2017-11-14 Nr. AB-21054-3-61-3-01680-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-965-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01680-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) pakeisti 2017 m. balandžio 19 d. ligos liudijimo Nr. 624 7 punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija: vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-961/V-1524 (toliau – ir Sąvadas), 35,2 punktu – netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal R. B. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl CMEK 2017 m. balandžio 19 d. ligos liudijimo Nr. 624 teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą. CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai nesuteikia CMEK tokios teisės.

Išanalizavęs Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138, 3 ir 6 punktų nuostatas teismas padarė išvadą, kad aplinkybes, ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, nustato ne Medicinos centras, o įstaigos, kurioje atliekama tarnyba, valstybės tarnautojas ar komisija.

Vadovaudamasis Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas), 4 punktu teismas nurodė, kad pareiškėjas į Medicinos centrą buvo siunčiamas nustatyti, ar jis tinkamas tolimesnei tarnybai. Nagrinėjamos administracinės procedūros etapas pagal savo pobūdį iš esmės yra ekspertinis-medicininis tyrimas, kurio metu vertinamas pareigūnų tinkamumas tolimesnei tarnybai. CMEK šiame administracinės procedūros etape atlieka tik jai suteiktas ekspertinio pobūdžio funkcijas. Tai, teismo nuomone, patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2016 m. birželio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-17, kuria pripažinta, jog pareiškėjo sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau nesusijusi su tarnyba.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai nustatoma, kad jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės, pagal atitinkamą Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK 2017 m. birželio (diena nenurodyta) įsakymu Nr. 30-TE- (numeris nenurodytas), atsižvelgęs į Medicinos centro išvadą, atleido pareiškėją iš pareigų dėl sveikatos būklės. Nurodytas įsakymas yra galutinis administracinėje procedūroje, todėl pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas šio įsakymo neskundė.

Teismas pripažino, kad 2017 m. balandžio 19 d. ligos liudijimas Nr. 624 yra tarpinis administracinės procedūros sprendimas, todėl argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami tik ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą.

III. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. balandžio 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir tai nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ekspertinis sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisėms. Pareiškėjui, kaip nukentėjusiam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu draudimo bendrovė, kurioje buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo (Klaipėdos AVPK) civilinė atsakomybė, atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Po šios išmokos pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos ir jam paskirta valstybinė pensija. Vienas iš žalos atlyginimo principų yra visiškas patirtų nuostolių atlyginimas. Pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis yra žymiai mažesnis už buvusį darbo užmokestį. Tam, kad galėtų pretenduoti į nuostolių atlyginimą, susijusį su darbo užmokesčio praradimu, pareiškėjui reikia įrodyti, kad tarp sveikatos problemos ir atleidimo egzistuoja priežastinis ryšys. Tačiau ekspertiniu sprendimu padaryta nepagrįsta išvada užkerta jam kelią apginti savo turtinius praradimus.

Pareiškėjas buvo siunčiamas į CMEK Aprašo 10.1 punkto pagrindu (kai vidaus reikalų įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų), ir atlikusi pareiškėjo, atsiųsto dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai ekspertizę, CMEK turėjo priimti vieną iš Aprašo 73 punkte nurodytų ekspertinių sprendimų. Pasak pareiškėjo, ligos liudijime nurodytų ligų diagnozės yra nuginčytos Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. S-136.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą pagal R. B. skundą, pripažino, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ribas, kadangi skundžiamas CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. balandžio 19 d. ligos liudijimas Nr. 624, kuriame be kita ko nustatytos pareiškėjo diagnozės pagal TLK-10-AM, yra ekspertinėmis žiniomis pagrįstas sprendimas, neturintis individualiam administraciniam aktui būdingų požymių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos teismo motyvus pareiškėjo atskirojo skundo ir aktualios administracinių teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

Pažymėtina, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, o tik toks administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-934-575/2016; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Tikrinamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ligos liudijimas tiesiogiai nenustato pareiškėjui teisių ar pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo, t. y. nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio skundą padavusiam asmeniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-904-552/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-461/2013 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti CMEK išduotą ligos liudijimą nutraukta pagrįstai. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 išaiškinimus ir vėlesnę praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2786/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-502/2012; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-64/2013 ir kt.) apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad specialiosios medicininės komisijos ekspertiniai sprendimai negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, tačiau dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti sprendžiama administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas gina atitinkamą savo teisę, kildinamą viešojo administravimo santykių srityje (teisę pretenduoti į statutinę valstybės tarnybą; teisę būti pasiųstam mokytis atitinkamose švietimo įstaigose; teisę užimti tam tikras statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir pan.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad prieš tai nenuginčijęs konkrečių ligos liudijimo įrašų, pareiškėjas negalės siekti skirtumo, susidariusio tarp gauto darbo užmokesčio ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, priteisimo. Asmeniui galbūt padarytos žalos apimties ir dydžio nustatymo klausimai yra sprendžiami įrodinėjimo procese dėl civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo, kurio metu ginčo šalys turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė