e147306f-d9c4-4d1f-aef2-46c09cc27bf6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-546-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00241-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 2.6.10.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3409-781/2017 pagal minėto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – V.

G. ir R. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ paskolos sutarties Nr. VTK-1166 tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir J. G. nutraukimÄ neteisėtu ab initio (nuo sudarymo momento) ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdyti Å¡iÄ sutartį, taip pat pripažinti neteisėtu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nutraukti neteisėtus veiksmus, sumažinti ieÅ¡kovo prievolę patirtų 22 842,53 Eur nuostolių dydžiu, o nesant galimybės taikyti Å¡io teisių gynimo bÅ«do, priteisti iÅ¡ atsakovės 22 842,53 Eur žalos atlyginimÄ , atnaujinti praleistÄ terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti, nustatytÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, jeigu teismas laikytų, kad terminas yra praleistas bei pakeisti nesÄ Å¾iningÄ paskolos sutarties punktÄ dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio ir sumažinti delspinigius iki 0,02 proc.

2. IeÅ¡kovas nurodė, jog ginčo sutartį sudarė siekdamas padėti sÅ«nui R. G., kuris buvo skolingas atsakovei, todėl sudaryta paskolos sutartis turi bÅ«ti laikoma vartojimo sutartimi, o ieÅ¡kovas silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi. Paskolos sutartis buvo nutraukta nesÄ Å¾iningai, neproporcingai, pažeidžiant įstatymų normas ir suformuotÄ teismų praktikÄ , nes atsakovė nesidomėjo ieÅ¡kovo sunkia finansine padėtimi, nesielgė kaip profesionali kreditavimo paslaugų tiekėja, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, neperskaičiavo mokėjimo grafiko (nors ieÅ¡kovas prašė).

IeÅ¡kovas iÅ¡ dalies dėl atsakovės kaltės negalėjo tinkamai vykdyti prievolės, nes jeigu atsakovė bÅ«tų įvertinusi ieÅ¡kovo kreditingumÄ tinkamai, tokios paskolos nebÅ«tų suteikusi, todėl paskolos likutis turėtų bÅ«ti mažinamas ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl kreditorės kaltės suma remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o jeigu teismas netaikytų minėtos nuostatos, tai nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė netinkamu ieÅ¡kovo mokumo įvertinimu, o dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovui padaryta žala lygi ieÅ¡kovui priskaičiuotų palÅ«kanų pagal sutartį dydžiui, t. y. 22 842,53 Eur. Be to, paskolos sutartyje nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ yra neprotingai didelis, todėl turi bÅ«ti sumažintas iki 0,02 proc., o atsakovė turi bÅ«ti įpareigota perskaičiuoti priskaičiuotus delspinigius. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė 3.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakingo skolinimo principo pažeidimo bei civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo nurodė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl paskolos suteikimo, nurodė savo turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas (savo ir sutuoktinės, kurios sudarė 2 700 Lt), turimÄ turtÄ , o atsakovė, prieÅ¡ suteikdama paskolÄ , atliko ieÅ¡kovo mokumo įvertinimÄ , ir nustačiusi, jog ieÅ¡kovas turės galimybę vykdyti įsipareigojimus, suteikė paskolÄ .

Ieškovo gaunamos pajamos neviršijo planuojamų mokėti įmokų pagal ginčo paskolos sutartį, todėl rizika dėl prisiimamų įsipareigojimų tinkamo vykdymo teko paskolos gavėjui. Be to, ieškovui pradėjus nemokėti/vėluoti mokėti įmokas, atsakovė pakartotinai vertino ieškovo turtinę būklę ir reikalavo ieškovo pateikti dokumentus apie jo finansinę būklę, tačiau nagrinėjamu atveju būtent ieškovas nebendradarbiavo su atsakove ir nurodytos informacijos nepateikė.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo (tiek pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , tiek bendrais civilinės atsakomybės pagrindais) yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstÄ , nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų).

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi minėtÄ apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kovo J. G. reikalavimus pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo J. G. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, nutraukimÄ neteisėtu ir įpareigoti atsakovę BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdyti Å¡iÄ sutartį, paliko nepakeistÄ ; nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kovo J.

G. reikalavimus pakeisti nesÄ Å¾iningÄ paskolos sutarties sÄ lygÄ dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio, panaikino ir dėl Å¡ios bylos dalies priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo J. G. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, sÄ lygÄ dėl 0,2 proc. delspinigių pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; kitÄ Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. Kasacinis teismas konstatavo, jog 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties sÄ lyga dėl 0,2 proc. delspinigių yra nesÄ Å¾ininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento, todėl apskaičiuotų ir ieÅ¡kovo sumokėtų delspinigių suma priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės, o apskaičiuotų ir ieÅ¡kovo nesumokėtų delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimas naikintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į tai, jog apskaičiuotų ir ieÅ¡kovo sumokėtų atsakovei delspinigių dydžio nustatymas yra fakto klausimas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismÄ apskaičiuoti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinų delspinigių dydį, taip pat apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾ino spręsti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, reikalavimams pareikÅ¡ti, jeigu Å¡is terminas yra praleistas.

8. GrÄ Å¾indamas bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakingo skolinimo principo įgyvendinimu bei jo pažeidimu, nenustatė fakto, kokio dydžio buvo vidutinės įmokos ir ar jos nepažeidė Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 03-175 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) 16 punkte numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui perduota nagrinėti bylos dalis dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo.

9. BylÄ pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų, kolegija nekartoja apeliacinio skundo argumentų, nesusijusių su pakartotinio bylos nagrinėjimo ribomis, t. y. nesusijusių su Å¡ioje byloje sprendžiamais klausimais dėl priteistinų delspinigių dydžio bei civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pažeidus atsakingo skolinimo principÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas J. G. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 10.1. Kredito įstaiga nesilaikė sÄ Å¾iningo ir atsakingo skolinimo principų, pasinaudojusi sunkia apelianto finansine padėtimi bei žinių trÅ«kumu privertė jį neprotingomis sÄ lygomis sudaryti paskolos sutartį. 10.2. Atsakovė prieÅ¡ iÅ¡duodama paskolÄ nevertino apelianto kreditingumo, neatsižvelgė nei į jo amžių, nei į gaunamas pajamas. Atsakingo skolinimo principas buvo akivaizdžiai pažeistas, kadangi apelianto tvarios mėnesio pajamos sudarė 2 541 Lt, o vieno mėnesio paskolos su palÅ«kanomis įmoka siekė 2 133,37 Lt. 10.3.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog paskolos suteikimo metu įmokos dydis neturi viršyti 40 proc. gaunamų skolininko pajamų. 10.4. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų apeliantui padaryta žala lygi priskaičiuotų palūkanų pagal paskolos sutartį dydžiui (22 842,53 Eur).

11. Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo argumentai: 11.1. Atsakovė nedarė poveikio ieÅ¡kovo apsisprendimui sudaryti paskolos sutartį. IeÅ¡kovas galėjo tiek kreiptis į kitÄ finansų įstaigÄ , tiek praÅ¡yti pakeisti nepriimtinas sutarties sÄ lygas, tačiau niekada nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. 11.2.

IeÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė tiek iki sutarties sudarymo, tiek paskolos vykdymo metu elgėsi teisėtai ir sÄ Å¾iningai bei nepažeidė atsakingo skolinimo principo. 11.3. PrieÅ¡ sudarant paskolos sutartį atsakovė atliko ieÅ¡kovo finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir nustatė, kad ji yra pakankama paskolai gauti. Be to, finansinės bÅ«klės vertinimas buvo atliktas vadovaujantis paties ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės pateiktais duomenimis. FaktÄ , kad suteikiant paskolÄ buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo amžių patvirtina pakankamai trumpas (9 metų) paskolos grÄ Å¾inimo terminas. 11.4.

IeÅ¡kovo finansinės bÅ«klės vertinimas buvo atliktas ir po paskolos sutarties sudarymo, kai ieÅ¡kovas pradėjo vėluoti mokėti įmokas. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė atsakovei visos praÅ¡omos informacijos apie savo finansinę bÅ«klę, nors tokia pareiga jam numatyta paskolos sutartyje. 11.5. Mokestis už naudojimÄ si pinigais negali bÅ«ti laikomas žala. IeÅ¡kovas neginčija fakto, jog paskolÄ gavo ir ja naudojosi, todėl palÅ«kanos buvo skaičiuojamos teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties pagrindu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 13. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai. Kasacinis teismas nurodė kokios reikÅ¡mingos bylos iÅ¡nagrinėjimui aplinkybės byloje jau yra nustatytos ir kokios turėtų bÅ«ti nustatytos bylÄ pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai byla grÄ Å¾inama siekiant, jog žemesnės instancijos teismas papildomai aiÅ¡kintųsi, iÅ¡nagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grÄ Å¾inimo, arba jei, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus, yra teisinis pagrindas ir bÅ«tinumas keisti ankstesnę teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).

14. BylÄ nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo J. G. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, sÄ lyga dėl 0,2 proc. delspinigių yra nesÄ Å¾ininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Kadangi apskaičiuotų ir ieÅ¡kovo sumokėtų atsakovei delspinigių dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kasacinis teismas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismÄ apskaičiuoti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinų delspinigių dydį, taip pat apeliacinės instancijos teismui perdavė spręsti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, reikalavimams pareikÅ¡ti, jeigu Å¡is terminas yra praleistas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismui perduota nagrinėti bylos dalis dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo. Dėl civilinės atsakomybės taikymo 15. Atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai, buvo grindžiama atsakovo netinkamai įvertintu mokumu paskolos sutarties sudarymo metu, teigiant, jog atsakovas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo tvarių pajamų ir įsipareigojimų santykį, taip pat neįvertino ieÅ¡kovo senyvo amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pripažino, jog tarp ginčo Å¡alių 2012 m. gegužės 24 d. sudaryta paskolos sutartis turi bÅ«ti kvalifikuojama vartojimo refinansavimo paskolos sutartimi.

Kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatytų, koks buvo vidutinės įmokos pagal Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 03-175 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) (toliau – ir Nuostatai) 16 punktÄ dydis, taip pat spręstų ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakingo skolinimo principas, pagal kurį finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir, prieÅ¡ suteikdamas kreditÄ , turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditÄ , turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grÄ Å¾inti kreditÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

17. Pagal Nuostatų 6 punktÄ atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito įstaigų skolinimo veiklos plėtra, kai teikiant kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti kredito gavėjo mokumÄ ir užkertančių galimybę prisiimti pernelyg didelę kredito rizikÄ . Nuostatų 7 punkte įtvirtinta, jog Atsakingasis skolinimas remiasi Å¡iomis nuostatomis:

1) kredito įstaigos, prieÅ¡ priimdamos sprendimÄ suteikti kreditÄ , visokeriopai įvertina kredito gavėjo gebėjimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas. Taip siekiama iÅ¡vengti suteiktų kreditų negrÄ Å¾inimo, jų grÄ Å¾inimo nesilaikant sutartinių įsipareigojimų arba jų priverstinio grÄ Å¾inimo, panaudojant kredito gavėjo įkeistÄ turtÄ ;

2) vertinami visi objektyviai numanomi reikÅ¡mingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktÄ ir kredito įstaigai prieinamÄ informacijÄ , galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas.

18. BÅ«tent kredito gavėjo tvarių pajamų netinkamu vertinimu yra grindžiamas apelianto reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju aktualiame Nuostatų 16 punkte reglamentuota, jog kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokų sumÄ iÅ¡ kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų Å«kio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis, iÅ¡skyrus 17 punkte nurodytÄ iÅ¡imtį.

Pagal Nuostatų 17 punktÄ didesnis nei 16 punkte nustatytas dydis gali bÅ«ti taikomas laikinai (protingÄ terminÄ ), kai kredito gavėjui suteikiamas kreditas, skirtas kitam bÅ«stui įsigyti, kurį įsigydamas kredito gavėjas siekia pakeisti gyvenimo sÄ lygas. Tokiu atveju kredito įstaiga privalo įsitikinti, kad iki kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimo pradžios klientas įvykdys įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas kredito sutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Nuostatų 17 punkte nurodyta iÅ¡imtis netaikoma.

19. Pagal Nuostatų 18 punktÄ priimant sprendimÄ dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip pusės metų tvarių pajamų istorijos vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. Kredito įstaiga, apskaičiuodama kredito grÄ Å¾inimo įmokÄ , vertina jai žinomas ir (arba) galimas žinoti kredito gavėjo iÅ¡laidas, susijusias ne tik su kredito grÄ Å¾inimu, bet ir su kitais kredito gavėjo turimais įsipareigojimais (finansine iÅ¡perkamÄ ja nuoma, kredito kortelės limito grÄ Å¾inimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias po kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokos sumokėjimo.

Kredito įstaigos sprendimas suteikti kreditÄ grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grÄ Å¾inti kreditÄ ilguoju (kredito grÄ Å¾inimo trukmės) laikotarpiu vertinimu. Kredito įstaigos kreditų iÅ¡davimo politika turi remtis prielaida, kad kreditas grÄ Å¾inamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grÄ Å¾inimo iÅ¡ įkeisto turto arba jo vertės pokyčių (Nuostatų 20 punktas). PrieÅ¡ sudarydama kredito sutartį, kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumÄ , remdamasi iÅ¡ kredito gavėjo gauta informacija, ir atlieka patikrinimÄ mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse.

Vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims (Nuostatų 21 punktas).

20. Sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų vertinimo, svarbu atkreipti dėmesį, jog civilinės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti tik toks banko elgesys, kuris aiÅ¡kiai nukrypsta nuo rÅ«pestingo bankininko standartų iÅ¡duodant kreditÄ , atsisakant jį iÅ¡duoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimÄ , teikiant informacijÄ , naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumÄ , bet nesitikėdamas, kad paskola bus grÄ Å¾inta, jis atlieka neteisėtus veiksmus.

Tarp neteisėto kredito iÅ¡davimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryÅ¡ys. Be to, banko atsakomybei atsirasti bÅ«tina banko kaltė. Banko atsakomybė negali bÅ«ti taikoma už bet kurį žalÄ sukėlusį sprendimÄ dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuriÄ Ä¯gyvendindamas turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikydamasis rÅ«pestingo bankininko standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2014).

21. TokiÄ pozicijÄ pagrindžia ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-449/13 36 bei 37 punktai, kuriuose nurodyta, kad kreditoriui kaip tik suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokiÄ informacijÄ patikrinti remdamasis kitais įrodymais. IÅ¡ to matyti, kad kreditorius pirmiausia privalo kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, įvertinti, ar tokia informacija yra tinkama ir pakankama, kad bÅ«tų galima įvertinti vartotojo kreditingumÄ .

Å iuo klausimu pabrėžtina, kad tai, ar tokia informacija pakankama, gali priklausyti nuo kredito sutarties sudarymo aplinkybių, asmeninės vartotojo situacijos ar sumos, dėl kurios sudaroma tokia sutartis. Tokį vertinimÄ galima atlikti remiantis vartotojo finansinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, tačiau neatmestina, kad kreditorius gali atsižvelgti į iÅ¡ anksto žinomÄ galimÄ gauti informacijÄ apie į paskolÄ pretenduojančio asmens finansinę padėtį. Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiÅ¡kimai savaime negali bÅ«ti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai.

22. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje kredito įstaiga nesilaikė sÄ Å¾iningo ir atsakingo skolinimo principų, o pasinaudodama jo sunkia finansine padėtimi, privertė sudaryti paskolos sutartį neprotingomis sÄ lygomis, todėl privalo atlyginti žalÄ , lygiÄ paskaičiuotoms palÅ«kanoms pagal ginčo sutartį. Apelianto nuomone, jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi jai tenkančias pareigas, t. y. tinkamai įvertinusi apelianto (ieÅ¡kovo) kreditingumÄ , nebÅ«tų suteikusi paskolos, o apeliantas tokiu atveju nebÅ«tų patyręs nuostolių.

Apelianto teigimu, atsakovė nevertino jo kreditingumo, neatsižvelgė į gaunamas pajamas bei amžių, tvarių mėnesio pajamų bei paskolos su palÅ«kanomis mėnesio įmokos santykį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kredito įstaigai mokamos įmokos dydis negali virÅ¡yti 40 proc. gaunamų asmens pajamų. BylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus vertina remdamasi jau aptartais Nuostatų bei teismų praktikos suformuluotais kriterijais.

23. Paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikas buvo nustatytas Å¡alių sudarytos sutarties 1 priede. Priede nustatyta, jog paskolos grÄ Å¾inimas pradedamas 2012 m. gruodžio 20 d., visÄ paskolos sutarties laikotarpį mokama vienoda paskolos (kapitalo) grÄ Å¾inimo įmoka – 1 298,08 Lt (iÅ¡skyrus paskutinį mėnesį 2021 m. liepos 20 d. – 1 297,76 Lt). Sudarius paskolos sutartį pirmuosius Å¡eÅ¡is mėnesius buvo numatyta mokėti tik palÅ«kanas, kurios svyravo nuo 1 198,36 Lt iki 1 375,89 Lt.

Didžiausia paskolos ir palÅ«kanų įmoka buvo numatyta 2013 m. sausio 20 d. – 2 660,74 Lt, vėliau Å¡ios įmokos nuolat mažėjo, pvz., paskutiniais paskolos grÄ Å¾inimo metais (2021 m.) Å¡ios įmokos svyravo nuo 1 390,68 Lt iki 1 310,56 Lt. Vertinant apelianto galimybes vykdyti aptartus paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimus, teisėjų kolegija vertina apelianto atsakovui pateiktus duomenis prieÅ¡ sudarant paskolos sutartį apie paskolos gavėjo pajamas. 2012 m. gegužės 21 d. praÅ¡yme suteikti paskolÄ ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie savo ir sutuoktinės darbovietes, gaunamas pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pagal apelianto pateiktus duomenis tuo metu jo namų Å«kio pajamos sudarė – 4 050 Lt. Nurodyta ir paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeičiamo buto rinkos vertė – 250 000 Lt. PrieÅ¡ suteikiant paskolÄ , 2012 m. gegužės 23 d. atlikus finansinės skolininko (apelianto) bÅ«klės įvertinimÄ , skolininko (apelianto) finansinė bÅ«klė įvertinta 1,14 balo, t. y. kaip labai gera. Paskolos suteikimo metu vertinant visų įsipareigojimų ir pajamų santykį jis sudarė apie 29 proc. pirmuosius Å¡eÅ¡is mėnesius po paskolos sutarties sudarymo (kai buvo mokamos tik palÅ«kanos) ir apie 52 proc. vėlesniu laikotarpiu (skaičiuojant vidutinę 2 133,37 Lt kasmėnesinę įmokÄ ).

Apeliantui pradėjus vėluoti mokėti paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo įmokas, atsakovė 2013 m. lapkričio 18 d. atliko pakartotinį skolininko (apelianto) bÅ«klės vertinimÄ , kuriame, iÅ¡ esmės remdamasi tapačiais duomenimis, nustatė, jog skolininko įsipareigojimų lygis (visų įsipareigojimų ir pajamų santykis) sudaro 29 proc., t. y. nevirÅ¡ija 40 proc., o jo finansinis pajėgumas pakankamas įsipareigojimams vykdyti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog į tokį vertinimÄ nepagrįstai įtrauktos ir tvarios nereguliarios pajamos (pagrįstos dokumentais) – nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, kurios sudarė 4 167 Lt.

Atmetus šias pajamas apelianto namų ūkio pajamas tuo metu sudarė 4 463 Lt pajamos. Tuo metu preliminari mėnesinė įmoka buvo nurodyta – 2 133,37 Lt. Tokiu būdu apskaičiuotas įsipareigojimų ir pajamų santykis buvo 51 proc.

24. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iki paskolos sutarties sudarymo kredito įstaiga vertino apelianto (ieÅ¡kovo) mokumÄ pagal tokius surinktus/pateiktus duomenis: Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymÄ apie J. G. 2011-2012 m. gautas pajamas; Creditinfo informacija apie darbdavius (J. G. ir V. G.), jų patikimumÄ ; Nekilnojamojo turto registro duomenis; Creditinfo informacija apie J. G. ir V. G. nepadengtas skolas. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip kredito įstaiga vertino ilgalaikį apelianto pajamų tvarumÄ (Nuostatų 18 punktas), galimÄ pajamų kaitÄ ateityje (Nuostatų 21 punktas). Nors iÅ¡ paskolos sutarties termino (9 metai) gali bÅ«ti sprendžiama, jog buvo įvertintas ir paskolos gavėjo amžius, tačiau neaiÅ¡ku kaip Å¡i aplinkybė vertinta pajamų tvarumo aspektu, nes akivaizdu, jog apelianto pajamos dėl tokios aplinkybės žymiai sumažėjo.

25. Civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246-6.249 straipsniai). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimÄ .

26. CK 6.886 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugÄ , privalo užtikrinti tinkamÄ atsakingo skolinimo principo įgyvendinimÄ . Finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 24-25 punktai), sprendžia, jog sudarant paskolos sutartį buvo nesilaikyta atsakingo skolinimo principo.

Teisėjų kolegijos nuomone, sudarant paskolos sutartį nebuvo tinkamai įvertintas vartotojo kreditingumas, t. y. nebuvo tinkamai nustatytos tvarios vartotojo pajamos, netinkamai įvertintas prisiimamų įsipareigojimų ir pajamų santykis, nebuvo vertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas (ypač atsižvelgiant į apelianto amžių ir jo galimÄ Ä¯takÄ gaunamoms pajamoms), neįvertinta galima pajamų kaita ateityje. Tai sudaro pagrindÄ taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Tačiau kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika, o Nuostatai skirti ne tik kredito įstaigų elgesiui, bet ir jų klientams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Nuostatais siekiama ne tik skatinti atsakingÄ kredito įstaigų skolinimo praktikÄ , apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naÅ¡tos ir ugdyti atsakingo skolinimo principus, bet ir skatinti klientus atidžiau vertinti prisiimamus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir savo galimybes juos vykdyti.

27. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, jog apeliantas, prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus, ir pats pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Apeliantas yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , paskolos sudarymo metu neabejotinai galėjo suvokti tiek praÅ¡ytos suteikti paskolos sumos dydį, tiek prisiimamus finansinius įsipareigojimus, jų apimtį bei vykdymo trukmę, taip pat gaunamų pajamų ir prievolių kredito įstaigai vykdymo apimtį. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė (kredito įstaiga) bÅ«tų apeliantÄ vertusi pasiraÅ¡yti ginčo sutartį, joje numatytomis sÄ lygomis. Sudarydamas refinansavimo sutartį apeliantas siekė iÅ¡spręsti Å¡eimos (suprantant jÄ plačiÄ ja prasme) skolinių įsipareigojimų situacijÄ . Tokie apelianto veiksmai vertintini kaip rizikos prisiėmimas CK 6.253 straipsnio 5 dalies prasme.

28. Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

29. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių rizikÄ .

Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalÄ asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo pareigos jÄ atlyginti nukentėjusiam, jeigu Å¡is veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ , atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai).

Teisėjų kolegija įvertinusi tiek atsakovės atliktus veiksmus, suteikiant ieÅ¡kovui paskolÄ , tiek apelianto (ieÅ¡kovo) rizikos prisiėmimÄ siekiant ir gaunant paskolÄ iÅ¡ atsakovės, sprendžia, jog jie abu vienodai kalti dėl žalos (nuostolių) atsiradimo.

30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

31. Apeliantas teigia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantui padaryta žala yra lygi 78 870,69 Lt (22 842,53 Eur) sumai arba apeliantui priskaičiuotų palÅ«kanų pagal paskolos sutartį dydžiui. Su tokiu vertinimu teismas sutinka tik iÅ¡ dalies. Kaip nustatyta byloje, sutartis buvo sudaryta siekiant padėti sÅ«nui, t. y. refinansuoti jo paskolÄ , kuri buvo paimta analogiÅ¡komis sÄ lygomis (mokant 12 proc. palÅ«kanas), tačiau nustatytu terminu negrÄ Å¾inta. Procesiniuose dokumentuose apeliantas taip pat pripažino, jog bÅ«tų siekęs gauti paskolÄ kitose finansų įstaigose. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktų veiksmų pobÅ«dį, jų galimÄ Ä¯takÄ apelianto apsisprendimui dėl paskolos gavimo, paties apelianto prisiimtÄ rizikÄ , sprendžia, jog Å¡iuo atveju teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo pricipus atitinkantis žalos atlyginimas yra lygus pusei praÅ¡omos priteisti žalos sumos, t. y. 39 435,35 Lt (11 421,26 Eur).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Byloje nustatyta, jog atsakovė netinkamai įgyvendinimo pareigÄ laikytis atsakingo skolinimo principų, dėl ko netinkamai įvertino apelianto mokumÄ , o tai lėmė apelianto patirtÄ Å¾alÄ (palÅ«kanų forma).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas paties ieÅ¡kovo suformuluotu ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, nevertina ir plačiau nepasisako dėl raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, pateiktuose 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai nagrinėjant bylÄ , nurodytų aplinkybių, susijusių su pripažinimu, jog atsakovės vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas dalyje dėl ieÅ¡kovo sumokėto 6255,79 Eur pajinio įnaÅ¡o, yra neteisėtas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje reikalavimas dėl pajaus įskaitymo į apelianto (ieÅ¡kovo) atsakovei mokėtinas sumas nebuvo pareikÅ¡tas.

Tai, kad pajinio įnaÅ¡o įneÅ¡imo aplinkybės buvo siekiam pagrįsti kitus ieÅ¡kovo reikalavimus, nesudaro pagrindo tokį reikalavimÄ , tiksliai suformuluotÄ tik raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tenkinti. Pagal paskolos sutarties 5.10 punktÄ paskolos davėjas pajinį įnaÅ¡Ä turi teisę panaudoti paskolos grÄ Å¾inimui, apeliantui (ieÅ¡kovui) sutarties 9.2 punktas suteikia teisę modifikuoti sutartyje nustatyta tvarka pajinio įnaÅ¡o dydį. Duomenų, jog tokiomis teisėmis sutarties Å¡alys bÅ«tų pasinaudojusios, byloje nėra.

PraÅ¡yme vartojimo paskolai gauti apeliantas nepažymėjo kokia galimybe dėl dalies praÅ¡ymo pajus grÄ Å¾inimui nori pasinaudoti taip pat nepažymėjo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas <...>. Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti faktais, kuriais ieÅ¡kovas nesirėmė teikdamas reikalavimÄ , ir iÅ¡plėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieÅ¡kovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

Be to, teismo nuomone, galimybė panaudoti pajinį įnaÅ¡Ä paskolos grÄ Å¾inimui Å¡iuo metu yra ribota ir dėl atsakovės teisinio statuso ypatumų ‑ jai iÅ¡kelta bankroto byla ir visi reikalavimai, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiÅ¡kumÄ gali bÅ«ti vykdomi tik Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

34. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo keliamas Å¡alių nustatytos palÅ«kanų normos teisėtumo klausimas, t. y. nekvestionuota ieÅ¡kovo prievolės atsiskaityti už naudojimÄ si svetimais pinigais apimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalimos situacijos, kai už naudojimÄ si pinigais nemokamos pelno palÅ«kanos, nebent Å¡alys susitartų kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 11 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi apeliantui (ieÅ¡kovui) pasirinkus tokį teisių gynimo bÅ«dÄ (žalos atlyginimÄ ), teismui jį tenkinus (50 procentų apimtimi), jis ir toliau yra saistomas pareigos mokėti sutartyje numatytas palÅ«kanas, nepatenkančias į žalos atlyginimÄ sudarantį laikotarpį, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su atsakove. Dėl delspinigių 35. Minėta, kasacinis teismas Å¡ioje byloje pripažino, jog kredito sutarties sÄ lyga dėl delspinigių mokėjimo, vėluojant mokėti mėnesines įmokas kredito įstaigai yra negaliojanti ab initio, todėl įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismÄ apskaičiuoti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinų delspinigių dydį, taip pat apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾ino spręsti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, reikalavimams pareikÅ¡ti, jeigu Å¡is terminas yra praleistas.

36. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog iki Å¡iol ieÅ¡kovas nėra visiÅ¡kai atsiskaitęs su kredito įstaiga, t. y. nėra sumokėjęs nei visų palÅ«kanų, nei pagrindinės skolos sumos. Taigi, susiklosčiusi faktinė situacija suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo mokėtos, o atsakovės priskaičiuotiems delspinigiams padengti naudotos sumos, priklauso atsakovei (pagrindinei skolai ar palÅ«kanoms dengti). Tačiau kasaciniam teismui sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių pripažinus negaliojančia, laikytina, jog delspinigiams ieÅ¡kovo sumokėta suma, buvo paskirstyta pažeidžiant įmokų mokėjimo tvarkÄ .

CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkÄ ir sutarties Å¡alių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Å io straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolÄ , jeigu Å¡alys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Å¡alių sudarytos paskolos sutarties 20 punkte įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka. Pagal šį sutarties punktÄ Ä¯mokos, Unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti Unijos turėtoms iÅ¡laidoms, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu. AntrÄ ja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti, TrečiÄ ja eile įmokos skiriamos palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ . KetvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių mokėjimo pripažinus negaliojančia, byloje turėtų bÅ«ti taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis). Pagal atsakovės pateiktÄ delspinigių paskaičiavimÄ visa pagal sutartį priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 4 550,40 Eur.

38. CK 6.145 straipsnis apibrėžia restitucijos taikymo pagrindus. Å io straipsnio pirmoji dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

39. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtÄ ir todėl negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grÄ Å¾inti sandorio Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo. Restitucija gali bÅ«ti nevykdoma, jeigu nustatyta, kad negaliojantis sandoris nebuvo įvykdytas. Jeigu negaliojantis sandoris buvo įvykdytas, Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirmykÅ¡tę padėtį teismo sprendimu reiÅ¡kia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra iÅ¡dėstoma, kas vienai Å¡aliai priteisiama iÅ¡ kitos Å¡alies pagal negaliojančio ir įvykdyto sandorio sÄ lygas.

Priteisimas gali bÅ«ti perduotų daiktų, pinigų ar kitokio turto grÄ Å¾inimas, sandorio ar prievolių negaliojimo panaikinimas, reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ar kitų turtinių teisių atkÅ«rimas ir kita, atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu sandoriu buvo perduota vienos Å¡alies kitai Å¡aliai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tačiau ir Å¡iuo atveju restitucija pasižymi tam tikra specifika. Atsakovei, kuriai tenka pareiga, grÄ Å¾inti 4 550,40 Eur apelianto sumokėtų delspinigių sumÄ , iÅ¡kelta bankroto byla.

Skolininkei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ visi reikalavimai jos atžvilgiu įgyvendinami Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas – pripažinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ neteisėtu, negali tapti pagrindu nepaisyti specialios tokių reikalavimų tenkinimo tvarkos bankroto procese. Akivaizdu, jog toks draudimas buvo žinomas ir ieÅ¡kovui, kadangi pats ieÅ¡kovas suformulavo alternatyvų reikalavimÄ â€“ priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. Dėl procesinės bylos baigties 40.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal kasacinio teismo nutartimi apibrėžtas nagrinėjimo ribas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kurioje spręstas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 11 421,26 Eur žalos atlyginimÄ . Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kredito sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių mokėjimo, vėluojant mokėti mėnesines įmokas kredito įstaigai, pripažinus negaliojančia ab initio, Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡sprendžia restitucijos klausimÄ dėl ieÅ¡kovo sumokėtų delspinigių ir 4 550,40 Eur priteisia iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegijos nuomone, prievolė atsakovei mokėti žalos atlyginimÄ bei restitucijos pagrindu grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtų delspinigių sumÄ , nustatoma tik Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl negalima laikyti, jog yra praleistas Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtintas terminas kreditoriniams reikalavimas pareikÅ¡ti, dėl ko teismas plačiau dėl tokio ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

42. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų keturių reikalavimų (teismas reikalavimo atnaujinti praleistÄ terminÄ kreditoriniams reikalavimas bankroto byloje pareikÅ¡ti nelaiko savarankiÅ¡ku materialiniu teisiniu reikalavimu) pilna apimtimi patenkintas reikalavimas, susijęs su delspinigių skaičiavimu, bei iÅ¡ dalies (50 procentų tenkintas) reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apeliantas įgijo teisę į 37,5 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

43. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, apeliacinės instancijos teisme 1 064,80 Eur ir 1 161,60 Eur kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai advokato pagalbai apmokėti atitinka civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, jo sudėtingumÄ , taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausÄ , Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, bylos pakartotinį nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, neprieÅ¡tarauja Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimaliems dydžiams. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisiama 1243,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (3 315,40 Eur * 37,5 proc.).

44. Atsakovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 467,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kasacinės instancijos teisme – 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 048,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 677,50 Eur * 62,5 proc.).

45. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ atsakovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti atlygintos iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų, teismas atlieka prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje. Darant prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ apeliantei iÅ¡ atsakovės priteisiama 194,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1243, 28 – 1 048,44 Eur), kurios taip pat atlygintinos iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria spręstas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pakeisti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, priteisti 11 421,26 (vienuolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ Eur dvideÅ¡imt vienÄ Euro centÄ ) Eur žalos atlyginimo. Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę bankrutavusiÄ kredito unijÄ â€žVilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, sumokėti ieÅ¡kovui J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 550, 40 (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur keturiasdeÅ¡imt Euro centų) Eur. IeÅ¡kovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti 194,84 (Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis Eur aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Euro centus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Egidijus Žironas