2020-11-11 Nr. AB-21563-3-64-3-02306-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1694-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02306-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, atsakovo atstovas), 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką asmens, dėl kurio nėra įsigaliojęs apkaltinamasis nuosprendis, laikymas su antrankiais teismo salėje pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, toks laikymas pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Prieš teismo posėdžius pareiškėjas kelis kartus pareigūnų klausė, kodėl teismo salėje yra laikomas užrakintas narve ir su antrankiais, tačiau iš pareiškėjo buvo tik pasijuokta. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas nurodė jautęsis prastai, suvaržytas ir žeminamas, jam buvo sunku priimti protingus sprendimus, tokie pareigūnų veiksmai pažeidė pareiškėjo orumą, sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią vertino 400 Eur.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jį su antrankiais už nugaros iš areštinės etapavo su nepritaikytomis transporto priemonėmis. Būdamas su už nugaros surakintomis rankomis, stabdant automobilį ar staigiai jį pasukant, pareiškėjas neturėjo galimybės prisilaikyti, ne kartą tai sakė pareigūnams, tačiau pažeidimai vis tiek buvo tęsiami. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs dideles kančias, išgyvenimus, diskriminaciją, orumo pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 350 Eur.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Telšių AVPK nurodė, kad pareiškėjas iš Telšių AVPK į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus buvo konvojuojamas tarnybine transporto priemone, todėl pareigūnai naudojo specialiąją priemonę – antrankius. Teisės aktai nedraudžia konvojuoti asmenį su specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone. Specialioji priemonė – antrankiai naudojami įvertinus konkrečią situaciją ir įžvelgus grėsmes, o ne siekiant pažeminti ar suvaržyti asmens judėjimą. Antrankiai naudojami įvertinus asmens statusą, jo padarytus nusižengimus ir rizikas. Pareigūnai visais atvejais turi tam tikrą konkrečios situacijos vertinimo diskreciją. Teisės aktų nuostatas atitinkantis pareigūnų sprendimas savaime negali būti pagrindas pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais, nes nėra subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Kaltę galima preziumuoti tik tokiais atvejais, kai šiurkščiai ir iš esmės pažeidžiamos įstatyme nustatytos nuostatos, nustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, sprendimas priimtas akivaizdžiai nesilaikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsakovo atstovo teigimu, pareigūnai pareiškėją konvojavo nepažeisdami nustatytų procedūrų, vadovaudamiesi jiems suteiktais įgaliojimais, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, byloje taip pat nėra pagal teisės aktus parengtų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pripažintas linkusiu pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismui pateikta 2019 m. vasario 25 d. parengta asmens bylos pažyma negali būti vertinama, nes pareiškėjas kelia ginčą dėl jo konvojavimo 2018 m. balandžio 29 d., 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Telšių AVPK pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas priskiriamas prie asmenų, įvardintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 223.2 punkte, t. y. asmenų, kuriuos konvojuojant gali būti naudojami antrankiai.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Konvojavimo taisyklių 223.3 punktą, net ir tuo atveju, jei asmeniui netaikytinas 223.2 punktas, jis gali būti konvojuojamas su antrankiais tose transporto priemonėse, kuriose nėra įrengtų kamerų; tačiau Konvojavimo taisyklių 158 punkto nuostata, numačiusi asmens konvojavimą tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone, uždedant antrankius konvojuojamajam rankas laikant už nugaros, taip pat Konvojavimo taisyklių 113 punkto nuostata, pagal kurią konvojuojamiesiems, konvojuojamiems transporto priemonėmis, kuriose nėra techniškai įrengtų kamerų, uždedami antrankiai rankas laikant už nugaros, ginčui aktualiu laikotarpiu nebegaliojo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas specialiai neįrengta tarnybine transporto priemone negalėjo būti vežamas su antrankiais, rankas laikant už nugaros.

10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie transporto priemones, kuriomis ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 2018 m. liepos 30 d. 13.00–14.50 val. specialiąja transporto priemone konvojuojant pareiškėją į Telšių AVPK areštinę iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų neteisėtai buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai; visais kitais atvejais pareiškėjas konvojuotas transporto priemonėmis, nelaikytinomis specialiosiomis transporto priemonėmis, todėl Telšių AVPK turėjo teisę panaudoti antrankius, tačiau jie neturėjo būti naudojami surakinant pareiškėjo rankas už nugaros.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Konvojavimo taisykles nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį, ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo; konvojuojamųjų konvojavimas į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą vykdomas pagal tos institucijos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su antrankių naudojimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų posėdžiuose.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų (konvojuojant pareiškėją su antrankiais į areštinę iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 30 d. 13.00–14.50 val. specialiąja transporto priemone, taip pat konvojuojant pareiškėją ne specialiosiomis transporto priemonėmis uždėjus antrankius pareiškėjui laikant rankas už nugaros) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai kompensuoti yra pakankama 100 Eur suma.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Telšių AVPK nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Atsakovo atstovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Konvojavimo taisyklių pažeidimo konstatavimas yra proporcingas ir pakankamas pažeistos pareiškėjo teisės apimčiai. Formalaus teisės pažeidimo pareiškėjui sukelti trumpalaikiai nepatogumai yra mažareikšmiai ir negali būti vertinami pinigais. Telšių AVPK įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą turėjo tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas konvojavimo sąlygas, tačiau atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui J. J. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, 2018 m. liepos 30 d. 13.00–14.50 val. konvojuojant pareiškėją su antrankiais į areštinę iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų specialiąja transporto priemone, taip pat konvojuojant pareiškėją ne specialiosiomis transporto priemonėmis uždėjus antrankius, pareiškėjui laikant rankas už nugaros, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi pažeistos pareiškėjo teisės konstatavimas laikytinas pakankama ir proporcinga pareiškėjo teisių gynimo priemone. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nereiškia, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų pareiškėjo teisių pažeidimų neginčija.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pažymėtina, kad dėl įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų (laikant pareiškėją su antrankiais nesant teisės aktuose įtvirtintų pagrindų, taip pat konvojuojant pareiškėją uždėjus antrankius, pareiškėjui laikant rankas už nugaros), atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

23. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų, kurie, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, nelaikytini mažareikšmiais, ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

24. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė