e144ddd6-587c-4b01-9a72-ebc08e99c6c8 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-74-777/2017 Civilinė byla Nr. e2A-777-777/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02571-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 916,90 Eur žalos atlyginimÄ valstybės naudai, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai nustatė, kad atsakovas 2022 m. liepos 26 d. apie 00.00 val., netoli G. esančiame miÅ¡kelyje, neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu bÅ«du – trimis kilpomis. Neteisėtos medžioklės metu sugavo stirnos patinÄ .

2.2. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovui 2022 m. liepos 26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22175259476 bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 3, 7 dalis, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 050 Eur bauda su 4 vnt. kilpų konfiskavimu.

2.3. Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktu bei Å¡iuo įsakymu patvirtintos Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos (toliau - Metodika) 6.2 punktu, buvo apskaičiuota dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų laukinių gyvÅ«nų (stirnų) rÅ«Å¡ims padarytos žalos dydis, kuris sudaro 1 916,90 Eur. Metodikos 6.2 punkte nurodyta, kad už sunaikintÄ (Å¡iuo atveju sužalotÄ ) suaugusiÄ stirnÄ taikomas 1 450 Eur bazinis tarifas. 2022 m. nustatytas Laukinėms gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientas – 1,322. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas privalo atlyginti 1 916,90 Eur (1450 x 1,322 x 2) padarytÄ Å¾alÄ laukinėms gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo 958,45 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 958,45 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. IÅ¡ Administracinio nusižengimo protokolo Nr.AM-AAD-ANR_P-2907-2022 nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. Z., tai yra atsakovas, kuriam administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2022 m. liepos 26 d. neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu bÅ«du, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miÅ¡kelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patinÄ , tuo padarė žalÄ laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims, tai yra pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.1.1. papunktį. Taip pat namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas laikė kilpÄ laukiniams gyvÅ«nams gaudyti, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.4. punktÄ . Pažeidė ANK 290 straipsnio 7 dalį. A. Z. davė paaiÅ¡kinimu, jog kilpų nestatė, o jas rado eidamas pagal geležinkelį ir parsinešė namo. Atsakovas su protokolu susipažino ir jį pasirašė. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Departamentas priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (toliau tekste – nutarimas), kuriuo atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 290 straipsnio 3, 7 dalyse ir jam paskirta 1 050 Eur bauda bei paskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 1 916,90 Eur.

4.2. IÅ¡ vyriausiojo specialisto M. S. 2022 m. liepos 26 d. Tarnybinio praneÅ¡imo nustatė, kad 2022 m. liepos 26 d., 10.00 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ PraneÅ¡imų priėmimo tarnybos dėl stirnos, kuri yra pakliuvusi į brakonierių kilpÄ , netoli G.. Kartu su juo dalyvavo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas M. G.. Atvykus į įvykio vietÄ buvo pastebėtas stirnos patinas, kuris buvo kilpoje. Koja buvo kruvina, tačiau lūžių nesimatė, stirna buvo sėkmingai iÅ¡laisvinta iÅ¡ kilpos ir pabėgo į miÅ¡kÄ . Apklausus apylinkės gyventojÄ , jis nurodė, kieno galėtų bÅ«ti kilpos gyvÅ«nams gaudyti. Nuvykus pas nurodytÄ asmenį, Å«kinėse patalpose buvo rasta tokia pati kilpa, atsakovas nurodė, kad tai drabužiams džiauti viela. Prie atsakovui priklausančio vagonėlio rastos tokios pačios sumontuotos kilpos.

4.3. Iš 2022 m. liepos 26 d. Apžiūros akto Nr. (13.11)-TVR-5048, kuris surašytas dalyvaujant atsakovui, nustatė, kad apžiūrėtose ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta kilpa laukiniams gyvūnams gaudyti. Kilpa tokia pati kaip ir rastos kitame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sklype rastos trys kilpos skirtos gyvūnams gaudyti, pririštos prie medžių, iš viso rastos keturios kilpos.

4.4. IÅ¡ vietos fotonuotraukų nustatė, kad jose pažymėti keturi taÅ¡kai, kurie nurodo, atsakovui priklausančio vagonėlio vietÄ , dviejų rastų kilpų vietas teritorijoje ir kilpos vietÄ , kuria buvo sugautas stirnos patinas.

4.5. IÅ¡ pateikto anoniminio paaiÅ¡kinimo nustatė, kad prieÅ¡ kelis metus atsakovo sugyventinė siÅ«lė stirnos iÅ¡sikepti. Viena stirna buvo priklydusi pas gyventojus, bet buvo iÅ¡varyta baiminantis, kad jÄ gali papjauti palaidi Å¡unys, kaip vėliau buvo sužinota kaimynas jÄ nužudė.

4.6. IÅ¡ V. D. 2022 m. liepos 27 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad vagonėlis prie kurio buvo rastos kilpos priklauso atsakovui. Vagonėlyje V. D, nebuvo visÄ vasarÄ , apie pastatytas kilpas jis nieko nežinojo.

4.7. Iš pateiktų Departamento 2022 m. liepos 26 d. fotolentelių ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo nustatė, kad buvo rastos keturios kilpos gyvūnams gaudyti, kurios buvo paimtos.

4.8. IÅ¡ teismui pateiktos vaizdo medžiagos nustatė, kad aplinkos apsaugos pareigÅ«nai rado Å¡alia geležinkelio bėgių į kilpÄ Ä¯strigusį stirnos patinÄ . Matė kaip apsisukusi viela aplink kojÄ visiÅ¡kai nutraukusi gyvÅ«no odÄ nuo kaulo, gyvÅ«no koja kraujuota. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matė, kad iÅ¡laisvinus gyvÅ«no kojÄ ir siekiant jį paleisti to padaryti nepavyko, nes gyvÅ«no kaklas pateko į kilpÄ ir antrÄ kartÄ reikėjo gyvÅ«nÄ vaduoti iÅ¡ kilpos, nes viela buvo apsisukusi ir aplink gyvÅ«no kaklÄ .

4.9. Konstatavo, kad atsakovas 2022 m. liepos 26 d. neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu bÅ«du, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miÅ¡kelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patinÄ , kuris susižalojo, sužalotas buvo paleistas į laisvę ir tuo padarė žalÄ laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims. Atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1 punkto 58.1.1 papunktį, 58.4 punktÄ , už kÄ jam buvo pritaikyta atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Nutarimas priimtas administracinių nusižengimų byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022 2022 m. rugpjūčio 31 d.

4.10. Konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

4.11. IeÅ¡kovas apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamÄ metodikÄ (2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 6.2. punkto nuostatose numatyta, jog už sunaikintus žinduolius, Å¡iuo atveju suaugęs stirnos patinas, skaičiuojamas 1 450 Eur tarifas. IeÅ¡kovas paskaičiavo, kad žala aplinkai už atsakovo atliktus veiksmus sudaro 1 916,90 Eur.

4.12. Konstatavo, kad laukinis gyvÅ«nas buvo sužalotas, tačiau gyvÅ«nas pats nubėgo į miÅ¡kÄ . PareigÅ«nas, iÅ¡laisvinęs gyvÅ«nÄ iÅ¡ kilpos, pripažino, kad sužalojimas nėra didelis, nes kaulas nėra lūžęs. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad stirna nugaiÅ¡o. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, laukiniam gyvÅ«nui padaryto sužalojimo pobÅ«dį, konstatavo, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteisti pusę ieÅ¡kovo praÅ¡omos žalos dydžio 958,45 Eur.

4.13. Nurodė, kad patenkinus ieškinį iš dalies yra pagrindas iš atsakovo priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti valstybei turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktas. Byloje nebuvo nustatytas stirnos sužalojimo laipsnis, nes civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuris patvirtina, kad stirna buvo judrios bÅ«senos, jos sužalojimo laipsnis buvo nežymus, įvykio vietoje dalyvavę ieÅ¡kovo darbuotojai nurodė, kad sužalojimas užgis, todėl vos tik iÅ¡laisvinus stirnÄ , ji pabėgo. Todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad gamtai buvo padaryta tokia žala, kad neženklus gyvÅ«no sužalojimas bÅ«tų prilyginamas gyvÅ«no sunaikinimui. Remiantis ankščiau nurodyto teisės akto 2 punktu, kuriame yra iÅ¡skirta, kad sužalotas gyvÅ«nas gali bÅ«ti gyvas, bet jo bÅ«klė turi bÅ«ti taip pažeista, jog gyvÅ«nas turi bÅ«ti jau nejudrus, nusilpęs arba jo bÅ«klė turi bÅ«ti taip pakitusi, kad keltų grėsmę gyvÅ«no gyvybei.

6.2. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra atsakingas už kilpų statymÄ . Žemės sklypas, statiniai esantys žemės sklype jam nuosavybės teise nepriklausė, laikiname namelyje jis negyveno, namelyje gyveno kitas asmuo, V. D., kuriam be jokių paaiÅ¡kinimų nebuvo taikyta jokia atsakomybė. Atsakovas nėra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis. Mano, kad iÅ¡ filmuotos medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojas M. S. tik remdamasis savo subjektyvia nuomone padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl kilpų pastatymo yra kaltas atsakovas. Ūkiniame pastate buvo rastas tik troselis, kokių yra kiekvienam privataus gyvenamojo namo Å«kiniame pastate, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog iÅ¡ Å«kiniame pastate esančio troselio buvo padarytos kilpos žvėrims gaudyti byloje nebuvo pateikta.

6.3. Nurodė, kad teismas be pagrindo rėmėsi anoniminiu raÅ¡tu, kurį pateikė ieÅ¡kovo specialistas. Mano, kad anoniminiai raÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi įrodymais. Nurodė, kad atsakovas buvo apÅ¡meižtas, kadangi jis yra neįgalus, turi tik 30 procentų darbingumÄ , todėl negali paaiÅ¡kinti už kÄ jam buvo skirta administracinė nuobauda ir dėl kokios priežasties iÅ¡ jo yra reikalaujam žalos atlyginimo. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas neigia ne tik administracinę atsakomybę, bet ir civilinę atsakomybę ir mano, kad jokios baudos ir žalos atlyginti neturi.

6.4. Nurodė, kad atsakovas pagal savo sveikatos bÅ«klę dirba sėdimÄ darbÄ apsaugos darbuotoju, prieÅ¡ priimant į jį darbÄ pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus jis buvo patikrintas įvairiose policijos įskaitose ir jokios neigiamos ar kompromituojančios jį informacijos nerasta.

6.5. Mano, kad vadovaujantis teismų praktika faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje atsakovui nebuvo išsiųstas, atsakovui nebuvo pateikta jokia filmuota medžiaga.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto neteisėti veiksmai – tai, kad jis neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu bÅ«du, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miÅ¡kelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patinÄ , kuris susižalojo, yra nustatyti administracinio nusižengimo byloje, kurioje Departamento 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022 jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 3, 7 dalyse. Å is nutarimas yra įsiteisėjęs ir yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, kuris civilinėje byloje turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie), nes yra priimtas atitinkamos valstybės institucijos, nevirÅ¡ijant jai nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybės, nurodytos Å¡iame oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme, laikytinos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

8.2. Apeliantas byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytame įsiteisėjusiame nutarime nustatytas aplinkybes, tai yra, kad kilpa rasta miÅ¡ke, į kuriÄ buvo įkliuvusi suaugusi stirna, o vėliau ir kitos kilpos prie apeliantui priklausančio vagonėlio priklausė bÅ«tent apeliantui. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė, kad 2022 m. liepos 26 d. jis gyveno savo sugyventinei priklausančiame name ir turėjo vagonėlį, prie kurio kaip matyti iÅ¡ filmuotos vaizdo medžiagos ir buvo rastos ir kitos kilpos žvėrims gaudyti. Apeliantas teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus taip pat patvirtino, kad jis sutiko, jog Departamento pareigÅ«nai apžiÅ«rėtų Å«kines patalpas, o apžiÅ«ros metu jose ir buvo rasta dar viena kilpa, kuri, pasak Departamento pareigÅ«nų (o tai patvirtina ir bylos medžiaga), buvo identiÅ¡ka kaip ta, kuri buvo rasta prie apeliantui priklausančio vagonėlio, o taip pat ir kaip ta, į kuriÄ buvo įkliuvusi stirna.

8.3. Apeliantui suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ , pastarasis pasiraÅ¡ytinai jam buvo įteiktas, taigi jis apie administracinio nusižengimo bylos laikÄ ir vietÄ Å¾inojo. Nors nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas jam nedalyvaujant (nes apeliantas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko), tačiau jis 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo iÅ¡siųstas apelianto nurodytu adresu. Apeliantas bÅ«damas rÅ«pestingu ir atidžiu, turėjo domėtis jo atžvilgiu pradėta administracine teisena ir nesutikdamas su priimtu sprendimu, turėjo visas galimybes pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise jį apskųsti.

8.4. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad jo minėtais neteisėtais veiksmais žala gamtai nebuvo padaryta. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog į kilpÄ Ä¯strigęs stirnos patinas nebuvo taip sužalotas, kad tuo galėjo pasireikÅ¡ti žala aplinkai, neva, iÅ¡laisvintas stirnos patinas iÅ¡kart pabėgo į miÅ¡kÄ . Tačiau tokiais teiginiais yra tik iÅ¡kraipomi faktai ir visas aplinkosauginis reguliavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suaugęs stirnos patinas patekęs į kilpÄ buvo sužalotas. IÅ¡laisvinus gyvÅ«no kojÄ iÅ¡ kilpos, matėsi, kad sužeidimai buvo stiprÅ«s, padaryti iki kaulo, gyvÅ«nui stipriai bėgo kraujas. Å iuo atveju apeliantas nurodydamas, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai teismo posėdžio metu duodami paaiÅ¡kinimus teigė, jog kartais susižaloję gyvÅ«nai ir pagyja, tačiau nutyli, jog tie patys pareigÅ«nai paaiÅ¡kino ir tai, kad stirnos patinas patekęs į apelianto pastatytÄ kilpÄ , stipriai susižalojo, tuo metu iki iÅ¡laisvinimo gyvÅ«nas kankinosi, patyrė didžiulį stresÄ , todėl tokios bÅ«senos gyvÅ«no iÅ¡gyvenimo galimybės laukinėje gamtoje taip ir lieka neaiÅ¡kios.

8.5. Žala aplinkai buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, nustatančia aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, kurie yra taikomi bÅ«tent sunaikinus ar sužalojus gyvÅ«nus, jų jauniklius, lervas, lėliukes, vikÅ¡rus, varliagyvių ikrus, roplių kiauÅ¡inius. Å ioje Metodikoje sužaloti gyvÅ«nai priskiriami prie sunaikintų. Pagal Å¡ios Metodikos 2 punkte nurodytÄ sužalotų gyvÅ«nų sÄ vokÄ yra iÅ¡skiriami alternatyvÅ«s požymiai, iÅ¡ kurių vienam pasireiÅ¡kus, laikoma, kad gyvÅ«nas yra sužalotas. Vienas iÅ¡ jų – gyvÅ«nas turi bÅ«ti pažeistos bÅ«senos, ir prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nebÅ«tina, kad „gyvÅ«no bÅ«klė turėtų bÅ«ti taip pažeista, kad gyvÅ«nas turėtų bÅ«ti jau nejudrus, nusilpęs arba jo bÅ«klė turi bÅ«ti taip pakitusi, kad keltų grėsmę gyvÅ«no gyvybei“. Nagrinėjamu atveju įkliuvęs gyvÅ«nas pasižeidė kojÄ (ir gan stipriai) ir to pakanka, kad bÅ«tų traktuojama, jog žala gamtai buvo padaryta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovo atstovė, atsakovas, jo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodė, kad jis neteisėtų veiksmų neatliko. Å ie apelianto argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto neteisėti veiksmai – tai, kad jis neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu bÅ«du, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miÅ¡kelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patinÄ .

14. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas, statiniai esantys žemės sklype jam nuosavybės teise nepriklausė, laikiname namelyje jis negyveno, namelyje gyveno kitas asmuo, nėra pakankamos daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovas, bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė, kad 2022 m. liepos 26 d. jis gyveno savo sugyventinei priklausančiame name ir turėjo vagonėlį, prie kurio kaip matyti iÅ¡ filmuotos vaizdo medžiagos ir buvo rastos ir kitos kilpos žvėrims gaudyti. Apeliantas teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus taip pat patvirtino, kad jis sutiko, jog Departamento pareigÅ«nai apžiÅ«rėtų Å«kines patalpas, o apžiÅ«ros metu jose ir buvo rasta dar viena kilpa, kuri, pasak Departamento pareigÅ«nų (o tai patvirtina ir bylos medžiaga), buvo identiÅ¡ka kaip ta, kuri buvo rasta prie apeliantui priklausančio vagonėlio, o taip pat ir kaip ta, į kuriÄ buvo įkliuvusi stirna.

15. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nėra teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, atsakovas pagal savo sveikatos bÅ«klę dirba sėdimÄ darbÄ apsaugos darbuotoju, prieÅ¡ priimant į jį darbÄ pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus jis buvo patikrintas įvairiose policijos įskaitose ir jokios neigiamos ar kompromituojančios jį informacijos nerasta, nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl apelianto atliktų neteisėtų veiksmų.

16. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi anoniminiu raÅ¡tu, kurį pateikė ieÅ¡kovo specialistas. Mano, kad anoniminiai raÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi įrodymais. Su Å¡iais apelianto argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, t. y. byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylÄ pateiktÄ vaizdo filmuotÄ medžiagÄ , liudytojų M. S. ir M. G. duotus paaiÅ¡kinimus, konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus.

17. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamos dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 3, 7 dalyse, neturi didesnės įrodomosios galios atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame nutarime nurodytas aplinkybes. Apelianto skunde nurodyti argumentai anksčiau nutartyje nurodytų argumentų pagrindu atmesti kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Apeliantui suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ , pastarasis pasiraÅ¡ytinai jam buvo įteiktas, taigi jis apie administracinio nusižengimo bylos laikÄ ir vietÄ Å¾inojo. Nors nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas jam nedalyvaujant (nes apeliantas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko), tačiau jis 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo iÅ¡siųstas apelianto nurodytu adresu. Apeliantas bÅ«damas rÅ«pestingu ir atidžiu, turėjo domėtis jo atžvilgiu pradėta administracine teisena ir nesutikdamas su priimtu sprendimu, turėjo visas galimybes pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise jį apskųsti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje atsakovui nebuvo iÅ¡siųstas.

19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 2 punkte nustatyta, kad padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia gyvūnų, jų jauniklių, lervų, lėliukių, vikšrų, varliagyvių ikrų, roplių kiaušinių sunaikinimu ar sužalojimu (sužaloti gyvūnai – gyvi, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos gyvūnai, taip pat pažeistos jų lervos, lėliukės, vikšrai, kiaušiniai). Šioje Metodikoje sužaloti gyvūnai priskiriami prie sunaikintų.

20. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtÄ MetodikÄ Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , apelianto ir ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, nes kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovas, pagal minėtos Metodikos 2 punkte nurodytÄ sužalotų gyvÅ«nų sÄ vokÄ yra iÅ¡skiriami alternatyvÅ«s požymiai, iÅ¡ kurių vienam pasireiÅ¡kus, laikoma, kad gyvÅ«nas yra sužalotas. Vienas iÅ¡ jų – gyvÅ«nas turi bÅ«ti pažeistos bÅ«senos, ir prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nebÅ«tina, kad „gyvÅ«no bÅ«klė turėtų bÅ«ti taip pažeista, kad gyvÅ«nas turėtų bÅ«ti jau nejudrus, nusilpęs arba jo bÅ«klė turi bÅ«ti taip pakitusi, kad keltų grėsmę gyvÅ«no gyvybei“. Byloje esantys duomenys (Å¡ios aplinkybės apeliantės neginčija), patvirtina, kad įkliuvęs gyvÅ«nas pasižeidė kojÄ , buvo sužalotas ir to pakanka, kad bÅ«tų traktuojama, jog žala gamtai buvo padaryta.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laukiniam gyvūnui padaryto sužalojimo pobūdį ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė tik pusę ieškovo prašomos žalos dydžio, t. y. 958,45 Eur. Todėl apelianto argumentai, kad nebuvo nustatytas gyvūno sužalojimo laipsnis stokoja pagrįstumo.

22. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

25. Apeliacinį skundÄ atmetus, valstybei 140 Eur turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ atsakovui, nepriteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja Jolanta Gailevičienė