2022-05-25 Nr. AB-13670-3-61-3-02938-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-157-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02938-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š. ir A. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją toliau rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30-769 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise valdo 282/940 dalis 0,0940 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas). 190/940 dalys Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 468/940 dalys – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. Š. ir A. Š.. Šalia Žemės sklypo yra laisva valstybinio fondo žemė, kurios bendras plotas apie 260 kv. m. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu buvo pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kurio tikslas buvo sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėja pažymėjo, kad Administracija visiems Žemės sklypo bendrasavininkiams pranešė, jog jie turės teisę pirkti įsiterpusį laisvo valstybinio fondo žemės sklypą, tačiau Sprendimu pranešta, jog darbiniame Vyriausiojo miesto architektūros skyriaus posėdyje nutarta nepritarti Projekto rengimui ir formuoti laisvos valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei, t. y. intensyviam naudojimui įrengiamiems želdiniams.

3. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.6 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. galiojusios redakcijos) 2.15 punktu ir teigė, kad Įsakymu atsakovas pripažino, jog nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat Įsakyme minimas laisvos valstybinės žemės plotas atitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Pareiškėja pažymėjo, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-23792/15(2.14.2.12-MPS) ir Įsakymu pranešė pareiškėjai ir visiems tuometiniams Žemės sklypo bendrasavininkiams apie galimybę išsipirkti įsiterpusio žemės sklypo dalį rinkos kaina, suponavo teisėtą lūkestį, kad, parengus Projektą, jie galės įsigyti minėto žemės sklypo dalį, tačiau Sprendimu atsakovas pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

4. Pareiškėjos teigimu, Administracija 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) pranešė, kad Projekto rengimas stabdomas ir Projektas nebus derinamas dėl vykstančio civilinio ginčo, susijusio su sklypo perdalijimu. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20964-430/2017 dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ne dėl sklypo perdalijimo. Pareiškėja darė išvadą, kad teisės aktai nesuteikė teisės stabdyti Projekto rengimo dėl vykstančio ginčo, susijusio su kito žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu.

5. Pareiškėja nurodė, kad joks administracinis aktas dėl Projekto rengimo nebuvo priimtas. Pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 21, 22, 49 punktais, pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės Administracijos padaliniui iš naujo pritarti ir (arba) nepritarti Projekto rengimui, kadangi jam pritarta Įsakymu. Pareiškėjos teigimu, Sprendime neatskleista, kaip keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema ir kokią įtaką tai turi Įsakymo įgyvendinimui, kaip pasikeitė gatvės parametrai pagal atitinkamas kategorijas. Pareiškėjos teigimu, Administracija įpareigotina toliau rengti Projektą pagal Įsakymą.

6. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Įsakymu pagal V. V. 2013 m. spalio 16 d. prašymą leista pradėti rengti apie 1 240 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 30 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus, o Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 5 d. išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir schemą. Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-23792/15(2.14.2.12-MP8) pareiškėjos atstovei pranešta apie rengiamą Projektą. Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėja informuota, jog Projekto rengimas yra stabdomas, kol Žemės sklypas yra teisinio ginčo objektas. Administracijos Sprendimu pareiškėjai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims pranešta, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo būtina peržiūrėti išduotus Projekto rengimo reikalavimus ir išduoti naujus, kad teritorijoje keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema, pasikeitė gatvės parametrai pagal atitinkamas kategorijas, taip pat, kad darbiniame posėdyje nuspręsta nepritarti Projekto rengimui, tačiau formuoti laisvos valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei – intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. A51-131652/20(2.14.2.12E-ŽEM) pareiškėjai pranešta, kad turėtų būti inicijuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, sprendimas dėl jo bus priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nurodyta, jog Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo sprendimas dėl bendrojo naudojimo teritorijos projektavimo šiuo metu nėra priimtas.

8. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Taisyklių 2, 2.6, 23 punktais ir pažymėjo, kad Įsakymu būtent ir buvo įformintas Administracijos direktoriaus sprendimas pradėti rengti Projektą. Priėmus Įsakymą, buvo atlikti Projekto parengiamieji darbai – išduoti Projekto rengimo reikalavimai ir preliminari žemės sklypo schema. Tačiau dėl teisme kilusio ginčo, kurio objektu buvo Žemės sklypas, vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, Administracija 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7243/16(2.14.12.-MP8) pranešė suinteresuotiems asmenims, jog Projekto rengimas yra stabdomas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. išduotų Projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) 7 punkte buvo nurodyta, jog Projekto rengimo reikalavimai galioja viso Projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams, teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip penkis metus. Atsakovas darė išvadą, kad šiuo metu Projekto rengimo reikalavimai nebegalioja.

9. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka, turėtų būti iš naujo inicijuojamas Projekto rengimas. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, turi būti iš naujo įvertinami Projektui priskirtai teritorijai taikomi teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ar kitų žemės valdos projektų reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad nurodyta informacija apie Projekto rengimo reikalavimų termino pasibaigimą buvo pateikta pareiškėjai ir jos atstovei Administracijos 2020 m. spalio 19 d. raštu A51-131652/20(2.14.2.12E-ŽEM). Kadangi Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas yra pasibaigęs, atsakovo teigimu, tolesnis Projekto rengimas prieštarautų Taisyklių nuostatoms, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo toliau rengti Projektą turi būti atmestas.

10. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 24.2 punktu, sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams. Atsakovo teigimu, sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, kadangi juo nėra nustatomi jokie žemės sklypo duomenys (ribos, plotas, naudojimo būdas ir pan.), analogiškai žemės sklypo duomenys taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimais. Pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu gali būti laikomas tik vadovaujantis Taisyklių 68 punkto nuostatomis priimtas galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti. Atsakovas darė išvadą, kad Administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą pareiškėja neįgijo jokių teisių į laisvą valstybinę žemę, taigi atitinkamai pareiškėjai negalėjo susiformuoti ir teisėtas lūkestis įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą.

11. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktu ir darė išvadą, kad net Administracijos direktoriui priėmus galutinį sprendimą dėl Projekto tvirtinimo toks sprendimas savaime pareiškėjai teisės įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą nesuteiks. Atsakovas darė išvadą, kad Administracija negali būti įpareigojama tęsti Projekto rengimo, kadangi tokio įpareigojimo vykdymas, nesant galiojančių Projekto rengimo reikalavimų, prieštarautų Taisyklių nuostatoms. Atsakovo teigimu, Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių padarinių – tai informacinio pobūdžio atsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo pateikta prašoma informacija, o jį panaikinus, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nepasikeistų, atitinkamai ir teismo sprendimas panaikinti Sprendimą pareiškėjos interesų nagrinėjamu atveju neįgyvendintų. Atsakovas vadovavosi Taisyklių 5, 23 punktais ir pažymėjo, kad tiek sprendimą dėl Projekto rengimo, tiek sprendimą dėl Projekto tvirtinimo priima Taisyklėse nurodytas subjektas – savivaldybės administracijos direktorius, o Administracijos struktūrinio padalinio raštu joks sprendimas, susijęs su Projektu, nebuvo priimtas. Atsakovas darė išvadą, kad administracinė byla dalyje dėl Sprendimo panaikinimo yra nutrauktina, o teismui nusprendus bylos nurodytoje dalyje nenutraukti, pastarasis pareiškėjos reikalavimas turėtų būti atmestas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020 ir nesutiko su atsakovo pozicija, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjai pasekmių.

14. Teismas nustatė, kad buvęs Žemės sklypo savininkas V. V. Administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą leisti pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog šis prašymas buvo pateiktas 2013 m. spalio 16 d. Teismas nurodė, kad Įsakymu nustatyta, jog pradedamas rengti projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Tuo pačiu Įsakymu pavesta Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti Projekto rengimo reikalavimus. Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja 2014 m. rugsėjo 5 d. patvirtino Projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Projekto reikalavimai). Teismas vadovavosi Projekto reikalavimų 1, 2, 3.1, 6, 7 punktais, pažymėjo, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-23792/15(2.14.2.12-MP8) pareiškėjos atstovei pranešta apie rengiamą Projektą. Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėja informuota, jog Projekto rengimas yra stabdomas, kol Žemės sklypas yra teisinio ginčo objektas.

15. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4213-989/2018, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi buvo nutraukta patvirtinus šalių taikos sutartį.

16. Teismas konstatavo, kad Sprendimu atsakyta į pirmąjį pareiškėjos klausimą, kodėl 2016 m. sausio 28 d. buvo sustabdytas Projekto rengimas, pateiktas atsakymas į antrąjį pareiškėjos klausimą – atsakyta, kodėl Projekto rengimas nėra atnaujintas, tuo pačiu paaiškinta Projekto eiga per dvejus metus, t. y. nurodyta, kad pasikeitė gatvės parametrai ir kad dėl to buvo pakeistas sprendimas ir nuspręsta žemės sklypą formuoti viešajai erdvei. Teismas darė išvadą, kad prašomu panaikinti Sprendimu pareiškėjai pateikta informacija į visus jos 2020 m. birželio 9 d. prašyme nurodytus klausimus, todėl neturėjo pagrindo Sprendimo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl atsakymų išsamumo, todėl vien tai, kad jos netenkina pateikti atsakymai, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą toliau rengti Projektą pagal Įsakymą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Taisyklių 2.6, 23 punktais, nustatė, kad Projekto reikalavimų 7 punkte įtvirtintas penkių metų Projekto reikalavimų galiojimo laikas baigėsi 2019 m. rugsėjo 5 d., ir darė išvadą, kad šiuo metu šie reikalavimai nebegalioja. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 30-769, būtų išduoti šiuo metu galiojantys projektiniai reikalavimai, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir šio pareiškėjos reikalavimo.

III. 18. Pareiškėja N. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020 ir pažymi, kad teismas nepagrįstai nesprendė, ar yra pagrįstas ir teisėtas administracinės procedūros rengiant Projektą nutraukimas. Pareiškėja pažymi, kad Sprendimas buvo ginčijamas dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Projekto rengimą ir ginčo žemės sklypą formuoti kaip viešą erdvę. Pareiškėja nurodo, kad teismas nevertino, jog ji, kaip Žemės sklypo dalies bendrasavininkė, įgijo teisėtą lūkestį įsigyti formuojamo besiribojančio žemės sklypo dalį. Toks lūkestis buvo sąlygotas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) 2.15 punkte įtvirtintos teisės įsigyti besiribojantį žemės sklypą, tačiau ir atsakovo veiksmų – Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. kovo 3 d. rašto Nr. A51- 23792/15(2.14.2.12-MPS), kuriuo ji buvo informuota apie galimybę išsipirkti įsiterpusio žemės sklypo dalį rinkos kaina, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 28 d. rašto Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo dar kartą patvirtinta, jog teisę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi besiribojančio žemės sklypo bendrasavininkai, kurie valią pirkti žemės sklypo dalį gali pareikšti raštu. Pareiškėja daro išvadą, kad jai Sprendimu buvo atimta galimybė įsigyti dalį formuojamo žemės sklypo, nors toks lūkestis buvo formuojamas nuo Įsakymo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, galiojant Įsakymui, atsakovas negalėjo priimti Sprendimo, užkertančio kelią Įsakymo vykdymui, be to, Sprendimas grubiai pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius įsigyti dalį besiribojančio laisvos valstybinės žemės sklypo, tačiau teismas šių argumentų nevertino.

20. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, nors Sprendimas motyvuotas tuo, jog teritorijoje keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema, parengtas teritorijos techninis projektas, pasikeitė gatvės parametrai pagal atitinkamas kategorijas, tačiau kartu su Sprendimu nebuvo pateikta jokių įrodymų, ar teritorijoje keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema, ar parengtas teritorijos techninis projektas, ar pasikeitė gatvės parametrai pagal atitinkamas kategorijas, o jei taip – kaip pasikeitė. Tokie įrodymai nebuvo teikti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas Sprendimą vertino kaip informacinio pobūdžio raštą ir netyrė jo pagrįstumo ir teisėtumo, kaip administracinio akto, kuriuo nutrauktas Projekto rengimas.

21. Nesutikdama su teismo argumentais dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą toliau rengti Projektą pagal Įsakymą netenkinimo, pareiškėja nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog Projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra sąlyga pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, nors Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra viena iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo stadijų, o ne sąlyga pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

Pareiškėja vadovaujasi Taisyklių 19.2, 24 punktais ir daro išvadą, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pradedamas priimant sprendimą pradėti rengti projektą, o projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra tik viena iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų, t. y. projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra sprendimo pradėti rengti projektą pasekmė. Pareiškėja pažymi, kad apie tai, jog Projekto rengimo reikalavimų galiojimas yra pasibaigęs, ji niekada nebuvo informuota, ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir Sprendime, kaip jo priėmimo pagrindas.

Pareiškėja pažymi, kad Projekto rengimo procesas pradėtas Įsakymu. Projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra atsakovo pareiga, sąlygota sprendimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimo, o ne atskiro suinteresuoto asmens prašymo, t. y. priėmus sprendimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pats administracijos direktorius sprendžia išduoti projekto rengimo reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, negalima situacija, kai yra priimtas sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o projekto rengimo reikalavimai neišduoti.

Pareiškėja nurodo, kad projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra viena iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų, bet ne sąlyga žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pradėti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Sprendimu nutraukta Projekto rengimo procedūra, nors Įsakymas galioja. Pareiškėja paaiškina, kad reiškiant skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą toliau rengti Projektą pagal Įsakymą, buvo siekiama, kad atsakovas įgyvendintų Įsakymą, nes iš Sprendimo nepritarti Projekto rengimui tapo akivaizdu, jog atsakovas nebeketina tęsti Projekto rengimo (t. y. ir išduoti naujų Projekto rengimo reikalavimų).

Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvertino tos esminės aplinkybės, jog naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimas, kaip viena iš sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų, būtų įgyvendinama tik jei būtų vykdomas Įsakymas, kurio vykdymas nutrauktas Sprendimu.

22. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino, jog pagal Taisyklių 24 punkto reikalavimus nėra reikalingas atskiras kreipimasis dėl projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Atsakovo pareigą išduoti projekto rengimo reikalavimus sąlygoja sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvertino to, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020 pažymėta, jog Sprendimas patvirtina tai, kad atsakovas neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją. Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvertino, jog projektų rengimo reikalavimų išdavimas yra viena iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų, kurias buvo prašoma atsakovą įpareigoti vykdyti. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas ne tik peržengė ginčo ribas, bet iš esmės sprendimą priėmė neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, vertino ne tas aplinkybes, kurias pagal skundo faktinį pagrindą turėjo vertinti, ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kadangi teismas išvengė pareigos nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, skundžiamo administracinio akto teisėtumą vertinti pagal skunde nurodytus argumentus, teisės į teisminę gynybą paskirtis nebuvo įgyvendinta.

23. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020 nesprendė bylos iš esmės, nevertino byloje esančių įrodymų, todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, tirdamas Sprendimo turinį kitų byloje esančių įrodymų kontekste, buvo kompetentingas subjektas konstatuoti, kad Sprendimu visgi buvo tik atsakyta į pareiškėjos prašyme dėl informacijos pateikimo pateiktus klausimus, bei atitinkamai nuspręsti, jog nėra pagrindo jį naikinti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai Sprendimą vertina kaip administracinį aktą, dėl ko atitinkamai nepagrįstai laiko, kad Projekto rengimo procedūra buvo šiuo Sprendimu nutraukta. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 21, 68 punktais ir pažymi, kad tik Taisyklėse nurodytas subjektas – savivaldybės administracijos direktorius, turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, o Administracijos struktūrinio padalinio parengtu informacinio pobūdžio Sprendimu joks sprendimas, susijęs su Projekto procedūros eiga, nebuvo priimtas. Atsakovo teigimu, Sprendimas nėra administracinis aktas, kadangi jis neatitinka administracinio akto požymių – nesukelia pareiškėjai teisinių padarinių, jis yra informacinio pobūdžio atsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo pateikta prašoma informacija, jo panaikinimas jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukeltų.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodomas „teisėtas lūkestis“ įsigyti dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo turėtų būti nukreiptas ne į Administraciją, o į valstybinės žemės patikėtinį NŽT, kuri priima sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo, todėl teismas pagrįstai nevertino šių pareiškėjos argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių principo tariamu pažeidimu.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą pradėti Projekto rengimą. Atsakovas pažymi, kad Projekto rengimą iniciavo vienas iš Žemės sklypo tuometinių bendraturčių V. V., 2013 m. spalio 16 d. pateikęs Administracijai prašymą leisti pradėti rengti Projektą. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 27, 15 punktais ir pažymi, kad projekto iniciatorius, išdavus Projekto rengimo reikalavimus, turėjo sudaryti projekto rengimo sutartį su savo pasirinktu projekto rengėju, atitinkančiu Žemės įstatymo 41 straipsnio reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad V. V. prašymo pagrindu buvo atlikti tik Projekto parengiamieji darbai – Administracijos direktoriui priėmus Įsakymą dėl Projekto rengimo, buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai ir preliminari žemės sklypo schema, tačiau nėra duomenų, kad būtų buvusi parengta Projekto rengimo sutartis, parengtas bei derinti pateiktas pats Projektas. Atsakovas nurodo, kad Projekto rengimo reikalavimų galiojimo metu Projektas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, nebuvo parengtas, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja įpareigoti Administraciją toliau rengti Projektą, nesant galiojančių privalomų Projekto rengimo reikalavimų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Administracija 2014 m. rugpjūčio 5 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8), o tolesni veiksmai po reikalavimų išdavimo turėjo būti Projekto rengimo sutarties sudarymas, tačiau pastarosios sutarties projekto iniciatorius taip ir nesudarė bei Administracijai nepateikė.

27. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja projekto rengimo reikalavimų termino pasibaigimo pasekmių, nesuteikia Administracijai teisės išduoti naujus projekto rengimo reikalavimus pasibaigus anksčiau išduotųjų galiojimo terminui, Administracija kreipėsi išaiškinimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri nurodė, jog penki metai vertintini kaip pakankamas terminas parengti ir suderinti projektą, o pasibaigus projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka, turėtų būti iš naujo inicijuojamas projekto rengimas. Atsakovas pažymi, kad, išduodant projekto rengimo reikalavimus, įvertinami Projektui priskirtai teritorijai taikomi teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ar kitų žemės valdos projektų reikalavimai, todėl pasibaigus šių reikalavimų galiojimo terminui, t. y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, reikalinga minėtus reikalavimus įvertinti bei nustatyti iš naujo, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog, nesant galiojančių Projekto rengimo reikalavimų, įpareigoti Administraciją toliau rengti Projektą pagal Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus suteikti informaciją apie galimybę tęsti Projekto rengimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją toliau rengti Projektą pagal Įsakymą pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą, konstatavęs, kad Sprendimu pareiškėjai pateikta informacija į visus jos prašyme nurodytus klausimus. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą toliau rengti Projektą pagal Įsakymą, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog, vadovaujantis Įsakymu, būtų išduoti šiuo metu galiojantys projektiniai reikalavimai.

30. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai nesprendė dėl administracinės procedūros rengiant Projektą nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, tvirtina, kad Sprendimu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai įsigyti dalį formuojamo žemės sklypo.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad Sprendimu pareiškėja buvo informuota, jog yra nutarta nepritarti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, tačiau formuoti laisvos valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei – intensyviam naudojimui įrengiamiems želdiniams. Šiuo raštu pateikta informacija, kad bus rengiamas ne Administracijos direktoriaus Įsakymu numatytas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, o formuojamas laisvos valstybinės žemės sklypas viešajai erdvei, patvirtina tai, kad atsakovas Administracija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tarp pareiškėjos ir Administracijos nėra ginčo, kurį galėtų išspręsti teismas pagal pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą, niekuo nepagrįstas. Aptariamoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Administracijos direktoriaus Įsakymu pradėta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra yra nutraukta. Administracijos nepritarimas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui užkirto kelią ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesui, todėl Sprendimas sukėlė teisines pasekmes (administracinė procedūra rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo nutraukta) ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

33. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė atsakovo argumentus dėl Sprendimo informacinio pobūdžio, tačiau, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, matyti, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo administracinės procedūros rengiant Projektą nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik išdėstė faktines bylos aplinkybes, pacitavo pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymo atsakovui turinį bei Sprendime nurodytas aplinkybes ir formaliai konstatavo, kad Sprendime atsakyta į visus pareiškėjos prašyme išdėstytus klausimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Sprendimo turinio pagrįstumas ir teisėtumas nevertintinas, nes pareiškėja nekelia ginčo dėl atsakymų neišsamumo. Priešingai, pareiškėja iš esmės nesutinka su Sprendimu, tvirtina, kad, galiojant Įsakymui, atsakovas negalėjo priimti tokio Sprendimo, kuris užkirstų kelią Įsakymo vykdymui, pažymi, kad Administracija negalėjo nepritarti Projekto rengimui, kadangi jam pritarta Įsakymu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo argumentų visiškai nenagrinėjo, neatsižvelgė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertino formaliai, iš esmės laikydamas Sprendimą tik informacinio pobūdžio administraciniu aktu, kas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020 konstatuotoms aplinkybėms (nutarties 32 punktas).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neišsamiai vertino ir antrąjį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Administraciją toliau rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad Projekto reikalavimų galiojimo laikas jau yra pasibaigęs, tačiau neanalizavo pareiškėjos skundo teiginių dėl to, kad Įsakymas yra vis dar galiojantis, taip pat aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytos Projekto rengimo procedūros, neanalizavo faktinių bylos aplinkybių Taisyklėse įtvirtintos procedūros priėmus sprendimą pradėti rengti projektą kontekste (Taisyklių 24 p.) bei pareiškėjos argumentų dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo kilusio iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 30 d. išduoto projekto rengimo reikalavimų ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. išduoto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų bei schemos. įsigyti formuojamo besiribojančio žemės sklypo dalį.

35. Pažymėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (žr., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus). Tai atitinka ir šiuolaikinę teisės sampratą, kuri remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Taigi turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu būtų formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1733-502/2021).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2742-602/2021 ir kt.). Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė paminėtų baigiamajam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, nagrinėjamoje byloje liko neaiškumų, teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, savo sprendimo pakankamai nemotyvavo, taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

37. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2376-442/2021).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

39. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė