e15af3bf-cbeb-4133-bf5b-e23087929d1b · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-609-252/2018 Sigita Kulbienė Proceso Nr. 2-08-3-03685-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.3; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-956-2018 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, M.

K. dėl nuostolių atlyginimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka” 13 077,12 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14.15 val. ir 21.00 val. Prancūzijoje dėl M. K., vairavusio transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko du eismo įvykiai, kurių metu buvo padaryta žala.

3. M. K. buvo samdomas atsakovės darbuotojas ir minėti eismo įvykiai kilo jam einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykių dienÄ buvo transporto priemonės SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, todėl buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

4. Lietuva ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žalosios kortelės sistemos) dalyvės. Å i sistema veikia taip, kad eismo įvykio valstybės (Å¡iuo atveju – PrancÅ«zijos) nacionalinis draudikų biuras, iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, bÅ«tų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytÄ Å¾alÄ pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimÄ .

5. PaaiÅ¡kėjo, kad Lietuvoje Respublikoje registruota minėta transporto priemonė, nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykių metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė Biurui reikalavimÄ 13 077,12 Eur sumai (12 403, 56 Eur ir 673,56 Eur). IeÅ¡kovas sumokėjo PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui 13 077,12 Eur bei pateikė reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ atsakovei.

Atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,Naideka“ 13 077,12 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 392 Eur žyminį mokestį, 817,14 Eur iÅ¡laidas už dokumentų vertimus, 88 Eur iÅ¡laidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 82,97 Eur kelionės iÅ¡laidas - ieÅ¡kovo naudai.

Priteisė iš atsakovės 22,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7. Apylinkės teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14.15 val. eismo įvykio metu buvo sužaloti du asmenys motociklo YAMAHA FZ8 vairuotoja L. R. ir keleivis P. R. bei apgadintas pats motociklas, o tos pačios dienos 21 val. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykius sukėlė atsakovės darbuotojas M. K., vairavęs transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8. Teismas konstatavo, kad atsakovė nebuvo apdraudusi transporto priemonės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

9. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14.15 val. PrancÅ«zijoje eismo įvykis kilo dėl trečiojo asmens kaltės, kas sudaro vienÄ iÅ¡ sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

10. Teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į transporto priemonę, todėl remiantis PrancÅ«zijoje kelių eismÄ reglamentuojančių Kelių eismo taisyklių R 412-6 straipsniu yra atsakingas už šį įvykį. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis PrancÅ«zijos teisės nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo.

11. Teismas pasisakė, kad vykdant eismo įvykio tyrimÄ , 2012 m. gegužės 16 d. apžiÅ«ros metu nustatyti L. R. sužalojimai, patirti 2012 m. gegužės 12 d. eismo įvykyje laikytini tiesiogine ir aiÅ¡kiai susijusia su eismo įvykiu pasekme. Nukentėjusiųjų medicininė ekspertizė atlikta kvalifikuoto gydytojo, galinčio įvertinti dėl kÅ«no sužalojimo patirtÄ Å¾alÄ , remiantis 1985 metų liepos 5 d. įstatymo nuostatomis (Badinterio įstatymas). PraÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sudaro: 10 385,71 Eur pagrindinė žalos suma, 460 Eur iÅ¡laidos ir mokesčiai už paslaugas (ekspertizės iÅ¡laidos), 1557,85 Eur administravimo iÅ¡laidos.

IÅ¡ PrancÅ«zijos draudikų biuro pateiktos žalos detalizacijos nustatyta, kad L. R. dėl kÅ«no sužalojimo patyrė 2410 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 49,28 Eur prarastas uždarbis, 560 Eur I klasės dalinis laikinas sveikatos sutrikdymas 184 d., 1800 Eur patirtas skausmas 2 iÅ¡ 7 (neturtinė žala). P. R. dėl kÅ«no sužalojimo patyrė 3332 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 370 Eur II klasės dalinis laikinas sveikatos sutrikdymas 61 d., 450 Eur I klasės dalinis laikinas sveikatos sutrikdymas 150 d., 2500 Eur patirtas skausmas 2,5 iÅ¡ 7 (neturtinė žala), 11,85 Eur pirminės medicinos iÅ¡laidos.

Žala turtui - motociklui yra 3567,69 Eur dydžio. IÅ¡ 2013 m. sausio 7 d. susitarimo protokolo matyti, kad draudikų biuras nukentėjusiajai L. R. iÅ¡mokėjo 3567,69 Eur kompensacijÄ dėl 2012 m. gegužės 12 d. eismo įvykio metu patirtos žalos turtui. Dėl transporto priemonės apgadinimų ekspertizės ataskaita bei sudaryta sÄ mata, pagal kuriÄ mokėtina suma dėl motociklo bÅ«klės atstatymo yra 3482,80 Eur, kuriÄ sudaro 275,99 Eur už darbÄ , 2591,90 Eur už detales, 614,91 Eur už elementus pagal sutartinę garantijÄ , todėl teismas sprendė, kad žala turtui yra 3482,80 Eur dydžio.

Pagrindinės žalos sumos dydis, kuriÄ teismas laikė pagrįsta ir įrodyta bÅ«tų 10 500,82 Eur. PrancÅ«zijos draudikų biuras reikalavimÄ ieÅ¡kovui pateikė 10 385,71 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas ir sumokėjo, todėl teismas vertino, kad sumažinta 84,89 Eur sumai turtinės žalos dalis, neturi teisinės reikÅ¡mės praÅ¡omam priteisti žalos dydžiui.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Prancūzijos teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu Prancūzijoje per eismo įvykį nukentėjusiesiems asmenims apskaičiuota ir išmokėta kompensacija.

13. ReikalavimÄ dėl kitų iÅ¡laidų, kurias sudaro - 230 Eur mokestis už L. R. medicinos ekspertizę, 230 Eur mokestis už P. R. medicinos ekspertizę, teismas laikė pagrįstu ir pasisakė, kad 1557,85 Eur (15 proc. nuo 10 385,71 Eur sumos) administravimo mokestis nevirÅ¡ija Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. 2 numatyto administravimo mokesčio dydžio, todėl jis taip pat priteistinas.

14. Dėl antrojo eismo įvykio įvykusio Prancūzijoje Calais mieste 2012 m. gegužės 12 d. 21 val. teismas vertino, kad jis kilo irgi dėl trečiojo asmens kaltės, nes pastarasis persirikiuodamas sukti į kairę kliudė ir apgadino automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė Prancūzijos Kelių eismo taisyklių R412-6 ir R413-17 straipsnius.

15. Teismas laikė, kad 468,56 Eur automobilio remonto iÅ¡laidos, 5 Eur prekinės vertės netekimas yra įrodyti bylos duomenimis, o 200 Eur administravimo iÅ¡laidos atitinka Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendime Nr. 2 2 dalyje numatytÄ mokėtinų administravimo mokesčių dydį.

16. Pažymėjo, kad atsakovė savo darbuotojo buvo informuota apie įvykius, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti eismo įvykių tyrimo procese, žalos reguliavime ir pati teikti užklausimus Prancūzijos kompetentingoms institucijoms, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos argumentai dėl vilkiko vairuotojo kaltės nebuvimo laikytini neįrodytais.

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovas netikrino PrancÅ«zijos nacionalinio draudiko biuro iÅ¡mokėtų sumų nukentėjusiesiems, ir dėl to nepagrįstai sumokėjo praÅ¡omÄ sumÄ . Pasisakė, kad tokios pareigos ieÅ¡kovė neturi, nes eismo įvykio vietos draudikų biuras iÅ¡laiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtų sumų susigrÄ Å¾inimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras iÅ¡laiko pareigas, susijusias su iÅ¡mokėtų sumų atlyginimu.

18. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui 12 403,56 Eur sumÄ už pirmÄ jį eismo įvykį ir 673,56 Eur sumÄ už antrÄ jį eismo įvykį, ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

19. Teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia reiÅ¡kiant regresinį ieÅ¡kinį laikytinas prievolės PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas. Kadangi ieÅ¡kovas PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ sumokėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. spalio 27 d., o ieÅ¡kinys teisme gautas 2016 m. gegužės 16 d., tai ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

20. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ yra pagrįstas įstatymu, todėl jį tenkino bei pripažino, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir teismo iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-22-956/2018 panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Apeliantės vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ieÅ¡kinį tenkino tik atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo nuomonę ir PrancÅ«zijos draudikų biuro pateiktas dokumentų kopijas, kurias teismas nepagrįstai laikė tinkamais, didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , turinčiais įrodymais, dėl faktų pagrįstumo ir užsienio teisės turinio.

