2025-06-04 Nr. AB-9837-3-61-3-03298-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-65-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03298-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 7S-56 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas), įvertinti jo dirbtą 1979–1990 metų laiką ir šį darbo laiką, pareiškėjui atliekant bausmę, įskaityti į bendrąjį 10 metų stažą.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis 1979–1990 metų laikotarpiu buvo įkalintas pataisos kolonijoje, kurioje dirbo, nepažeidinėjo režimo ir vykdė jam paskirtas užduotis. Kaišiadorių teismas 1996 metų nutartimi užskaitė pareiškėjui 2 metų stažą, tačiau pareiškėjas pametė šią teismo nutartį ir jam nepavyko gauti jos kopijos (per teismą ir archyvus). Pareiškėjas du kartus kreipėsi į Departamentą su prašymais užskaityti minėtą 10 metų stažą, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, jog klausimo dėl darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą sprendimas nepriskirtinas jo kompetencijai.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad jis 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. 7S-38 paaiškino pareiškėjui, kodėl jo prašymas užskaityti 12 metų darbo stažą negali būti tenkinamas, t. y. kad nuteistųjų darbo, atliekant bausmę, laikas neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Atsakovas Sprendime pareiškėjui papildomai paaiškino, kad, pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, nuteistųjų darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą klausimą sprendė bendrosios kompetencijos teismai, ir, remiantis pareiškėjo paaiškinimais, pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą 1996 metais. Atsakovas manė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų ar faktų, pagrindžiančių jo reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendime atmetė pareiškėjo O. S. skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. pareiškėjas laikotarpiu nuo 1997 metų iki 1990 metų atliko laisvės atėmimo bausmę;

6.2. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2021 m. gegužės 13 d. prašymu, prašydamas į stažą įskaityti 12 metų darbo, dirbto kalėjimo laikotarpiu;

6.3. Departamentas 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. 7S-38 nurodė, kad nuteistųjų darbo, atliekant bausmę, laikas neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą;

6.4. pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 7S-38, pakartotinai kreipėsi į Departamentą su 2021 m. liepos 23 d. skundu, kuriame suformulavo tuos pačius reikalavimus;

6.5. Departamentas 2021 m. rugsėjo 13 d. priimtame Sprendime pareiškėjui papildomai paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso (neteko galios 2003 m. gegužės 1 d.) 521 straipsniu, klausimai dėl darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą sprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi, bei nurodė, kad pareiškėjui būtų tikslinga kreiptis į apylinkės teismą, taip pat gauti visą išsamią informaciją apie darbo stažą, jo įskaitymą.

7. Teismas, apžvelgęs Pataisos darbų kodekso nuostatas, nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai aiškiai numatė, jog nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą, tačiau visi klausimai, susiję su darbo laiko įskaitymu / neįskaitymu, turėjo būti išsprendžami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leisdėjas tokių klausimų išsprendimą priskyrė nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo kompetencijai, Departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 10 metų stažo įskaitymo bei teisingai pagrindė atsisakymo tenkinti skundą argumentus. Teismo vertinimu, atsakovas teisingai nurodė, kad pareiškėjui pirmiau aptartose teisės nuostatose įtvirtinta tvarka buvo žinoma, nes, kaip skunde nurodė pareiškėjas, jis jau yra kreipęsis į Kaišiadorių apylinkės teismą ir dėl to buvo priimta nutartis, tačiau pareiškėjas ją pametė. Taigi, Departamentas tinkamai vadovavosi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 10 metų darbo stažo įskaitymo.

8. Teismo vertinimu, Departamentas pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. skundą išnagrinėjo tinkamai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme). Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikytu teisiniu reglamentavimu (Pataisos darbų kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas), Sprendimo turinys aiškus, suprantamas, į pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą atsakyta. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir nenustatyta jokių objektyvių teisinių ir faktinių pagrindų, dėl ko Sprendimas turėtų būti panaikintas.

9. Teismas nurodė, kad, Sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl pareiškėjo darbo įskaitymo į bendrąjį stažą negali būti tenkinamas.

III. 10. Pareiškėjas O. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą, atstatyti pamestą Kaišiadorių teismo nutartį ir užskaityti pareiškėjui 2 metų darbo stažą.

11. Pareiškėjas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, kad Kaišiadorių teismas 1996 metų nutartimi užskaitė pareiškėjui 2 metų darbo stažą, bet ši nutartis dingo (pareiškėjas kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau jam nepavyko gauti nutarties kopijos). Pareiškėjas mano, kad byla buvo išnagrinėta atmestinai, neįsigilinant į situaciją. Pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti įrodymus (bylos numerį ir pan.), kurių jis neturi.

12. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

13. Atsakovas teigia, kad teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ar pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo 1979–1990 metais dirbto laiko, pareiškėjui atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį 10 metų stažą.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo, be kita ko, „atstatyti pamestą Kaišiadoriaus teismo nutartį“. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo reikalavimai turi būti suderinami su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalyje išvardytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis, t. y. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Be to, pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Šiuo atveju pareiškėjas skunde (patikslintame skunde) nebuvo pareiškęs reikalavimų, susijusių su viešojo administravimo subjektų veiksmais (sprendimais) dėl jo nurodytos Kaišiadorių teismo nutarties, taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra suteikta teisė atlikti veiksmus dėl bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, prieina prie išvados, kad ši apeliacinio skundo dalis buvo priimta nepagrįstai, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje yra nutrauktinas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamu teismo sprendimu, akcentuoja, kad ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

18. ABTĮ 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamo teismo sprendimo dalis dėl pirmojo skundo reikalavimo (panaikinti Sprendimą) neatitinka anksčiau aptartų teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su ginčui aktualiu skundu dėl jo darbo 1979–1990 metų laikotarpiu įskaitymo į bendrąjį darbo stažą į atsakovą kreipėsi 2021 m. liepos 23 d., o atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė 2021 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo argumentus, jog klausimo dėl darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą sprendimas nepriskirtinas Departamento kompetencijai, teismo sprendime iš esmės apsiribojo Pataisos darbų kodekso 521 straipsnio nuostatų pacitavimu ir nepaaiškino, kodėl, vertinant atsakovo kompetenciją Sprendimo priėmimo metu, turi būti vadovaujamasi Pataisos darbų kodekso, kuris neteko galios 2003 m. gegužės 1 d., nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatskleidė darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą tvarkos bei atsakovo kompetencijos ribų (Sprendimo priėmimo metu), taip pat nenustatė, koks subjektas (jei ne Departamentas) šiuo metu sprendžia klausimus dėl darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui yra žinoma Pataisos darbų kodekso 521 straipsnyje įtvirtinta tvarka, nes jis anksčiau kreipėsi į Kaišiadorių apylinkės teismą dėl darbo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą, kadangi nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų nei apie pareiškėjo pasikreipimą į apylinkės teismą, nei iškeltoje byloje (jei ji buvo iškelta) nagrinėtus konkrečius klausimus.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad antrasis skundo reikalavimas yra suformuluotas kaip savarankiškas reikalavimas teismui, t. y. pareiškėjas prašė ne įpareigoti atsakovą atlikti nurodytus veiksmus, o teismui pačiam įvertinti pareiškėjo darbą nurodytu laikotarpiu ir įskaityti nurodytą laiką į bendrąjį darbo stažą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog pastarasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl, atmetus reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmestinas ir reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismas neatliko antrojo skundo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat yra nemotyvuota, naikintina ir grąžintina teismui nagrinėti iš naujo. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, nagrinėjant bylą iš naujo, gali būti tikslinga įvertinti, ar aptariamas skundo reikalavimas yra suformuluotas tinkamai ir, esant poreikiui, pasiūlyti pareiškėjui patikslinti šį skundo reikalavimą pagal ABTĮ nuostatas.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą, taip pat galbūt netinkamai išsprendė skundo priėmimo nagrinėti klausimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nustatyti tikrinamo teismo sprendimo trūkumai yra esminiai ir, siekiant užtikrinti šalių teisę į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo O. S. apeliacinio skundo dalį, kurioje reikalaujama „atstatyti pamestą Kaišiadoriaus teismo nutartį“, nutraukti.

Kitą pareiškėjo O. S. apeliacinio skundo dalį tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė