e14d2594-e185-4d5e-bea7-ad2ba7cf0a1c · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-195-743/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00415-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. K., jos atstovui advokatui Kazimierui Juknai, suinteresuotiems asmenims M. J., A. K. J., jų atstovei advokatei Reginai Å eperienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkai iÅ¡nagri­nėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. J., A. K. J., V. J., V. K., A. J. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (t. 1, b. l. 3–5). PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais.

G. J. ir V. J. yra pareiÅ¡kėjos seneliai iÅ¡ motinos pusės. Senelis mirė (duomenys neskelbtini), o senelė – (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties jo palikimÄ priėmė senelė G. J.. IeÅ¡kovės motina B. B. nuolat gyveno kartu su tėvais G. J. ir V. J. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir kiti sodyboje esantys statiniai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jų egzistavimÄ patvirtina atlikti kadastriniai matavimai bei įraÅ¡ai namų Å«kio knygoje, Å¡ie statiniai po senelio V.

J. mirties atiteko senelei G. J. kaip kolÅ«kiečio kiemo narei pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 132 straipsnį. Mirus pareiÅ¡kėjos senelei (B. B. motinai), B. B. liko gyventi Å¡ioje sodyboje, užvaldė visus statinius, jais naudojosi, mokėjo mokesčius. Po senelės G. J. mirties liko namų apyvokos daiktai, lova, stalas, spinta, televizorius, galvijų, kuriuos taip pat užvaldė B. B.. Nors B. B. kažkokių remontų namuose neatliko, tačiau jais naudojosi, mokėjo mokesčius, likusius parÅ¡elius laikė, vėliau paskerdė ir sunaudojo maistui, dar kurį laikÄ laikė viÅ¡tas. 2008 m. birželio mėnesį B.

B. susirgo, gulėjo ligoninėje, į sodybÄ sugrįžo apie 2008 m. spalio–lapkričio mėnesį, sodyboje dar pagyveno apie mėnesį laikÄ , po to, pablogėjus jos sveikatai, pareiÅ¡kėja jÄ pasiėmė pas save, o sveikatai blogėjant, prireikus specialios priežiÅ«ros, B. B. buvo paguldyta į slaugos ligoninę. (duomenys neskelbtini) B. B. mirė. Niekas iÅ¡ įpėdinių pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, tačiau B. B. faktiÅ¡kai valdydama turtÄ , priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ .

PraÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimÄ . Pripažįsta, kad jos motina B. B. piknaudžiavo alkoholiu, tačiau tai netrukdė jai naudotis turtu, jį valdyti ir prižiÅ«rėti kaip savininkei. Suinteresuoti asmenys A. K. J. ir M. J. palikimo nepriėmė. A. K. J. Å¡iek tiek patvarkė gyvenamÄ jÄ namÄ jau apie 2013–2014 m., tuomet, kai Å¡iuose namuose liko gyventi neįgalus pareiÅ¡kėjos brolis K. B.. Suinteresuoti asmenys M.

J., A. K. J. su pareiškimu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Kai (duomenys neskelbtini) mirė jų motina G. J., jie, būdami pirmosios eilės įpėdiniais, nepaveldėjo palikimo tik dėl žmogiškumo, kadangi namuose liko gyventi B. B. ir jos sūnus K. B.. Po B. B. mirties K. B., padedamas A. K. J. pasirūpindavo malkomis žiemai, jie kartu išliejo verandos pamatus, pakeitė langus, duris, išdažė namo vidų. Visus darbus finansavo A. K. J., kadangi K. B. buvo neįgalus, gyveno tik iš pašalpos, o jis buvo A.

K. J. krikÅ¡to sÅ«nus, todėl A. K. J. su žmona jam padėdavo. Remonto darbus atliko apie 2013–2014 m. Pas notarÄ A. K. J. lankėsi apie 2014 m., nes norėjo, kad G. J. turtas bÅ«tų užraÅ¡ytas K. B., tačiau sužinojo, kad praleistas terminas. Po G. J. mirties nei jis su Å¡eima, nei M. J. sodyboje nesilankė, palikimo nepriėmė, sodyboje pradėjo lankytis tik po B. B. mirties. B. B. piknaudžiavo alkoholiu, todėl niekuo nesirÅ«pino, greitai po mamos mirties B. B. susirgo, todėl rÅ«pintis turtu neturėjo sveikatos.

M. J. nurodė ir tai, kad po G. J. mirties liko du parÅ¡iukai ir viÅ¡tos, kuriuos prižiÅ«rėjo B. B., vėliau parÅ¡elius papjovė, dalį mėsos pasiliko, dalį atidavė dukrai. Suinteresuoti asmenys V. J., V. K., A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems praneÅ¡ta (b. l. 92–94). Atsiliepimų nepateikė. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra mirusios B. B. dukra ir G. J. vaikaitė. PareiÅ¡kėja yra priėmusi palikimÄ po motinos B. B. mirties. Niekas iÅ¡ įpėdinių pagal įstatymÄ po G.

J. mirties pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo nepateikė. PareiÅ¡kėjos motina B. B., kaip mirusios motinos G. J. įpėdinė pagal įstatymÄ , per įstatymo nustatytÄ terminÄ â€“ tris mėnesius, priėmė palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Å ios iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas ir pažymėjimas patvirtina, kad po V. J. mirties jo žmona G.

J. paveldėjo piniginį indėlį (b. l. 47, 50). IÅ¡ gimimo įraÅ¡o, santuokos liudijimo matyti, kad B. J. (po santuokos – B.) tėvai yra G. J. ir V. J. (b. l. 9–10). B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Gimimo liudijimas, pažyma apie santuokos įregistravimÄ ir iÅ¡tuokos liudijimas patvirtina, kad A. B. (po santuokos ir iÅ¡tuokos – K.) tėvai – A. B. ir B. B. (b. l. 12–14). Mirties įraÅ¡ai patvirtina, kad Jonas A. J. mirė (duomenys neskelbtini), V. J. mirė (duomenys neskelbtini), K.

B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–17). Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad K. B. buvo iš dalies darbingas, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 18 d. jo darbingumas – 35 procentai, jam skirta 140 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija (b. l. 51–52). Liudijimas bei testamentų registro išrašas patvirtina, kad po G. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimas dėl palikimo priėmimo notarui nepateiktas (b. l. 18, 35). 2015 m. birželio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A.

K. po motinos B. B. mirties priėmė palikimÄ pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 19). 2015 m. rugpjūčio 31 d. A. K. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į B. B. turtinės teises (b. l. 20). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teizų seniÅ«nijos 2003–2012 m. Å«kinės knygos bei pažyma patvirtina, kad G. J. iki 2007 m. balandžio 26 d., kol mirė, buvo namų Å«kio galva. Po jos mirties Å«kyje liko B. B., kuri tapo Å«kio galva, ir jos sÅ«nus K. B.. Ūkyje yra 51 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamasis namas (b. l. 21–25, 32).

IÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra Å¡ie statiniai: 1958 m. statybos gyvenamasis namas su priestatu (b. l. 26–31). Pažyma apie nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre G. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 48). UAB Alytaus regiono Atliekų tvarkymo centro pažyma patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) esantį objektÄ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokestis nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. buvo skaičiuojamas B.

B. praÅ¡ymo pagrindu (b. l. 62). ParaiÅ¡kos patvirtina, kad B. B. 2007 m. birželio 29 d., 2008 m. liepos 9 d., 2009 m. birželio 26 d. teikė paraiÅ¡kas dėl tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenas ir pasėlius gavimo (deklaruoti trys–penki žemės plotai) (b. l. 63–80). Liudytojas R. B. patvirtino, kad gyvena netoli G. J. sodybos. Žino, kad po G. J. mirties sodyboje liko gyventi B. B., kuri tvarkėsi Å«kyje ir sodyboje, rÅ«pinosi likusiais parÅ¡eliais, viÅ¡tomis, uždarbiavo pas žmones ir taip pragyveno, kartais praÅ¡ydavo, kad jis jÄ kur nors pavežtų (b. l. 86).

Liudytoja D. S. patvirtino, kad apie 20 m. ji gyvena (duomenys neskelbtini), jų sodyba netoli nuo G. J. sodybos. Prisimena, kad kai mirė G. J., sodyboje liko gyventi B. B. su sūnumi, tačiau viskam komandavo B. B.. Po G. J. mirties liko paršiukai, vištos, jais rūpinosi B. B.. Kai B. B. mirė, liko gyventi vienas jos sūnus K. B., tai A. K. J. su žmona juo pasirūpindavo, patvarkė namus (b. l. 86). Liudytoja S. J. patvirtino, kad po G. J. mirties sodyboje liko gyventi B. B. su sūnumi. Kol buvo gyva B. B. ji su vyru A.

K. J. sodyboje nesilankė, pradėjo ten lankytis tik po jos mirties, nes padėjo K. B. susitvarkyti namus, nupirkdavo daržovių daigų Å¡iltnamiui. Žino, kad po G. J. mirties liko lova, spinta, bufetukas, G. J. buvo nusipirkusi du parÅ¡elius, juos užaugino B. B. ir pasiskerdė (b. l. 86). Liudytojas A. J. patvirtino, kad po B. B. mirties A. K. J. remontavo namÄ , jau tada buvo likęs gyventi tik vienas K. B. (b. l. 86). Liudytojas K. U. patvirtino, kad kai mirė G. J., sodyboje liko gyventi B. B. su sÅ«numi, nes kiti G.

J. vaikai jau buvo išėję gyventi atskirai. Žino, kad po G. J. mirties liko parÅ¡eliai, viÅ¡tų, lova, spinta, viskas liko B. B., ji viskuo su sÅ«numi naudojosi ir tvarkėsi (b. l. 85). Liudytoja D. Č. patvirtino, kad nuo 1999 m. bendrauja su A. K., dažnai pas jÄ lankėsi ir jos senelės sodyboje, žino, kad po A. K. senelės mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosi A. K. mama B. B., mokėjo mokesčius, augino likusias po G. J. mirties viÅ¡tas, kiaules (b. l.

85) Liudytoja D. Z. patvirtino, kad po G. J. mirties 2007 m., jos sodyboje liko gyventi B. B. su sÅ«numi, ji ten tvarkėsi, laikė gyvulius, Å¡ienavo, buvo tų namų Å¡eimininkė. Ji dirbdavo pas žmones visokius darbus ir taip užsidirbdavo Å¡iek tiek pinigų, jai taip pat yra padėjusi nukasti bulves (b. l. 86). A. B. patvirtino, kad Å¡iuo metu ji yra Å ventežerio seniÅ«nijos seniÅ«nė, tačiau B. B. metu seniÅ«nė dar nebuvo. Ji iÅ¡davė pažymÄ apie tai, kad palikimÄ po G. J. mirties priėmė B.

B., nes seniÅ«nijos namų Å«kio knygose buvo fiksuota, kad B. B. po motinos mirties tapo Å«kio Å¡eimos galva (b. l. 104). Teismas k o n s t a t u o j a : G. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos Å¡io kodekso normos. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad G. J. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiÅ¡kėjos motina ir suinteresuoti asmenys, bÅ«dami palikėjos vaikais (B. B., A. K. J., M. J.) yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. K., A. J. ir V. J., bÅ«dami G. J. vaikaičiais, palikimo atsiradimo metu jų tėvams nesant gyviems, įgijo teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti.

Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi B. B. mirties momentu). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios palikimÄ priimti, turi įrodyti, kad jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldėtÄ turtÄ valdyti, o Å¡iuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiÅ«riu leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Aptartame kontekste pažymėtini Å¡ie aspektai. PareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų A. K. J., M. J. paaiÅ¡kinimais, liudytojų R.

B., D. S., K. U., D. Č., D. Z. parodymais nustatyta, kad po G. J. mirties B. B. toliau liko gyventi sodyboje, užvaldė visus ten buvusius kilnojamuosius daiktus (baldai, namų apyvokos reikmenys), jais naudojosi, perėmę likusių dviejų parÅ¡elių ir viÅ¡tų priežiÅ«rÄ , paauginusi parÅ¡elius juos papjovė, dalį mėsos pasiliko sau, dalį atidavė dukrai. Å ias aplinkybes pripažino ir liudytoja S. J.. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad po G. J. mirties B. B. kreipėsi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ bÅ«tų skaičiuojama jos vardu, namų Å«kio knygose B.

B. nurodyta kaip Å¡eimos galva. IÅ¡ liudytojos D. S. parodymų matyti, kad B. B. komandavo Å«kio tvarkymui, tvarkėsi namuose kaip Å¡eimininkė. Visų Å¡ių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad aptariamu atveju pareiÅ¡kėjos motina B. B. aktyviais veiksmais iÅ¡ karto po motinos mirties užvaldė visÄ likusį jos turtÄ ir jį valdė kaip turto savininkė, taip iÅ¡reikÅ¡dama siekį paveldėti palikimÄ . Suinteresuotų asmenų M. J. ir A. K. J. argumentai, kad B. B. dėl piknaudžiavimo alkoholiu niekuo nesirÅ«pino, kad susirgo ir dėl ligos negalėjo priimti palikimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pats faktas, kad B. B. piknaudžiavo alkoholiu nepaneigia, kad ji priėmė palikimÄ . Apklaustieji liudytojai patvirtino, kad B. B. uždarbiavo pas žmones padėdama atlikti žemės Å«kio darbus ir taip užsidirbdavo pinigų pragyvenimui. ParaiÅ¡kos dėl tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenas ir pasėlius patvirtina, kad ji prižiÅ«rėjo turimus žemės sklypus, rÅ«pinosi jų deklaravimu, iÅ¡ to taip pat gavo papildomų pajamų, mokėjo mokesčius už komunalines atliekas, pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad vietinės rinkliavos mokėjimai bÅ«tų tvarkomi jos vardu.

Visa tai paneigia suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, kad B. B. niekuo nesirÅ«pino ir jokio palikimo nepriėmė. Vien tai, kad B. B. lėšos buvo ribotos ir ji neatliko jokių gyvenamojo bÅ«sto pagerinimų nereiÅ¡kia, kad ji negalėjo priimti palikto palikimo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų matyti, kad B. B. sunki liga buvo nustatyta tik 2008 m. vasarÄ , t. y. daugiau nei po metų po G. J. mirties, todėl nėra jokių įrodymų, kad dėl Å¡ios, vėliau nustatytos ligos, ji buvo nepajėgi priimti palikimo iÅ¡ karto po motinos mirties.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Suinteresuoti asmenys M. J. ir A. K. J., atsikirtimuose tvirtindami, kad B. B. palikimo po motinos mirties nepriėmė, privalėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau šiuos jų teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be kita ko, jie neneigė, kad po motinos mirties, kol buvo gyva B. B., būtent ji gyveno sodyboje ir tvarkėsi kaip žinojo, jie tuo metu sodyboje nesilankė, remonto darbus atliko tik apie 2013–2014 m., norėdami padėti krikšto sūnui K.

B. oriai gyventi. Suinteresuotų asmenų M. J. ir A. K. J. argumentai, kad G. J. vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, todėl ji jo neturėjo ir B. B. negali jo paveldėti, taip pat nepagrįsti ir teismas su jais nesutinka. Namų Å«kio knygose esantys įraÅ¡ai, kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas su priestatu sodyboje yra, Å¡io fakto neneigia nė vienas iÅ¡ procese dalyvaujančių asmenų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, riboja savininko teisę Å¡iuo turtu disponuoti, tačiau įpėdinis turi teisę paveldėtÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002).

G. J. po sutuoktinio V. J. mirties iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į piniginį indėlį. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, galiojusi V. J. mirties metu). Taigi, G. J. priėmusi dalį sutuoktinio turto, priėmė ir visÄ turtÄ . Be to, pagal 1964 m. CK 132 straipsnį Å«kis ir gyvenamasis namas buvo vertinami kaip kolÅ«kiečių turtas, kuris jo nariams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Mirus kolÅ«kiečio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda jeigu lieka kiti kiemo nariai (1964 m.

CK 601 straipsnis, galiojęs V. J. mirties momentu). (duomenys neskelbtini) pateko į (duomenys neskelbtini) kolūkį, todėl mirus V. J., G. J. tapus kiemo ūkio galva (įrašai namų ūkio knygose), G. J. buvo teisėta savininkė tiek viso turto, paveldėto iš sutuoktinio, tiek turto, buvusio kolūkiečio kiemo turtu ir priklausiusio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise – gyvenamojo namo su priestatu, nors jis ir nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į tai, galimas šio nekilnojamojo turto paveldėjimas po G.

J. mirties. Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad nustatyti aktyvÅ«s B. B. veiksmai, nukreipti į palikėjos turtÄ iÅ¡ karto po jos mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas, nes praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas yra visiÅ¡kai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad B. B. palikimÄ priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėja yra priėmusi palikimÄ po B.

B. mirties, todėl praÅ¡omo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kėja įgis galimybę paveldėti palikimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, Å¡is faktas nustatytinas teismine tvarka. Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 47,48 Eur, jos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymÄ Ä¯forminti. Priteisti iÅ¡ A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,48 Eur (keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 48 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paÅ¡to skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalÄ www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena SÄ skaita“ interneto portalÄ https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas paduodant apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus.

Teisėja Asta Vailionienė