23. Pažymi, kad teismas perkėlė pareigÄ paneigti pasibaigusio PrancÅ«zijoje proceso rezultatÄ , kuriam vairuotojas M. K. neturėjo nei teisės, nei galimybės, nei pareigos daryti jokios įtakos.

24. Nurodo, kad dėl eismo įvykio 2012 m. gegužės 12 d. 14 val. 15 min. yra kalta motociklo vairuotoja. Mano, kad teismas neįvertino, jog M. K. besiruoÅ¡iant daryti manevrÄ , motociklo vairuotoja turėjo matyti užsidegančius galinių žibintų Å¡viesinius signalus ir imtis priemonių iÅ¡vengti užvažiavimo. Kadangi vilkikas važiavo nedideliu greičiu, tai jei motociklo vairuotoja bÅ«tų laikiusius Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir saugaus atstumo, o ne sustojusi 1 metro atstumu nuo automobilio priekabos, tokių pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta.

25. Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo PrancÅ«zijos draudikų biuro reikalaujamÄ sumÄ , nėra nei vienos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes atgręžtiniam reikalavimui nepakanka fakto, jog ieÅ¡kovas sumokėjo iÅ¡mokÄ kitos valstybės draudikų biurui. Be to, teismas pažeidė ir materialinės teisės normas nepasisakęs, dėl miÅ¡rios kaltės, kas sudarytų pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės arba mažinti priteistÄ Å¾alÄ .

26. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių M. K. vairuojamai transporto priemonei kliudžius du stovinčius automobilius, jis buvo sulaikytas 24 valandoms ir už kÄ jam buvo skirta 1260 Eur bauda. Teismas buvo įpareigojęs ieÅ¡kovÄ tokius duomenis pateikti, bet vėliau nebereikalavo tokių dokumentų. Kas rodo, kad Å¡iuo atveju nebuvo iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės. M. K. Å¡io eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti neblaivus.

27. Nurodo, kad byloje taip ir nebuvo nustatyta kas yra kaltas dėl abiejų eismo įvykių, todėl nėra pagrindo teismui vadovautis ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais ir priteisti iÅ¡ atsakovės nepagrįstÄ Å¾alÄ .

28. Teigia, kad teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino netaikymo yra nemotyvuotos, kas leidžia spręsti dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo ir absoliutaus sprendimo nebegaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Pagrindine prievole yra atsiskaitymas su nukentėjusiais, o vėlesnis skirtingų Å¡alių draudikų biurų atsiskaitymas yra iÅ¡vestinė prievolė. Mano, kad tai yra subrogacijos, o ne regreso santykiai. Apylinkės teismas pažeidė CK 1.128 straipsnį, nustatantį, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. IeÅ¡kinys pateiktas tik 2016 m. gegužės 10 d., t.y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo reikalavimo atlyginti žalÄ pareiÅ¡kimo dienos, todėl nepaisanti kaip bÅ«tų kvalifikuoti teisiniai santykiai, tiek 3 metų, tiek vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminai yra praleisti ir jų ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti.

29. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nenustatė kada PrancÅ«zijos draudikų biuras atlygino apeliantės padarytÄ Å¾alÄ bei nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad ieÅ¡kinys neatitinka keliamų įstatymo reikalavimų. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad jis pagrįstai iÅ¡mokėjo iÅ¡mokas PrancÅ«zijos draudikų biurui.

30. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai taikė kasacinio teismo praktikÄ , netyrė visų įrodinėtinų elementų kaip antai atsakovo deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų įtvirtintų CK, nepaÅ¡alino byloje esančių trÅ«kumų ir prieÅ¡taravimų. Atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

32. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Pažymi, kad teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgijo tik esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio ir kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

33. Apeliantė buvo informuota apie ginčo eismo įvykių metu padarytos žalos administravimo procesÄ , tačiau apsiribojo tik M. K. paaiÅ¡kinimų, kuriuose jis pripažino aplinkybę, kad padarė žalÄ tretiesiems asmenims, atsiuntimu.

34. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iÅ¡ delikto. IeÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžia tokio pobÅ«džio bylose nustatomas pagal faktÄ kada Biuras iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ užsienio valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

35. Nagrinėjamu atveju išmokos buvo sumokėtos 2014 m. rugpjūčio 7 d. bei 2014 m. spalio 27 d., o ieškinys pareikštas 2016 m. gegužės 13 d., t.y. nepraleidus sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 36. Apeliacinis skundas atmestinas.

37. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundÄ laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14 val. 18 min., PrancÅ«zijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Naideka“ darbuotojas M. K. vairuodamas, Å¡ios bendrovės pagal lizingo sutartį naudojamÄ , transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo motociklo YAMAHA F78 vairuotojÄ L. R. ir keleivį P. R. bei apgadino motociklÄ . Tos pačios dienos 21 val. M. K., vairuodamas minėtÄ transporto priemonę sukėlė kitÄ eismo įvykį, kurio metu apgadino J. M. automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Eismo įvykio valstybės - PrancÅ«zijos draudikų biuras, sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiems asmenims nutarties 38 punkte nurodytų eismo įvykių metu Lietuvos Respublikoje registruota, bet nedrausta transporto priemone, padarytÄ Å¾alÄ , pateikė Biurui 2014 m. birželio 12 d. reikalavimÄ 12 403, 56 Eur sumai dėl pirmojo eismo įvykio metu padarytos žalos ir 2014 m. rugsėjo 4 d. 673,56 Eur sumai dėl antrojo eismo įvykio metu padarytos žalos, viso 13 077,12 Eur. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui 13 077, 12 Eur iÅ¡mokÄ .

40. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovės pagal lizingo sutartį naudojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras kreipėsi į atsakovę UAB „Naideka“ su pretenzija dėl 13 077,12 Eur sumos sumokėjimo ieškovui. Atsakovė pretenzijoje nurodytos sumos nesumokėjo. 41. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ.

42. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis).

Ä®statymu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga iÅ¡mokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ , jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

43. Už darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis). Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

44. Apeliantė nesutinka su atliktu bylos įrodymų vertinimu, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu bei tvirtina, kad byloje nėra nustatyta nei viena sÄ lyga atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

45. Tais atvejais, kai Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ (LAT 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

46. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ . CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai.

Taigi, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovė.

47. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , Å¡alių pozicijÄ ginčo klausimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos tarp Å¡alių.

48. Ginčo, kad nutarties 38 punkte nurodyti eismo įvykiai įvyko ir, kad juose dalyvavo atsakovės darbuotojas, vairavęs lizingo sutarties pagrindu atsakovės valdomÄ transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta Europos SÄ jungoje galiojančiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tarp Å¡alių nėra.

49. Apylinkės teismas detaliai įvertino eismo įvykio, kurio metu nukentėjo L. R. ir P. R. bei buvo apgadintas motociklas, eigÄ , jo kilimo priežastis, pasekmes bei priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens M. K. neteisėtų veiksmų – PrancÅ«zijos Kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnio reikalavimų pažeidimo ir eismo įvykio pasekmių – nukentėjusiųjų sužalojimo ir motociklo apgadinimo. Su Å¡iuo vertinimu visiÅ¡kai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

50. Apelianto pozicija, kad dėl eismo įvykio kalta motociklo vairuotoja L. R., nes vilkikas atgal važiavo nedideliu greičiu už vilkiko stovėjusio motociklo vairuotoja pamačiusi užsidegančius galinių žibintų signalus turėjo imtis priemonių siekdama iÅ¡vengti užvažiavimo ar laikytis tokio atstumo, kuris tokioje situacijoje bÅ«tų saugus, yra nepagrįsta. Å io eismo įvykio tyrimo medžiaga patvirtina, kad nukentėjusieji motociklu važiavo ta pačia kryptimi paskui atsakovės darbuotojo vairuojamÄ vilkikÄ , kuris ėmė judėti atbuline eiga, nesustojo po garsinio signalo bei galine priekabos dalimi atsitrenkė į paskui jį sustojusį motociklÄ .

Motociklo keleivis buvo prispaustas motociklo. Vilkiko vairuotojas transporto priemonę sustabdė tik po to, kai L. R. ėmė belsti į vilkiko vairuotojo langÄ . Po eismo įvykio PrancÅ«zijos policijos pareigÅ«nams teikęs paaiÅ¡kinimus M. K. nurodė, kad savo sunkvežimiu važiavo atbuline eiga ir nematė, kad tiesiai už jo stovi motociklas. Tik tuomet, kai į langÄ pabeldė žmogus ir parodė jam sustoti jis iÅ¡lipo iÅ¡ kabinos ir pamatė, kad prispaustas motociklininkas. M. K. parodymai teikti teismo posėdžio metu buvo analogiÅ¡ki, jis savo kaltę pilnai pripažino, nes tiesiog važiuodamas atgaline eiga nepastebėjo už jo sustojusio motociklo.

Byloje nėra fiksuota kokiu atstumu stovėjo motociklas iki susidÅ«rimo su vilkiku ar, kad motociklo vairuotoja objektyviai turėjo galimybę iÅ¡vengti vilkiko užvažiavimo. Byloje esanti schema tepatvirtina transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ gatvėje jau po eismo įvykio, todėl joje nurodomas 1 m. atstumas tarp vilkiko ir motociklo, nepagrindžia kokiu atstumu įvykio momentu stovėjo motociklas.

51. Kita vertus, Å¡i aplinkybė nėra tokia reikÅ¡minga, nes atbuline eiga važiuojančios transporto priemonės vairuotojas visada turi įsitikinti, kad tokį manevrÄ atlikti yra saugu. Juolab, kad nukentėjusios parodymai teikti policijoje 2012 m. birželio 13 d. patvirtina, kad siauroje gatvėje sustojus vilkikui jos motociklas buvo apie 5-6 m. atstumu, judėti atbuline eiga vilkikas ėmė staigiai, neveikė jo atbulinės eigos žibintai, jis negirdėjo nei Å¡auksmų, nei motociklo garso signalo (1 t., b.l. 141-143).

Tad jei motociklas bÅ«tų stovėjęs tik 1 metro atstumu, jam judant iki to momento kol motociklo vairuotoja paliko motociklÄ ir nubėgo iki vilkiko vairuotojo kabinos, eismo įvykio pasekmės bÅ«tų žymiai sunkesnės. Duomenų, kad nukentėję pažeidė PrancÅ«zijos Kelių eismo taisykles taip pat nėra nustatyta. Trečiojo asmens veiksmai įvykio metu, pagrindžia apylinkės teismo iÅ¡vadas, kad vairuotojas nebuvo atsargus ir nesielgė pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, todėl aplinkybė, kad jis savo veiksmais pažeidė PrancÅ«zijos Kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnio reikalavimus, konstatuota pagrįstai.

M. K. darbdaviui pateikto paaiÅ¡kinimo dėl Å¡io eismo įvykio turinys prieÅ¡taringas, nes jame teigiama, kad vilkikas motociklÄ kliudė, nes Å¡is stovėjo per arti, apie 1 metro atstumu nuo priekabos, kartu nurodant, kad motociklo jis per veidrodėlius nematė, todėl vertintinas kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę prieÅ¡ darbdavį ir aptartų duomenų kontekste nepaneigia iÅ¡vados dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Žalos nukentėjusiesiems ir jų turtui bei kitų iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovo pateiktu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, kurio turinio atsakovė neginčija, todėl kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo Å¡ių duomenų vertinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡io eismo įvykio žala paskaičiuota teisingai.

52. Eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybės yra aiÅ¡kios ir atsakovės valdomÄ transporto priemonę vairavęs ir J. M. automobilį kliudęs, M. K. neneigė kaltės dėl eismo įvykio. Teisme patvirtino, kad dėl tokios transporto priemonės vairavimo patirties stokos ir siauros gatvės, sukdamas į kairę, kliudė du prie kelkraščio stovinčius automobilius ir kelio ženklÄ . Apeliantė iÅ¡ esmės neginčija Å¡io eismo įvykių faktinių aplinkybių, susijusių su eismo įvykio kilimo mechanizmu, tačiau teigia, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų aktualu iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių vilkiko vairuotojas buvo sulaikytas ir ar eismo įvykio metu jis buvo blaivus.

53. M. K. nurodė, kad Å¡io įvykio metu be kita ko apgadino kelio ženklÄ , kuris yra valstybės nuosavybė ir dėl to jam buvo skirta 1500 svarų bauda. Pažymėjo, kad abiejų eismo įvykių metu buvo blaivus. Dėl kokių priežasčių buvo sulaikytas nurodyti negalėjo. IeÅ¡kovas teismo įpareigojimu kreipėsi į PrancÅ«zijos draudikų biurÄ dėl tokios informacijos suteikimo, tačiau tiek į 2018 m. sausio 17 d., tiek į 2018 m. kovo 5 d. užklausimÄ atsakymo negavo. Kolegija pažymi, kad bylos duomenų pakanka eismo įvykio aplinkybėms ir kilusioms pasekmėms nustatyti.

Vilkiko vairuotojo M. K. veiksmai šiuo atveju nėra vertinami nei baudžiamosios, nei administracinės teisės kontekste, todėl trečiojo asmens M. K. sulaikymo faktas ir priežastys iš esmės nėra susiję su Biuro reikalavimu reiškiamu atsakovei, kaip M. K. darbdavei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Kolegija sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia nustatytos turtinės žalos ir administravimo mokesčių dydžius, todėl keisti jų nėra jokio pagrindo.

54. Apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Biuras vadovavosi PrancÅ«zijos draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas neužtikrino proceso metu rungtyniÅ¡kumo principo ar bylos įrodymus, įskaitant ir pagrindžiančius žalos dydį, vertino neobjektyviai. Nepaisant virÅ¡ aptartos iÅ¡vados, teismas detaliai analizavo ir sprendė, kokiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir teisiniu pagrindu, remiantis nustatyta konkreti žala. IeÅ¡kovo pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkirto kelio atsakovei teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieÅ¡kovas, bei teikti kitus įrodymus dėl žalos ir civilinės atsakomybės sÄ lygų, tačiau tokia teise atsakovė nepasinaudojo.

55. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo spręsti dėl nukentėjusiųjų didelio neatsargumo, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti ir apeliantės nurodomo miÅ¡rios atsakomybės principo bei mažinti nustatytÄ Å¾alÄ . Apeliantė turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad jos valdoma ir trečiajam asmeniui kaip darbo priemonė perduota, transporto priemonė bÅ«tų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės privalomuoju atsakomybės draudimu. BÅ«dama informuota savo darbuotojo, kuris tiesiogiai kaltas dėl eismo įvykių, atsakovė turėjo ir galėjo domėtis padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieÅ¡taravimams – teikti argumentuotus praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus kompetentingoms PrancÅ«zijos institucijoms.

Subjektyvus eismo įvykių aplinkybių bei pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vertinimas, nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

56. PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. Byloje esantys duomenys – žalos nukentėjusiems reguliavimo raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras tik sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiems, pateikė Biurui, kaip atsakingam subjektui, už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ , reikalavimÄ minėtai sumai. Todėl Å¡iuo klausimu iÅ¡sakytos apeliantės abejonės neturi jokio pagrindo.

57. Apeliantės teiginiai, kad ieÅ¡kinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų yra nepagrįsti. IeÅ¡kinio forma ir turinys atitinka CPK reikalavimus, jame aiÅ¡kiai suformuluotas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, todėl jokių kliūčių jį priimti ir pradėti nagrinėti civilinę bylÄ nebuvo.

58. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra susiklostę regreso, o ne subrogacijos teisiniai santykiai. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Apylinkės teismas, skirtingai nei pažymima apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime Å¡iuo klausimu iÅ¡samiai pasisakė bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo.

Apeliantės cituojama CK 1.128 straipsnio norma nėra aktuali ginčui, nes Biuro reikalavimo teisė į atsakovę atsirado ne dėl prievolės asmenų pasikeitimo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas Å¡iuo atveju reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovas – Biuras PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ sumokėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. spalio 27 d., o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2016 m. gegužės 16 d., t.y. nepraleidęs sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

59. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

60. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės UAB „Naideka“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis).

61. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes įvertino pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė