e148b740-2748-4e5f-a696-38df65cef8ea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-23-880/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10722-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 1.3.5.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rytų eksporto grupė“ ir akcinės bendrovės „LG Cargo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Rytų eksporto grupė“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „LG Cargo“ dėl nuostolių ir nepagrįstai įskaityto nuomos mokesčio priteisimo bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės 33 668,36 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ji nurodė, kad praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro 18 121,35 Eur nuomos mokesčio už sausio mėnesį, 8 147,01 Eur neteisėtai užskaitytų lėšų už vasario mėnesio nuomÄ ir 7 400 Eur nuostolių.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sudaryta vagonų nuomos sutartis Nr. SVN(DK)-35 (toliau ir – Sutartis), pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad nuomotojas, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“, įsipareigoja perduoti jai laikinai valdyti dengtuosius vagonus, o ji įsipareigojo priimti vagonus ir mokėti nuomos mokestį sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir terminais. Pagal Sutarties sÄ lygas taip pat buvo numatyta, kad ji per tris darbo dienas po sutarties sudarymo turi pateikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl vagonų kursavimo marÅ¡rutų ir sÄ lygų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais, tuo tarpu AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo, gavusi raÅ¡ytinį jos praÅ¡ymÄ , derinti konkretų vagonų kursavimo marÅ¡rutÄ ir sÄ lygas su kitų valstybių geležinkeliais ir tokiu bÅ«du įsipareigojo užtikrinti, kad bus suderinti kursavimo marÅ¡rutai ir sÄ lygos jai vykdyti marÅ¡rutus Rusijos Federacijoje tiek 2019, tiek ir 2020 metams.

IeÅ¡kovė nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. balandžio 30 d. – raÅ¡tu jÄ informavo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ perleidžia krovinių vežimo ir susijusių paslaugų veiklÄ (verslÄ ) savo dukterinei bendrovei – AB „LG Cargo“, o perleidus krovinių vežimo ir susijusių paslaugų veiklÄ (verslÄ ) AB „LG Cargo“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo santykių ir sudarytų sutarčių, buvo perduotos AB „LG Cargo“.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, kadangi nebuvo atliktas tinkamas marÅ¡rutų suderinimas, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. jai nebuvo užtikrinta galimybė pasikrauti krovinius Rusijos Federacijoje, nors tai buvo esminė sutarties sÄ lyga ir pagrindinis Å¡ios sutarties tikslas. Ji nurodė, jog, kaip yra numatyta sutartyje, praÅ¡ymÄ suderinti kursavimo marÅ¡rutus ir sÄ lygas 2020 metams, atsakovei pateikė dar 2019 m. spalio 2 d., tačiau apie tai, kad marÅ¡rutai nėra suderinti ir ji nebeteko teisės pakrauti vagonų Rusijos Federacijoje, atsakovei tapo žinoma vėliausiai 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau Å¡io fakto atsakovė jai nenurodė iki pat 2019 m. gruodžio 30 d., be to Å¡i informacija buvo suteikta tik jai pačiai pasikreipus dėl informacijos patikslinimo.

Atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ parodo tai, kad atsakovė žinodama, kad ji nebegali vykdyti veiklos, dėl kurios ir buvo sudarytas susitarimas, pateikė ieÅ¡kovei 18 121,35 Eur dydžio sÄ skaitÄ už 2020 m. sausio mėnesio nuomÄ , kuriÄ ji apmokėjo tÄ pačiÄ dienÄ , o vėliau pateikė ir sÄ skaitÄ už vasario mėnesį. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad vagonų nuoma be galimybės juos pasikrauti, yra nereikalinga ir netenka savo prasmės, todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes Å¡alių sudarytÄ sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė.

Ä®vertinus tai, kad ji negalėjo naudotis suteiktais vagonais pagal paskirtį, atsakovei nepriklauso nuomos mokestis, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jos už 2020 m. sausio mėnesį sumokėtÄ bei atsakovės už vasario mėnesį įskaitytÄ nuomos mokestį. Be to, dėl to, jog atsakovė nepranešė apie draudimÄ pasikrauti Rusijos Federacijoje nuo 2019 m. gruodžio 23 d., į Å¡iÄ valstybę buvo iÅ¡siųsti 7 vagonai, kurie negalėjo pasikrauti ir gauti pajamų, todėl dėl vagonų parvežimo į LietuvÄ buvo patirti 6 742 Eur nuostoliai.

Taip pat 4 vagonai, kurių marÅ¡rutai buvo suplanuoti per Rusijos FederacijÄ , buvo grÄ Å¾inti tuÅ¡ti į LietuvÄ ir dėl to patirti papildomi 711,08 Eur nuostoliai.

2. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ji nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl prekinių vagonų nuomos ir jų kursavimo suderinimo Nr. 02-10-19/1, kuriuo prašė suderinti dengtų universalių prekinių vagonų pakrovÄ , tranzitÄ ir iÅ¡krovÄ nurodytose valstybėse. Atsižvelgiant į pateiktÄ praÅ¡ymÄ 2019 m. spalio 21 d. laikydamasi Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovės nurodytų valstybių geležinkelius valdančias įmones, praÅ¡ydama pratęsti vagonų kursavimÄ ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 2 d. praÅ¡yme nurodytomis sÄ lygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 12 d. laikydamasi sutarties sÄ lygų iÅ¡rašė ieÅ¡kovei mokėjimo reikalavimÄ 18 121,35 Eur sumai iÅ¡ankstiniam mokėjimui už vagonų nuomÄ 2020 m. sausio mėnesį, kuriÄ ieÅ¡kovė apmokėjo 2019 m. gruodžio 23 d. bankiniu pavedimu. 2019 m. gruodžio 23 d. iÅ¡ Rusijos Federacijoje geležinkelius valdančios įstaigos buvo gauta telegrama, kuria buvo informuojama, kad jie suderina ieÅ¡kovės valdomų vagonų iÅ¡krovÄ ir tranzitÄ Rusijos Federacijoje, apie sprendimÄ nesuderinti vagonų pakrovos atsakovė ieÅ¡kovę informavo 2019 m. gruodžio 30 d. el. laiÅ¡ku. 2020 m. sausio 7 d. atsakovė iÅ¡siuntė pakartotinį paklausimÄ , praÅ¡ydama suderinti ieÅ¡kovės valdomų vagonų pakrovÄ Rusijos Federacijoje, bei 2020 m. sausio 13 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei mokėjimo reikalavimÄ 16 602,30 Eur sumai iÅ¡ankstiniam mokėjimui už vagonų nuomÄ 2020 m. vasario mėnesį. 2020 m. sausio 14 d. gautas Rusijos Federacijoje geležinkelius valdančios įstaigos atsakymas, kuriuo atsisakoma suderinti vagonų pakrovÄ , nurodant, kad suderintos kursavimo sÄ lygos jau buvo nurodytos 2019 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡ime. 2020 m. sausio 15 d. gautas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas, kuriuo ji informavo, kad sustabdo bet kokius avansinius mokėjimus pagal sutartį iki bus suderintas kursavimas (vagonų pakrova) su Rusijos Federacija bei pareikalavo 8 775 Eur nuostolių atlyginimo. 2020 m. sausio 23 d. gautas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ir sumokėtÄ iÅ¡ankstino mokėjimo už vagonų nuomÄ 2020 m. sausio mėnesį grÄ Å¾inimo. 2020 m. vasario 3 d. atsakydama į ieÅ¡kovės pretenzijas atsakovė informavo, kad neturi pagrindo neskaičiuoti vagonų nuomos mokesčio už 2020 m. sausio mėnesį bei paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos nors ir numato jai pareigÄ kreiptis į kitų valstybių geležinkelius dėl vagonų kursavimo marÅ¡ruto ir sÄ lygų derinimo, tačiau tai nėra garantija, kad praÅ¡omas vagonų kursavimo marÅ¡rutas ir sÄ lygos bus suderintos.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei apmokėjimui pateiktos sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos už faktinį naudojimÄ , todėl nėra jokio pagrindo pinigų grÄ Å¾inimui, be to atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja atlyginti ir 7 400 Eur dydžio žalÄ , kadangi patikslintame ieÅ¡kinyje nėra įrodyta nei viena iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų.

3. Atsakovė teismui pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 13 371,58 Eur skolos, kuriÄ sudaro 12 893,01 Eur nesumokėtas vagonų nuomos mokestis, 410,60 Eur už grÄ Å¾intų vagonų remontÄ ir 67,97 Eur mokestis už trafaretų nuėmimÄ , priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė nurodė, jog pagal Sutarties 5.1 papunktį kiekvieno konkretaus mėnesio nuomos mokestis priklauso nuo nuomininko einamÄ jį mėnesį valdytų vagonų skaičiaus ir dienų, kuriomis vagonai buvo nuomininko žinioje, skaičiaus.

Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, vagonų nuomos mokestis 2020 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į ieÅ¡kovės grÄ Å¾intų vagonų skaičių. IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. aktyviai vykdė veiklÄ ir naudojosi jai perduotais vagonais, tačiau savo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė. Be to remiantis Sutarties 6.5 papunkčiu ir 3.5 papunkčiais iÅ¡rašė ir pateikė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl vagonų remonto ir trafaretų nuėmimo iÅ¡laidų apmokėjimo, tačiau ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra jų apmokėjusi.

4. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už vagonus, atitinkamai atsakovė neturi galiojančios reikalavimo teisės ir negali reikalauti sumokėti 12 893,01 Eur dydžio sumÄ . Pagal CK 6.487 straipsnį nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos arba daikto bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėja, o pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo.

