e150838e-c3d5-4e2e-9779-35da9b5ae48d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr Administracine byla Nr. I-916-554/2011. Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00152-2009-3.Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.3, 14.7, 74. (S)                               KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkricio 14 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Algio Markeviciaus (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Jolantos Medvedevienes, Albinos Rimdeikaites,            sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškejams - K.

S., L. M. S., G. Š., pareiškeju: D. J., J. P., E. Š., J. P., A. L., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. atstovei advokatei Emai Butenienei,atsakovo - Kauno visuomenes sveikatos centro atstovams Astai Lubinaitei, Justei Krikšciunaitei, Gretai Girštautaitei,treciojo suinteresuoto asmens - UAB „Viacon Baltic Pipe“ atstovams R. S., advokatui Gyciui Jaliniauskui,treciuju suinteresuotu asmenu - Lietuvos ir Švedijos UAB „Viacon Baltic“, UAB „Pilainiai“ atstovui advokatui Gyciui Jaliniauskui,nedalyvaujant pareiškejams:

D. J., J. P., E. Š., J. P., A. L., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., V. B., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G., R. G.,viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju D. J., J. P., E. Š., J. P., A. L., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G., R. G. patikslinta skunda atsakovui Kauno visuomenes sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Viacon Baltic Pipe“, Lietuvos ir Švedijos UAB „Viacon Baltic“, UAB „Pilainiai“ del 2009-04-16 Kauno visuomenes sveikatos centro Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes protokolo Nr. 29-3(6) panaikinimo ir n u s t a t e:

Pareiškejai kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma su skundu (T.1, b.l. 2-9), kuri veliau patikslino (t.1, b.l. 168-176) ir praše panaikinti Kauno visuomenes sveikatos centro 2009-04-16 Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes protokola Nr. 29-3(6).Pareiškejai skunduose nurode, taip pat i teismo posedi atvyke pareiškejai bei pareiškeju atstove teismo posedžio metu paaiškino, jog 2009-04-16 Kauno visuomenes sveikatos centras prieme Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes protokola Nr. 29-3(6) (toliau – Ekspertizes protokolas), kuriuo nusprende pritarti prekiu sandeliavimo poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitai (toliau – Ataskaita) – polipropileno vamzdžiu gamybos ekstruzijos budu, prekiu sandeliavimo poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitai, veiklai, vykdomai (duomenys neskelbtini), Kauno raj.

Pažymejo, jog Ataskaitos 4.4.2 p. nurodyta, kad gaminamo vamzdžio (gaminio) išorinio ir vidinio sluoksniu formavimui bus irengti 2 skirtingo našumo, analogiškos konstrukcijos ekstruderiai (SJ-90x33; SJ-120x33) iki 500 kg/h ir iki 800 kg/h (numatomos 2 linijos po 2 ekstruderius - t. y. iš viso technologiniame procese bus naudojami 4 ekstruderiai). Vienoje linijoje 2-ju ekstruderiu našumas yra iki 500 kg/h, o kitoje iki 800 kg/h, be to, ataskaitoje nurodoma, jog technologines linijos darbo laikas per metus sieks 6480 darbo valandu (270 paru), kas leistu pagaminti 8424 t vamzdžiu per deklaruojamos technologines linijos darbo cikla.

Pareiškeju nuomone, 5000 t - t.y. deklaruojama gamybos apimti per metus be vargo, neišnaudodamas pilno irenginio pajegumo, gamintojas galetu pagaminti ir naudodamas viena technologine linija. Tai patvirtina, jog neaišku, kodel gamintojui reikia planuoti antraja linija ir išnaudoti tik 30 procentu irenginiu našumo, kad pagamintu tik 5000 t produkcijos per metus. Tai leidžia pagristai teigti, kad gamybos apimtys, kurios nurodytos Ataskaitoje, realiai bus kur kas didesnes, o Ataskaitoje nurodytas gaminio kiekis yra samoningai sumažintas, siekiant apskaiciuoti kuo mažesnius išsiskirianciu i aplinka teršalu kiekius.

Ataskaitoje nurodoma, jog technologines linijos darbo laikas per metus sieks 6480 darbo valandu (270 paru), todel 95 paras per metus gamyba nevyks. Esant pertraukiamam gamybos ciklui, Ataskaitoje nera visiškai aptarta tarša stabdant ir paleidžiant technologine linija, todel nera aišku, ar gamybos ciklas vyks kiekviena darbo savaite (nuo pirmadienio iki penktadienio) ir bus stabdomas darbo savaites pabaigoje (savaitgaliui), ir bus vel paleidžiamas darbo savaites pradžioje, ar nepertraukiamai dirbs 270 paras per metus, o 95 paras per metus gamyba bus sustabdyta.

Esant tokiai situacijai, Ataskaitoje nera aptartas technologines linijos valymo procesas, valymo procese naudojamos technologijos ir chemines medžiagos, ju tarša. Ataskaitos 4.6 p. nurodyti transporto srautai (duomenys neskelbtini) gatve yra sumažinti mažiausiai 2 kartus, kadangi nera išskirtas krovininio transporto atvykimas ir išvykimas (gatve krovininis automobilis važiuos du kartus), be to, Ataskaitoje nurodyta, kad 5000 t vamzdžiu bus išvežti per metus 625 krovininiais automobiliais, taciau tokie duomenys neatitinka tikroves, nes atsižvelgiant i pagaminamos produkcijos ilgi, diametra, turi, svori paskaiciuota, jog i viena krovinini automobili (imti didžiausio galimo krovininio automobilio duomenys) palankiausiu gamintojui atveju galima sutalpinti iki 4,225 t vamzdžiu.

Ataskaitoje pateikti transporto srautu skaiciavimai atlikti manant, kad absoliuciai visa pagaminta produkcija bus išvežta ja maksimaliai pakraunant i transporto priemones, taciau tokioje situacijoje galimi dažni atvejai, kad pagamintu vamzdžiu bus išvežama kiekvienu atveju pagal poreiki (nebutinai maksimalus kiekis, kuris telpa i krovinini automobili), todel krovininiu automobiliu srautas ženkliai išaugtu. Ataskaitos 7 priede esancioje pastatu ir kt. statiniu, kurie bus pritaikyti planuojamai ukinei veiklai, schemoje nurodytos didžiules sandeliavimo zonos, kuriu plotas sudaro daugiu nei 4 ha, taciau ataskaitoje visiškai neivertintas krovininio transporto srautas, atsižvelgiant i nurodyta 4 ha sandeliavimo plota.

Ataskaitos 4.8.1 p. nurodoma, jog remiantis LR Vyriausybes 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 (LR Vyriausybes 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) „Del Specialiuju žemes ir miško naudojimo salygu patvirtinimo“ 60 p., plastikiniu gaminiu gamyba pagal normatyva CH-245-71 priskiriama IV kenksmingumo klasei, todel planuojamai ukinei veiklai turi buti taikoma normatyvine 100 m sanitarine apsaugos zona (toliau –SAZ), taciau toks sanitarines apsaugos zonos reglamentavimas neatitinka tikroves, kadangi normatyvas CH-245-71 ir juo nustatytas imoniu klasifikavimas pagal kenksmingumo klases negalioja.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro isakymu 2004-08-19 Nr. V-586 „Del sanitariniu apsaugos zonu ribu nustatymo ir režimo taisykliu patvirtinimo“ normatyvine apsaugine zona plastikiniu plokšciu, lakštu, vamzdžiu ir profiliu gamybai pagal chemine ir fizikine tarša sudaro 300 m, todel, remiantis aukšciau išdestytu, planuojamai ukinei veiklai turetu buti taikoma ne 100 m SAZ, o 300 m SAZ. Ataskaitos 5.2.4 p. yra išdestyti gyventoju motyvai ir i juos pateikti komentarai, taciau ne visi gyventoju raštai bei motyvai yra itraukti i Ataskaita. 2008-10-08 gyventoju pretenzija, kuri 2008-10-09 buvo registruota Kauno visuomenes sveikatos centre (Nr. S-l-1-105), i Ataskaita nebuvo itraukta, tuo paciu nebuvo atsakyta i pretenzijoje išdestytus motyvus del nepritarimo Ataskaitai.

Pretenzijoje buvo iškelta aplinkybe del planuojamoje veikloje naudojamu elektriniu pakroveju (elektrokaru), nes pakraunant ju akumuliatorius išsiskiria sieros rugšties aerozolis, taciau jo išsikyrimas ir sklaida aplinkos ore neivertinta. Ataskaitos 6.1.2.1 p. yra pateiktas planas perkelti stacionarini taršos šaltini i toliau esanti nuo gyvenamuju namu sandeliavimo korpusa, taciau nera aišku, kaip toks planas bus realiai igyvendinamas. Gamybos iniciatoriu teiginiai, jog gamybos sistema visiškai uždara, todel išmetimai nenumatomi, yra nepagristi, nes Aplinkos ministerijos rašte Nr. (1-15)-D8-1536 nurodoma, kad ekstruderiai veikia nenutrukstamu tikslu, o suformuotu vamzdžiu aušinimas vyksta už uždaro ekstruderio ribu, kur sistema atsidaro aplinkai.

Veikloje numatomi ekstruderiai yra be degazacijos, gamybinio pastato durys, langai atsidaro, angos, pastato sienos nera izoliuotos, ant stogo irengti kaminai, todel teršalai gali lengvai patekti i aplinka. Aplinkos apsaugos agenturos rašte Nr. (5)-A4-2125 atsispindi informacija, kad visas LR išsiskyres acto rugšties kiekis i aplinka pateko be valymo, o tai leidžia pagristai teigti, jog i aplinka išsiskyrusios acto rugšties surinkti nera galimybes. Ataskaitos 6,1.2.1.1 p. nurodyta bei priede Nr. 19 yra išanalizuotas i atmosfera išmetamas teršalu kiekis, o paskaiciavimai atlikti remiantis Charkovo 1991 m. metodika (kuri teises aktu nustatyta tvarka buvo galiojanti nuo 1999-12-23 iki 2009-06-14) su 1997 Charkovo metodikos papildymo priedais (tokiu papildymo priedu niekada nebuvo ir teises aktu tvarka nebuvo patvirtinta). 1999-12-13 Aplinkos ministro isakymo Nr. 395 „Del i atmosfera išmetamo teršalu kiekio apskaiciavimo metodiku sarašo patvirtinimo ir apmokestinamu teršalu kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalu išmetimo i aplinka apskaitos“ 2.5. p. imperatyviai nustato, kad asmenims, kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka netvarko privalomosios teršalu išmetimo i aplinka apskaitos apmokestinamu i atmosfera išmestu teršalu, kiekis apskaiciuojamas pagal metodikas, irašytas i šio isakymo 1 p. patvirtinta Metodiku saraša, arba kitas aplinkos ministro patvirtintas metodikas.

I šio isakymo 1 p. patvirtinta Metodiku saraša nuo 1999-12-13 iki 2009-06-13 buvo irašyta tik Charkovo 1991 m. metodika, taciau jokie šios metodikos 1997 metu pakeitimai neatsispindi ne tik, kad aukšciau minetame teises akte, bet šios metodikos pakeitimu ir papildymu nebuvima patvirtina ir AB „Charkovo projektavimo institutas“, kuris 1994-12-01 buvo perregistruotas iš Valstybinio Charkovo projektavimo instituto. 2009-06-13 buvo atliktas 1999-12-13 Aplinkos ministro isakymo Nr. 395 „Del i atmosfera išmetamo teršalu kiekio apskaiciavimo metodiku sarašo patvirtinimo ir apmokestinamu teršalu kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalu išmetimo i aplinka apskaitos“ pakeitimas, kuriuo buvo panaikinta Charkovo 1991 m. metodika ir patvirtinta nauja 1997 m.

Charkovo metodika – Teršalu, išmetamu i atmosfera iš pagrindiniu technologiniu mašinu gamybos ir karinio-pramoninio komplekso irenginiu, normatyviniai rodikliai. 2009-06-13 ministro isakymu patvirtinta 1997 m. Charkovo metodika nebuvo ir negalejo buti naudojama Ataskaitoje, kadangi buvo patvirtinta veliau nei parengta Ataskaita. 2009-12-28 Nr. (11)-A4-2302 Aplinkos apsaugos agenturos rašte teigiama, kad 2009-06-13 ministro isakymu patvirtina 1997 metu Charkovo metodika buvo parengta Charkovo valstybinio projektavimo instituto, taciau Charkovo valstybinio projektavimo institutas 1997 metais neegzistavo, kadangi 1994-12-01 buvo perregistruotas i akcine bendrove „Charkovo projektavimo institutas“. 2009-02-13 Aplinkos apsaugos agenturoje buvo priimtas pasitarimo protokolas, kuriame buvo iškeltas Kauno visuomenes sveikatos centro direktoriaus pavaduotojos klausimas del taikytinu skaiciavimo metodiku išmetamiems i aplinka teršalams skaiciuoti bei protokolu buvo pritarta 1997 m.

Charkovo skaiciavimo metodikos naudojimui išmetamiems teršalams skaiciuoti iš polipropileno granuliu lydymo ekstruzijos budu. Duomenys apie egzistuojancius 1997 metu Charkovo skaiciavimo metodikos papildymus yra akivaizdžiai suklastoti, siekiant gauti kuo mažesnes teršalu emisijas ir tai patvirtina Charkovo projektavimo instituto raštas. A. Š. II analitine laboratorija, turinti leidima Nr. 1AT-140 atlikti taršos šaltiniu išmetamu i aplinka teršalu ir aplinkos tyrimus, turejo teise atlikti teršalu emisijos skaiciavimus iš polipropileno vamzdžiu gamybos proceso, o pagal A.

Š. II analitines laboratorijos skaiciavimus i aplinka išsiskyrusios acto rugšties kiekis viršys leistina riba ir tai sudaro rimta pavoju Margavos kaimo gyventojams. Ataskaitos 22 priede idetas UAB „ Viacon Baltic Pipe“ direktoriaus užklausimas del i atmosfera išmetamo teršalu kiekio apskaiciavimo metodikos naudojimo, kuriame teisingai nurodoma, jog „remiantis i atmosfera išmetamo teršalu kiekio apskaiciavimo metodiku sarašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d.

Isakymu Nr. 395 UAB „Viacon Balte Pipe“ planuojamos ukines veiklos taršos ivertinimui turetu buti naudojama metodika iš metodiku rinkinio „Teršalu, išmetamu i atmosfera iš pagrindiniu technologiniu irenginiu, normatyviniai rodikliai pagal gamybos šakas, nes tik šiame rinkinyje yra itraukta metodika, skirta apskaiciuoti teršalus, išsiskiriancius plastikiniu gaminiu gamybos proceso metu, taciau metodikoje nera numatyto UAB „Viacon Baltic Pipe „planuojamo technologinio proceso-polipropileno vamzdžiu gamybos ekstruzijos budu, nes metodikoje numatyta vamzdžiu gamyba ekstruzijos budu tik iš polietileno ir polivinilchlorido“.

Nei direktoriaus R. S. užklausime, nei Aplinkos apsaugos agenturos atsakyme nesvarstoma galimybe taikyti aukšciau nurodytos metodikos 13 skyriaus normatyvinius rodiklius „polimeriniu medžiagu lydymasis polipropilenui“, o butent, naudodamas tuos rodiklius gamybinio proceso metu išsiskiriancios taršos kieki paskaiciavo A. Š. II analitine laboratorija, turinti leidima atlikti taršos šaltiniu išmetamu i aplinkos ora teršalu matavimus ir tyrimus. 2009-03-10 Aplinkos apsaugos agentura raštu Nr. (25)-A4-402 išdeste savo nuomone, kad gavus irangos gamintojo deklaracija apie galimas teršalu emisijas, reikia naudotis ir skaiciuoti teršalu metinius kiekius bei ju sklidimo aplinkoje parametrus, taciau gamintojas pateike galimas teršalu emisijas, kurios kardinaliai skiriasi (daug kartu mažesnes) už mokslinese skaiciavimo metodikose nurodomas teršalu emisijas.

Irangos gamintojo deklaracija apie galimas teršalu emisijas nera patvirtinta teises aktu nustatyta tvarka ir LR nera galiojanti metodika i atmosfera išmestu teršalu kiekiui apskaiciuoti, nes gamintojo deklaracija apie galimas teršalu emisijas nera patvirtinta aplinkos ministro isakymu ar irašyta i aukšciau mineto teises akto 1 p. patvirtinta metodiku saraša. Atsakovas turejo siekti, kad butu mažinamas žmogaus veiklos neigiamas poveikis sveikatai, todel atsakovo priimtas ekspertizes protokolas, pažeidžia pareiškeju teise i žmogaus sveikatos apsauga (Konstitucijos 19 str. 53 str. 1 d.), teise i žmogaus nuosavybe (Konstitucijos 23 str.).Atsakovas ir jo atstovai teismo praše pareiškeju skunda atmesti kaip nepagrista.

           Atsakovas atsiliepimuose (T.1, b.l. 35-37, 191-196) nurode, taip pat atsakovo atstovai teismo posedžio metu paaiškino, jog Visuomenes sveikatos priežiuros istatymo 25 str. itvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritoriju planavimo dokumentus ir statiniu projektus, istatymu nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenes sveikatai vertinima. Poveikio visuomenes sveikatai vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatyme nenumatytu poveikio visuomenes sveikatai vertinimo atveju vertinimo atlikimo taisyklemis (toliau – Taisykles), patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 isakymu Nr. V-50.

Vadovaujantis Taisykliu nuostatomis atsakovas atliko ataskaitos vertinima (vertinimo eiga ir rezultatai fiksuoti UAB „Viacon Baltic Pipe“ planuojamos ukines veiklos – polipropileno vamzdžiu gamyba, prekiu sandeliavimas, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitos 2009-04-15 ekspertizes akte Nr. 71-5(6)) ir, siekdamas objektyviai nustatyti, ar planuojamos ukines veiklos organizatorius visapusiškai nustate ir pagristai ivertino galima šios ukines veiklos poveiki visuomenes sveikatai, suraše Kauno visuomenes sveikatos centro Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes protokola Nr. 29-3(6).

Ataskaitoje nurodyta, jog pirmajame etape planuojama pagaminti iki 2500 t/m polipropileno vamzdžiu, o ateityje planuojama padidinti gamyba iki 5000 t/m. Ataskaitoje pateiktos irangos pardavimo-pirkimo sutarties, sudarytos 2009-01-16 tarp irangos tiekejo (PETEC ENGINEERING Oy/Ab (Suomija)) ir pirkejo (UAB „Viacon Baltic Pipe“), 1 priede „Technine technologines linijos specifikacija“ nurodyta 2 vieno sraigto ekstruderiai, kuriu vieno ekstruzijos išeiga – nuo 200 iki 800 kg, kito –500 kg. Teršalu emisijos paskaiciuotos ivertinant, jog žaliavos polipropileno vamzdžiu gamybai bus sunaudojama 5000 t/m bei pagaminama 5000 t/m polipropileno vamzdžiu, veikiant keturiems ekstruderiams.

Ataskaita buvo parengta maksimalioms planuojamoms gamybos apimtims - t. y. 5000 t/m vamzdžiu. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 isakymu Nr. V-491 patvirtintu Poveikio visuomenes sveikatai vertinimo metodiniu nurodymu (toliau – Metodiniai nurodymai) skyriaus 15.3 p. nuostatas, poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitos rengejas yra ipareigotas pateikti planuojamos ukines veiklos apimtis atitinkancia informacija. Planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimo atlikimas ir nustatymas, kad veikla nepažeidžia visuomenes sveikatos saugos reikalavimu, leidžia testi projektavimo procesus tokios veiklos, kurios poveikis buvo ivertintas, o planuojant didesnes apimties veikla, ji butu vertinama iš naujo teises aktu nustatyta tvarka.

Visuomenes sveikatos centras, nagrinedamas Ataskaita, yra neigaliotas nagrineti visu imanomu veiklos galimybiu veiklos našumo, o nagrinejama tokiu apimciu veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje. Ataskaitoje planuojamos ukines veiklos metu salygojami aplinkos oro taršos skaiciavimai atlikti ivertinant ir irangos veikimo pradžia (irangos paleidima), o tai yra nurodyta Ataskaitoje pateiktoje irangos gamintojo DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO 2009-02-10 deklaracijoje apie technologinio proceso metu i aplinkos ora išsiskiriancias teršalu emisijas.

Ataskaitos 4.6 p. 4-7 lenteleje pateikta krovininio transporto poreikio skaiciavimai bei nurodomi krovininio transporto srautai reikalingi žaliavu atvežimui, kitu prekiu atvežimui, polipropileno vamzdžiu išvežimui ir kitu prekiu išvežimui nurodant prielaidas bei paaiškinimus, todel poveikio visuomenes sveikatai požiuriu svarbu tik imones deklaruojami transporto srautai ir ju skleidžiama tarša, o šios informacijos buvo pakankamai, kad nustatyti transporto kaip taršos šaltinio poveiki. Pagal Ataskaitoje pateiktus duomenis bei pagal Ataskaitos 26 priede pateiktos 2009-01-16 irangos pardavimo-pirkimo sutarties Nr. 2009/1, sudarytos tarp tiekejo (PETEC ENGINEERING Oy/Ab (Suomija)) ir pirkejo (UAB „Viacon Baltic Pipe“), 1 prieda „Technine technologijos linijos specifikacija“ numatomi gaminti vamzdžiai yra ivairaus diametro, taciau pagal pareiškeju 2010-02-17 patikslintame skunde pateiktus skaiciavimus vertinta tik vieno diametro - t.y. 500 mm polipropileno vamzdžiu pakrovimo galimybes.

Vadovaujantis Taisykliu 45 p., planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimo dalyviai atsako už teisingos informacijos pateikima, be to, Visuomenes sveikatos centras, nagrinedamas Ataskaita, neigaliotas nagrineti visu imanomu veiklos transportavimo galimybiu bei ivairiu prielaidu, taip pat neigaliotas atlikti techniniu patikrinamuju skaiciavimu. Visuomenes sveikatos priežiuros istatymo 24 str. numato, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybes teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir irengia aplink šiuos statinius sanitarines apsaugos zonas (toliau – ir SAZ), o SAZ ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ukio subjektu rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavima ar keitima, kuriu metu pasikeicia planuojamos ukines veiklos rušis ar jos intensyvumas.

Saugiu gyvenamajai aplinkai ir žmoniu sveikatai SAZ ribu nustatymo dokumentu rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka bei šiu zonu režimo reikalavimus (kai režimo reikalavimu nenustato Specialiosios žemes ir miško naudojimo salygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-05-12 nutarimu Nr. 343) nustato SAZ ribu nustatymo ir režimo taisykles (toliau – SAZ Taisykles), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 isakymu Nr. V-586, o šios taisykles numato du SAZ nustatymo budus: atliekant poveikio visuomenes sveikatai vertinima, kuris gali buti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribu dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenes sveikatai ataskaitoje, kuri gali buti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis arba pagal teises aktu nustatytus SAZ ribu dydžius (SAZ Taisykliu 6 p.).

Planuojamos ukines veiklos – polipropileno vamzdžiu gamyba, prekiu sandeliavimas, SAZ ribos buvo nustatomos atliekant poveikio visuomenes sveikatai vertinima, o SAZ ribu dydis buvo pagristas Ataskaitoje nustacius, kad už planuojamos imones sklypo ribos nebus neigiamo, susijusio su imones salygojama fizikine bei chemine tarša, poveikio visuomenes sveikatai. Taisykliu 13 p. netaikytinas, kadangi vadovaujantis SAZ Taisykliu 6.1 p., buvo pasirinktas kitas SAZ nustatymo budas – atliekant poveikio visuomenes sveikatai vertinima. Šiuo atveju SAZ ne sumažinta, o nustatyta vienu iš jos nustatymo budu - t.y. ivertinus planuojama ukines veiklos tarša.

Atsakovas ir jo atstovai del sieros rugšties sklaidos skaiciavimu, nurode, kad su skunde išdestytu teiginiu, jog Ataskaitoje neivertinta planuojamoje ukineje veikloje naudojamu elektriniu krautuvu akumuliatoriu pakrovimo metu salygojamu teršalu - sieros rugšties aerozolio išsiskyrimas ir sklaida aplinkos ore, nes Ataskaitos 6.1.2.1.4 skyriuje „Akumuliatoriu pakrovimas“ ivertinta sieros aerozolio išsiskyrimas, o pagal Ataskaitoje pateiktus sieros rugšties sklaidos modeliavimo aplinkos ore duomenis bei rezultatus, nustatytos sieros rugšties koncentracijos – didžiausia puses valandos koncentracija yra 0,00096 ug/m3, paros – 0,00053 ug/m3 ir neviršija ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu, patvirtintu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 isakymu Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sajungos kriterijus, sarašo ir teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu patvirtinimo“, kur puses valandos sieros rugšties ribine aplinkos oro užterštumo verte – 0,3 mg/m3, vidutine 24 valandu (paros) – 0,1 mg/m3.

I pareiškeju 2008-10-08 pretenzija atsakovas atsake 2008-10-29 raštu Nr. 2-2772-6(4.11) ir ivertino rašte nurodytas pastabas pagal kompetencija nagrinedamas Ataskaita bei pateikdamas planuojamos ukines veiklos organizatoriui pastabas del Ataskaitos 2008-10-30 raštu Nr. 2-2787-6(8.8), nors vadovaujantis Taisykliu 36 - 37 p., Ataskaitoje turi buti ivertinami tik planuojamos ukines veiklos organizatoriaus ir Ataskaitos rengejo gauti skundai. Pagal Ataskaitoje pateikta informacija, artimiausias gyvenamasis namas yra už 22,5 m nuo planuojamos ukines veiklos sklypo ribos ir už 77 m nuo gamybinio pastato ribos bei už 135 m nuo planuojamos stacionaraus oro taršos šaltinio ribos.

Ataskaitoje nurodyta, jog gamybos taršos šaltinis yra orientuotas sandeliavimo pastato (gamybiniu pastatu bloko rytinio korpuso) centriniame taške - t. y. taršos šaltini isipareigota projektuoti tolimiausioje gyvenamuju namu atžvilgiu galimoje vietoje, perkeliant i gamybines bazes sklypo giluma - toliau nuo (duomenys neskelbtini) gatves rytu kryptimi. Atliktas planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimas yra teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu vertinimo etape, kuriame dar nera parengta planuojamos ukines veiklos statiniu projektine dokumentacija, o poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitoje nera vertinamos taršos šaltinio nuvedimo i gamybinio pastatu bloko rytini korpusa technines galimybes, nes šie sprendiniai turi buti pateikiami statinio techniniame projekte ir veliau bus nagrinejami teises aktu nustatyta tvarka.

Ataskaitos rengejas neprivalo teikti esamu praktiniu pavyzdžiu apie taršos šaltinio projektavima ir tai nebuvo reikalaujama, nes taršos šaltinio projektavimas yra paprastas techninis sprendimas, išsprendžiamas tolesneje statinio projektavimo stadijoje. Pagal Ataskaitoje pateiktus planuojamos ukines veiklos salygojamu teršalu - acto rugšties skaiciavimus ir sklaidos modeliavima nustatyta, kad acto rugšties didžiausia puses valandos koncentracija yra 0,023 ug/m3, paros – 0,013 ug/m3 (puses valandos ribine verte – 0,20 mg/m3, paros – 0,06 mg/m3) ir neviršija ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu, patvirtintu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007-07-11 isakymu Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sajungos kriterijus, sarašo ir teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu patvirtinimo“ patvirtintu ribiniu verciu.

Pareiškeju pateiktas Aplinkos apsaugos agenturos raštas Nr. (5)-A4-2125 neturi itakos nagrinejamam atvejui ir juo nera pagrindo remtis darant išvadas del acto rugšties ivertinimo Ataskaitoje. Del planuojamos ukines veiklos salygojamos oro taršos skaiciavimo metodikos pabreže, kad gamybinio proceso – polipropileno vamzdžiu suvirinimo lydantis polipropilenui proceso metu salygojama tarša ivertinta pagal 1991 metu Charkovo metodika, kadangi šis procesas atitinka minetoje metodikoje nurodyta technologija. Kadangi minetoje teršalu skaiciavimo metodikoje nera numatyta gamybinis procesas – polipropileno vamzdžiu gamyba ekstruzijos budu, bei siekiant išsiaiškinti, kokia oro taršos emisiju skaiciavimo metodika turi buti taikoma minetam technologiniam procesui, atsakovas nurode, kad tarnybines pagalbos buvo kreiptasi i kompetentinga oro taršos skaiciavimo ir modeliavimo metodiku taikymo klausimais institucija – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, o iš ministerijos gautame 2009-03-20 rašte Nr. (l-15)-D8-2498 nurodyta, jog skaiciuojant planuojamos ukines veiklos teršalu emisijas tikslinga butu vadovautis polipropileno vamzdžiu gamybos irangos gamintojo 2009-02-10 DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija.

Jog reikia vadovautis paminetu raštu, skaiciuojant nagrinejamo technologinio proceso išmetamu teršalu metinius kiekius bei ju sklidimo aplinkoje parametrus, nurodoma ir Aplinkos apsaugos agenturos 2009-03-25 rašte Nr. (25)-A4-481, pateiktame Ataskaitos 22 priede. Del 1997 metu Charkovo metodikos taikymo atsakovas 2009-12-15 raštu Nr. 2-5664-6(8.8) kreipesi i Aplinkos apsaugos agentura išaiškinimo del paminetos metodikos patvirtinimo, o iš Aplinkos apsaugos agenturos gautame 2009-12-28 rašte Nr. (1 l)-A4-2302 buvo nurodyta, jog 2009-06-09 Aplinkos ministro isakymu Nr. D1-322 „Del i atmosfera išmetamo teršalu kiekio apskaiciavimo metodiku sarašo patvirtinimo ir apmokestinamu teršalu kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalu išmetimo i aplinka apskaitos“ buvo patvirtinta 1997 metu Charkovo metodika parengta Charkovo valstybinio projektavimo instituto, o ne akcines bendroves „Charkovo projektavimo institutas“, taip pat, jog mineta metodika naudojama tada, kai nera informacijos apie konkretaus irenginio konkreciu teršalu emisijas.

Tai patvirtina, jog Ataskaitoje pagristai vadovaujamasi polipropileno vamzdžiu gamybos irangos gamintojo 2009-02-10 DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija.          Atsakovas ir jo atstovai taip pat nurode, kad pagal Aplinkos apsaugos agenturos išduota 2006-04-19 leidima Nr. 1 AT-140 A. Š. II analitine laboratorija neturi leidimo atlikti teršalu sklaidos skaiciavimus aplinkos ore. Remiantis metodiniais nurodymais Ataskaitoje buvo išnagrineti visi reikšmingi Metodiniuose nurodymuose nurodyti planuojamos ukines veiklos salygojami neigiami veiksniai, galintys itakoti visuomenes sveikata.

Ataskaitoje buvo ivertinta ir planuojamos ukines veiklos salygojama oro tarša. Galima tarša ivertinta bei teršalu emisiju skaiciavimai atlikti visiems gamybiniams procesams: polipropileno vamzdžiu gamybai ekstruzijos budu, vamzdžiu suvirinimo procesui, vamzdžiu likuciu smulkinimo rotoriniame smulkintuve procesui, akumuliatoriu pakrovimo procesui, paskaiciuotos teršalu emisijos iš mobiliu oro taršos šaltiniu. Remiantis polipropileno vamzdžiu irangos gamintojo deklaracija, Ataskaitoje ivertinta pagrindiniai polipropileno vamzdžiu gamybos metu išsiskiriantys teršalai: formaldehidas, lakus organiniai junginiai (LOJ), anglies monoksidas, kietosios daleles; vamzdžiu suvirinimo metu išsiskiriantys teršalai: acto rugštis, anglies monoksidas; polipropileno vamzdžiu smulkinimo metu susidarancios kietosios daleles, elektriniu krautuvu akumuliatoriu ikrovimo metu išsiskirianti sieros rugštis; mobiliu šaltiniu salygojami teršalai – anglies monoksidas, azoto oksidai.

Pagal atliktus ir Ataskaitoje pateiktus planuojamos ukines veiklos salygojamu teršalu emisiju skaiciavimus ir teršalu sklaidos modeliavima, nustatyta anglies monoksido didžiausia 8 valandu koncentracija yra 4,27 ug/m3 (ribine verte – 10 mg/m ); kietuju daleliu didžiausia paros koncentracija – 0,32 ug/m3, metine – 0,125 ug/m3 (paros ribine verte – 50 ug/m3, metine – 20 ug/m3), azoto oksidu nustatyta didžiausia valandos koncentracija – 1,12 ug/m3, metine –0,096 ug/m3 (valandos ribine verte – 200 ug/m3, metine – 40 ug/m3) ir neviršija ribiniu verciu, nustatytu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-11 isakymo Nr. 591/640 „Del aplinkos oro užterštumo normu nustatymo“ 2, 3, 6 prieduose.

Nustatyta didžiausia organiniu junginiu valandos koncentracija yra 0,33 ug/m3 ir, vadovaujantis Aplinkos ministerijos 2000-04-20 raštu Nr. 06-05-1655 del lakiu organiniu junginiu (LOJ) normavimo, apskaitos ir ju išmetamo kiekio mažinimo galimybiu, neviršija didžiausios leidžiamos koncentracijos – 5 mg/m3, nustatyta didžiausia formaldehido puses valandos koncentracija yra 0,015 ug/m3, paros – 0,0085 ug/m (puses valandos ribine verte – 0,1 mg/m3, paros – 0,01 mg/m ), acto rugšties nustatyta didžiausia puses valandos koncentracija yra 0,023 ug/m3, paros – 0,013 ug/m3 (puses valandos ribine verte – 0,20 mg/m3, paros – 0,06 mg/m3), sieros rugšties nustatyta didžiausia puses valandos koncentracija – 0,00096 ug/m3, paros – 0,00053 ug/m3 (puses valandos ribine verte – 0,3 mg/m3, paros – 0,1 mg/m3) ir neviršija teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu, patvirtintu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 isakymu Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sajungos kriterijus, sarašo ir teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu patvirtinimo“.

Ivertinus planuojamos ukines veiklos salygojama aplinkos oro tarša, nustatyta, jog oro tarša už planuojamos ukines veiklos sklypo ribos neviršins teises aktais nustatytu ribiniu verciu. Del triukšmo ivertinimo atsakovas pažymejo, jog Ataskaitoje ivertinta visu planuojamos ukines veiklos salygojamu triukšmo šaltiniu skleidžiamas triukšmas: stacionariu (keturiu ekstruderiu varikliu, gamybos atlieku smulkinimo agregato, dvieju kompresoriu, aušintuves, ventiliatoriu) ir mobiliu triukšmo šaltiniu, taigi pagal Ataskaitoje pateiktus triukšmo skaiciavimus gamybines veiklos triukšmas neviršys gyvenamosios aplinkos ribiniu verciu dienos - nakties metu.

Planuojamos ukines veiklos skleidžiamo triukšmo vertes be krovininio transporto eismo ties sklypo ribomis ties (duomenys neskelbtini) g. neviršys 55 dBA (Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenines paskirties pastatuose bei ju aplinkoje“ gyvenamuju ir visuomenines paskirties pastatu aplinkoje triukšmo ribinis dydis nakties metu (22-6 val.) – 55 dBA, vakaro metu (18-22 val.) – 60 dBA, dienos metu (6-18 val.) – 65 dBA). Ivertinus planuojamos ukines veiklos triukšmo lygi su krovininiu transportu, buvo nustatyta, jog triukšmo vertes, esant krovininiam automobiliui vienoje linijoje su artimiausiu gyvenamuoju namu viršys vakaro ribine verte (nustatytas triukšmo lygis iki 64 dBA), todel Ataskaitoje buvo numatyta, jog krovininis transportas galimas tik dienos metu.

Ivertinus planuojamos ukines veiklos salygojamu veiksniu poveiki visuomenes sveikatai buvo nustatyta, jog planuojama ukine veikla atitinka visuomenes sveikatos saugos reikalavimus, nustatyta tarša neišeina už planuojamo sklypo ribu, todel neigiamo poveikio už planuojamo sklypo ribos esantiems gyventojams nedarys. Atsakovas ir jo atstovai pabreže, kad planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimas Visuomenes sveikatos priežiuros istatymo 18 str. 1 d. nurodomas kaip viena iš priemoniu saugoti sveikatos aplinka.

Atsakovas, priimdamas sprendimus, tiksliai ivykde šio Istatymo nuostatas ir Ataskaitai buvo pritarta tik nustacius, kad joje ivertinti visi planuojamos ukines veiklos salygojami visuomenes sveikatai itaka darantys veiksniai ir ju dydžiai neviršija teises aktais nustatytu ribiniu dydžiu.         Treciojo suinteresuoto asmens - UAB „Viacon Baltic Pipe“ atstovas R. S. praše pareiškeju skunda atmesti kaip nepagrista.         Treciojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad galutines produkcijos kiekis priklauso nuo visos linijos našumo, automobiliu skaiciavimai buvo atlikti pagal prognozuojama pagaminti produkcijos ir sandeliuojamos produkcijos kieki.

Del taršos nurode, kad tarša neviršija leistinu normu, o matavimo rezultatai dar karta buvo padaryti jau ir veikiant imonei. Be to, matavimas stebejo ir pareiškeja R. V.          Treciuju suinteresuotu asmenu - UAB „Viacon Baltic Pipe“, Lietuvos ir Švedijos UAB „Viacon Baltic“, UAB „Pilainiai“ atstovas advokatas Gytis Jaliniauskas palaike atsakovo ir jo atstovu išdestytus argumentus ir taip pat praše pareiškeju skunda atmesti kaip nepagrista.           Pareiškeju patikslintas skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTI 57 str., 88 str. 1 p.).Administracineje byloje keliamo ginco tiek faktinius, tiek teisinius santykius reglamentuoja Planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatymas (toliau – PAV istatymas), Planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatyme nenumatytu poveikio visuomenes sveikatai vertinimo atveju vertinimo atlikimo taisykles (toliau tekste – Taisykles), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004-07-05 isakymu Nr. V-511.

Remiantis PAV istatymo 15 str. 1 d., gincai del šio istatymo taikymo, poveikio aplinkai vertinimo subjektu išvadu, atsakingos institucijos išvadu ir sprendimu, šio istatymo 8 str. 9 d. nurodyto savivaldybes tarybos sprendimo nagrinejami Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka. PAV istatymo 2 str. 6 d. apibrežia poveikio aplinkai vertinimo subjektu savoka, kur poveikio aplinkai vertinimo subjektai – valstybes ir savivaldybiu institucijos, nagrinejancios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetencija teikiancios išvadas.

Administracineje byloje esanciu duomenu visetas negincijamai patvirtina, kad Kauno visuomenes sveikatos centras, vadovaudamasis Taisykliu 38 p., parenge poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaita, kuria iformino Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes 2009-04-16 protokolu Nr. 29-3(6). Taigi, Kauno visuomenes sveikatos centras neabejotinai patenka i poveikio aplinkai vertinimo subjektu savoka ir Kauno visuomenes centro išvados gali buti skundžiamos ABTI nustatyta tvarka (PAV istatymo 15 str. 1 d.). Teismui pateiktu duomenu visuma taip pat patvirtina aplinkybes, jog Kauno visuomenes centras atliko UAB „Viacon Baltic Pipe“ polipropileno vamzdžiu gamybos ekstruzijos budu, prekiu sandeliavimo poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaita, tyrimo eiga bei rezultatai buvo užfiksuoti ekspertizes akte (T.1, b.l. 155-158), o išvados iformintos Taisyklese numatytu protokolu (prijungtos Vertinimo ataskaitos bylos dokumentu duomenys).

Ataskaitoje nurodoma, jog pirmajame etape planuojama pagaminti iki 2500 t/m polipropileno vamzdžiu, o ateityje planuojama padidinti gamyba iki 5000 t/m. Ataskaitoje pateiktoje irangos pardavimo-pirkimo sutarties, sudarytos 2009-01-16 tarp irangos tiekejo (PETEC ENGINEERING Oy/Ab (Suomija)) ir pirkejo (UAB „Viacon Baltic Pipe“) 1 priede „Technine technologines linijos specifikacija“ yra nurodyti du vieno sraigto ekstruderiai, kuriu vieno ekstruzijos išeiga – nuo 200 iki 800 kg, kito – 500 kg. Ataskaitoje ivardijamos numatomos 2 gamybines linijos, kuriu kiekvienoje yra po du ekstruderius.

Teršalu emisijos paskaiciuotos ivertinus, kad bus sunaudojama 5000 t/m žaliavos polipropileno vamzdžiu gamybai bei pagaminama 5000 t/m polipropileno vamzdžiu, veikiant keturiems ekstruderiams. Teismas atkreipia demesi i tai, kad Ataskaita parengta maksimalioms planuojamoms gamybos apimtims – t. y. 5000 t/m vamzdžiu. Sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 isakymu Nr. V-491 patvirtintu Poveikio visuomenes sveikatai vertinimo metodiniu nurodymu (toliau – Metodiniai nurodymai) IV skyriaus 15.3 p. nurodyta, jog poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitos rengejas yra ipareigotas pateikti planuojamos ukines veiklos apimtis atitinkancia informacija.

Planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimo atlikimas ir nustatymas, kad veikla nepažeidžia visuomenes sveikatos saugos reikalavimu, leidžia testi projektavimo procesus tokios veiklos, kurios poveikis buvo ivertintas. Planuojant didesnes apimties veikla, ji butu vertinama iš naujo teises aktu nustatyta tvarka. Be to, atsakovas, nagrinedamas Ataskaita, yra neigaliotas nagrineti visu imanomu veiklos galimybiu veiklos našumo, efektyvumo ir kitais atžvilgiais, nagrinejama tik tokiu apimciu veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje.

To pasekoje teismas atmeta kaip nepagristus pareiškeju argumentus, jog Ataskaitoje deklaruojamos veiklos apimtys turi atitikti tolesniuose projektavimo, o veliau ir veiklos dokumentuose nurodomas apimtis (ABTI 57 str.). Ataskaitos 4.6 p. 4-7 lenteleje yra pateikti krovininio transporto poreikio skaiciavimai, nurodomi krovininio transporto srautai, reikalingi žaliavu atvežimui, kitu prekiu atvežimui, polipropileno vamzdžiu išvežimui, ir kitu prekiu išvežimui, nurodant prielaidas ir paaiškinimus. Poveikio visuomenes sveikatai kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbus tik imones deklaruojami transporto srautai ir ju skleidžiama tarša.

Išanalizavus Ataskaitoje pateiktus duomenis, taip pat Ataskaitos 26 priede pateiktos 2009-01-16 irangos pardavimo-pirkimo sutarties Nr. 2009/1, sudarytos tarp tiekejo (PETEC ENGINEERING Oy/Ab (Suomija)) ir pirkejo (UAB „Viacon Baltic Pipe“) 1 prieda „Technine technologijos linijos specifikacija“ duomenis matyti, jog numatomi gaminti vamzdžiai yra ivairaus diametro (400 mm, 500 mm, 600 mm, 800 mm; formavimo ribos: išorinis 0: 200-1000 mm). Teismas pažymi, jog pareiškejai vertino tik vieno diametro, t.y. 500 mm polipropileno vamzdžiu pakrovimo galimybes.

Ataskaitoje nurodoma, jog vamzdžiu (ivairaus diametro) kiekis, kuri galima pakrauti i 1 krovinini automobili yra 8 tonos. Teismas dar karta atkreipia demesi i tai, kad atsakovas, nagrinedamas Ataskaita, neigaliotas nagrineti visu imanomu veiklos transportavimo galimybiu ir ivairiu prielaidu, bei neigaliotas atlikti techniniu patikrinamuju skaiciavimu, o yra nagrinejama tokiu apimciu veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje.Visuomenes sveikatos priežiuros istatymo 24 str. numato, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybes teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir irengia aplink šiuos statinius sanitarines apsaugos zonas (SAZ).

Teismas akcentuoja, jog SAZ ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ukio subjektu rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavima ar keitima, kuriu metu pasikeicia planuojamos ukines veiklos rušis ar jos intensyvumas. SAZ ribu nustatyma organizuoja teritoriju planavimo organizatorius. Saugiu gyvenamajai aplinkai ir žmoniu sveikatai SAZ ribu nustatymo dokumentu rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka bei šiu zonu režimo reikalavimus (kai režimo reikalavimu nenustato Specialiosios žemes ir miško naudojimo salygos), nustato Sanitarines apsaugos zonos ribu nustatymo ir režimo taisykles (toliau – SAZ Taisykles), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 isakymu Nr. V-586.

SAZ Taisykles numato du SAZ nustatymo budus: atliekant poveikio visuomenes sveikatai vertinima, kuris gali buti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribu dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenes sveikatai ataskaitoje, kuri gali buti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis arba pagal teises aktu nustatytus SAZ ribu dydžius (SAZ Taisykliu 6 p.). Šiuo atveju planuojamos ukines veiklos – polipropileno vamzdžiu gamyba, prekiu sandeliavimas SAZ ribos buvo nustatomos atliekant poveikio visuomenes sveikatai vertinima.

SAZ ribu dydis buvo pagristas Ataskaitoje nustacius, kad už planuojamos imones sklypo ribos nebus neigiamo, susijusio su imones salygojama fizikine bei chemine tarša, poveikio visuomenes sveikatai. Teismas konstatuoja, kad nors SAZ Taisykliu 13 p. plastikiniu vamzdžiu gamybai nustato 300 m SAZ ribu dydi, taciau šiuo atveju jis nebuvo taikytas pagristai, kadangi vadovaujantis SAZ Taisykliu 6.1 p. buvo pasirinktas kitas SAZ nustatymo budas – atliekant poveikio visuomenes sveikatai vertinima. Šiuo budu nustatant SAZ ribas, teises aktu nustatyti SAZ ribu dydžiai yra netaikomi.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog šiuo atveju SAZ ne sumažinta, o nustatyta vienu iš jos nustatymo budu, t.y. ivertinus planuojama ukines veiklos tarša (ABTI 57 str.).Ivertines pateiktu irodymu viseta teismas daro išvada, jog nepagristas pareiškeju teiginys, kad Ataskaitoje neivertinta planuojamoje ukineje veikloje naudojamu elektriniu krautuvu akumuliatoriu pakrovimo metu salygojamu teršalu – sieros rugšties aerozolio išsiskyrimas ir sklaida aplinkos ore. Šis teiginys neparemtas jokiais objektyviais ir negincijamais duomenimis.

Ataskaitos 6.1.2.1.4 skyriuje „Akumuliatoriu pakrovimas“ buvo ivertintas sieros aerozolio išsiskyrimas. Pagal joje pateiktus sieros rugšties sklaidos modeliavimo aplinkos ore duomenis bei rezultatus nustatytos sieros rugšties koncentracijos – didžiausia puses valandos koncentracija yra 0,00096 µg/m3, paros - 0,00053 µg/m3, taigi neviršija ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu, patvirtintu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 isakymu Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sajungos kriterijus, sarašo ir teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu patvirtinimo“, kur puses valandos sieros rugšties ribine aplinkos oro užterštumo verte – 0,3 mg/m3, vidutine 24 valandu (paros) – 0,1 mg/m3.

Taip pat ir pagal Ataskaitoje pateiktus planuojamos ukines veiklos salygojamu teršalu – acto rugšties skaiciavimus ir sklaidos modeliavima nustatyta, kad acto rugšties didžiausia puses valandos koncentracija yra 0,023 (µg/m3, paros - 0,013 µg/m3 (puses valandos ribine verte - 0,20 mg/m3, paros - 0,06 mg/m3) ir neviršija ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu, patvirtintu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 isakymu Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sajungos kriterijus, sarašo ir teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu patvirtinimo“ patvirtintu ribiniu verciu.

Teismo nuomone, pareiškeju minimas Aplinkos apsaugos agenturos raštas Nr. (5)-A4-2125 neturi itakos nagrinejamam atvejui ir juo nera pagrindo remtis darant išvadas del acto rugšties ivertinimo Ataskaitoje. Ataskaitoje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad yra planuojamas vienas organizuotas taršos šaltinis (ventiliacijos išmetimo anga). Pagal Ataskaitoje pateikta informacija artimiausias gyvenamasis namas yra už 22,5 m nuo planuojamos ukines veiklos sklypo ribos, už 77 m nuo gamybinio pastato ribos ir už 135 m nuo planuojamos stacionaraus oro taršos šaltinio ribos, o gamybos taršos šaltinis yra orientuotas sandeliavimo pastato (gamybiniu pastatu bloko rytinio korpuso) centriniame taške - t. y. taršos šaltini isipareigota projektuoti tolimiausioje gyvenamuju namu atžvilgiu galimoje vietoje, perkeliant i gamybines bazes sklypo giluma ir toliau nuo Žirgyno gatves rytu kryptimi.

Teismas pabrežia, kad atliktas planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimas yra teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu vertinimo etape, kuriame dar nera parengta planuojamos ukines veiklos statiniu projektine dokumentacija. Teismo nuomone, poveikio visuomenes sveikatai vertinimo ataskaitoje pagristai nebuvo vertinamos taršos šaltinio nuvedimo i gamybinio pastatu bloko rytini korpusa technines galimybes, nes tokie sprendiniai turi buti pateikiami statinio techniniame projekte ir tures buti nagrinejami teises aktu nustatyta tvarka ateityje, kaip bus projektuojami konkretus statiniai (ABTI 57 str.).Teismas, išnagrinejes nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, daro išvada, kad gamybinio proceso – polipropileno vamzdžiu suvirinimo lydantis polipropilenui proceso metu salygojama tarša yra pagristai ivertinta pagal 1991 metu Charkovo metodika, kadangi šis procesas atitinka minetoje metodikoje nurodyta technologija.

Minetoje teršalu skaiciavimo metodikoje nera numatyta gamybinis procesas – polipropileno vamzdžiu gamyba ekstruzijos budu, todel atsakovas siekdamas išsiaiškinti, kokia oro taršos emisiju skaiciavimo metodika turi buti taikoma minetam technologiniam procesui, tarnybines pagalbos kreipesi i kompetentinga oro taršos skaiciavimo ir modeliavimo metodiku taikymo klausimais institucija – Aplinkos ministerija. Byloje esantis irodymai patvirtina, kad iš Aplinkos ministerijos buvo gautas 2009-03-20 raštas Nr. (l-15)-D8-2498.

Jame nurodyta, kad skaiciuojant planuojamos ukines veiklos teršalu emisijas tikslinga butu vadovautis polipropileno vamzdžiu gamybos irangos gamintojo 2009-02-10 DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Rašte taip pat nurodyta, kad jei ši deklaracija butu papildyta sutartimi su ekstruderiu gamintoju arba bent ketinimu protokolu, informacijos poveikio sveikatai vertinimo procesui turetu užtekti. Buvo pateikta tiekejo (PETEC ENCINEERING Oy/AB, (Suomija) ir pirkejo (UAB „Viacon Baltic Pipe“) irangos pardavimo-pirkimo sutarties kopija su priedu – technine technologines linijos specifikacija bei Ataskaitoje pateikiamos atitikties sertifikatu kopijos.

Be to, Aplinkos apsaugos agenturos 2009-03-25 rašte Nr. (25)-A4-481, pateiktame Ataskaitos 22 priede, taip pat nurodyta, kad skaiciuojant nagrinejamo technologinio proceso išmetamu teršalu metinius kiekius bei ju sklidimo aplinkoje parametrus, reikia naudotis irangos gamintojo deklaracija. Irodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas 2009-12-15 raštu Nr. 2-5664-6(8.8) kreipesi i Aplinkos apsaugos agentura išaiškinimo del 1997 metu Charkovo skaiciavimo metodikos patvirtinimo. To pasekoje buvo gautas Aplinkos apsaugos agenturos 2009-12-28 raštas Nr. (1 l)-A4-2302, kuriame nurodoma, jog patvirtinta 1997 metu Charkovo metodika buvo parengta Charkovo valstybinio projektavimo instituto, o ne akcines bendroves „Charkovo projektavimo institutas“.

Taip pat, minetame rašte buvo nurodyta, jog mineta metodika naudojama tada, kai nera informacijos apie konkretaus irenginio konkreciu teršalu emisijas (T.1, b.l. 154). Atsižvelges i tai, kas išdestyta, teismas konstatuoja, jog Ataskaitoje pagristai vadovautasi polipropileno vamzdžiu gamybos irangos gamintojo 2009-02-10 DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Teismas taip pat pažymi, kad išanalizavus prie skundo pateikta Aplinkos apsaugos agenturos išduota 2006-04-19 leidima Nr. 1 AT-140 A. Š. individualios imones analitinei laboratorijai, matyti, jog mineta laboratorija neturi leidimo atlikti teršalu sklaidos skaiciavimus aplinkos ore.

A. Š. individualios imones analitine laboratorija turi leidima atlikti stacionariu taršos šaltiniu išmetamu i aplinkos ora teršalu tyrimus, šiuo atveju, acto rugšties tyrimus imant meginius iš stacionariu taršos šaltiniu ir tiriant fotometriniu metodu (T.1, b.l. 133-134).Teismas pabrežia, kad pagal Metodiniu nurodymu 1 p., vienas iš pagrindiniu poveikio visuomenes sveikatai vertinimo tikslu yra nustatyti, apibudinti ir ivertinti galima ukines veiklos poveiki visuomenes sveikatai. Byloje surinktu irodymu analize patvirtina, kad Ataskaitoje yra išnagrineti visi reikšmingi Metodiniuose nurodymuose nurodyti planuojamos ukines veiklos salygojami neigiami veiksniai, galintys itakoti visuomenes sveikata: gamybiniu ir pagalbiniu procesu, mobilios technikos ir transporto lemiama aplinkos fizikine ir chemine tarša.

Ataskaitoje ivertinta ir planuojamos ukines veiklos salygojama oro tarša. Galima tarša ivertinta bei teršalu emisiju skaiciavimai atlikti visiems gamybiniams procesams: polipropileno vamzdžiu gamybai ekstruzijos budu, vamzdžiu suvirinimo procesui, vamzdžiu likuciu smulkinimo rotoriniame smulkintuve procesui, akumuliatoriu pakrovimo procesui, paskaiciuotos teršalu emisijos iš mobiliu oro taršos šaltiniu. Remiantis polipropileno vamzdžiu irangos gamintojo deklaracija, Ataskaitoje ivertinta pagrindiniai polipropileno vamzdžiu gamybos metu išsiskiriantys teršalai: formaldehidas, lakus organiniai junginiai (LOJ), anglies monoksidas, kietosios daleles; vamzdžiu suvirinimo metu išsiskiriantys teršalai: acto rugštis, anglies monoksidas; polipropileno vamzdžiu smulkinimo metu susidarancios kietosios daleles, elektriniu krautuvu akumuliatoriu ikrovimo metu išsiskirianti sieros rugštis; mobiliu šaltiniu salygojami teršalai - anglies monoksidas, azoto oksidai.

Pagal atliktus ir Ataskaitoje pateiktus planuojamos ukines veiklos salygojamu teršalu emisiju skaiciavimus ir teršalu sklaidos modeliavima, nustatyta anglies monoksido didžiausia 8 valandu koncentracija yra 4,27 µg/m3 (ribine verte – 10 mg/m ); kietuju daleliu didžiausia paros koncentracija - 0,32 µg/m3, metine - 0,125 µg/m3 (paros ribine verte – 50 µg/m3, metine – 20 µg/m3), azoto oksidu nustatyta didžiausia valandos koncentracija – 1,12 µg/m3, metine – 0,096 µg/m3 (valandos ribine verte – 200 µg/m3, metine – 40 µg/m3) ir neviršija ribiniu verciu, nustatytu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-11 isakymo Nr. 591/640 „Del aplinkos oro užterštumo normu nustatymo“ 2, 3, 6 prieduose.

Ivertinus Ataskaitoje pateiktus LOJ emisiju skaiciavimus ir sklaida aplinkos ore, nustatyta didžiausia organiniu junginiu valandos koncentracija yra 0,33 µg/m3 ir, vadovaujantis Aplinkos ministerijos 2000-04-20 raštu Nr. 06-05-1655 del lakiu organiniu junginiu (LOJ) normavimo, apskaitos ir ju išmetamo kiekio mažinimo galimybiu, neviršija didžiausios leidžiamos koncentracijos – 5 mg/m3. Nustatyta didžiausia formaldehido puses valandos koncentracija yra 0,015 µg/m3, paros – 0,0085 µg/m3 (puses valandos ribine verte – 0,1 mg/m3, paros – 0,01 mg/m3), acto rugšties nustatyta didžiausia puses valandos koncentracija yra 0,023 µg/m3, paros – 0,013 µg/m3 (puses valandos ribine verte – 0,20 mg/m3, paros – 0,06 mg/m3), sieros rugšties nustatyta didžiausia puses valandos koncentracija – 0,00096 µg/m3, paros – 0,00053 µg/m3 (puses valandos ribine verte – 0,3 mg/m3, paros – 0,1 mg/m3) ir neviršija teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu, patvirtintu Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 isakymu Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sajungos kriterijus, sarašo ir teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro užterštumo verciu patvirtinimo“.

Teismas, ivertines planuojamos ukines veiklos salygojama aplinkos oro tarša ir jos atitikti atitinkamiems dokumentams, konstatuoja, kad atsakovas pagristai konstatavo, jog oro tarša už planuojamos ukines veiklos sklypo ribos neviršija teises aktais nustatytu ribiniu verciu (ABTI 57 str.). Taip pat Ataskaitoje teises aktu nustatyta tvarka atsakovas tinkamai ivertino ir visu planuojamos ukines veiklos salygojamu triukšmo šaltiniu skleidžiama triukšma: stacionariu (keturiu ekstruderiu varikliu, gamybos atlieku smulkinimo agregato, dvieju kompresoriu, aušintuves, ventiliatoriu) ir mobiliu triukšmo šaltiniu.

Pagal Ataskaitoje pateiktus triukšmo skaiciavimus, gamybines veiklos triukšmas neviršys gyvenamosios aplinkos ribiniu verciu dienos-nakties metu. Planuojamos ukines veiklos skleidžiamo triukšmo vertes be krovininio transporto eismo ties sklypo ribomis, ties Žirgyno g. neviršys 55 dBA (Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenines paskirties pastatuose bei ju aplinkoje“ gyvenamuju ir visuomenines paskirties pastatu aplinkoje triukšmo ribinis dydis nakties metu (22-6 val.) – 55 dBA, vakaro metu (18-22 val.) – 60 dBA, dienos metu (6-18 val.) – 65 dBA).

Ivertinus planuojamos ukines veiklos triukšmo lygi su krovininiu transportu, nustatyta, jog triukšmo vertes, esant krovininiam automobiliui vienoje linijoje su artimiausiu gyvenamuoju namu viršys vakaro ribine verte (nustatytas triukšmo lygis iki 64 dBA), todel Ataskaitoje pagristai numatoma, kad krovininis transportas galimas tik dienos metu (ABTI 57 str.).Byloje esantys duomenys taip pat negincijamai patvirtina, kad i pareiškeju 2008-10-08 pretenzija atsakovas atsake 2008-10-29 raštu Nr. 2-2772-6(4.11) ir ivertino rašte nurodytas pastabas pagal kompetencija, nors pagal Taisykliu 36, 37 p. nuostatas atsakovas neturi jokio pagrindo reikalauti, kad jo gauti visuomenes pasiulymai butu butinai itraukti i Ataskaita.

Taigi, teismas konstatuoja, kad išsamiai ivertinus planuojamos ukines veiklos salygojamu veiksniu poveiki visuomenes sveikatai, pagristai ir motyvuotai nustatyta, jog planuojama ukine veikla atitinka visuomenes sveikatos saugos reikalavimus, nustatyta tarša neišeina už planuojamo sklypo ribu, todel neigiamo poveikio už planuojamo sklypo ribos esantiems gyventojams nedarys. Visuomenes sveikatos priežiuros istatymo 18 str. 1 d. nurodoma, kad planuojamos ukines veiklos poveikio visuomenes sveikatai vertinimas yra viena iš priemoniu saugoti sveikatos aplinka.

Norint pradeti ar išplesti aktualia visuomenes sveikatos požiuriu ukine veikla, pirmiausia privalo buti ivertinamas jos poveikis visuomenes sveikatai ir tik tada priimami sprendimai del šios veiklos galimybiu. Teismo manymu, atsakovas visiškai ivykde šio Istatymo nuostatas, nes Ataskaitai buvo pritarta tik nustacius, kad joje ivertinti visi planuojamos ukines veiklos salygojami visuomenes sveikatai itaka darantys veiksniai ir ju dydžiai neviršija teises aktais nustatytu ribiniu dydžiu. Teismas, atsižvelges i byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ištyres byloje esancius irodymus, patikrines gincijamo Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes protokolo ir jo priedu atitikima teises aktuose itvirtintu teises normu reikalavimams, konstatuoja, jog nera pagrindo ji panaikinti kaip nepagrista, todel gincijamas 2009-04-16 Normatyviniu dokumentu bei gaminiu higienines ekspertizes protokolas Nr. 29-3(6) laikytinas pagristu ir teisetu (ABTI 57 str.).

Teismas atkreipia demesi ir i tai, jog poveikio aplinkai vertinimas – tai iš esmes prognoze i ateiti.             Proceso dalyviai iš esmes neneigia aplinkybes, jog šiuo metu realiai yra vykdoma polipropileno vamzdžiu gamyba. 2010-11-08 ir 2011-06-13 buvo atlikti i aplinka skleidžiamu cheminiu teršalu matavimai (T.2, b.l. 100, 201, 202), kurie iš dalies patvirtina aplinkybes (prognoze), kurios buvo prognozuojamos gincijamame Protokole, kadangi 2010 – 2011 metais atliktu patikrinimu metu nebuvo nustatyta teršalu ribiniu normu viršijimas.

Remdamasis išdestytais motyvais, teismas pareiškeju patikslinta skunda atmeta kaip nepagrista ir neirodyta (ABTI 88 str. 1 p.).Pareiškejai patikslintu skundu praše priteisti bylinejimosi išlaidas, taciau teismo posedžio metu nei pareiškejai, nei advokate neišreiške tokio prašymo. Teismas informuoja pareiškejus, jog vadovaujantis ABTI 45 str. 1 d., del išlaidu atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašyma raštu su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu. Pareiškeju reikalavimas patikslintame skunde priteisti turetas bylinejimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinetinas, nes pareiškejai nepateike teismui prašymo raštu su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu (ABTI 45 str. 1 d.), bei teismo posedžio metu neišreiške tokio prašymo.

Teismas nurodo, kad tai neužkerta kelio paduoti toki prašyma per 14 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos (ABTI 10 str., 45 str.).          Teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: Pareiškeju D. J., J. P., E. Š., J. P., A. L., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G., R. G. patikslinta skunda atmesti kaip nepagrista. Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

           Teisejai                                                                                           Algis Markevicius               Jolanta Medvedeviene              Albina Rimdeikaite