2017-07-26 Nr. AB-14357-3-62-3-00836-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2017-07-26 Nr. AB-14357-3-62-3-00836-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2S-1002 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 7-225 (toliau – ir Pravieniškių direktoriaus sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-654-520/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00836-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2S-1002 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 7-225 (toliau – ir Pravieniškių direktoriaus sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo Pravieniškių direktoriaus sprendimui ir Departamento sprendimui apskųsti. Pareiškėjas nurodė, jog skundą dėl šių sprendimų panaikinimo pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. kovo 9 d. Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas to padaryti negalėjo, nes neturėjo skundo originalo, todėl 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi jo skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas. Atgavęs skundo originalą, pareiškėjas teikia naują skundą ir prašo atnaujinti jo padavimo terminą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti skundo dalį dėl Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimų, o kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmė.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi bei 30 straipsnio 1 dalimi. Remdamasis informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, jog administracinėje byloje Nr. 1-1334-423/2017 pareiškėjas dėl minėtų sprendimų apskundimo kreipėsi į teismą nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino skundui paduoti, tačiau pareiškėjo skundas buvo paduotas su esminiais trūkumais. 2017 m. kovo 15 d. nutartimi teismas pareiškėjui nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos nagrinėjimą, taip pat paaiškino pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pareiškėjas nurodytų skundo trūkumų nešalino, neprašė pratęsti trūkumų pašalinimo termino bei pateikė prašymą dėl skundo atsiėmimo. 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Administracinėje byloje Nr. 1-1334-423/2017 pareiškėjas nurodė analogiškus reikalavimus dėl Departamento sprendimo ir Pravieniškių direktoriaus sprendimo panaikinimo, tačiau, teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas pasirinko nešalinti trūkumų bei skundą atsiėmė.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas į teismą dėl Departamento sprendimo ir Pravieniškių direktoriaus sprendimo panaikinimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių kitų objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių laiku ir efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise jis nenurodė. Teismo nuomone, pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus, operatyvus ir rūpestingas, todėl Kauno apygardos administracinis teismas termino skundui paduoti neatnaujino ir skundo dalį dėl Departamento sprendimo ir Pravieniškių direktoriaus sprendimo panaikinimo atsisakė priimti.
II. Pareiškėjas V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau to padaryti jis negalėjo, nes neturėjo skundo originalo ir kitų dokumentų. 2017 m. balandžio 3 d. skundas pareiškėjui buvo grąžintas, o jį gavęs pareiškėjas trūkumus pašalino ir išsiuntė skundą teismui.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis atlieka bausmę ir turi ribotą galimybę naudotis spausdinimo ir kopijavimo priemonėmis, neturi kompiuterio ir interneto, todėl laiku negalėjo pašalinti skundo trūkumų. Šios aplinkybės nepriklauso nuo pareiškėjo, todėl, jo nuomone, teismas, atmetęs jo prašymą atnaujinti terminą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo V. D. prašymas atnaujinti skundo dalies dėl reikalavimų panaikinti Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimus padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.) ir atsisakyta priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (atsisakymas priimti skundą praleidus skundo padavimo terminą).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010; Nr. AS556-341/2009; Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skundo dalies panaikinti Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimus priėmimo nagrinėti, nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-1334-423/2017 pareiškėjas dėl šių sprendimų panaikinimo į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino skundui paduoti, tačiau nustačius skundo trūkumus Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjas šių skundo trūkumų nepašalino, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė naują skundą (skundas gautas 2017 m. gegužės 12 d.), kuriame prašė panaikinti Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimus ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių (skundo originalo neturėjimo) nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl termino atnaujinimo išspręsti, atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dalies dėl reikalavimų panaikinti Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimus padavimo termino. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Vien tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, turi ribotas galimybes naudotis spausdinimo priemonėmis, kopijavimo technika, internetu bei kompiuteriu, nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių turi būti atnaujintas skundo padavimo terminas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, kad per įstatymo nustatytą laiką apskųsti Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimus jis (pareiškėjas) neturėjo jokios galimybės pasinaudoti minėtomis priemonėmis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis pareiškėjas su skundais ne kartą kreipėsi į administracinius teismus, o dalis skundų buvo nepriimti pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, t. y. pareiškėjas yra susipažinęs su skundo turinio reikalavimais ir skundo padavimo teismui terminais, todėl būdamas apdairus, rūpestingas ir atidus, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti skundą ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Departamento ir Pravieniškių direktoriaus sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Irmantas Jarukaitis
Dalia Višinskienė