IeÅ¡kovė negalėjo naudotis savo teisėmis bei nuomos objektu pagal sutartį, nes negalėdama vykti į Rusijos FederacijÄ , negalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos, t. y. pasikrauti vagonų. Tokiu bÅ«du buvo neiÅ¡pildytas ir nuomos teisinių santykių turinys, todėl nuomos mokestis pagal sutartį turi bÅ«ti sumažintas, t. y. nuomos mokestis turi bÅ«ti mažinamas neskaičiuojant jo nuo 2019 m. gruodžio 23 d., kuomet vėliausiai atsakovei tapo žinoma, kad marÅ¡rutai nėra suderinami ir ji negalės įvykdyti iÅ¡ sutarties kylančių įsipareigojimų.

Pažymėjo, jog dar prieÅ¡ nutraukiant sutartį, ieÅ¡kovė pateikė du pasiÅ«lymus, taip siekiant iÅ¡vengti tiek ginčo, tiek problemÄ , kylančiÄ iÅ¡ sutartinių santykių iÅ¡spręsti taikiai. Buvo pateikti du pasiÅ«lymai:

1) atsakovė sutinka ieÅ¡kovei neskaičiuoti nuomos mokesčio nuo sutarties nutraukimo momento (2020 sausio 23 d.), o ieÅ¡kovė atitinkamai įsipareigoja savo lėšomis ir savo jėgomis visus vagonus, kurie yra jos žinioje ir buvo perduoti jai pagal sutartį, grÄ Å¾inti į Panerių stotį (Vilnius);

2) pasiÅ«lė perimti vagonus pagal jų faktinę buvimo vietÄ , nes jie ieÅ¡kovei yra nebereikalingi dėl negalėjimo krautis Rusijos Federacijoje, todėl negali bÅ«ti naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį ir vykdomÄ veiklÄ . Tačiau atsakovė Å¡iuos pasiÅ«lymus atmetė, nurodydama, kad tai ieÅ¡kovės problemos. IeÅ¡kovės manymu, iÅ¡ esmės buvo pažeisti tiek bendradarbiavimo, tiek ir kooperavimosi principai. Atsakovei atmestus abu pasiÅ«lytus variantus, iÅ¡ esmės kito pasirinkimo neturėjo ir privalėjo vagonus grÄ Å¾inti į Vilnių.

Tokiu bÅ«du vagonai buvo naudojami ne komercinei veiklai, o su siekiu juos grÄ Å¾inti į Lietuvos RespublikÄ . Å iam tikslui ėmė bet kokius pakeleivingus pasikrovimus tam, kad vagonai atsidurtų, kuo arčiau Lietuvos Respublikos teritorijos ir bÅ«tų iÅ¡vengta, kuo didesnių nuostolių kilimo, nes tuščio vagono važiavimas iÅ¡ esmės įtakoja iÅ¡laidas, t. y. žalÄ . Tokiu bÅ«du kroviniai buvo imami ne komerciniais tikslais, kurie turi didelės ekonominės naudos ir buvo iÅ¡ anksčiau suderinti, o kroviniai, kurie mažino vagonų grÄ Å¾inimo iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, kad vagonų turėjo Rusijoje, Kazachstane, ir Uzbekijoje, tai vidutiniÅ¡kai vieno vagono grÄ Å¾inimo kaÅ¡tai vagonui važiuojant tuščiam, galėjo siekti apytiksliai 1 350,00 Eur. Kadangi vagono judėjimo greitis yra apie 200 km - 250 km per parÄ (neįskaitant formavimo, pakrovimo ir iÅ¡sikrovimo dienų), pargabenti vagonÄ kraunantis pakeliui užtrunka 30-45 dienas, ko eigoje gražinimo terminai nusikėlė iki kovo mėn. vidurio – balandžio pradžios. Pabrėžė ir tai, kad jeigu bÅ«tų 30 vagonų, kurių marÅ¡rutas nebuvo suderintas, grÄ Å¾inus juos tuščius į paskirties vietÄ (GS Paneriai, Vilnius), tai iÅ¡laidos bÅ«tų siekusios nuo 33 000 Eur iki 36 000 Eur.

Å ių nuostolių (tuščių vagonų grÄ Å¾inimo kaÅ¡tų) bÅ«tų reikalavusi iÅ¡ atsakovės, kadangi jie kilo dėl atsakovės netinkamų sutartinių prievolių įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu bylÄ ieÅ¡kinio dalyje dėl 3 515,68 Eur nuomos mokesčio priteisimo nutraukė, kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 756,12 Eur nuomos mokesčio, 5 552 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos nuostolių sumos – 5 552 Eur - nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 061,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Be to, teismas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 914,39 Eur nuomos mokesčio skolos, 478,87 Eur iÅ¡laidų už vagonų remontÄ ir trafaretų nuėmimÄ , 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 9 392,96 Eur - nuo bylos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 198,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. 5.1. Teismas nurodė, kad Sutarties 3.1. punkte Å¡alys sulygo dėl atvejo, kuomet sutartis gali bÅ«ti nutraukta be iÅ¡ankstinio įspėjimo ne teismo tvarka, numatydamos sekančiai:

„Konkretų vagonų kursavimo marÅ¡rutÄ ir sÄ lygas kitų valstybių geležinkeliais pagal nuomininko praÅ¡ymÄ raÅ¡tu derina nuomotojas ir leidžia iÅ¡siųsti vagonus tik suderintais marÅ¡rutais. Kitiems geležinkeliams nesuderinus marÅ¡ruto arba sutarties galiojimo metu įvedus vagonų kursavimo ribojimus, pakrovos / iÅ¡krovos/ vežimo draudimus (konvencinius draudimus) nuomininkas, be iÅ¡ankstinio įspėjimo turi teisę nutraukti, pateikęs praÅ¡ymÄ raÅ¡tu“. Nuo 2019 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovė nebeteko teisės pasikrauti Rusijos Federacijoje, todėl ieÅ¡kovė pasinaudojo sutartine sÄ lyga dėl sutarties nutraukimo. 5.2.

Teismas sprendė, jog atsakovė prisiėmė įsipareigojimÄ tik derinti vagonų kursavimo sÄ lygas ir negalėjo įtakoti Rusijos Federacijos geležinkelio (RŽD) sprendimų dėl leidimo ar draudimo pasikrauti Å¡ioje valstybėje. IÅ¡ RŽD gauto atsakymo teismas nustatė, kad toks sprendimas buvo priimtas, nes tuo metu Å¡i valstybė turėjo pakankamai pasikraunančių klientų ir nepageidavo naujų. IÅ¡ esmės tai parodo kitos valstybės tam tikrÄ sprendimÄ Å¡ioje srityje, kurio įtakoti negalėjo atsakovė.

Teismas atkreipė dėmesį, jog valstybės veiksmai, dėl kurių neįmanoma įvykdyti prievolę ir kurių nėra galimybės ginčyti yra veiksnys, paÅ¡alinantis civilinės atsakomybės taikymÄ (CK 6.53 straipsnis), o Å¡alys negali prisiimti sutartinių prievolių, kurių negalės įvykdyti. Teismas nurodė, kad atsakovė iÅ¡ anksto ėmėsi veiksmų dėl ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytų sÄ lygų suderinimo ir dėjo nuo jos priklausančias pastangas norimam rezultatui pasiekti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės pageidaujamos sÄ lygos dėl vagonų pakrovimo Rusijos Federacijoje nesuderinimas yra atsakovės sutartinės prievolės neįvykdymo pasekmė.

Atitinkamai nėra įstatyme numatytų prielaidų – neteisėtų veiksmų - atsakovės civilinei atsakomybei kilti Å¡iuo pagrindu. 5.3. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Sutarties 2.2 – 2.3. punktus nuomotojas apie kursavimo marÅ¡rutų sÄ lygų suderinimÄ privalo informuoti nuomininkÄ sutartyje numatytu elektroniniu paÅ¡tu. Konkretus terminas, per kurį nuomininkas turėtų bÅ«ti informuojamas apie suderinimo rezultatus, Sutartyje nenumatytas. Teismas, įvertino tai, jog vagonų kursavimo marÅ¡rutai yra planuojami keliais mėnesiais į priekį, per dienÄ toks vienas vagonas nuvažiuoja apie 200 km ir jo susigrÄ Å¾inti ar iÅ¡siųsti į kitÄ stotį kelionės viduryje galimybės yra ribotos, taip pat abi Å¡alys yra verslininkės ir kiekviena vagono nuomos diena jiems atneÅ¡a tam tikras pajamas ir iÅ¡laidas.

Teismas konstatavo, jog ypatingai apie sprendimus dėl tam tikrų sÄ lygų nesuderinimo, atsakovė kaip savo srities profesionalė, skaičiuodama nuomos mokestį už kiekvienÄ nuomos dienÄ , privalėjo praneÅ¡ti nedelsiant, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo darbo ar Å¡ventinė diena. Atsakovei neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo tinkamai praneÅ¡ti apie kursavimo sÄ lygų nesuderinimÄ , yra pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę ir priteisti ieÅ¡kovei dėl tokio nepraneÅ¡imo patirtus nuostolius. 5.4.

Teismas, pasisakydamas dėl vagonų remonto ir trafaretų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad sutartimi Å¡alys sulygo dėl vagonų remonto iÅ¡laidų atlyginimo (6.5 punktas) ir trafaretų nuo vagonų nuėmimo iÅ¡laidų atlyginimo (3.6 punktas). Atsakovė, priėmusi ieÅ¡kovės grÄ Å¾intus vagonus, iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už sugadintų vagonų remontÄ 410,60 Eur sumai ir 67,97 Eur sumai už trafaretų nenuėmimÄ . IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje sutiko, todėl ieÅ¡kinį teismas Å¡ioje – 478,57 Eur (410,60 + 67,97) dalyje tenkino pilnai. 5.5.

Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti nuomos mokestį iki nuomojamo daikto grÄ Å¾inimo numatyta tiek įstatymu, tiek Å¡alių laisva valia sudarytoje sutartyje. Nutraukiant Sutartį dėl kursavimo sÄ lygų nesuderinimo (3.1 punktas), Å¡alys jokių iÅ¡lygų dėl vagonų grÄ Å¾inimo kaÅ¡tų pasidalinimo ar nuomos mokesčio mažinimo nepadarė, todėl Å¡alių pasiektas susitarimas tiek Å¡alims tiek teismui ji privalomas, o ieÅ¡kovės pozicija, jog tokiu atveju neturėtų bÅ«ti iÅ¡vis skaičiuojamas nuomos mokestis, atmestina kaip nepagrįsta.

Todėl teismas konstatavo, jog atsakovė pagrįstai pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės apmokėti realiai valdytų vagonų nuomÄ iki jų grÄ Å¾inimo dienos. 5.6. Teismas nurodė, kad RŽD priėmus sprendimÄ nesuderinti ieÅ¡kovės vagonų pakrovos, ieÅ¡kovės naudojimosi vagonais sÄ lygos pablogėjo ir dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra. Ä®vertinęs Rusijos Federacijos dydį bei geografinę padėtį kitų Azijos valstybių atžvilgiu teismas sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog Å¡is pakitimas turėjo esminę reikÅ¡mę atsakovei, kÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, jog netekusi galimybės pasikrauti vagonų Å¡ioje valstybėje, ieÅ¡kovė iÅ¡vis atsisakė vagonų nuomos ir sutartį nutraukė.

Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra prielaidos nuomos mokesčio sumažinimui nuo 2020 m. sausio 1 d. 1/3 dalimi. 5.7. Teismas pažymėjo, jog nepaisant atsiradusio draudimo pasikrauti Rusijos Federacijoje, ieÅ¡kovė didesnių nuostolių patyrė tik dėl vagonų, kurie 2019 m. gruodžio 23 d. dienÄ fiziÅ¡kai buvo minėtoje valstybėje arba buvo suplanuotas jų vykimas ten, t. y. 11 vagonų. Po įvesto draudimo pasikrauti ieÅ¡kovė laipsniÅ¡kai grÄ Å¾ino vagonus, tačiau juos tebenaudojo veiklai vykdyti.

Tai parodo, jog po vienos iÅ¡ sÄ lygų nesuderinimo ieÅ¡kovė, nors ir nusprendė nutraukti Sutartį, tačiau nuomotų vagonų iÅ¡ karto Lietuvos Respublikos linkme nenukreipė, tad nuomos mokesčio sumažinimas didesne dalimi bÅ«tų nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę į nuomos mokesčio sumažinimÄ , atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 13 371,58 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo teismas tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant 8 914,39 Eur skolÄ ; ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl už 2020 m. sausio ir vasario mėnesius sumokėto 26 268,36 Eur nuomos mokesčio grÄ Å¾inimo taip pat tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 756,12 Eur (26 268,36/3).

Kartu teismas pažymėjo, jog nustačius, kad po 2019 m. gruodžio 23 d. atsakovė pagrįstai iÅ¡raÅ¡inėjo ieÅ¡kovei sÄ skaitas už vagonų nuomÄ , atsakovė remiantis Sutarties 5.7 punktu turėjo teisę savo žinioje turimÄ ieÅ¡kovės atliktų mokėjimų permoka sumažinti kito mėnesio sÄ skaitÄ . Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovės argumentus dėl neteisėto pinigų įskaitymo teismas atmetė, kaip nepagrįstus. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 2.

Apeliaciniu skundu atsakovė AB „LTG CARGO“ prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ toje dalyje, kurioje buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 8 756,12 Eur nuomos mokesčio, 5 552,00 Eur nuostolių bei atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl 3 978,62 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo; priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Å alių sudarytos Sutarties 2.3 papunktis numato, kad „Nuomininkas, Sutarties XI skyriuje nurodytu el. paÅ¡tu gavęs Nuomotojo praneÅ¡imÄ apie parengtus perduoti nuomai vagonus, privalo Sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka apmokėti iÅ¡raÅ¡ytÄ elektroninį mokėjimo reikalavimÄ <...> ir pagal vagonų perdavimo-priėmimo aktÄ priimti pateiktus vagonus iÅ¡ Nuomotojo. Elektroninis mokėjimo reikalavimas Å¡alių susitarimu laikomas originaliu mokėjimo reikalavimu, popierinis mokėjimo reikalavimas nesiunčiamas“.

PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 2.3 papunktis informavimo apie kursavimo marÅ¡rutų suderinimÄ tvarkos apskritai nenumato ir Å¡io klausimo nereglamentuoja. Nurodyta Sutartinė nuostata reguliuoja Nuomininko pareigÄ apmokėti iÅ¡raÅ¡ytÄ mokėjimo reikalavimÄ . Nuomotojas niekaip negali pažeisti pareigos, kuri nustatyta ne jam, o Nuomininkui. Taigi, atsakovė niekaip negali bÅ«ti laikoma pažeidusia Sutarties 2.3 papunktį. 6.2. Sutarties 2.2 papunktyje numatyta pareiga buvo įvykdyta per protingÄ terminÄ .

Apie RŽD sprendimÄ nesuderinti pakrovos Rusijos Federacijoje atsakovė sužinojo 2019 m. gruodžio 23 d. darbo dienos pabaigoje gavusi RŽD telegramÄ , o ieÅ¡kovę informavo 2019 m. gruodžio 30 d. el. laiÅ¡ku, praėjus vos vienai darbo dienai (t. y. 2019 m. gruodžio 27 d.) nuo sužinojimo. Vienos darbo dienos ilgio terminas niekaip negali bÅ«ti laikomas neprotingai ilgu, ypač įvertinus tai, kad informavimo apie kursavimo marÅ¡rutų suderinimÄ terminas nėra numatytas nei Sutartyje nei teisės aktuose.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ji, skaičiuodama nuomos mokestį už kiekvienÄ nuomos dienÄ apie kursavimo marÅ¡rutų suderinimÄ turėjo ieÅ¡kovei praneÅ¡ti nedelsiant. Nei Sutartis, nei teisės aktai nenumato termino, per kurį nuomotojas turi praneÅ¡ti nuomininkui apie kursavimo marÅ¡rutų suderinimÄ . Be to, nei Sutartis, nei teisės aktų reikalavimai nenumato, kad praneÅ¡imo apie kursavimo marÅ¡rutų suderinimÄ terminas kaip nors priklausytų nuo nuomos mokesčio apskaičiavimo termino, todėl tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos praÅ¡oma priteisti žala yra realiai patirta, o ne tikėtina, todėl tokia žala negali bÅ«ti priteisiama. 6.3. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė nesutinka, kad RŽD sprendimas nesuderinti pakrovos Rusijos Federacijoje 2020 metams kaip nors pablogino naudojimosi vagonais sÄ lygas. Å iuo atveju jokie iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumai nebuvo nustatyti. Kitos valstybės kompetentingos įstaigos priimtas sprendimas neleisti pasikrauti tam tikroje teritorijoje nedaro jokios įtakos daikto bÅ«klei.

IeÅ¡kovė ir toliau galėjo naudotis iÅ¡nuomotais vagonais, tačiau, natÅ«ralu, kad tai galėjo daryti tose teritorijose, kuriose teisės aktų reikalavimai bei kompetentingų įstaigų sprendimai tai daryti leidžia. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad RŽD priėmus sprendimÄ neleisti pasikrauti Rusijos Federacijoje 2020 metais kaip nors pablogėjo naudojimosi daiktu sÄ lygos, juo labiau, kad tokios sÄ lygos pablogėjo iÅ¡ esmės. Nei Sutarties sudarymo, nei jos vykdymo, nei praÅ¡ymo dėl kursavimo marÅ¡rutų suderinimo pateikimo metu ieÅ¡kovė nei vienos kursavimo sÄ lygos nenurodė kaip turinčios esminę reikÅ¡mę.

PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien Rusijos Federacijos dydis ir/ar geografinė padėtis savaime nereiÅ¡kia, kad pakrovos Rusijos Federacijos suderinimas yra esminė sutarties sÄ lyga. 6.4. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CK 6.487 str. ir 6.485 str. nuostatas, pagal kurias nuomotojas atsako už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.483 str. 2 d. ir CK 6.485 str. 5 d. įtvirtintas Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis. CK 6.483 str. 2 d. numato, kad „nuomotojas neatsako už tuos daikto trÅ«kumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį“, o CK 6.485 str. 5 d. numato, kad „nuomotojas neatsako už tuos iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokios papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo“.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė patvirtino, kad jai buvo žinoma praktika, jog kursavimo marÅ¡rutai derinami vieneriems kalendoriniams metams, atitinkamai 2019 m. spalio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl kursavimo marÅ¡rutų sÄ lygų suderinimo 2020 metams. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu RŽD priimtÄ sprendimÄ vertinant kaip nuomojamų vagonų trÅ«kumÄ , už tokį trÅ«kumÄ nuomotojas neatsakytų, kadangi jis nuomininkui buvo žinomas. 6.5. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, jog Å¡is įstatymas taikomas visoms tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimÄ perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

Vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis bei CK 6.37 str. 2 d., iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismų praktikoje 8 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nėra vertinamos kaip pernelyg didelės ir priteisiamos suinteresuotai Å¡aliai papraÅ¡ius teismo taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nesivadovavo Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu ir nepagrįstai atsisakė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

3. IeÅ¡kovė UAB „Rytų eksporto grupė“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ toje dalyje, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 1848,00 Eur dydžio nuostolių priteisimo bei reikalavimas dėl 17 512,24 Eur nuomos mokesčio priteisimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 848,00 Eur dydžio nuostolius ir 17 512,24 Eur nuomos mokesčio; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ toje dalyje, kurio buvo nuspręsta priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Rytų eksporto grupė“ 8 914,39 Eur nuomos mokesčio skolos, 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 9 392,96 Eur - nuo bylos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 198,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti galioti; priteisti iÅ¡ atsakovės apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 23 d. nežinodama, kad marÅ¡rutai nėra suderinti, nors atsakovei tai buvo žinoma, į Rusijos FederacijÄ buvo iÅ¡siuntusi 7 vagonus. Visų iÅ¡ jų kursavimo marÅ¡rutas buvo numatytas per Rusijos FederacijÄ , negana to, kiekvienas iÅ¡ Å¡ių vagonų privalėjo bÅ«ti iÅ¡krautas ir vėl pakrautas Rusijos Federacijoje. Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės suderinti kursavimo marÅ¡rutų ir sÄ lygų, ieÅ¡kovė negalėjo visapusiÅ¡kai naudoti Å¡ių vagonų, įskaitant iÅ¡krauti ir pakrauti jų Rusijos Federacijoje, todėl savo lėšomis ieÅ¡kovė buvo priversta Å¡iuos vagonus sugrÄ Å¾inti į LietuvÄ , nors jų naudoti pagal paskirtį negalėjo.

Ieškovė tokiu būdu patyrė 6 742 Eur dydžio išlaidas. Šios išlaidos nebūtų patirtos, jeigu atsakovė būtų suderinusi maršrutus, todėl nuostolius ieškovė patyrė dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimo vykdymo. 7.2. Pirmosios instancijos teismas dalies nuostolių nepriteisė vien tuo pagrindu, jog dalis vagonų važiavo pakrauti. Visgi, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai neįvertino aplinkybių, kurių pagrindu keli vagonai važiavo pakrauti bei tos aplinkybės, jog dėl pakrovimų nebuvo gautas joks pelnas. 7.3.

Byloje buvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė negalėjo naudotis Sutarties objektu, nes negalėjo vykti į Rusijos FederacijÄ . Juo labiau aktyviai nevykdė savo veiklos. IeÅ¡kovė vykdė ne savo tiesioginę veiklÄ , o siekdama mažinti tiek savo, tiek atsakovės (nuomotojo) nuostolius, vykdė ne tikslinę komercinę veiklÄ , siekiant gauti atitinkamas pajamas ir/ar pelnÄ , o stengėsi krauti vagonus, kuo arčiau Lietuvos Respublikos teritorijos, kad tuščių vagonų gabenimo kaÅ¡tai bÅ«tų padengti. Tokiu bÅ«du vagonai ir buvo pakrauti ne pelno gavimui, o tam, kad bÅ«tų sumažinti nuostoliai, kurie galėjo bÅ«ti žymiai didesni, nei dabar yra praÅ¡omi.

Visgi, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir apie jas nepasisakė, suteikdamas iÅ¡imtinį prioritetÄ tik tai aplinkybei, jog keli vagonai buvo pakrauti, tačiau neanalizavo, kodėl tie vagonai buvo pakrauti. 7.4. IeÅ¡kovė nesiekė vykdyti ir nevykdė jokios ekonominės veiklos. IeÅ¡kovės sprendimas dėl vagonų grÄ Å¾inimo atsakovei (nuomotojui) buvo priimtas 2020 m. sausio 23 d. Iki tol buvo tariamasi su atsakovės atstovais bei buvo laukiama jų pažadų vykdymo, tačiau nesulaukus iÅ¡ atsakovės jokių aktyvių veiksmų, buvo siÅ«lomi įvairÅ«s sprendimai.

IeÅ¡kovė atsakovei dar prieÅ¡ nutraukiant Sutartį, pateikė du pasiÅ«lymus, taip siekiant iÅ¡vengti tiek ginčo, tiek problemÄ kylančiÄ iÅ¡ sutartinių santykių iÅ¡spręsti taikiai. Tačiau atsakovė tinkamai Å¡ių pasiÅ«lymų nesvarstė ir juos atmetė, nurodydama, kad tai ieÅ¡kovės problemos. Taip iÅ¡ esmės pažeidžiant tiek bendradarbiavimo, tiek ir kooperavimosi principÄ , nes nors marÅ¡rutų nesuderino atsakovė, tai iÅ¡ esmės tapo ieÅ¡kovės problema. Atsakovei atmetus abu ieÅ¡kovės pasiÅ«lytus variantus, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės kito pasirinkimo neturėjo ir privalėjo vagonus grÄ Å¾inti į Vilnių, todėl buvo vykdomi vagonų grÄ Å¾inimo veiksmai.

Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų 30 vagonų, kurių marÅ¡rutas nebuvo suderintas, grÄ Å¾inusi tuščius į paskirties vietÄ (GS Paneriai, Vilnius), tai ieÅ¡kovės iÅ¡laidos bÅ«tų siekę nuo 33 000 Eur iki 36 000 Eur. Å ių nuostolių (tuščių vagonų grÄ Å¾inimo kaÅ¡tų) ieÅ¡kovė bÅ«tų reikalavusi iÅ¡ atsakovės, kadangi jie kilo dėl atsakovės netinkamų sutartinių prievolių įvykdymo. 7.5. IeÅ¡kovė, siekdama mažinti tiek savo, tiek atsakovės (nuomotojo) nuostolius, vykdė ne tikslinę komercinę veiklÄ , siekiant gauti atitinkamas pajamas, o ieÅ¡kovė stengėsi krauti vagonus, kuo arčiau Lietuvos Respublikos teritorijos, kad kad tuščių vagonų gabenimo kaÅ¡tai bÅ«tų padengti.

Tokiu bÅ«du vagonai ir buvo pakrauti ne pelno gavimui, o tam, kad bÅ«tų sumažinti nuostoliai, kurie galėjo bÅ«ti žymiai didesni, nei dabar yra praÅ¡omi. Visgi, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir apie jas nepasisakė, suteikdamas iÅ¡imtinį prioritetÄ tik tai aplinkybei, jog keli vagonai buvo pakrauti, tačiau neanalizavo, kodėl tie vagonai buvo pakrauti. 7.6. NelogiÅ¡ka iÅ¡vada buvo padaryta ir dėl vagonų saugojimo iÅ¡laidų, kurios siekė 711,80 Eur. Vagonų saugojimas buvo atliekamas laukiant, jog galimai į pakartotinį atsakovės užklausimÄ RŽD dėl sÄ lygų suderinimo bus gautas teigiamas atsakymas ir bus galima toliau vykdyti normaliÄ komercinę veiklÄ bei vagonus naudoti pagal jų paskirtį, ko apeliantas nebegalėjo daryti.

Jeigu vagonų maršrutai būtų suderinti tinkamai ir laiku, tai atsakovė niekuomet nebūtų naudojusi vagonų saugojimosi paslaugomis, todėl šių išlaidų patyrimas yra tiesiogiai siejamas su atsakovės veiksmais ir tai, kad ji netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, ko eigoje ir buvo patirtos saugojimo išlaidos, kadangi buvo laukiama, kol atsakovė, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdys savo įsipareigojimus. Taigi, 711,80 Eur vagonų saugojimo išlaidos yra vertinamos kaip atsakovės veiksmų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, pasekmė ir reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti patenkintas. 7.7.

Vertinant atsakovės elgesį, bendradarbiavimÄ bei rÅ«pestingumÄ , svarbu pažymėti ir tai, kad ieÅ¡kovė su praÅ¡ymu suderinti marÅ¡rutus kreipėsi dar 2019 m. spalio 2 d., tačiau atsakovė dėl suderinimų kreipėsi tik 2019 m. spalio 21 d., t.y. praėjus 19 dienų. Gavus neigiamÄ atsakymÄ , kaip nurodo pati atsakovė, pakartotinė telegrama dėl suderinimo buvo iÅ¡siųsta tik 2020 m. sausio 7 d., t.y. jau laikotarpiu, kuomet suderinimai turėjo bÅ«ti gauti. Juo labiau, kad žinant, jog nebuvo gautas suderinimas, pakartotinai buvo kreiptasi praėjus daugiau kaip dviem savaitėms.

Atsakovė žinodama, kad marÅ¡rutai nėra suderinti ir tai jau sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei, pakartotinio praÅ¡ymo nemotyvavo ir nesistengė pasiekti teigiamo rezultato. PirmÄ ja pakartotine telegrama tiesiog buvo nurodyta, kad praÅ¡ymas yra siunčiamas pakartotinai. 2020 m. sausio 16 d. pateikus antrÄ jÄ pakartotinę telegramÄ buvo pateikti du sakiniai, kuriuose buvo kalbama apie pasekmes, kurios kils nesuderinus marÅ¡rutų. Abi telegramos yra Å¡abloniÅ¡ko pobÅ«džio ir akivaizdžiai nededant maksimalių pastangų atlikti suderinimÄ , nors atsakovė pati patvirtino, jog jai yra žinoma, kokios pasekmės gali kilti dėl to. 7.8.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė tinkamai neįvykdė prievolių ieÅ¡kovei, todėl yra laikoma pažeidusi prievolę ir privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumokėtÄ mokestį už nuomÄ . Neįvykdydama savo pareigų, kurios kilo iÅ¡ sudarytos Sutarties, nesukÅ«rė sau teisės reikalauti sumokėti nuomos mokestį pagal Sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas Å¡ioje dalyje, nes nuomos mokestis negalėjo bÅ«ti priteistas atsakovei. Atsakovė priėmė mokėjimÄ už nuomÄ Å¾inodama, jog ieÅ¡kovė negalės naudoti nuomojamų vagonų tam tikslui, kurio siekė sudarydama Sutartį.

Tai yra, kad vagonai negalės pasikrauti Rusijos Federacijoje ir ieÅ¡kovė negalės vykdyti savo veiklos. Atsakovė savarankiÅ¡kai neinformavo ieÅ¡kovės, taip galimai siekdama, kad ieÅ¡kovė apmokėtų sÄ skaitÄ , todėl nuomos mokestis yra mažinamas 18 121,35 Eur dydžio suma. Nagrinėjamo ginčo atveju yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovė negalėjo naudotis savo teisėmis bei nuomos objektu pagal Sutartį. 7.9. Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiÅ¡ko ir pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimo, ko eigoje priėmė subjektyvias ir nepagrįstas iÅ¡vadas ir taip neteisėtai tenkino dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų bei atmetė dalį ieÅ¡kinio reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neišaiškino ir nenurodė, kodėl ieškovės reikalavimai dėl nuomos sutarties mažinimo tenkinami tik 1/3 apimtimi ir kokiu objektyviu pagrindu, tai daroma. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas mažinti nuomos sutarties mokestį, todėl, ieškovė vertina, jog buvo konstatuota, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nebuvo pagrindo tenkinti iš dalies ir atsakovės priešieškinio dėl nuomos mokesčio skolos.

Akivaizdu, kad pats sprendimas sau prieÅ¡tarauja. 7.10. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , jį skaičiavo ne nuo atsakovės nurodyto nuomos įsiskolinimo dydžio, o nuo visos prieÅ¡ieÅ¡kinio sumos. Atitinkamai teismas nurodė: konstatavus, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę į nuomos mokesčio sumažinimÄ , atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 13 371,58 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 8 914,39 Eur skolÄ . Teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje sutiko, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje – 478,57 Eur (410,60 + 67,97) dalyje tenkintinas pilnai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Taigi, vien Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje yra naikintinas.

4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2021 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 893,01 Eur nuomos mokesčio skolos, 478,57 Eur iÅ¡laidų už vagonų remontÄ ir trafaretų nuėmimÄ , 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 13 371,58 Eur sumos nuo bylos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas ir nuspręsta atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rytų eksporto grupė“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 26 268,36 Eur nuomos mokesčio, sumokėto už sausio, vasario mėnesius, priteisimo iÅ¡ atsakovės ir tenkinti atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 12 8931,01 Eur nuomos mokesčio už vasario, kovo ir balandžio mėnesius bei procesinių metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, bei dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo panaikino ir perdavė Å¡iÄ bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o kitÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad: 9.1. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su vagonų kursavimo derinimu, vykdė tinkamai. Atsakovės praneÅ¡imo apie svarbias sutarčiai vykdyti aplinkybes (apie vagonų krovos nesuderinimÄ Rusijos Federacijoje) terminas nėra nepateisinamai ilgas ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.2 punkte nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ (prievolę) apie vagonų kursavimo marÅ¡rutų ir sÄ lygų suderinimÄ praneÅ¡ti nuomininkei.

Nėra pagrindo pripažinti, kad terminas, per kurį atsakovė pranešė ieÅ¡kovei apie tai, kad nepavyko suderinti vagonų krovos Rusijos Federacijoje, t. y. 7 kalendorinės dienos, iÅ¡ kurių tik dvi darbo dienos, yra nepagrįstai ilgas. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, jog pati ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie Rusijoje esantiems vagonams pritaikytÄ draudimÄ pasikrauti, reiÅ¡kia, jog iÅ¡nuomoti vagonai jau buvo Rusijos Federacijoje. IeÅ¡kovė nenurodė, kaip jos teisinė padėtis Sutarties vykdymo požiÅ«riu bÅ«tų pasikeitusi, jei atsakovė apie vagonų krovos nesuderinimÄ bÅ«tų jÄ informavusi tÄ pačiÄ dienÄ , kai apie tai jai pranešė RŽD, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d., ar jai bÅ«tų atsiradusi galimybė vykdyti Sutartį (naudoti jai perduotus vagonus) visa apimtimi, ar ji nebÅ«tų patyrusi jos nurodomų nuostolių.

Byloje nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl Sutarties netinkamo vykdymo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovei netaikytina civilinė atsakomybė, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti atsakomybę (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). 9.2. Byloje nėra ginčo, jog Sutarties pagrindu ieÅ¡kovei buvo perduoti tinkamos kokybės, galimi naudoti pagal paskirtį vagonai. Antra, kaip jau nurodyta Å¡ioje nutartyje, atsakovė (nuomotoja) Sutartimi turėjo pareigÄ derinti vagonų kursavimo marÅ¡rutus, tačiau neprisiėmė įsipareigojimo juos suderinti.

Atitinkamai pačios šalys Sutarties 3.1 punktu susitarė dėl ieškovės (nuomininkės) teisės nutraukti Sutartį, nesuderinus vagonų kursavimo maršrutų. Kitaip tariant, šalys aiškiai susitarė, kad, susiklosčius konkrečiai situacijai, t. y. nesuderinus vagonų kursavimo maršruto, kuri gali nulemti kliūtis nuomininkei naudoti nuomojamus vagonus pagal paskirtį, Sutartis gali būti nutraukiama nuomininkės iniciatyva. Taigi, šiuo atveju vagonų kursavimo maršruto nesuderinimo apskritai nėra pagrindo vertinti kaip daikto trūkumo CK 6.485 straipsnio prasme. 9.3.

Nors sužinojusi apie vagonų pakrovimo Rusijos Federacijoje nesuderinimÄ ieÅ¡kovė, remdamasi Sutarties 3.1 punktu, 2020 m. sausio 23 d. pranešė atsakovei apie Sutarties nutraukimÄ , pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neneigia, kad vagonais naudojosi, juos pakraudama ir iÅ¡kraudama kitose valstybėse, iki 2020 m. balandžio mėnesį grÄ Å¾ino paskutinį vagonÄ . Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Sutarties 5.9 punktu Å¡alys susitarė, kad vagonų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vagonų perdavimo nuomininkei dienos iki vagonų grÄ Å¾inimo nuomotojai dienos.

Taigi, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, pagrįstai skaičiavo ieÅ¡kovei mokėtinÄ nuomos mokestį iki faktinio vagonų grÄ Å¾inimo. 9.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ mažinti ieÅ¡kovės mokėtinÄ nuomos mokestį grindė prielaida, kad Sutarties vykdymui vagonų pakrovimas Rusijos Federacijoje dėl Å¡ios Å¡alies geografinės padėties ir dydžio turėjo ieÅ¡kovei esminę reikÅ¡mę. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė patyrė didesnių nuostolių tik dėl 11 vagonų, kurie 2019 m. gruodžio 23 d. dienÄ fiziÅ¡kai buvo Rusijos Federacijoje arba buvo suplanuotas jų vykimas ten.

Tačiau, pažymėdamas, kad vis dėlto ieÅ¡kovė Å¡iuos vagonus naudojo kitose valstybėse, teismas nevertino, kokius konkrečius neigiamus padarinius ieÅ¡kovė patyrė, kokiÄ konkrečiÄ ieÅ¡kovės vykdytos veiklos, kurioje buvo naudojami iÅ¡sinuomoti vagonai, dalį užėmė jos veikla bÅ«tent Rusijos Federacijoje, ir dėl to nepasisakė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tik vertindamas civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, o ne nuomos mokesčio mažinimo klausimÄ , pasisakė, kad pakrovos Rusijos Federacijos suderinimas nebuvo esminė Sutarties sÄ lyga.

Taigi, šių aptartų aplinkybių nuomos mokesčio mažinimo kontekste apeliacinės instancijos teismas apskritai nenagrinėjo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su išnuomotų vagonų naudojimo apribojimu, nesuderinus jų pakrovimo Rusijos Federacijoje, ir galėjusių turėti reikšmės nuomos mokesčio mažinimui, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio mažinimo atmestas tinkamai nenustačius ir neištyrus visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, neatlikus teisinio jų vertinimo.

Tai sudaro pagrindÄ naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nusprendžiant atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 26 268,36 Eur nuomos mokesčio, sumokėto už sausio, vasario mėnesius, priteisimo iÅ¡ atsakovės ir tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 12 8931,01 Eur nuomos mokesčio už vasario, kovo ir balandžio mėnesius bei procesinių metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

6. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atsakovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškovės ieškinį atmesti ir nurodė, kad: 10.1. Nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį tik tokiu atveju, jeigu įrodo, kad:

1) pablogėja daikto bÅ«klė ar sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos, 2) daikto bÅ«klė ar sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos pablogėja iÅ¡ esmės, 3) tai atsitinka dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka nuostatÄ praÅ¡ančiai taikyti Å¡aliai – t. y. nuomininkui. Visų pirma, aptariamu atveju, ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad pablogėjo naudojimosi daiktu sÄ lygos, kadangi ji neteko galimybės pasikrauti vagonų Rusijos Federacijoje.

Tačiau tokia naudojimosi daiktu sÄ lyga nebuvo numatyta sutartyje, o CK 6.487 str. taikomas tik toms sÄ lygoms, kurios numatytos sutartyje. Antra, ieÅ¡kovė praÅ¡o sumažinti nuomos mokestį visiÅ¡kai jo neskaičiuojant už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. inter alia motyvuodama tuo, kad nurodytu laikotarpiu ji neteko teisės pasikrauti vagonų Rusijos Federacijoje ir tai turėjo esminę reikÅ¡mę bei nulėmė sprendimÄ nutraukti sutartį. Tačiau, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad draudimas pasikrauti Rusijos Federacijoje ieÅ¡kovei turėjo esminę reikÅ¡mę. 10.2 Pateikdama praÅ¡ymÄ dėl vagonų kursavimo marÅ¡rutų suderinimo ieÅ¡kovė prašė suderinti iÅ¡ viso 33 kursavimo sÄ lygas su skirtingomis valstybėmis, iÅ¡ kurių 32 (arba 97 proc.) buvo suderintos.

Kaip ne kartÄ teisminio proceso metu nurodė atsakovė (ieÅ¡kovė Å¡io fakto neginčijo), nei sutarties sudarymo, nei jos vykdymo, nei praÅ¡ymo dėl kursavimo marÅ¡rutų suderinimo metu ieÅ¡kovė nei vienos sÄ lygos nenurodė kaip esminės. Vien Rusijos Federacijos dydis ir/ar geografinė padėtis savaime nereiÅ¡kia, kad pakrova Rusijos Federacijoje yra esminė sutarties sÄ lyga (juo labiau, kad tokia sÄ lyga apskritai nebuvo numatyta sutartyje). Vienos ar kitos kursavimo sÄ lygos reikÅ¡mė priklauso nuo pačios ieÅ¡kovės pasirinkto verslo modelio, partnerių, kontrahentų lokacijos, klientų poreikių ir pan. 10.3.

Nepaisant atsakovės praÅ¡ymų, ieÅ¡kovė viso teisminio proceso metu nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. ji apskritai turėjo numačiusi pakrovas Rusijos Federacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nepaisant atsakovės praÅ¡ymų bei ieÅ¡kovei tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos, tokia informacija nebuvo pateikta, aplinkybė, kad pakrova Rusijos Federacijoje apskritai turėjo kokiÄ nors įtakÄ ieÅ¡kovės vykdomai veiklai vertintina kaip neįrodyta. 10.4.

IeÅ¡kovė yra pati atsakinga už tai, kad neturėdama informacijos apie vagonų kursavimo sÄ lygų suderinimÄ , nenukreipė vagonų Lietuvos kryptimi. IeÅ¡kovės atstovas proceso I-osios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog marÅ¡rutų kursavimo sÄ lygos yra derinamos vieniems kalendoriniams metams. Be to, ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad vagonų grÄ Å¾inimas į LietuvÄ trunka 30-45 dienas. Vadinasi, ieÅ¡kovė, kaip apdairus ir protingas asmuo, savo srities profesionalas, atitinkantis bonus pater familias kriterijų, likus 45 dienoms iki vagonų kursavimo marÅ¡rutų suderinimo pabaigos, turėjo nukreipti vagonus į LietuvÄ .

Vietoj to, ieÅ¡kovė (kaip pati teigia) ir toliau planavo pakrovas Rusijos Federacijoje bei aktyviai naudojosi vagonais iki pat 2020 m. balandžio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi pagal sutartį iÅ¡nuomotais vagonais, nesulaukusi marÅ¡rutų suderinimo 2020 metams savo rizika planavo naujas jų kryptis, iÅ¡ karto, 2019 m. gruodžio 30 d. gavusi atsakovės praneÅ¡imÄ apie pakrovos nesuderinimÄ Rusijos Federacijoje, jų negrÄ Å¾ino, vadinasi veikė savo rizika. Tuo labiau, kad apie galimÄ marÅ¡rutų nesuderinimÄ ieÅ¡kovė žinojo.

4. Atsiliepime į atsakovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė nurodė, kad: 11.1. IeÅ¡kovės pagrindinis tikslas ir siekis, buvo pasikrauti vagonus (nuomos objektÄ ) Rusijos Federacijos teritorijoje, kuri turi vienÄ didžiausių geležinkelių tinklų, kas reiÅ¡kia, jog 90 proc. pasikrovimų į LietuvÄ vyksta bÅ«tent joje. Tokiu bÅ«du į atsakovės įsipareigojimų sudėtį ir įėjo jos pareiga suderinti marÅ¡rutus. BÅ«tent Å¡iÄ esminę pareigÄ atsakovė ir pažeidė. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį, Å¡alių valiÄ bei jų suvokimÄ , yra konstatuojama, jog atsakovė privalėjo suderinti ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 2 d. praÅ¡yme nurodytus marÅ¡rutus ir siekiant Å¡io tikslo Sutartis bÅ«tent ir buvo sudaryta.

Visgi, atsakovė minėtų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė laisva valia, neįvykdė, kadangi nebuvo atliktas tinkamas maršrutų suderinimas. Nuo 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovei nebuvo užtikrinta galimybė pasikrauti krovinius Rusijos Federacijoje, vagonų nuoma be galimybės juos pasikrauti, yra nereikalinga ir netenka savo prasmės dėl nuomos objekto specifiškumo. Negana to, 2020 metams suderinimas iš viso nebuvo gautas, nors ieškovė prašė tai padaryti. Kaip paaiškino pati atsakovo atstovė, maršrutų suderinimas nebegalioja nuo to momento, kuomet yra priimamas sprendimas netenkinti tokio prašymo.

Taigi, ieÅ¡kovė ne tik, kad negavo suderinimo 2020 metų laikotarpiui, tačiau jo neteko ir 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigai, nors nuomos mokestis už šį mėn. buvo sumokėtas. 11.2. 25 iÅ¡ 30 ieÅ¡kovės nuomotų vagonų Rusijos Federacijoje per nuomos laikotarpį krovėsi ne mažiau negu 52 kartus ir dar 5 pasikrovimų ieÅ¡kovė neįvykdė dėl kursavimo nesuderinimo. 4 iÅ¡ 5 nesikrovusių vagonų pradėti nuomotis tik 2019 m. balandžio mėnesį, taigi jie nelabai ir turėjo laiko atlikti keletÄ pilnų ratų minimu marÅ¡rutu, kurie trunka nuo 70 iki 90 dienų (iki 3 mėn.).

Byloje patiekti įrodymai patvirtina, kad 3 vagonai visada naudojosi situacija krautis Rusijos Federacijoje, jeigu tik tam bÅ«davo galimybė ir jie geografiÅ¡kai rasdavosi toje vietoje. Tai patvirtina duomenys iÅ¡ vagonų sekimo sistemos, t. y. datos ir marÅ¡rutų lentelė, kur ir kada jie krovėsi Rusijos Federacijoje, bei visos sÄ skaitos faktÅ«ros už jų naudojimÄ . 11.3. Atsakovė iÅ¡ Sutarties sau nekildindama jokių esminių pareigų, tik neprivalomo pobÅ«džio marÅ¡rutų derinimÄ , nevykdo tinkamo bendradarbiavimo, o ieÅ¡kovė Å¡tai neva prisiima visÄ atsakomybę (net dėl kitų asmenų veiksmų) ir rizikÄ bei privalo net į ateitį numatyti, kad marÅ¡rutai nebus suderinti.

Taigi, iÅ¡ esmės atsakovė, kuri yra verslo subjektas vykdantis komercinę veiklÄ ir gaunantis finansinę naudÄ , jÄ siekia vykdyti iÅ¡imtinai savo klientų rizika ir klientų nuostolių pagrindu, nes susiklosčius bet kokios aplinkybėms, atsakovė vis tiek privalo gauti naudÄ , o Å¡tai nuostoliai atitenka iÅ¡imtinai tik klientui. Tai nėra nei sÄ Å¾iningas, nei teisėtas Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas ir taikymas, kadangi jis sudaro Å¡alių esminį ir neteisėtÄ nelygiateisiÅ¡kumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir nuomos mokesčio skolos bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, bei teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje pateikti du apeliaciniai skundai dėl teismo sprendimo priteisiant iÅ¡ atsakovės nuomos mokestį už vagonus. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo priteistas visas nuomos mokestis, o atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuriuo jos prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl praÅ¡omo priteisti nuomos mokesčio ir procesinių palÅ«kanų tenkintas iÅ¡ dalies, o nuomos mokestis sumažintas 1/3.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 8. 2018 m. birželio 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip nuomotojas, ir UAB „Rytų eksporto grupė“, kaip nuomininkas, sudarė Vagonų nuomos sutartį Nr. SVN(DK)-35, kuria nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui 5 dengtuosius vagonus laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl 2018 m. birželio 22 d. Vagonų nuomos sutarties Nr. SVN(DK)-35 pakeitimo Nr. SVN(DK)-57, kuriuo šalys susitarė, kad pagal Sutartį nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis perduodama iš viso 10 dengtųjų vagonų. 9. 2019 m. kovo 5 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl 2018 m. birželio 22 d.

Vagonų nuomos sutarties Nr. SVN(DK)-35 pakeitimo ir papildymo Nr. SVN(DK)-8, kuriuo Å¡alys susitarė, kad pagal Sutartį nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis perduodama iÅ¡ viso 30 dengtųjų vagonų. Susitarimu taip pat nustatytas naujas vagonų nuomos mokestis, pakeistos vagonų planinį remontÄ reglamentuojančios nuostatos, nustatyta asmens duomenų tvarkymo tvarka bei iki 2020 m. gruodžio 31 d. pratęstas Sutarties galiojimo terminas. 10. 2019 m. balandžio 9 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos sprendimu bendrovės vykdoma krovinių vežimo veikla buvo perleista atsakovei AB „LG Cargo“, atsakovė parėmė visas teises ir įsipareigojimus pagal ginčo sutartį.

11. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. spalio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl prekinių vagonų nuomos ir jų kursavimo suderinimo Nr. 02-10-19/1, kuriuo prašė suderinti dengtų universalių prekinių vagonų pakrovÄ , tranzitÄ ir iÅ¡krovÄ praÅ¡yme nurodytose valstybėse – vagonų pakrovÄ Lietuvos Respublikoje (LG), Rusijos Federacijoje (RŽD), Kazachstano Respublikoje (KZX), Kirgizijos Respublikoje (KRG), Uzbekistano Respublikoje (UTI), Ukrainoje (UZ), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Latvijos Respublikoje (LDZ), Azerbaidžano Respublikoje (AZB), Tadžikistano Respublikoje (TDŽ), Sakartvele (Gruzijoje); vagonų tranzitÄ Å¡iose valstybėse:

Rusijos Federacijoje (RŽD), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Latvijos Respublikoje (LDZ), Uzbekistano Respublikoje (UTI), Turkmėnistane (TKR), Kazachstano Respublikoje (KZX), Azerbaidžano Respublikoje (AZB), Ukrainoje (UZ), Tadžikistano Respublikoje (TDŽ), Sakartvele (Gruzijoje); vagonų iÅ¡krovÄ Å¡iose valstybėse: Lietuvos Respublikoje (LG), Kazachstano Respublikoje (KZX), Uzbekistano Respublikoje (UTI), Ukrainoje (UZ), Rusijos Federacijoje (RŽD), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Latvijos Respublikoje (LDZ), Azerbaidžano Respublikoje (AZB), Tadžikistano Respublikoje (TDŽ), Kirgizijos Respublikoje (KRG), Turkmėnistane (TKR), Moldovos Respublikoje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad visos kursavimo sÄ lygos su nurodytomis valstybėmis, iÅ¡skyrus pakrovÄ Rusijoje, buvo suderintos. IÅ¡ Rusijos Federacijos pateiktų raÅ¡tų matyti, kad ji nedavė leidimo pasikrovimui dėl per didelio užimtumo tuo metu. Nurodyta priežastis atsisakyti suteikti leidimÄ pasikrovimui taip pat neatspindi atsakovės neteisėtų veiksmų ar netinkamai atliktų procedÅ«rų teikiant praÅ¡ymÄ dėl kursavimo suderinimo su Rusijos Respublika. 12. 2019 m. spalio 21 d. atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovės nurodytų valstybių geležinkelius valdančias įmones, praÅ¡ydama pratęsti vagonų kursavimÄ ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 2 d. praÅ¡yme nurodytomis sÄ lygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d. 13. 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovė iÅ¡rašė ieÅ¡kovei Mokėjimo reikalavimÄ Serija CA4M Nr. 000408 18 121,35 Eur sumai iÅ¡ankstiniam mokėjimui už vagonų nuomÄ 2020 m. sausio mėnesį, o ieÅ¡kovė jį apmokėjo 2019 m. gruodžio 23 d. 14. 2019 m. gruodžio 17 d. sudarytas Susitarimas dėl 2018 m. birželio 22 d.

Vagonų nuomos sutarties Nr. SVN(DK)-35 pakeitimo Nr. SUTP(CARGO)-516, kuriuo Å¡alys susitarė, kad pagal Sutartį nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis perduodami iÅ¡ viso 45 dengtieji vagonai. 15. 2019 m. gruodžio 23 d. iÅ¡ Rusijos Federacijoje geležinkelius valdančios įstaigos (toliau – RŽD) atsakovė gavo telegramÄ , kuria buvo informuojama, kad RŽD suderina tik ieÅ¡kovės valdomų vagonų iÅ¡krovÄ ir tranzitÄ Rusijos Federacijoje, tačiau nesuderina vagonų pakrovos. Apie tokį RŽD sprendimÄ nesuderinti vagonų pakrovos ieÅ¡kovė informuota 2019 m. gruodžio 30 d. el. laiÅ¡ku. 2020 m. sausio 7 d. atsakovė iÅ¡siuntė pakartotinį paklausimÄ RŽD, praÅ¡ydama suderinti ieÅ¡kovės valdomų vagonų pakrovÄ Rusijos Federacijoje. 2020 m. sausio 14 d. atsakovė gavo RŽD atsakymÄ , kuriuo atsisakoma suderinti vagonų pakrovÄ , nurodant, kad suderintos kursavimo sÄ lygos jau buvo nurodytos 2019 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡ime. 16. 2020 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie tai, kad ji sustabdo bet kokius avansinius mokėjimus pagal Sutartį iki bus suderintas kursavimas (vagonų pakrova) su Rusijos Federacija.

Be to, 2020 m. sausio 23 d. praneÅ¡imu Nr. 01-23-01 ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad, vadovaudamasi Sutarties 3.1 papunkčiu, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Sutartį. PraneÅ¡imu ieÅ¡kovė taip pat pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ iÅ¡ankstinį mokėjimÄ už vagonų nuomÄ 2020 m. sausio mėnesį. 17. 2020 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai naudotus vagonus buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija CAP4 Nr. 000946 17 686,70 Eur sumai už vagonų nuomÄ 2020 m. sausio mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 2020 m. sausio mėnesį grÄ Å¾ino iÅ¡ nuomos 5 vagonus, nuomos mokestis už šį mėnesį jai buvo sumažintas, o PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta mažesnei sumai, nei nurodyta 2019 m. gruodžio 12 d. Mokėjimo reikalavime Serija CA4M Nr. 000408. 2020 m. vasario 29 d. ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai naudotus vagonus iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija CAP4 Nr. 001083 11 662,69 Eur sumai už vagonų nuomÄ 2020 m. vasario mėnesį, 2020 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai naudotus vagonus iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija CAP4 Nr. 001207 7 488,04 Eur sumai už vagonų nuomÄ 2020 m. kovo mėnesį, o 2020 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai naudotus vagonus iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija CAP4 Nr. 001332 1 889,29 Eur sumai už vagonų nuomÄ 2020 m. balandžio mėnesį.

Paskutinis išnuomotas vagonas atsakovei buvo perduotas 2020 m. balandžio 27 d.

18. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės sutartinės atsakomybės dėl sutarties nutraukimo, atsakovės teisės į vagonų nuomos mokestį po 2019 m. gruodžio 23 d., permokos įskaitymo į ieÅ¡kovės pagal 2020 m. vasario 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija CAP4 Nr. 001083 mokėtinÄ sumÄ teisėtumo bei atsakovės pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

19. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ pakeitė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas ir nuspręsta atmesti ieÅ¡kovės UAB „Rytų eksporto grupė“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 26 268,36 Eur nuomos mokesčio, sumokėto už sausio, vasario mėnesius, priteisimo iÅ¡ atsakovės ir tenkinti atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 12 8931,01 Eur nuomos mokesčio už vasario, kovo ir balandžio mėnesius bei procesinių metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, bei dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo panaikino ir perdavė Å¡iÄ bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o kitÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

Todėl Å¡ioje byloje sprendžiami tik ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl skolos priteisimo už 2020 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir nuomos mokesčio skolos priteisimo 20. Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ bei atlyginti nuostolius.

Toks teisinis reglamentavimas suteikia teisę nuomotojui reikalauti iÅ¡ nuomininko nuomos mokesčio už visÄ faktinį naudojimosi iÅ¡nuomotu daiktu laikotarpį iki daikto grÄ Å¾inimo.

21. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Sutartimi atsakovė, kaip nuomotoja, įsipareigojo perduoti nuomininkei 5 dengtuosius vagonus laikinai valdyti ir naudotis, o ieÅ¡kovė, kaip nuomininkė, įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. 2019 m. kovo 5 d. susitarimu Å¡alys susitarė, kad pagal Sutartį nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis perduodama iÅ¡ viso 30 dengtųjų vagonų, taip pat susitarė dėl naujo nuomos mokesčio dydžio – 19,50 Eur be PVM už vieno vagono nuomÄ vienai parai.

22. Byloje nustatyta, kad sužinojusi apie vagonų pakrovimo Rusijos Federacijoje nesuderinimÄ ieÅ¡kovė, remdamasi Sutarties 3.1 punktu, 2020 m. sausio 23 d. pranešė atsakovei apie Sutarties nutraukimÄ , tačiau vagonų iÅ¡ karto negrÄ Å¾ino ir jais naudojosi, juos pakraudama ir iÅ¡kraudama kitose valstybėse, iki 2020 m. balandžio 27 d., kuomet grÄ Å¾ino paskutinį vagonÄ . Kadangi Å¡alys Sutarties 5.9 punkte susitarė, kad vagonų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vagonų perdavimo nuomininkei dienos iki vagonų grÄ Å¾inimo nuomotojai dienos, atsakovė pagrįstai skaičiavo nuomos mokestį iki faktinio vagonų grÄ Å¾inimo. Å iai iÅ¡vadai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2022 m. spalio 6 d. nutarties 95 punkte.

23. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad atsakovė vagonų nuomos mokestį skaičiavo pagal atskirų vagonų priėmimo – perdavimo aktus, t. y. iki tos dienos kuomet jie buvo faktiÅ¡kai grÄ Å¾inti atsakovei. IÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad ieÅ¡kovės skola atsakovei už vagonų nuomÄ sudaro 12 893,01 Eur (3 515,68 Eur dydžio skola pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra Serija CAP4 Nr. 001083 (nepriemoka už 2020 m. vasario mėnesio vagonų nuomÄ ); 7 488,04 Eur dydžio skola pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra Serija CAP4 Nr. 001207 (už 2020 m. kovo mėnesio vagonų nuomÄ ); 1 889,29 Eur dydžio skola pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija CAP4 Nr. 001332 (už 2020 m. balandžio mėnesio vagonų nuomÄ ). IeÅ¡kovė atsakovės pateiktų sÄ skaitų ir paskaičiavimų neginčija.

24. Nustačius, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo nuomos mokestį iki vagonų faktinio grÄ Å¾inimo, prieÅ¡ priteisiant atsakovės paskaičiuotÄ nuomos mokestį, bÅ«tina įvertinti, ar nėra pagrindo jį sumažinti. CK 6.487 straipsnio 1 dalies normoje, be kita ko, nustatyta nuomininko teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį (jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita), kai dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako:

1) iÅ¡ esmės pablogėja sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos arba 2) iÅ¡ esmės pablogėja daikto bÅ«klė. Taigi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai iÅ¡nuomoto daikto naudojimosi sÄ lygos ar bÅ«klės pablogėjimas lemia visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Å¡iuo daiktu.

25. Nagrinėjamu atveju jokie iÅ¡nuomotų vagonų (daikto) trÅ«kumai nebuvo nustatyti. Kitos valstybės kompetentingos įstaigos priimtas sprendimas neleisti pasikrauti tam tikroje teritorijoje nedaro jokios įtakos daikto bÅ«klei. Todėl Å¡iuo atveju nėra CK 6.487 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos - iÅ¡ esmės pablogėjusios daikto bÅ«klės, kuri leistų mažinti nuomos mokestį.

26. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje įrodinėja, kad RŽD priėmus sprendimÄ neleisti pasikrauti Rusijos Federacijoje 2020 metais iÅ¡ esmės pablogėjo sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos, nes Rusijos Federacijoje pakraunami kroviniai sudarė didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės vykdytų pervežimų. IeÅ¡kovės teigimu 90 proc. pasikrovimų į LietuvÄ vyko bÅ«tent Rusijos Federacijoje.

27. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dėl vienos vagonų kursavimo sÄ lygos nesuderinimo vienoje valstybėje Å¡alių įsipareigojimų pusiausvyra iÅ¡ esmės pasikeitė ir ieÅ¡kovei tapo sudėtingiau vykdyti sutartį nei atsakovei. Dėl to, vertinant ieÅ¡kovės teiginius, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei atsirado teisė į nuomos mokesčio mažinimÄ CK 6.204 straipsnio prasme.

28. Kaip jau minėta, 2019 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl prekinių vagonų nuomos ir jų kursavimo suderinimo Nr. 02-10-19/1, kuriuo prašė suderinti dengtų universalių prekinių vagonų pakrovÄ , tranzitÄ ir iÅ¡krovÄ praÅ¡yme nurodytose valstybėse – vagonų pakrovÄ Lietuvos Respublikoje (LG), Rusijos Federacijoje (RŽD), Kazachstano Respublikoje (KZX), Kirgizijos Respublikoje (KRG), Uzbekistano Respublikoje (UTI), Ukrainoje (UZ), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Latvijos Respublikoje (LDZ), Azerbaidžano Respublikoje (AZB), Tadžikistano Respublikoje (TDŽ), Sakartvele (Gruzijoje); vagonų tranzitÄ Å¡iose valstybėse:

Rusijos Federacijoje (RŽD), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Latvijos Respublikoje (LDZ), Uzbekistano Respublikoje (UTI), Turkmėnistane (TKR), Kazachstano Respublikoje (KZX), Azerbaidžano Respublikoje (AZB), Ukrainoje (UZ), Tadžikistano Respublikoje (TDŽ), Sakartvele (Gruzijoje); vagonų iÅ¡krovÄ Å¡iose valstybėse: Lietuvos Respublikoje (LG), Kazachstano Respublikoje (KZX), Uzbekistano Respublikoje (UTI), Ukrainoje (UZ), Rusijos Federacijoje (RŽD), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Latvijos Respublikoje (LDZ), Azerbaidžano Respublikoje (AZB), Tadžikistano Respublikoje (TDŽ), Kirgizijos Respublikoje (KRG), Turkmėnistane (TKR), Moldovos Respublikoje.

29. IÅ¡ aukščiau nurodyto praÅ¡ymo matyti, kad ieÅ¡kovė 30 vagonų pakrovÄ prašė suderinti 12 valstybių, 10 valstybių tranzitÄ ir 12 valstybių iÅ¡krovÄ . Visos praÅ¡ymo sÄ lygos, iÅ¡skyrus pakrovÄ Rusijos Federacijoje buvo suderintos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakrova Rusijos Federacijoje, nepriklausomai nuo Å¡ios valstybės dydžio, nebuvo esminė ieÅ¡kovei ir sudarė nedidelę krovinių dalį. IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kiek vagonų ir kokias pakrovas buvo numačiusi Rusijos Federacijoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. ir kokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės vykdomai veiklai Å¡i numatyta pakrova apskritai turėjo. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog praradus galimybę pasikrauti vagonus Rusijos Federacijoje iÅ¡ esmės pablogėjo Å¡alių sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos.

30. Pažymėtina, kad net ir nutraukus sutartį ir žinodama apie draudimÄ pasikrauti Rusijos Federacijoje ieÅ¡kovė ne iÅ¡ karto grÄ Å¾ino vagonus, tačiau juos toliau naudojo veiklai vykdyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vagonai buvo naudojami pasikrauti ir iÅ¡sikrauti Kazachstane, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitose Å¡alyse iki 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos ir paskutinis vagonas buvo grÄ Å¾intas tik 2020 m. balandžio 27 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai rodo, kad pakrova Rusijos Federacijoje nebuvo esminė sÄ lyga naudojantis iÅ¡nuomotais vagonais, prieÅ¡ingu atveju jie bÅ«tų atsakovei grÄ Å¾inti kaip įmanoma greičiau. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju sumažinus nuomos mokestį ieÅ¡kovė atsidurtų akivaizdžiai geresnėje padėtyje nei atsakovė, o toks sprendimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

31. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio sumažinimo atmetami, o atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl 12 893,01 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo tenkinami. Dėl procesinių palūkanų priteisimo 32. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti 8 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažino iki 6 procentų dydžio.

33. Iš atsakovės priešieškinio reikalavimų matyti, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 8 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė 6 proc. metines palūkanas remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir visiškai nemotyvuodamas, kodėl nepriteisiamos procesinės palūkanos, remiantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu.

34. Pirma, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visiems tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimÄ perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiÄ jÄ taikymo sritį gali bÅ«ti nustatomas taikant Å¡iuos kriterijus:

1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje;

2) komercinio sandorio kriterijaus;

3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų;

4) sandorio atlygintinumo. Pirmieji trys kriterijai – subjektinės sudėties, komercinio sandorio bei atlygintinumo – kumuliatyvÅ«s (visais atvejais turi bÅ«ti tenkinami visi trys). Dėl sandorio dalyko Mokėjimų vėlavimo prevencijos statymo 1 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstyti kriterijai yra alternatyvÅ«s – pakanka, kad sandoris bÅ«tų arba dėl prekių pardavimo, arba dėl paslaugų teikimo, arba dėl darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Nagrinėjamu atveju du Å«kio subjektai (ieÅ¡kovė ir atsakovė) sudarė komercinį sandorį dėl vagonų nuomos, pagal kurį atsakovė suteikė nuomos paslaugas ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti už nuomÄ . Atsakovės reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas kildinamas ne iÅ¡ Å¡alių Sutarties, o iÅ¡ specialaus Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo.

35. Antra, byloje nėra ginčo, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl palÅ«kanų normos, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012) 36.

Trečia, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palÅ«kanos ar palÅ«kanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. PirmÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma, antrÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma.

Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palÅ«kanų normÄ Å¡io įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintÄ vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomÄ fiksuotÄ jÄ palÅ«kanų normÄ , jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palÅ«kanų konkurso bÅ«du, arba kaip ribinę palÅ«kanų normÄ , jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palÅ«kanų konkurso bÅ«du.

Taigi apskaičiuojant iÅ¡ atsakovės priteistinų palÅ«kanų dydį vadovaujamasi fiksuotÄ ja palÅ«kanų norma, kuri pagal vieÅ¡ai paskelbtÄ Europos Centrinio Banko informacijÄ 2020 m. sudarė 0,00 proc. Kadangi ieÅ¡kovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę laiku, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 8 procentų (0,00 proc. + 8 proc., t. y. padidinus 8 procentiniais punktais) dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties 37. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai sumažino iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinÄ nuomos mokestį ir procesines palÅ«kanas, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio keistinas, ieÅ¡kinį atmetant, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Sprendimo dalys dėl bylos nutraukimo ir 478,57 Eur (sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta 478,87 Eur suma) iÅ¡laidų už vagonų remontÄ ir trafaretų nuėmimÄ ir žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo apeliaciniais skundais nebuvo skundžiamos, todėl paliekamos nepakeistos.

39. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių iÅ¡ atsakovės priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

41. Atsižvelgiant į tai, kad byla ieškinio dalyje dėl 3 515,68 Eur nuomos mokesčio priteisimo nutraukta, kitoje dalyje ieškinys atmestas, teismas nesprendžia ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

42. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas 931 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ sumokėjimas iki kasacinio teismo nutarties priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nusprendęs, kad bylos dalis perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

43. Taigi apeliaciniam teismui ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 931 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ .

44. Atsakovė patyrė 712 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (301 Eur už žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme, 411 Eur už žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme). Patenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės.

45. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „bylÄ ieÅ¡kinio dalyje dėl 3 515,68 Eur nuomos mokesčio priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti atsakovei AB „LG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Rytų eksporto grupė“, juridinio asmens kodas 303404620, 12 893,01 Eur nuomos mokesčio skolos, 478,57 Eur iÅ¡laidų už vagonų remontÄ ir trafaretų nuėmimÄ , 8 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 13 371,58 Eur – nuo bylos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Rytų eksporto grupė“, juridinio asmens kodas 303404620, 39,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 9 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZI53711, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi“. IÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rytų eksporto grupė“, juridinio asmens kodas 303404620, priteisti atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, 712 Eur (septynių Å¡imtų dvylikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rytų eksporto grupė“, juridinio asmens kodas 303404620, priteisti 931 Eur (devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro) žyminį mokestį valstybės naudai už kasacinį skundÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius