2017-05-02 Nr. AB-9420-3-62-3-01451-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-441-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01451-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–4), prašydama panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1-170 „Dėl atrankos į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas atšaukimo“.

Pareiškėja paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-216 buvo paskelbtas konkursas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN) Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Pareiškėja buvo vienintelė kandidatė. Teisės aktai nedraudžia rengti konkurso esant vienam kandidatui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 10 d.

įsakymu konkursas buvo atšauktas be jokių motyvų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu vėl buvo paskelbtas konkursas į Kauno NTI-PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė dokumentus dalyvauti šiame konkurse, tačiau Kalėjimų departamentas ją informavo, kad dalyvauti konkurse neleidžiama. Pareiškėją šį sprendimą 2014 m. gruodžio 8 d. apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2014 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. 7-S-480 jos 2014 m. gruodžio 8 d. skundo netenkino. Pareiškėja minėtą įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris panaikino Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr.7-S-480. Kauno NTI-PN 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1-148 paskelbus atranką į Kauno NTI-PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka vėl pateikė dokumentus, tačiau 2015 m. liepos 25 d. gavo Kauno NTI-PN pranešimą Nr. 9-3389, kuriuo buvo informuota, kad paskelbta atranka Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 1-170 (toliau – ir Kauno NTI-PN Įsakymas Nr.1-170) yra atšaukta. Minėtame pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 „Dėl teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr.1R-216 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldžių ir teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir TM 2015 m. liepos 7 d.

įsakymas Nr. 1R-188) įstaigoje bus atliekamas struktūros pertvarkymas bei pareigybių skaičiaus mažinimas, atsižvelgiant į įstaigai nustatytą didžiausią leistiną pareigybių skaičių.

Pareiškėja teigė, kad skundžiamas Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170 pažeidžia jos teises ir teisėtus lūkesčius – teisę dalyvauti atrankoje. Pareiškėja akcentavo, kad ji du metus dirbo Kauno NTI-PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės pareigose, atitiko visus atrankoje numatytus reikalavimus ir buvo reali kandidatė laimėti atranką. Pareiškėjos nuomone, Kauno NTI-PN Įsakymas Nr.1-170 yra susijęs su ja asmeniškai, esą jau trečią kartą bandoma pareiškėjai užkirsti kelią dalyvauti konkursuose (atrankose). Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyrius į Kriminalinės žvalgybos skyrių buvo reorganizuotas 2014 m. gegužės 2 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas nėra numatoma naikinti.

Atsakovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 14–17).

Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (toliau – ir Nuostatai), 17.5 punktu ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktu, Kauno NTI-PN direktorius išleido 2015 m. birželio 2 d. įsakymą Nr.1-148 „Dėl atrankos į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas paskelbimo“, kuriuo skelbiama atranka į laisvas Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Pareiškėja 2015 m. birželio 15 d. Personalo skyriui pateikė prašymą leisti dalyvauti atrankoje. Pareiškėja atitiko visus pretendentams keliamus reikalavimus, nustatytais terminais pateikė reikalaujamus dokumentus, todėl jai buvo leista dalyvauti atrankoje. Be pareiškėjos, atrankoje buvo leista dalyvauti dar 3 pretendentams ir ši informacija pareiškėjai buvo žinoma. Vien tas faktas, kad pareiškėjai buvo leista dalyvauti atrankoje, negalėjo suformuoti teisėtų lūkesčių, jog ji laimės atranką ir bus paskirta į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Atrankos procedūrų vykdymo metu teisingumo ministras 2015 m. liepos 7 d. priėmė įsakymą Nr. 1R-188, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldžių ir teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus sąrašą. Pagal šį sąrašą didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kauno NTI-PN – 162. Minėtas teisės aktas Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. liepos 7 d., o įsigaliojo 2015 m. liepos 8 d.

Kauno NTI-PN direktorius, atsižvelgdamas į teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1R-188, priėjo prie išvadų, kad privalo atlikti įstaigos struktūros pertvarkymus (jungiant struktūrinius padalinius bei mažinant pareigybių skaičių juose), nes pagal Personalo skyriaus 2015 m.

liepos 31 d. ataskaitą Kauno NTI-PN yra užimti 175,5 etato iš 192 patvirtintų etatų. Dėl Kauno NTI-PN vadovo kompetencijos atšaukti atranką atsakovas pažymėjo, kad sistemiškai analizuojant Taisyklių II skyriaus nuostatas (3, 6, 18, 23 p.) darytina išvada, jog priėmimo į pareigas atrankos būdu procedūra apima: atrankos paskelbimą, dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti atrankoje, priėmimą, pretendentų pasiuntimą tikrintis sveikatos, jų fizinio pasirengimo įvertinimą, atrankos komisijos sudarymą, atrankos vykdymą ir pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl priėmimo į pareigas, o tuo pačiu ir atrankos atšaukimą. Skundžiamas Įsakymas Nr. 1-170 laikytinas administraciniu aktu, kuris yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog individualaus administracinio akto motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės neprivalo būti išdėstytos viename administraciniame akte. Priimant individualų administracinį aktą pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį.Ginčo atveju Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170 turėtų būti vertinamas kartu su Kauno NTI-PN Personalo skyriaus viršininko 2015 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 24-3224 „Dėl atrankos į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas atšaukimo“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos L. V. skundą atmetė (b. l. 52–57).

Teismas nustatė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1-148 buvo paskelbta atranka į laisvas Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. 2015 m. birželio 15 d. pareiškėja pateikė prašymą leisti dalyvauti atrankoje. Pareiškėjai buvo leista dalyvauti atrankoje. Kauno NTI-PN Personalo skyrius 2015 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 24-3224 pasiūlė atšaukti atranką į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, kadangi atsižvelgiant į teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 įstaigai nustatytą didžiausią leistiną pareigybių skaičių, įstaigoje bus atliekamas struktūros pertvarkymas bei pareigybių skaičiaus mažinimas. Kauno NTI-PN direktorius 2015 m. liepos 14 d. įsakymu, vadovaudamasis Nuostatų 17.5 punktu ir atsižvelgdamas į Personalo skyriaus viršininko 2015 m. liepos 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 34-3224, atšaukė atranką į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 14) pareigas, paskelbtą Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-148. Apie atrankos atšaukimą pareiškėja buvo informuota Kauno NTI-PN 2015 m. liepos 15 d. raštu Nr. 9-3389.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr.VIII-1631 (toliau – ir Statutas), 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys į pataisos pareigūnų pareigas atrenkami organizuojant atranką, kurioje vertinami jų gebėjimai, įgūdžiai, kvalifikacija ir privalumai eiti konkrečias pataisos pareigūno pareigas ir atrenkamas asmuo, kuris galėtų būti paskirtas į pataisos pareigūno pareigas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles tvirtina teisingumo ministras. Taisyklių II skyrius nustato atrankos į pataisos pareigūnų pareigas tvarką. Taisyklėse reglamentuotas atrankos paskelbimas, dokumentų pateikimas, pretendentų sveikatos patikrinimas, fizinio pasirengimo patikrinimas, atrankos komisijos sudarymas, atrankos vykdymas, pareigūno priėmimas į pareigas, tačiau Taisyklės nereguliuoja atrankos atšaukimo tvarkos ir terminų, o tai reiškia, kad šis klausimas paliekamas atranką organizuojančios institucijos dispozicijai jos kompetencijos ribose.

Pagal Nuostatų 8.17 punktą, viena iš įstaigos funkcijų – teisės aktų nustatyta tvarka priimti į tarnybą pareigūnus ir valstybės tarnautojus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje (vidaus administravimas). Šio straipsnio 1 dalyje sakoma, jog vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas, vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 2 d.). Sisteminis šių normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62-340/2011, A662-3380/2011). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (teisės aktuose nėra numatytas draudimas nutraukti atrankos procedūrą) ir esant objektyvioms aplinkybėms turėjo teisę priimti Įsakymą.

Teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldžių ir teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus sąrašas. Minėtu įsakymu Kauno NTI-PN nustatytas didžiausiais leistinas pareigybių skaičius – 162. Iš Kauno NTI-PN 2015 m. liepos 31 d. mėnesinės personalo ataskaitos Nr. 9-3582 teismas nustatė, kad 2015 m. liepos mėnesį Kauno NTI-PN buvo patvirtinti 192 etatai, iš jų užimta 175,5 etato. Taigi Kauno NTI-PN buvo nustatytas 30 pareigybių mažesnis didžiausiais leistinas pareigybių skaičius. Teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog nustačius mažesnį pareigybių skaičių, Kauno NTI-PN turės būti atliekama įstaigos struktūros pertvarka. Numatomus įstaigos struktūrinius pertvarkymus patvirtina byloje esantys įrodymai – Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-168 buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl įstaigos struktūros optimizavimo ir pareigybių skaičiaus mažinimo. Be to, numatomi atlikti pakeitimai, konkrečiai susiję su Kriminalinės žvalgybos viršininko pareigybe. Teismo vertinimu, TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 sumažinto pareigybių skaičiaus nulemti Kauno NTI-PN struktūriniai pertvarkymai laikytini objektyvia aplinkybe, pagrindžiančia pradėtos atrankos į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas atšaukimą.

Teismas pažymėjo, kad Kauno NTI-PN, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius aktus, turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t.y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog individualaus administracinio akto motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės neprivalo būti išdėstytos viename administraciniame akte. Tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, kuri pateikiama bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą. Priimant individualų administracinį aktą pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008). Tokiais atvejais dokumentas, kuriame išdėstytas faktinis individualaus administracinio akto pagrindas, aplinkybių vertinimas ir motyvacija, teisme negali būti ginčijamas, tačiau teismo vertinamas kaip neatsiejama individualaus administracinio akto dalis.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170buvo priimtas remiantis Kauno NTI-PN Personalo skyriaus viršininko 2015 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 24-3224, kuris laikytinas neatsiejama šio Įsakymo dalimi. Tarnybiniame pranešime suformuluotas siūlymas atšaukti atranką į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, tarnybinis pranešimas pagrįstas teisės normomis, jame nurodyti siūlymo motyvai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad skundžiamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Kauno NTI-PN 2015 m. liepos 15 d. rašte Nr. 9-3389, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie atrankos į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas atšaukimą, yra aiškiai nurodytos šio atšaukimo priežastys, t. y. jog vadovaujantis TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 bus atliekamas įstaigos struktūros pertvarkymas bei pareigybių skaičiaus mažinimas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170 priimtas siekiant užkirsti kelią pareiškėjai dalyvauti atrankoje, todėl šie pareiškėjos argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas nusprendė, kad Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėja L. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti (II t., b. l. 64–67).

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-188 nėra imperatyvaus pobūdžio teisės aktas, nurodantis, kad pataisos įstaigose turi būti atliekamas struktūros pertvarkymas. Tai yra bendroji teisės norma, nustatanti didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 8.16 punktu, Statuto 6 straipsniu, atliekant Kauno NTI-PN pertvarkymą nepakanka TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr.1R-188, o yra būtini specialūs teisės aktai, kuriais remiantis atliekamas įstaigos pertvarkymas. Personalo skyriaus 2015 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-3224, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra priimtas pažeidžiant procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Be to, apeliantė akcentuoja, kad Kauno NTI-PN viršininkas 2015 m. rugsėjo 17 d. pasiūlė Kalėjimų departamentui pakeisti Kauno NTI-PN statutinių valstybės tarnautojų sąrašą, t.y. panaikinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę (A lygis. 14 kategorija) ir įvesti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę žemesnės kategorijos (A lygis, 13 kategorija). Šis pasiūlymas buvo pateiktas pareiškėjai apskundus Kauno NTI-PN 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1-170. Apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad atsakovas bandė išvengti atsakomybės.Kalėjimų departamentas 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr.1S-3640 nepritarė minėtam Kauno NTI-PN projektui nepritarė ir siūlė pakeitimus daryti kompleksiškai rengiant naują įstaigos struktūrą.

Atsakovas Kauno NTI-PN atsiliepime nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti (b. l. 73–75).

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 1-170 yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.Priimdamas šį įsakymą Kauno NTI-PN direktorius nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (teisės aktuose nėra numatytas draudimas nutraukti atrankos procedūrą) ir esant objektyvioms aplinkybėms turėjo teisę priimti pareiškėjos skundžiamą administracinį aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1-170 atšaukti Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1-148 paskelbtą atranką į Kauno NTI-PN į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę (A lygis, 14 kategorija).

Pirmosios instancijos teismas skundo netenkino. Teismas šį administracinį aktą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, jog Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1-170 atšaukti atranką priėmimą lėmė objektyvi aplinkybė - TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 patvirtinus didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių skaičiaus sąrašą, buvo nustatytas mažesnis pareigybių skaičius (162 vietoj buvusių 192, iš jų 2015 m. liepos 31 d. užimtų - 175,5).

Pabrėždama, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalykas - Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1-170 atšaukti atranką, pagrįstumas ir teisėtumas, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra aktualios tik tos aplinkybės, kurios buvo susiklostę atsakovui priimant pareiškėjos skundžiamą aktą. Apeliantės pateikta į bylą informacija, kad 2016 m. kovo 4 d. ji sužinojo, jog Kauno NTI-PN paskelbė naują atranką į Kauno NTI-PN į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę, nenagrinėtina, nes tai nauja atrankos procedūra, prasidėjusi po apeliantės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuri apeliantės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui negali būti reikšminga. Neįvykus atrankai, naujos atrankos procedūra pradedama iš naujo.

Pagal Tarnybos kalėjimų departamente statuto 9 straipsnį didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šių įstaigų poreikius (Statuto 9 straipsnio 3 dalis); Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į šių įstaigų tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus (Statuto 9 straipsnio 5 dalis); Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai (Statuto 9 straipsnio 6 dalis).

Tarnybos kalėjimų departamente statuto 10 straipsnis nustato pareigūnų atrankos į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose bendruosius reikalavimus (amžiaus, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo, asmeninių ir dalykinių savybių), taip pat specialiuosius reikalavimus dėl teisės aktų nustatytos sveikatos būklės ir bendrojo fizinio pasirengimo, kurie leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.

Tarnybos kalėjimų departamente statuto 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai į pareigas skiriami objektyviai įvertinus jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso būdu. Skyrimo į pareigūnų pareigas konkurso būdu taisykles tvirtina teisingumo ministras. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas yra Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (atsakovui priimant 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1-170 galiojo ir bylai yra aktuali TM 2015 m. vasario 27 d. įsakymo Nr.1R-59 redakcija). Šių Taisyklių II skyrius „Atranka į pataisos pareigūnų pareigas“ (3-25 punktai) reglamentuoja atrankos į pataisos pareigūnų pareigas tvarką (procedūrą).

Pagal Tarnybos organizavimo taisykles į pareigas skiriantis įstaigos vadovas atranką skelbia įsakymu (6 punktas); informacija apie paskelbtą atranką ir pareigybės, į kurias paskelbta atranka, aprašymas skelbiami įstaigos, organizuojančios atranką, interneto svetainėje (7 punktas). Taisyklės nustato pretendentų dokumentų pateikimo, įregistravimo, priėmimo, patikrinimo, ar pretendentas atitinka specialiuosius reikalavimus, procedūrą (Taisyklių 8-14 punktai). Jei nustatoma, kad pretendentas atitinka specialiuosius reikalavimus, po to paeiliui vykdomos jo sveikatos patikrinimo Medicinos centre dėl tinkamumą tarnybai ir pareigoms, į kurias paskelbta atranka, bei fizinio pasirengimo atitikties nustatytiems reikalavimas patikrinimo procedūros (Taisyklių 15-19 punktai). Dalyvauti atrankoje leidžiama tik tiems pretendentams, kurie atitinka specialiuosius, taip pat sveikatos būklės bei fizinio parengimo reikalavimus (Taisyklių 16,17,19,20 punktai). Tarnybos organizavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, kad atranka vykdoma vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Konkursų organizavimo aprašas) 60-69,71 ir 82 punktais. Minėtos Konkurso aprašo normos ( bylai aktuali Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija) reglamentuoja konkurso eigą (klausimų ir praktinių užduočių pateikimą, konkurso eigos fiksavimą, pretendentų tinkamumo vertinimą, konkurso laimėtojo nustatymą, konkurso rezultatų įforminimą ir paskelbimą). Konkursų organizavimo aprašo 24 punkte nustatyta, kad organizuojanti įstaiga konkursą motyvuotu sprendimu gali atšaukti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki konkurso pradžios, apie konkurso atšaukimą nedelsiant pranešdama pretendentams. Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse atrankos atšaukimo aspektas nesureglamentuotas. Šių Taisyklių 24 punkte nurodyta tik tai, kad neįvykus atrankai, skelbiama nauja atranka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant tarnybinius ginčus, susijusius su administracinių aktų dėl konkursų į valstybės tarnybą, pakeitimais ar panaikinimais, tokių administracinių aktų teisėtumas vertinamas kiekvienos individualios bylos faktinių aplinkybių ir tam konkrečiam atvejui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, nuosekliai pabrėžiant, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-1836/2014, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, kt.).

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisę tais klausimais, kuriais ji pagal įstatymus galima, riboja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, lygiateisiškumo ir kiti viešojo administravimo principai, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad pagal Kauno NTI-PN direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1-148 paskelbtą atranką į Kauno NTI-PN į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę, atlikus Taisyklėse nurodytas patikrinimų procedūras, pareiškėjai ir dar 3 pretendentams buvo leista dalyvauti atrankoje, tačiau Taisyklių 21 punkte numatyta atranka nebuvo vykdoma, nes Kauno NTI-PN direktorius 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-170 ją atšaukė.

Kauno NTI-PN direktorius 2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1-170 įžanginėje dalyje nurodyta, kad atranka buvo atšaukta atsižvelgiant į Kauno NTI-PN Personalo tarnybos vadovo 2015 m. liepos 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 24-3224 ir vadovaujantis Nuostatų 8.17 punktu. Pirmosios instancijos teismas šį tarnybinį pranešimą pagrįstai vertino kaip minėto administracinio akto neatsiejamą (motyvuojamąją) dalį. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu šio akto vertinimu iš esmės sutinka. Apeliantės argumentai esą Personalo skyriaus vadovo 2015 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-3224, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas Kauno NTI-PN Įsakymas Nr. 1-170,savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nepagrįsti ir todėl atmestini.Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kurie laiko požiūriu patvirtina, kad atranka į Kauno NTI-PN į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę buvo paskelbta anksčiau (2015 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr.1-148) nei TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 patvirtino didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių skaičiaus sąrašą, kuriuo Kauno NTI-PN nustatė 30 pareigybių mažesnį pareigybių skaičių (162 ) vietoj buvusių 192 (2015 m. liepos 31 d. buvo užimta 175,5). Užimtų pareigybių skaičius buvo didesnis nei TM 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-188 patvirtintas didžiausias leistinas. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Kauno NTI-PN direktorius, atsižvelgdamas į TM 2015 m. liepos 7 d.

įsakymą Nr. 1R-188, 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.1-168 sudarė darbo grupę pasiūlymams dėl įstaigos struktūros optimizavimo ir pareigybių skaičiaus mažinimo pateikti. Į šią darbo grupę buvo įtrauktas ir Kauno NTI-PN Personalo tarnybos viršininkas R. P.. Pagal Taisykles atrankos procedūrą iki konkurso (Taisyklių 21 punktas) administruoja įstaigos, kuri paskelbė atranką, Personalo tarnyba. Esant minėtoms aplinkybėms, kai paskelbus atranką, paaiškėjo, jog kompetentinga institucija sumažino didžiausią leistiną Kauno NTI-PN valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių skaičių, o Kauno NTI-PN vadovas sudarė darbo grupę pasiūlymams dėl įstaigos struktūros optimizavimo ir pareigybių skaičiaus mažinimo pateikti, Kauno NTI-PN Personalo tarnybos viršininko R.

P. 2015 m. liepos 10 d. tarnybinis pranešimas įstaigos vadovui motyvuotai pasiūlant atšaukti 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1-148 paskelbtą atranką į Kauno NTI-PN į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę, atitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo viešojo administravimo principus. Kauno NTI-PN direktoriaus pavaduotojas, pritardamas pasiūlymui, priėmė 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1-170 atšaukti atranką, kuris iš esmės atitinka minėtus viešojo administravimo principus ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad Kauno NTI-PN 2015 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 1-170 atšaukti atranką į Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybę sukėlė vienodas teisines pasekmes visiems pretendentams, kuriems buvo leista dalyvauti atrankoje. Šis administracinis aktas pareiškėjai neužkirto kelio pretenduoti dalyvauti bet kurioje Kauno NTI-PN paskelbtoje atrankoje.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas