinį. Teigė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. raštu atsakovui buvo nurodyta, kodėl 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodytos pastabos Nr. 4 ir Nr. 5 negali būti įgyvendinamos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisingas teiginys, jog pagal ginčo sklypo plane nurodytą servitutą nėra galimybės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pateiktame tvirtinimui ginčo sklypo plane yra nurodytas 4 m pločio kelio servitutas, jo vieta ir plotis nustatyti optimaliai atsižvelgiant į visų interesus ir juo galima patekti į minėtus objektus. Be to, toks servitutas nėra būtinas, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini), iš kurio patenkama prie pastato ir į šalia jo įrengtą mašinų stovėjimo aikštelę, o į teritoriją (duomenys neskelbtini) patenkama iš (duomenys neskelbtini) per du, rekonstruojant šią gatvę, įrengtus įvažiavimus. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemė, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei. Pareiškėjas manė, kad nėra jokios objektyvios būtinybės ginčo sklype nustatyti kitokio kelio servituto nei nurodyta jo pateiktame plane. Reikalavimas nustatyti servitutą, kuriuo būtų užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepagrįstas, nes tokios komunikacijos nėra objektyviai būtinos – abu šie objektai visas reikalingas komunikacijas turi ir jas naudoja.

4. Pareiškėjas manė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes: nepagrįstas teisės aktų normomis; nemotyvuotai atmesti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. prašyme nurodyti argumentai dėl reikalaujamų servitutų nustatymo; reikalaujama nustatyti objektyviai nepagrįstus servitutus. Skundžiamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkto reikalavimus.

5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Teigė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ 4 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus. Administracija buvo nurodžiusi, kad: servitutinis kelias, kurį pareiškėjas siekia gauti natūra, aptarnauja kelis žemės sklypus; jis bus naudojamas ne vienkrypčiam eismui; formuojamame žemės sklype reikia nustatyti 5 metrų pločio servitutinį kelią; formuojant žemės sklypą privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į (duomenys neskelbtini); planas nebus tvirtinamas, kol nebus ištaisytos nurodytos pastabos.

7. Atsakovas paaiškino, kad pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai vykdo komercinę, ūkinę veiklą jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, turi būti sudaryta galimybė prie minėtų pastatų privažiuoti sunkvežimiais, taip pat turi būti sudaryta galimybė prasilenkti automobiliams. Nurodė, kad ginčo sklype kelias privažiuoti prie pastatų yra nuo senų laikų ir minėtų pastatų savininkai ginčo keliu visada naudojosi ir naudojasi. Galimybė tiesti komunikacijas į (duomenys neskelbtini) taip pat privalo būti užtikrinta. Administracija pareiškėjui pasiūlė patį minimaliausią kelio plotį pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“: D3 kategorija, dvi eismo juostos po 2,50 metro, viso – 5 metrai. Pretendentui nesutinkant, žemė neturėtų būti grąžinama natūra, nes yra užimta faktiškai esančiu keliu, kuriuo naudojasi gretimų pastatų savininkai ir naudotojai. Nurodė, jog pastatai (duomenys neskelbtini) yra apriboti privačiais sklypais, pėsčiųjų taku, todėl jokio kito privažiavimo neturi, o (duomenys neskelbtini) privažiuoti nėra galimybės. Pareiškėjas nepagrįstai atsisako įvykdyti Administracijos reikalavimus ir nepagrįstai įrodinėja, kad servitutas nebūtinas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, Administracija privalo tenkinti visuomenės (viešąjį) interesą, atsižvelgdama į kitų žemės sklypų, besiribojančių su formuojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesus bei poreikius. Administracija teisėtai atsisakė tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktoje nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį ginčo sklypo planą, kadangi pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti Administracijos reikalavimus pagal suformuluotas pastabas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Teigė, jog prie pastato (duomenys neskelbtini) nėra jokio kito privažiavimo ir kad palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemė yra išdalinta sklypais bei priklauso kitiems asmenims, todėl 3 metrų pravažiavimo tikrai tokiam dideliam pastatui aptarnauti nepakanka. Nurodė, jog tarp jo ir pareiškėjo apie 2003–2005 metus vyko teisminis ginčas teisme Klaipėdoje dėl įvažiavimo ir tuo metu teismas aiškiai išaiškino pareiškėjui, jog tinkamas privažiavimas prie pastato (duomenys neskelbtini) turi būti paliktas. Teigė, kad pareiškėjas vėl iš naujo nori apriboti patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini).

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kūrybinis projektas“ atsiliepimais į pareiškėjo skundą nurodė, kad byloje interesų neturi ir bylos baigtis neturės įtakos.

13. Paaiškino, kad rengia Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimą teritorijoje (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimą. Planavimo organizatorius, t. y. Administracijos direktorius, nustatydamas nagrinėjamos teritorijos ribas, į projekto sudėtį įtraukė pareiškėjo dalies posesijos ribas, tačiau projekto tikslai ir numatomi sprendiniai niekaip nedaro įtakos pareiškėjo ir atsakovo interesams.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Folinas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Teigė, kad privažiavimo kelias į UAB „Folinas“ (duomenys neskelbtini) yra vienintelis detaliajame plane pažymėtas servitutinis kelias ir tik šiuo keliu įmanoma įvažiuoti į įmonės teritoriją ne tik jų transportui, bet ir specialios paskirties automobiliams, tokiems kaip greitoji medicinos pagalba, gaisrinės mašinos, komunalinių paslaugų ir kt. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutiestos naujos komunikacijos, prie kurių bus būtina pajungti (duomenys neskelbtini) pastatą, nes šiuo metu naudojamos trasos yra pasenusios ir neatlieka savo paskirties. Šių trasų privedimas įmanomas tik tuo keliu, kuris nurodytas servitute ir kad patenkinus skunde nurodytus reikalavimus privažiavimas ir kelias taptų privačia valda. Įstatyme dėl žemės grąžinimo įtvirtinta nuostata, kad grąžinama tik laisva žemė, o ne keliai, komunikacijos ir kt. Tenkinus pareiškėjo skundą, būtų pažeistos turimos teisės vykdyti veiklą, atnaujinti komunikacijas, remontuoti pastatą, reikalingu transportu patekti į UAB „Folinas“ (duomenys neskelbtini) teritoriją ir t. t.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Teigė, kad prie jam priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), kuriame vykdoma ūkinė komercinė ūkinė veikla, nėra jokio kito privažiavimo. Palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemė yra išdalinta sklypais ir priklauso kitiems asmenims, todėl 3 metrų pravažiavimo aptarnauti keliems pastatams tikrai nepakanka. Nurodė, kad 3 metrų plotyje negalėtų prasilenkti net lengvieji automobiliai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Teigė, kad skundas grindžiamas realybės neatitinkančiomis ir melagingomis aplinkybėmis. Kelio patekti į valdas, esančias (duomenys neskelbtini), išskyrus tą, kurį apriboti siekia pareiškėjas, nėra. Pabrėžė tai, kad alternatyviais privažiavimais prie valdos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas laiko iš (duomenys neskelbtini) gatvės suformuotus įvažiavimus į privačius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už kurių tolėliau yra valda (duomenys neskelbtini). Jokių kelių, takų ar pravažiavimų iš (duomenys neskelbtini), kurie būtų skirti pateikti į (duomenys neskelbtini), nėra numatyta nei dabar, nei ateityje, nėra suprojektuota ar suplanuota jokiais žemės planavimo dokumentais ar detaliais planais, kadangi objektyviai nėra tokios galimybės. Pareiškėjas nori, jog į (duomenys neskelbtini) butų patenkama kitų privačių sklypų sąskaita ir nesuprojektuotais bei nesuformuotais keliais, o nuo seno pastatyto kelio dalis atitektų pareiškėjui. Nuosavybė gali būti atkurta tik laisvoje neužstatytoje žemėje, o keliai ar infrastruktūros objektai neįeina į sąrašą objektų, į kuriuos būtų galima nukreipti nuosavybės teisių atkūrimą.

20. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir V. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Teigė, kad pareiškėjas nepagrindė ir byloje nėra duomenų, jog savivaldybės patvirtintuose dokumentuose, pavyzdžiui, detaliajame ir bendrame plane, yra numatytos kitokios aplinkybės, negu buvo reikalaujama iš pareiškėjo Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto pastabomis Nr. 4 ir Nr. 5. Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštas, tame tarpe ir pastabose Nr. 4 bei Nr. 5 nurodyti reikalavimai yra galiojantys ir vykdytini. Pareiškėjas, kaip numatyta šiame rašte, jų neskundė, todėl terminas apskundimui yra praleistas. Teigė, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą, situacija liktų tokia pati, t. y. pareiškėjas galėtų kreiptis dėl plano patvirtinimo tik įvykdęs aukščiau nurodytus savivaldybės reikalavimus. Pareiškėjas visiškai nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių duomenų ir įrodymų dėl kitų kelių privažiavimų ir jų pateikti negali. Savivaldybės nurodomoje vietoje egzistuoja faktinis asfaltuotas kelias, kuriuo šiuo metu visi faktiškai naudojasi ir taip yra nuo seno. Nurodė, jog pagal teismų praktiką dėl servitutų nustatymo prioritetas teikiamas nusistovėjusiai tvarkai. Teigė, kad pareiškėjo interesas dėl servituto yra privatus, o savivaldybės nurodyti reikalavimai gina viešuosius interesus ir atitinka įstatymų reikalavimus.

22. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

23. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė prijungti naują įrodymą – 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/19F-2.

25. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ginmita“ atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Folinas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė kad turi patvirtintą detalųjį planą, kuriame nurodyti servitutai, t. y. teritorija, privažiavimo keliai ir pan. Šiame plane privažiavimas nurodytas tik vienas – ginčus keliantis kelias.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinto iš dalies ir panaikino Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies teritoriją, kuri yra suprojektuota detaliuoju planu, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Teismas nurodė, kad iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto taip pat galima numanyti, jog pagal šio detaliojo plano sprendinius ginčo žemės plote yra numatytas kelias patekti į gretimus žemės sklypus. Tai reiškia, kad minėti detaliojo plano sprendiniai gali turėti esminės reikšmės, sprendžiant byloje kilusį ginčą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio detaliojo plano iš atsakovo neišsireikalavo, jo sprendinių netyrė bei nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. A1-1342 teisinės situacijos nekeičia. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. A1-1342 matyti, kad juo buvo siekiama atitinkamai pakeisti minėto detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius. Todėl panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. A1-1342, liko galioti 2000 m. gegužės 25 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai.

II. 30. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir: 1) panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipą; 2) įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pateiktą žemės sklypo planą.

31. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamu raštu nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl 4 ir 5 punktuose pateiktų pastabų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad nei skundžiamame rašte, nei 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292, kuriuo rėmėsi atsakovas, nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis, kokiu teritorijų planavimo dokumentu remiantis pareiškėjui nustatytas reikalavimas pažymėti 5 metrų pločio servitutinį kelią. Taip pat nenurodyti jokie teisiniai pagrindai, argumentai, dėl reikalavimo užtikrinti galimybę tiesti komunikacijas į gretimus žemės sklypus.

32. Teismas, įvertinęs Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą, nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies teritoriją, kuri yra suprojektuota detaliuoju planu, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Administracija 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui ginčo teritorijos detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ištrauką bei nurodė, kad „kadangi detalusis planas patvirtintas daugiau kaip prieš dvidešimt metų, todėl jame nėra išspręstas privažiavimo prie trečiųjų asmenų pastatų klausimas“. Teismas, įvertinęs pateiktą detaliojo plano ištrauką, paaiškinimą apie tai, jog minėtame plane kelias nėra numatytas, o kaip nurodė atsakovas, reikalavimas nustatyti 5 metrų servitutinį kelią grindžiamas tuo, jog ginčo teritorijoje kelias privažiuoti prie pastatų buvo nuo tarybinių taikų ir gretimų pastatų savininkai ginčo keliu visada naudojosi ir tebesinaudoja, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektų veikloje, skirtingai nei privačių subjektų veikoje, taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Savivaldybė, remdamasi minėtu detaliuoju planu, kuriame nėra numatytas kelias ginčo teritorijoje, teismo manymu, negali reikalauti iš pareiškėjo kadastrinių matavimų byloje numatyti kelio, nes toks kelias teritorijų planavimo dokumentuose neegzistuoja. Nenustatytų asmenų nenustatytu laiku pastatytas kelias, nepaimtas savivaldybės žinion, neįregistruotas teritorijų planavimo dokumentuose, negali sukelti pareiškėjui teisių ar pareigų.

33. Teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo planą ir priimti atitinkamą sprendimą.

III. 34. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

35.1. Administracija ginčijamu raštu atsisakė tvirtinti pateiktą planą, nurodžiusi 2 pastabas: 1) kad būtų numatytas 5 metrų servitutinis kelias privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) sklypų; 2) palikti servitutinį koridorių komunikacijoms į minėtus sklypus tiesti. Ginčo teritorijoje kelias privažiuoti prie minėtų pastatų buvo nuo tarybinių laikų įvažiavimui į buvusios prekybos valdybos sandėlius, todėl minėtų pastatų savininkai ginčo keliu nuolat naudojosi ir tebesinaudoja. Asfaltuotu keliu suinteresuoti asmenys važiuoja prie didžiulio sandėlio, automobilių remonto dirbtuvių, reklamos gamybos cecho. Pareiškėjas įrodinėja, kad kelias yra aptrupėjęs, bet tai nereiškia, kad kelias turi būti panaikintas. Administracija pareiškėjui pasiūlė minimalų kelio plotį: dvi eismo juostos po 2,50 m, viso – 5 m. Pretendentui nesutinkant, žemė neturėtų būti grąžinama natūra, nes yra užimta faktiškai esančiu keliu, kuriuo naudojasi gretimų pastatų savininkai ir naudotojai. Negalima situacija, kad kelyje į sandėlius ir dirbtuves susitikę 2 pakrauti sunkvežimiai su priekabomis ar automobiliai negalėtų prasilenkti, būtų apribota galimybė patekti prie naudojamų didžiulio sandėlio, automobilių remonto dirbtuvių, reklamos gamybos cecho.

35.2. Pagal atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus paaiškinimus, jokio patekimo per (duomenys neskelbtini) į sklypą nėra. (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės kelias, į kurį suprojektuoti ir, gavus leidimą, įrengti įvažiavimą (išvažiavimą) galima tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sutikimu. Antstolis neturėjo teisės už Lietuvos automobilių kelių direkciją nuspręsti, kad be projekto ir leidimo galima patekti iš UAB „Folinas“ sklypo ((duomenys neskelbtini)) tiesiai į valstybės reikšmės kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

35.3. Siekiant nepažeisti suinteresuotų asmenų teisių, turi būti užtikrinta galimybė tiesti (remontuoti) komunikacijas į (duomenys neskelbtini).

35.4. Pareiškėjo minimoje vakarinėje pusėje yra ne laisva žemė, bet sklypas su visu perimetru registruotais statiniais, todėl net į minėtą sklypą gyventojai ir statinių savininkai patenka tik tuo pačiu asfaltuotu ginčo keliu.

35.5. Atsakovas nesutinka, kad „Savivaldybė, remdamasi minėtu detaliuoju planu, kuriame nėra numatytas kelias ginčo teritorijoje, negali reikalauti iš pareiškėjo kadastrinių matavimų byloje numatyti kelio, nes toks kelias, teritorijų planavimo dokumentuose, neegzistuoja“. Kad privažiavimas yra ir visada buvo, šalys neginčija, tik pareiškėjas įrodinėja, kad kelias yra aptrupėjęs, blogos būklės. Faktinis visuomenės poreikis į kelią egzistuoja. Atsakovo manymu, teismas neatsižvelgė ir nevertino fakto, kad prie UAB „Folinas“, G. L., UAB „Ginmita“ ir kitų trečiųjų asmenų valdomų pastatų ir sklypo jokio kito privažiavimo nėra ir visada buvo privažiuojama tik esamu keliu. Šis faktas yra esminis ir teismas privalėjo į jį atsižvelgti.

35.6. Taigi, visuomenės narių interesai turi būti paisomi, o pateiktas tvirtinti planas turi būti minimaliai rengėjo pataisytas ir pateiktas tvirtinti pakartotinai.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja bylai aktualias faktines aplinkybes bei pareiškia, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

37. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

38. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

38.1. Atsakovas savo dėstomų argumentų nepagrindžia objektyviais įrodymais, tik savo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais.

38.2. Reikalaujama 5 m pločio servitutinio kelio (tokio pločio įvažiavimo) ginčo teritorijoje niekada nebuvo, tai patvirtina: 1) Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32 sprendiniai, kuriuose ginčo teritorijoje nesuplanuotas joks kelias ar įvažiavimas; 2) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 50 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“, kurio buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę kartografinėje medžiagoje ir joje taip pat nenumatytas joks pravažiavimas (įvažiavimas); 3) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. (8.6)-D3M-1511r-4148, kuriame nurodyta, jog savivaldybė niekam neišdavė leidimo nei žemės darbams, nei asfaltuoti. Atsakovas dokumentų, kad kelias jau yra įrengtas nei 2006 metais, nei dabar nepateikė. Nepagrįsta teigti, kad tarybiniais metais buvo galima statyti ir kelius įrengti be leidimų ir dokumentų; 4) antstolės 2018 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F18-35, kuriame fiksuota esama situacija; 5) atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektas, kuriame suprojektuota nuovaža, kuri plačiausioje vietoje yra 3,75 m. Nuovaža yra tokio pat pločio, kaip ir įvažiavimai į gretimus gyvenamosios paskirties sklypus (namų valdas). Visos šios nuovažos yra įrengtos pagal šį projektą; 6) Teismui pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovo įrengtas įvažiavimas į ginčo sklypą, Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane pažymėtas Nr.100.

38.3. Dėl „vienintelio“ įvažiavimo: 1) UAB „Folinas“ (sklypas (duomenys neskelbtini)) turi ir naudojasi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) – valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nesprendė, kad be projekto ir leidimo galima tiesiai patekti į (duomenys neskelbtini) (kaip teigia atsakovas), o konstatavo faktą, jog yra įrengti vartai, įvaža iš (duomenys neskelbtini) bei kelio ženklai, leidžiantys įsukti į minėtą sklypą. Tokios pačios aplinkybės buvo konstatuotos ir antstolės dar 2018 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; 2) Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane pažymėtu pravažiavimu tarp kvartalų (duomenys neskelbtini) buvo patenkama prie pastatų (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina byloje esanti ištrauka iš minėto Palangos centrinės dalies detaliojo plano ir atsakovo pateiktas 2021 m. sausio 22 d. raštas Nr. (8.6)D3-234. Šiuo metu savivaldybė šį pravažiavimą yra užblokavusi; 3) tai, kad atsakovas iki šiol nesilaiko galiojančio Palangos centrinės dalies detaliojo plano nereiškia, kad šis esamas pravažiavimas neturi būti naudojamas, o ginčo sklype reikia įrengti naują įvažiavimą. Tai taip pat nereiškia, kad atsakovas neturi pareigos įgyvendinti centrinės dalies projekto sprendinius.

38.4. Dėl servituto: 1) ginčo sklype suprojektuotas 4 m pločio kelio servitutas. Sklypo kadastrinių matavimų byloje servitutas nurodytas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.119 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad esant galimybei nustatyti buvusio įvažiavimo plotį, toks ir paliekamas. To negalint – nustatomas 4 m pločio servitutas. Dabartinio įvažiavimo plotis visiškai aiškus - apie 3 m; 2) atsakovo suprojektuotos ir įrengtos nuovažos iš (duomenys neskelbtini) kuria naudojasi tretieji asmenys, plotis plačiausioje vietoje – 3,75 m. Be privalomų dokumentų įrengto dabar naudojamo keliuko – 2,80 – 3 m. Norint išvengti ginčų sklypo plane buvo pažymėtas 4 m pločio kelio servitutas; 3) reikalaujant nustatyti servitutą turi būti įvertinta, ar yra objektyviai reikalinga apriboti kito asmens teises ir interesus. Jei tai yra objektyviai būtina, toks suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančio daikto savininkui; 4) Byloje nėra jokios tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų intereso, jų teisė patekti prie pastatų užtikrinama sklypo plane numatytu 4 m pločio kelio servitutu ir atsakovo įrengta nuovaža į (duomenys neskelbtini) gatvę.

38.5. Dėl komunikacijų: komunikacijas turi ir naudoja visi aplinkiniai pastatai, be jų būtų negalima ūkinė veikla. Įrodymų, kad būtų poreikis tiesti naujas komunikacijas būtent per ginčo sklypą, atsakovas nepateikė. Hipotetiniai ir ateityje galbūt atsirasiantys poreikiai negali būti laikomi pagrindu negrąžinti žemės. Žemės grąžinimas netrukdo remontuoti esamas komunikacijas, be to, yra numatytas komunikacijų apsaugos zonos.

38.6. Be to, atsakovo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Jo paties suprojektuotas ir įrengtas įvažiavimas (nuovaža, kuria daug metų naudojasi tretieji asmenys) iš (duomenys neskelbtini) į ginčo sklypą yra tik 3,75 m pločio (plačiausioje vietoje). Tuo tarpu suprojektuotas 4 m pločio servitutinis pravažiavimas laikomas nepakankamu. Nesuprantamas atsakovo deklaruojamo interesų derinimo pavyzdys. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, kuris leistų skundžiamą teismo sprendimą įvertinti kaip neteisėtą. Be to, atsakovas neatsakė ir į abu pareiškėjo pasiūlymus taikiai išspręsti ginčą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ nurodyto sprendimo, kuriuo atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje, pateiktoje 2017 m. lapkričio 2 d., esantį žemės sklypo planą, pagrįstumo.

40. Bylos duomenimis, Administracija 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. (8.6)-D3-14-463r-1099 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, kuriuo, motyvuodama tuo, kad Administracijai 2017 m. kovo 9 d. pateiktas pareiškėjo prašymas suderinti kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 50 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimą“, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe, prašė pagal kompetenciją pateikti informaciją, į kieno žemę pretenduoja pareiškėjas, bei pateikti buvusio savininko valdytos žemės ribas LKS94 koordinačių sistemoje skaitmeninėje laikmenoje, informaciją, ar yra likusią negrąžintą žemę pareiškėjui. NŽT Palangos skyrius 2017 m. birželio 9 d. raštu Nr. 16SD-729-(14.16.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ Administracijai pateikė pretendento pareiškėjo iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas LKS-94 koordinačių sistemoje. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodė atsakovui, kad grąžina patvirtinimui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir kad byla papildyta pagal pageidavimus. Administracija 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir teikia pastabas. Pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad: patekimas į (duomenys neskelbtini) numatytas per formuojamą žemės sklypą. Pagal plane nurodytą servitutą nėra galimybės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias aptarnaus kelis žemės sklypus ir į tai, kad bus naudojamasi ne vienkrypčiu eismu, formuojamame žemės sklype nustatyti 5 metrų pločio servitutinį kelią, taip pat tikslinti servituto plotį ir vietą. Pastaboje Nr. 5 nurodyta, kad, formuojant žemės sklypą, privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į (duomenys neskelbtini) ir nurodyta tikslinti servituto turinį. Šiuo raštu, atsižvelgiant į jame nurodytas pastabas, nuspręsta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano netvirtinti, pareiškėjas šio akto neskundė.

41. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. raštu kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, kad dar kartą grąžina patvirtinimui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šiame rašte nurodė, jog byla papildyta pagal Administracijos naujausius pageidavimus. Atkreipė dėmesį, kad, norint patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebūtina važiuoti per formuojamą sklypą, nes yra įvažiavimas ir galimybė pasidaryti papildomus įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini). Į teritoriją (duomenys neskelbtini) patenkama per du įvažiavimus tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, kad į pastatus (duomenys neskelbtini) jau seniai atvestos visos komunikacijos, todėl tiesti naujų nėra reikalo. Administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipoje nurodyta, kad pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas nebus tvirtinamas, kadangi neatsižvelgta į Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ 4 ir 5 punktuose pateiktas pastabas.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu: konstatavęs, kad ginčijamas 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ nurodytas sprendimas, kuriuo atsisakyta tvirtinti atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, jį panaikino. Teismas pažymėjo, kad: atsakovas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą, nei skundžiamame rašte, nei 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292, kuriame nurodytos kadastrinių matavimų bylos pastabos, pareiškėjui nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis, kokiu teritorijų planavimo dokumentu remiantis pareiškėjui nustatytas reikalavimas pažymėti 5 metrų pločio servitutinį kelią; ginčo žemės sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies teritoriją, suplanuotą detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 Savivaldybė, remdamasi minėtu detaliuoju planu, kuriame nėra numatytas kelias ginčo teritorijoje, negali reikalauti iš pareiškėjo kadastrinių matavimų byloje numatyti kelio, nes toks kelias teritorijų planavimo dokumentuose neegzistuoja. Nenustatytų asmenų nenustatytu laiku pastatytas kelias, nepaimtas savivaldybės žinion, neįregistruotas teritorijų planavimo dokumentuose, negali sukelti pareiškėjui teisių ar pareigų; taip pat nenurodyti jokie teisiniai pagrindai, argumentai, dėl reikalavimo užtikrinti galimybę tiesti komunikacijas į gretimus žemės sklypus; pažymėjęs, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą žemės sklypo planą.

43. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą padavė Administracija, kuri, grįsdama savo reikalavimą, teigia, kad ginčijamas 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“, kuriame yra nuoroda į 2017 m. rugsėjo 19 d. d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 4 ir 5 punktus, yra visiškai pagrįstas.

44. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma primintina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), o teismas turi pareigą ex officio vertinti tai, ar individualus administracinis aktas (ne) atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus (šiuo aspektu žr. 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-552/2015).

46. Vertindama ginčijamo atsakovo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatytiems reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamame Administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ nurodyto sprendimo, kuriuo atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą neatitikimo minėtiems reikalavimas: atsakovas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą, nei Administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašte, nei 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292, kuriame nurodytos pastabos kadastrinių matavimų bylai, savo sprendimo nepagrindė nei pakankamais objektyviai faktiniais duomenimis, nei juo labiau – teisės normomis, vien dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstai panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d.). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012).

47. Akcentuotina ir tai, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), todėl ginčo nagrinėjimo procese atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi.

Šio aspektu taip pat pažymėtina, kad: atsakovas net ir apeliaciniame skunde iš esmės niekaip nepasisakė, kaip jo pastabos dėl servitutinio kelio per žemės sklypą, nuosavybės teises į kurį pretenduoja atkurti pareiškėjas, koreliuoja su detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniais, kokiais faktiniais duomenimis grindžiami teiginiai dėl servitutinio koridoriaus komunikacijoms į (duomenys neskelbtini) poreikio per šį; kita vertus, taip pat pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo argumentai, nesusiję su pagrindu, kuriuo tenkintas skundas, t. y. ginčijamo sprendimo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, yra šalintini („<...> Savivaldybė, remdamasi minėtu detaliuoju planu, kuriame nėra numatytas kelias ginčo teritorijoje, negali reikalauti iš pareiškėjo kadastrinių matavimų byloje numatyti kelio, nes toks kelias teritorijų planavimo dokumentuose neegzistuoja.

Nenustatytų asmenų nenustatytu laiku pastatytas kelias, nepaimtas savivaldybės žinion, neįregistruotas teritorijų planavimo dokumentuose, negali sukelti pareiškėjui teisių ar pareigų <...>“), juo labiau, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, dalis dėl teritorijos, į kurią patenka ir ginčo žemės sklypas, byloje pateiktais duomenimis (4 t., b. l. 5–9), yra sustabdyta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2391-624/2020 nurodyta, jog Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr.189 1 punktu Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas čia nurodytose teritorijose buvo tik sustabdytas, iki bus padaryti jo pakeitimai ir papildymai, t. y. detalusis planas (jo sprendiniai) nėra negaliojantis nei Žemės įstatymo, nei Teritorijų planavimo įstatymo bei juos įgyvendinančių žemesnės galios administracinių aktų prasme.

48. Kadangi Administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos“ nurodyto sprendimo, kuriuo atsisakyta tvirtinti atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą yra naikintinas dėl neatitikimo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nėra reikšmingi, dėl ko dėl jų nėra pasisakoma.

49. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan