2021-09-22 Nr. AB-19197-3-61-3-01416-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-603-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01416-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laidojimo paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laidojimo paslaugų centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laidojimo paslaugų centras“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (18.1)-AD5-4878 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir pareiškėjui išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo darbuotojas 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Departamentą dėl Bendrovės atliekų tvarkymo pažeidimo. Departamento Vilniaus valdybos pareigūnai 2020 m. liepos 15 d. atliko Bendrovės patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. PA-65-49/PA/66-23. Patikrinimo metu nustatyta, kad atliekos, kurios susidaro ūkio subjektui vykdant laidojimo paslaugų veiklą, ruošiant žmogaus palaikus laidojimui, yra ne buitinės, o gamybinės, todėl neturi būti tvarkomos kaip buityje susidarančios atliekos. Nerūšiuojant tokių atliekų atskirai nuo buitinių atliekų pažeidžiami aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punkto reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad panaudoti plastikiniai lavonmaišiai, krauju permirkusi tvarsliava, filtre susikaupusios atliekos (atliekos kodas 18 01 04) neįtraukiamos į atliekų susidarymo apskaitos žurnalą, tokiais veiksmais pažeidžiamos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 9 punkto nuostatos. Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. Departamentui pateikė pastabas dėl atlikto patikrinimo bei surašyto patikrinimo akto Nr. PA-65-49/PA/66-23. Pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. su buvusiu darbuotoju sudarė taikos sutartį ir 2021 m. kovo 24 d. raštu Nr. 21.03.24/01 „Dėl tyrimo nutraukimo“ kreipėsi į Departamentą. Departamento Vilniaus valdyba Sprendime nurodė, kad prašymas nutraukti atliekamą tyrimą nesudaro pagrindo nutraukti administracinę teiseną.

Teismas nurodė, kad iš Bendrovės darbuotojo 2020 m. gegužės 4 d. pranešimo apie pažeidimus turinio matyti, jog į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreiptasi dėl, jo manymu, Bendrovės daromų pažeidimų, susijusių su atliekų netinkamu tvarkymu, aplinkos teršimu, sanitaro darbo sąlygų neužtikrinimu ir kt., nurodant, kad kiekviena institucija turėtų pamatyti jos arba jai pavaldžių institucijų kompetencijai priskirtinus klausimus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 589 straipsniu, 590 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad teismų praktikoje yra susiformavęs sisteminis ANK nuostatų aiškinimas, jog ne teismo tvarka pareigūnų administracinio nusižengimo teisenoje priimti nutarimai (ar kiti procesiniai sprendimai) skundžiami bendrosios kompetencijos teismui pagal analogiją taikant ANK 621-622 straipsnių nuostatas, t. y. apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą.

Teismas pažymėjo, kad įstatymo normos įtvirtina pareigą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui nustatyti aplinkosaugos teisės aktų pažeidėją, ir konstatavo, kad pareigūnai, remdamiesi 2020 m. gegužės 4 d. skundu, turėjo pareigą atlikti patikrinimą, t. y. pradėti administracinę procedūrą. Teismas nurodė, kad patikrinimo aktas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių tyrimas. Teismas nustatė, kad dėl patikrinimo akto pareiškėjas atsakovui teikė pastabas, vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu nutraukti administracinę procedūrą po to, kai jis su pranešimą dėl pažeidimų pateikusiu buvusiu darbuotoju susitaikė civilinėje byloje ir šis pateikė Departamentui 2021 m. kovo 4 d. atsisakymą nuo savo skundo, nurodydamas, kad jam tapo nebeaktualus jo skundo nagrinėjimas ir jis jokių pretenzijų pareiškėjui neturi.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje skundžiamas atsakovo 2021 m. kovo 26 d. atsakymas į pareiškėjo prašymą nėra sprendimas dėl administracinio teisės nusižengimo teisenos pradėjimo ar užbaigimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 10, 14 straipsniais, pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant galimybę teismine tvarka ginčyti administracinius aktus, ši galimybė priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami ir koks poveikis skundžiamu aktu daromas pareiškėjo teisėms ar pareigoms, ar skundžiamas aktas yra susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Teismas vadovavosi ANK 608 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad patikrinimo metu fiksuotų pažeidimų administracinio nusižengimo protokolas dar nėra niekam surašytas, atsakovo argumentai taip pat patvirtina, kad Sprendimas nėra galutinis administracinis sprendimas ir jokių pasekmių pareiškėjui negali sukelti, o yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, informuojantis apie tyrimo eigą.

Teismas, įvertinęs Sprendimą, konstatavo, kad, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas tik informavo, jog asmens prašymas nutraukti atliekamą tyrimą nesudaro pagrindo nutraukti administracinę teiseną. Teismas darė išvadą, kad šiame procedūros etape atsakovo Sprendimas nedaro poveikio pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui jų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo apimtyje, jokie įpareigojimai pareiškėjui Sprendime nesuformuluoti. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas nesukėlė ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, Sprendimas yra tik tarpinis dokumentas visame administracinio nusižengimo teisenos procese. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui gavus iš atsakovo sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos tyrimo pabaigos, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, toks sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui.

Teismas darė išvadą, jog Sprendimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 17 str. 1 d.), todėl administracinę bylą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Kadangi teismas bylą nutraukė, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, ir darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).

III. Pareiškėjas Bendrovė atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai susiaurino Sprendimo vertinimą. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimu yra ignoruojama jo teisė prašyti nutraukti tyrimą, nemotyvuotai užkraunama pareiga dalyvauti tyrime bei neužbaigiama jau daugiau nei metus jo atžvilgiu trunkanti administracinė procedūra. Pareiškėjo teigimu, šiame procedūros etape Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jo teisių ar pareigų tęsimu, o ne jų pabaigimu, ko pareiškėjas prašė atsakovo. Pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas daro poveikį jo teisių ir pareigų turiniui jų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo apimtyje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas Sprendime nepateikė jokios informacijos, kuo grindžiama jo išvada, kad nei skundą pateikusio asmens, nei tiriamojo asmens prašymas nutraukti atliekamą tyrimą nesudaro pagrindo administracinės teisenos nutraukimui. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimo turinys turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje bei 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose išdėstytus reikalavimus, t. y. buvo būtina sprendimą pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluoti nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas, nurodyti Sprendimo apskundimo tvarką, Sprendimas turėjo būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo, ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu, Sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Pareiškėjo teigimu, jei jis nebūtų apskundęs Sprendimo, tai vėliau atsakovas teigtų, kad jis praleido apskundimo terminą ir ateityje vien tuo pagrindu atmestų pareiškėjo prašymus, pareiškėjas negalėtų reikšti nesutikimo su tokio pobūdžio sprendimu argumentų ginčijant galutinį sprendimą dėl pateikto jo prašymo nutraukti tyrimą. Pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas daro poveikį jo teisių ir pareigų turiniui jų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo apimtyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl to, jog atsakovas neatsakė dėl tyrimo nutraukimo pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštą, kuriame patvirtinta, jog atsakovo nurodytos atliekos gali būti šalinamos kaip komunalinės. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl skundo argumentų apie tyrimo vilkinimą bei neteisėtą administracinės procedūros trukmę.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad Įstatymo ir ANK normos įtvirtina pareigą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui nustatyti aplinkosaugos teisės aktų pažeidėją. Todėl Departamento pareigūnai, remdamiesi 2020 m. gegužės 4 d. skundu, turėjo pareigą atlikti patikrinimą, t. y. pradėti administracinę procedūrą. Patikrinimo aktas yra tik vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu surašomų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių tyrimas. Tai tarpinis dokumentas tyrimo metu, o sprendimai priimami tik vėliau, užbaigus visą tyrimą ir surinkus visus duomenis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu nutraukti administracinę procedūrą po to, kai su pranešimą apie pareiškėjo daromus įstatymų pažeidimus valstybinėms institucijoms pateikusiu buvusiu Bendrovės darbuotoju pareiškėjas susitaikė civilinėje byloje, su kuria Departamentas nėra susijęs, ir šis pateikė Departamentui 2021 m. kovo 4 d. atsisakymą nuo savo skundo, nurodydamas, kad jam tapo nebeaktualus jo skundo nagrinėjimas ir jis jokių pretenzijų Bendrovei neturi.

Atsakovas pažymi, kad Sprendimu tik informuojama, jog prašymas nutraukti atliekamą tyrimą dėl galimo aplinkosauginio pažeidimo savaime nėra privalomas Departamentui. Atsakovo teigimu, šiame procedūros etape Sprendimas nedaro poveikio pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui, jokie įpareigojimai jam Sprendime nėra suformuluoti, Sprendimas nesukėlė ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Sprendimas yra konstatuojamojo, o ne pareiškėją kuo nors įpareigojančio pobūdžio, jame paaiškinta, kodėl pareiškėjo pageidavimas nutraukti patį pažeidimo tyrimą, apie kurį pranešimas buvo gautas oficialiai, institucijai nėra privalomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Laidojimo paslaugų centras“ skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė konstatavęs, kad skundžiamame Sprendime jokie įpareigojimai pareiškėjui nesuformuluoti, Sprendimas nesukėlė ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad Sprendimu yra paneigiama jo teisė prašyti nutraukti tyrimą, taip pat pažymi, kad Sprendimas yra nemotyvuotas.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.). Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriuo atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. kovo 24 d. prašymą nutraukti tyrimą, informavo, kad nei skundą pateikusio asmens, nei tiriamojo asmens prašymas nutraukti atliekamą tyrimą nesudaro pagrindo administracinės teisenos nutraukimui. Taip pat Sprendime nurodoma, kad apie tolimesnę tyrimo eigą pareiškėjas bus informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pasibaigus karantinui, kuris paskelbtas dėl šalyje plintančio koronaviruso (Covid–19). Įvertinęs pareiškėjo skundžiamo Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sprendime jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Tokio pobūdžio atsakovo atsakymas į pareiškėjo prašymą dėl tyrimo nutraukimo yra informacinio pobūdžio, juo yra pateikiama bendra informacija apie administracinės teisenos eigą, Sprendimu pareiškėjui nėra formuluojami kokie nors įpareigojimai, todėl Sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK nenustatyta asmens teisė prašyti nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dar nesant priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo teisės prašyti nutraukti tyrimą paneigimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo argumentus dėl jo nesutikimo su Sprendimu nenutraukti administracinės teisenos, taip pat dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašto galės išdėstyti skunde tuo atveju, jei bus priimtas atsakovo nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, nesutikdamas su Sprendimu, kuris, kaip minėta, yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laidojimo paslaugų centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė