2020-09-16 Nr. AB-17216-3-61-3-01786-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-578-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti: 1) 2020 m. gegužės 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E); 2) 2020 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277). Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. draudimą įgyvendinti projektą – parduoti įsiterpusį žemės sklypą, pertvarkyti žemės sklypus, nustatyti jų kadastro duomenis.

Pareiškėja nurodė, jog atsakovas pateikė į bylą 2020 liepos 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 0,0352 ha žemės sklypą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). ir 2020 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto derinimo“ Nr. 48SD-9409-(14.48.104.), kas patvirtina ketinimą perleisti ginčo žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes bus perleistas pats ginčo objektas žemės sklypas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo tarp greta esančių žemės sklypų savininkų, t. y. pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. R., dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir privatizavimo. M. R. 2015 metais leista pradėti įgyvendinti nurodytas procedūras, rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Pareiškėja inicijavo administracinį ginčą dėl to, kad jai nebuvo leista rengti projektą pagal pateiktą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 2020 vasario 17 d. prašymą. Pareiškėja manė, kad atsakovai nuslėpė nuo jos informaciją apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad procedūra inicijuota dar 2015 metais, visi gretimų žemės sklypų savininkai informuoti 2015 m. gegužės 14 d. raštu apie pradėtą rengti projektą ir buvo raginami teikti prašymus tapti projekto iniciatoriais ir pirkti įsiterpusį žemės plotą. Taip pat apie pradėtą rengiamą projektą buvo viešai paskelta 2015 m. birželio 29 d. pranešimu žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teikė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuriame nurodė, jog, nepritaikius prašomų draudimų, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes bus perleistas pats ginčo objektas – žemės sklypas. Teismas konstatavo, jog prašyme pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl galimai jai atsirasiančios didelės ar sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjos prašymas, kaip nurodė teismas, grindžiamas ne tais kriterijais ir pagrindais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalis.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pateikė į bylą 2020 m. liepos 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruota 0,0352 ha žemės sklypą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2020 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštą „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto derinimo“ Nr. 48SD-9409-(14.48.104.) – tai patvirtina ketinimą perleisti ginčo žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R.

Pareiškėjos nuomone, teismas privalėjo įvertinti, kad Nacionalinės žemės Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 48FPĮ-28-(14.48.123.), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, informavo pareiškėją tik apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, bet ne apie pradėtą rengti 2015 metais projektą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl reikalavimo priemonių taikymo šioje byloje atmesti.

Pažymi, kad pirkimo pardavimo veiksmai ir procedūros su M. R. prasidėjo iki šios administracinės bylos iškėlimo, ginčo sklypas nebuvo areštuotas (kitaip suvaržytas) ar apskritai teisinio ginčo objektas (pareiškėja subjektyviai ginčijo atsakovo veiksmus, administracinius aktus, bet ne nekilnojamojo turto teisinės registracijos ir buvimo kaip nekilnojamo turto objekto). Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti prasidėjusių pirkimo-pardavimo procedūrų, ko pasėkoje, šiuo metu ginčo žemės sklypo teisėta savininkė yra M. R.. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėja buvo informuota apie projekto rengimą tinkamai registruotu laišku. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos Nr. ZSFPŽ-5277) yra patalpintas G. J. adresuotas „Registruotas laiškas žemės naudotojui (ir kitam suinteresuotam asmeniui) apie pradedamą rengti projektą ir galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (reg. Nr. SFP-684-(14.42.36)), kuriame buvo informuojama apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Zujunų sen., Buivydiškių k., (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio numatomas tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, bei galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą parduoti įsiterpusį žemės sklypą, pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo, nes pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl galimai jai atsirandančios didelės ar sunkiai atsitaisomos žalos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 48SV-197-(14.48.54) pasirašyta ir notaro patvirtinta 2020 m. liepos 30 d., t. y. iki pirmosios instancijos teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-3715-281/2020 priėmimo. Taigi, šiuo metu ginčo sklypo savininkė yra M. R., todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju tampa nebetikslinga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios yra žinomos. Prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-757/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nesukels teisinių pasekmių, todėl negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė