2021-04-07 Nr. AB-6958-3-63-3-01572-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-940-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01572-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VMVT) 2019 m. birželio 28 d. raštą Nr. 37V7-(37.5)-1004 „Dėl gyvūnų globėjo veiklos“ (toliau – Raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Klaipėdos VMVT pateikė 2019 m. birželio 22 d. pranešimą dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „J. alus“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas) dėl (duomenys neskelbtini) esančių gyvūnų laikymo sąlygų, t. y. kad gyvūnai šeriami ne maisto produktais bei lankytojų maisto likučiais, HBH laikomam triušiui nebuvo suteikta veterinarinė pagalba. Su Pranešimu buvo pateiktos 2019 m. birželio 15 d. 13 val. nuotraukos, kuriose užfiksuotos šios aplinkybės: laikoma ožka, šalia jos šėrykla maistui, kurioje aiškiai matomi ne maisto produktai – popieriniai mokėjimo kvitai, dantų krapštukai, plastikinės maisto pakuotės. Nuotraukose užfiksuota, kaip gyvuliai ėda šį maistą. Pranešime taip pat nurodyta, kad gyvuliai šeriami HBH maitinimo įstaigos lankytojų maisto atliekomis – kotletais, šonkauliais, kitais maisto produktais, kurie yra žalingi gyvuliams. Pranešime buvo pateikti įvykio liudytojos vardas, pavardė ir kontaktinis telefono numeris. Pareiškėjas vertino, kad foto nuotraukose yra užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog jis gavo Klaipėdos VMVT Raštą, kuriame deklaratyviai nurodyta, jog gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų nenustatyta, neaptikta netinkamo pašaro ir pašalinių daiktų gyvūnų šėryklose, Pranešimas nepasitvirtino. Šią išvadą Klaipėdos VMVT padarė remdamasi tuo, jog atvykusi į įvykio vietą neaptiko nei netinkamo pašaro, nei jokių daiktų šėryklose. Nėra jokių įrodymų, kad Klaipėdos VMVT atstovai nuvyko į įvykio vietą, kadangi Klaipėdos VMVT pareiškėjui kartu su Raštu nepateikė jokių patikrinimo vietos nuotraukų. Pareiškėjas nurodė, jog tai, kad atlikę patikrinimą Klaipėdos VMVT atstovai neaptiko netinkamo pašaro ir ne maisto produktų šėryklose, nepaneigia tos aplinkybės, jog nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad tokie daiktai šėryklose buvo užfiksuoti 2019 m. birželio 15 d. 13 val. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rašte jo pateikti įrodymai nevertinti, nenurodoma, kodėl nebuvo jais remtasi ir kodėl nebuvo apklausta pranešime nurodyta įvykio liudininkė.

4. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos VMVT nesiėmė jokių būtinų priemonių nustatyti, ar HBH laikomi gyvūnai yra tinkamai maitinami ir vadovavosi tik tuo, jog patikrinimo dieną nerado netinkamo pašaro ir padarė išvadą, kad pareiškėjo Pranešimas nepasitvirtino. Jei, Klaipėdos VMVT atstovų nuomone, įrodymai, kuriuose užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, nėra pakankami skiriant administracinę nuobaudą, Klaipėdos VMVT atstovai, vadovaudamiesi teisės aktais, turėjo ir privalėjo imtis visų priemonių įsitikinti, kokiomis sąlygomis buvo ir yra laikomi gyvūnai. Tačiau Klaipėdos VMVT gavusi Pranešimą nesiėmė jokių veiksmų tam, kad ištirtų, ar HBH laikomi gyvūnai buvo maitinami ne maisto produktais. Klaipėdos VMVT atstovai neapklausė HBH darbuotojų, lankytojų, nepateikė informacijos, ar yra vykdomi planiniai / neplaniniai patikrinimai HBH, nebuvo ištirti gyvūnai, nebuvo patikrinta jų sveikatos būklė, o apie aplinkybę, jog triušiui nesuteikta veterinarinė pagalba, Rašte išvis nepasisakyta.

5. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad Klaipėdos VMVT gavo pareiškėjo 2019 m. birželio 22 d. Pranešimą, kuriame jis prašė atlikti gyvūnų laikymo sąlygų patikrinimą ir bausti už nuotraukose užfiksuotą gyvūnų nepriežiūrą ir apie atliekamą tyrimą informuoti pareiškėją. Atsižvelgiant į Pranešimą, Kretingos ir Klaipėdos VMVT pareigūnai 2019 m. birželio 27 d. atliko neplaninį patikrinimą ir surašė Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą Nr. 38GGP-7 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Šio patikrinimo metu nebuvo nustatyti Pranešime nurodyti pažeidimai, susiję su gyvūnų šėrimu, girdymu, taip pat nenustatyta sergančių gyvūnų ir tai buvo įrašyta į Patikrinimo aktą, kuriuo remiantis pareiškėjas buvo informuotas Klaipėdos VMVT Raštu. Patikrinimo metu Klaipėdos ir Kretingos VMVT pareigūnai nerado ir skunde nurodytų sergančių ar dėl netinkamos priežiūros, sužeidimų ar ligų kritusių gyvūnų. Rašte yra nurodyta patikrinimo atlikimo data ir kas buvo nustatyta patikrinimo metu. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos nėra pakankamas galimo pažeidimo įrodymas, kadangi neįmanoma įsitikinti tokių nuotraukų autentiškumu.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos ir Kretingos VMVT pareigūnai atliko visus veiksmus, reikalingus Pranešimo aplinkybėms ištirti. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jam Klaipėdos VMVT nepateikė patikrinimo vietos nuotraukų, kadangi Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59, (toliau – ir Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės) 40.4 punktas pareigūnams suteikia teisę, bet ne pareigą, patikrinimo metu patikrinimo rezultatams fiksuoti naudoti garso ir vaizdo fiksavimo priemones. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai skunde teigė, kad triušiui nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kadangi Pranešime pareiškėjas nurodė priešingai, t. y. kad sergančiam triušiui veterinarinė pagalba buvo suteikta ir jis perduotas personalui. Patikrinimo akte pažymėta, kad sergančių gyvūnų (įskaitant ir triušį) patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir pareiškėjui ši informacija buvo pateikta Rašte. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „J. alus“ neplaninis patikrinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 20 d. bei surašytas Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. 38GGP-4. Šio patikrinimo metu teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų sveikatingumą ir gerovę, pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas elektroniniu paštu atsakovui ir Klaipėdos VMVT išsiuntė 2019 m. birželio 22 d. Pranešimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančiame „HBH J. bravoras” įkurtame žvėryne gyvuliai šeriami lankytojų maisto likučiais, kurie yra netinkami jų mitybai (pvz. šonkauliai, kotletai ir kita), matosi nemaistinės atliekos (dantų krapštukai, plastikiniai maisto įpakavimai, čekiai ir kt.). Pranešime nurodoma, kad lankytojai rado žaizdotą triušį, kurį perdavė personalui, ir tik tuomet triušiui buvo suteikta veterinarinė pagalba ir jis buvo patalpintas į atskirą narvą. Pareiškėjas Pranešime Klaipėdos VMVT paprašė atlikti gyvulių laikymo sąlygų patikrinimą ir bausti už nuotraukose užfiksuotą gyvulių nepriežiūrą bei apie atliekamą tyrimą informuoti pareiškėją. Klaipėdos VMVT 2019 m. birželio 27 d. pavedimu Nr. 37V10-600 Klaipėdos ir Kretingos VMVT vyr. veterinarijos gydytojams-inspektoriams pavesta atlikti neplaninį ūkio subjekto UAB „J. alus“ veiklos patikrinimą. Klaipėdos ir Kretingos VMVT pareigūnai, 2019 m. birželio 27 d. atlikę patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą, kuriame pažymėta, kad pažeidimų nenustatyta ir, kad skundas nepasitvirtino. Patikrinimo akte pateikta rekomendacija sustiprinti priežiūrą dėl duodamo pašaro sudėties, kad jame nebūtų pašalinių daiktų, o taip pat pažymėta, jog gyvūnai laikomi aptvaruose, gauna reguliariai pašaro, turi vandens. Klaipėdos VMVT Raštu pareiškėją informavo, kad Klaipėdos ir Kretingos VMVT inspektoriai 2019 m. birželio 27 d. pagal Pranešimą patikrino HBH dėl laikomų gyvūnų gerovės. Raštu pareiškėjas taip pat informuotas, kad gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų nenustatyta, neaptikta netinkamo pašaro ir pašalinių daiktų gyvūnų šėryklose ir kad Pranešimas nepasitvirtino.

10. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), 10.3.1, 10.3.2 punktus, Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių 21.4. punktą bei nurodė, kad asmenų prašymai ir skundai (pranešimai) nagrinėjami pagal Tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. B1-79G patvirtintas Asmenų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Taisyklių 3 p). Teismas analizavo Taisyklių 4 punkte įtvirtintas atsakymo, pranešimo, prašymo bei prašymo ir skundo (pranešimo) nagrinėjimo sąvokas, nurodė, kad Asmenų pranešimai apie gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimus tiriami vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. B1-341 patvirtinta kokybės sistemos programa SK-1-1 „Pranešimų (skundų) registravimas, tyrimas ir konsultavimas“ (Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. B1-455 redakcija) (toliau – ir Programa), kuri nustato procedūras, kuriomis vadovaujantis vykdomas vartotojų pranešimų dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo (įskaitant pašarų, veterinarinių vaistų bei biocidų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo) pažeidimų registravimas, perdavimas tyrimui, tyrimas bei su tyrimu susijusios informacijos ir dokumentacijos tvarkymas, ir konsultavimo tvarką. Teismas aptarė Programos 1 skyriaus 2 pastraipos, 2 skyriaus 3, 4 pastraipų, 4 skyriaus 9 punkto, 5.2. poskyrio 1, 3–6 pastraipų nuostatas.

11. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo aspektų (suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo) ir, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad patikrinimas pagal pareiškėjo Pranešimą turėjo buvo atliekamas, be kita ko, vadovaujantis Programos nuostatomis. Teismas priėjo prie išvados, kad patikrinimas pagal Pranešimą atliktas nepažeidžiant Programoje nustatytos tvarkos, Patikrinimo aktas surašytas ir užpildytas pagal Programos 5 priede nustatytą formą ir joje pateiktus klausimus, pareiškėjo teisė gauti atsakymą (kurio turinį nagrinėjamu atveju taip pat apsprendžia Programos nuostatos (5.2 poskyrio 6 pastraipa)) buvo įgyvendinta, pareiškėją Raštu informuojant apie atliktą patikrinimą ir nurodant, jog jo Pranešimas nepasitvirtino.

12. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Tarnybos atstovai neapklausė UAB „J. alus“ darbuotojų ir lankytojų, teismas pažymėjo, kad Tarnybos diskrecija yra spręsti, kokiu būdu atlikti patikrinimus, laikantis Programoje nustatytos tvarkos. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam Klaipėdos VMVT nepateikė atlikto patikrinimo vietos nuotraukų, teismas vadovavosi Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių 40.4 punktu, suteikiančiu pareigūnams teisę, bet ne pareigą, patikrinimo metu patikrinimo rezultatams fiksuoti naudoti garso ir vaizdo fiksavimo priemones. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę į atsakymo apie atliktą patikrinimą gavimą, o ne patikrinimo metu darytų nuotraukų ir kitų įrodymų gavimą. Teismas, atkreipęs dėmesį, į tai, kad pats pareiškėjas Pranešime nurodė, jog lankytojai rado žaizdotą triušį, kurį perdavė personalui, ir tik tuomet triušiui buvo suteikta veterinarinė pagalba, jis buvo patalpintas į atskirą narvą, atmetė pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Pranešime pateiktas prašymas atlikti patikrinimą ir nubausti už gyvūnų nepriežiūrą yra nesusijęs su pareiškėjo pažeistų teisių gynimu. Pareiškėjo suinteresuotumas nagrinėjamu atveju yra tik Pranešimo apie įvykį dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo pateikimas Tarnybai ir atsakymo dėl pateikto Pranešimo gavimas. Nustatytų faktinių aplinkybių ir aukščiau minėto teisinio reglamentavo kontekste teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas (pranešėjas) turėjo būti informuotas tik apie atliktą patikrinimą bei jo rezultatus, o ne apie patikrinimo eigą ir jo metu atliktus veiksmus. Teismas vertino, jog toks pareiškėjo informavimas yra pakankamas vertinant Rašto turinį dėl jo išsamumo, o kitokio turinio (pareiškėjo pageidaujamo) atsakymo pateikimas nagrinėjamu atveju nedarytų įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus apie tai, kad pareiškėjo atstovai 2019 m. rugpjūčio 24 d. (po daugiau nei dviejų mėnesių nuo pirmojo pažeidimo fiksavimo momento) nuvyko į UAB „J. alus“ ir padarė vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriose užfiksuotos analogiškos aplinkybės. Pareiškėjas apie tai informavo atsakovą. Klaipėdos VMVT 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 37V7-(37.5.)-1228 pareiškėją informavo, kad Kretingos VMVT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą ir kartu su Klaipėdos VMVT 2019 m. rugpjūčio 27 d. atlikusi patikrinimą UAB „J. alus“, gyvūnų šėryklose jiems netinkamo pašaro ir pašalinių daiktų nerado, tačiau HBH atsakingas administracijos darbuotojas sutiko, kad filmuotas vaizdas yra darytas jų teritorijoje ir su filmuotais pažeidimais sutiko. Šiame rašte pareiškėjas, be kita ko, informuotas, kad dėl nustatytų pažeidimų Kretingos VMVT UAB „J. alus“ atsakingam darbuotojui 2019 m rugpjūčio 28 d. surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir taikė nuobaudą – įspėjimą. Teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo teismui pateikti papildomi paaiškinimai bei įrodymai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepatvirtina 2019 m. birželio 27 d. UAB „J. alus“ atlikto patikrinimo ydingumo bei Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo.

15. Teismas nusprendė, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetė.

III. 16. Pareiškėjas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog 2019 m. rugpjūčio 24 dieną (po daugiau negu dviejų mėnesių nuo pirmojo pažeidimo fiksavimo momento) pareiškėjo atstovai dar kartą nuvyko į įvykio vietą – HBH bei padarė video įrašus ir fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos tokios pačios aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo Pranešime ir kurių atsakovo atstovai dėl nesuprantamų priežasčių nepastebėjo. Apie tai pareiškėjas dar kartą informavo atsakovą, kuris 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 37V7-(37.5.)-1228 nurodė, jog nufilmuoti ir nufotografuoti pažeidimai yra HBH teritorijoje, todėl atmestinas atsakovo argumentas nurodytas atsiliepime dėl fotonuotraukų autentiškumo. Teismas sprendime dėl minėtų aplinkybių tik deklaratyviai pasisakė, kad šie pareiškėjo teismui pateikti papildomi paaiškinimai bei įrodymai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepatvirtina 2019 m. birželio 27 d. UAB „J. alus“ atlikto patikrinimo ydingumo bei Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo;

17.2. Atsakovas 2019 m. rugpjūtį atvykęs į HBH ir atlikęs patikrinimą skyrė nuobaudą – įspėjimą. Akivaizdu, kad nuobauda HBH dėl netinkamai laikomų gyvulių turėjo būti skiriama ir pirmojo patikrinimo metu – 2019 m. birželį. Vienintelė aplinkybė, kuria remiantis atsakovas HBH neskyrė jokios nuobaudos – fotonuotraukų autentiškumas. Tuo atveju, jei nagrinėjant pareiškėjo Pranešimą atsakovui kilo klausimų dėl fotonuotraukų autentiškumo, atsakovas galėjo susisiekti su liudininke, kuri būtų patvirtinus visas nurodytas aplinkybes. Atsakovas nesusisiekė su pareiškėjo nurodyta liudininke jos nurodytais kontaktais. Teismas šių įrodymų nevertino ir deklaratyviai nurodė, jog šie įrodymai nepatvirtina 2019 m. birželio 27 d. UAB „J. alus“ atlikto patikrinimo ydingumo bei Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo;

17.3. Teismo sprendimas yra absoliučiai nemotyvuotas, nebuvo tiriami pareiškėjo pateikti įrodymai, teismas rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, kuriuos iš esmės paneigia pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai. Nevertino tos aplinkybės, jog po antro patikrinimo HBH darbuotojai pripažino, jog video medžiagoje yra užfiksuoti HBH priklausantys gyvūnai. HBH darbuotojai nebeneigė tos aplinkybės, jog maitino gyvūnus nemaistinėmis atliekomis. Nepaisant to, priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi tik melagingais atsakovo teiginiais, nekreipdamas dėmesio, jog šie teiginiai yra paneigti pačių HBH darbuotojų;

17.4. Pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija, veikianti gyvūnų gerovės srityje. Tuo atveju, jei teismo vertinimu, prašymas atlikti patikrinimą ir paskirti nuobaudą už gyvūnų nepriežiūrą nėra susijęs su pareiškėjo pažeistomis teisėmis, nėra suprantama, kas tuomet turėtų pateikti pranešimą dėl gyvūnų nepriežiūros. Šiuo sprendimu teismas bando formuoti praktiką, jog kaskart, gavęs informaciją apie gyvūnų nepriežiūra, pareiškėjas turės kreiptis į prokuratūrą;

17.5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti principai, o 34 straipsnyje reglamentuota administracinė procedūra. Administracinės procedūros užbaigimas – sprendimo priėmimas, kuriame, be kita ko, nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka, o į skundą atsakoma aiškiai ir argumentuotai. Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjas pateikia iš esmės tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo nurodyti jo skunde teismui ir įvertinti nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas iš esmės nenurodo argumentų ir motyvų, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas;

19.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino jo pateiktų naujų įrodymų ir kad atsakovas sutinka su nufilmuotais ir nufotografuotais pažeidimais, tačiau priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus ir pasisakė, kad šie įrodymai nepatvirtina VMVT Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. birželio 27 d. Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo ydingumo ir Klaipėdos VMVT Rašto neteisėtumo. Klaipėdos VMVT veikė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, t. y. laiku ir tinkamai atliko patikrinimą pagal pareiškėjo Pranešime nurodytą informaciją bei informavo pareiškėją apie atlikto patikrinimo rezultatus, todėl pareiškėjo teisė gauti informaciją nebuvo pažeista;

19.3. Klaipėdos VMVT gavo pareiškėjo Pranešimą, patikrinimas vyko 2019 m. birželio 27 d., todėl praėjus tiek laiko tikėtina, kad situacija patikrinimo vietoje tam tikra apimtimi ar iš esmės buvo pasikeitusi, todėl to patikrinimo metu ir nebuvo nustatyta pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad jei ūkiniai gyvūnai būtų šeriami netinkamu pašaru, jie būtų susirgę, tačiau patikrinimo metu sergančių gyvūnų, išskyrus traumuotą triušį, nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl patikrinimo ydingumo ir pateikti nauji įrodymai yra atmestini;

19.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialinis teisinis suinteresuotumas reiškia, jog pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą; pagrindinis suinteresuotumo reikalavimas yra tas, kad asmens suinteresuotumas turi būti tiesioginis, tai reiškia, kad ginčas dėl kurio asmuo kreipiasi teisinės gynybos, yra asmeninio pobūdžio ir sprendimas dėl ginčo teisės turės tiesioginį poveikį asmens teisėms ir pareigoms, t. y, besikreipiančiam asmeniui skundžiamu aktu ar veiksmu turi kilti tiesioginės pasekmės; asmuo, reikšdamas reikalavimus, turi nurodyti, kokias jo subjektines teises ar įstatyme saugomus interesus pažeidžia atitinkamos ginčijamo akto dalys ir kaip jie bus apginti patenkinus reikalavimus; jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į konkretaus pažeidimo konstatavimą ar nekonstatavimą, manytina, kad teismai išnagrinėję tokį skundą, materialiosios teisės prasme turi jį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1451-629/2018).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. birželio 28 d. rašto Nr. 37V7-(37.5)-1004 „Dėl gyvūnų globėjo veiklos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes pareiškėjo teisė gauti atsakymą buvo įgyvendinta Raštu informuojant apie atliktą patikrinimą ir nurodant, jog Pranešimas nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo Pranešime pateiktas prašymas atlikti patikrinimą ir nubausti HBH už gyvūnų nepriežiūrą yra nesusijęs su pareiškėjo pažeistų teisių gynimu, o kitokio turinio (pareiškėjo pageidaujamo) atsakymo pateikimas nagrinėjamu atveju nedarytų įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija, veikianti gyvūnų gerovės srityje, o byloje pateikti papildomi įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad praėjus tam tikram laikui po pareiškėjo Pranešimo, HBH užfiksuotos tokios pačios aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo Pranešime ir kurių atsakovo atstovai dėl nesuprantamų priežasčių nepastebėjo, o teismas nepakankamai įvertino.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte (sprendimas yra be motyvų).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas) ir skundo reikalavimus (skundo dalykas), patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas nemotyvuotas, nes teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

25. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Klaipėdos VMVT Raštą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog 2019 m. rugpjūčio 24 dieną (po daugiau negu dviejų mėnesių nuo pirmojo pažeidimo fiksavimo momento) pareiškėjo atstovai dar kartą nuvyko į įvykio vietą – HBH bei padarė video įrašus ir fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos tokios pačios aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo Pranešime ir kurių atsakovo atstovai dėl nesuprantamų priežasčių nepastebėjo. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos VMVT Rašto, priimto išnagrinėjus pareiškėjo Pranešime nurodytas aplinkybes, pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl Tarnybos veiksmų, reaguojant į pareiškėjo pakartotinį (po daugiau nei dviejų mėnesių nuo galimo pirmojo pažeidimo fiksavimo momento ir Pranešimo pateikimo) apsilankymą HBH bei jo metu fiksuotus pažeidimus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, minėtos pareiškėjo nurodomos papildomos aplinkybės ir įrodymai buvo aptarti bei prieita prie pagrįstos išvados, kad šie papildomi paaiškinimai bei įrodymai nepatvirtina 2019 m. birželio 27 d. UAB „J. alus“ atlikto patikrinimo ydingumo bei Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (po antro patikrinimo HBH darbuotojai pripažino, jog video medžiagoje yra užfiksuoti HBH priklausantys gyvūnai, HBH darbuotojai nebeneigė tos aplinkybės, jog maitino gyvūnus nemaistinėmis atliekomis) nagrinėjamo ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės ir nekeičia bylos faktinių aplinkybių vertinimo.

27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo teisiniu statusu (nevyriausybinė organizacija, veikianti gyvūnų gerovės srityje) ir suinteresuotumu (prašymas atlikti patikrinimą ir paskirti nuobaudą už gyvūnų nepriežiūrą), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimas), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

28. Aptartų teisės normų vertinimas, kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Šios nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje Nr. A602-2102/2012 ir kt.).

29. Kaip matyti iš pareiškėjo Pranešimo (el. b. l. 12), jame buvo prašoma atlikti gyvulių laikymo sąlygų patikrinimą ir bausti už fotonuotraukose užfiksuotą gyvulių nepriežiūrą. Klaipėdos VMVT 2019 m. birželio 27 d. pavedimu Nr. 37V10-600 Klaipėdos ir Kretingos VMVT vyr. veterinarijos gydytojams-inspektoriams pavesta atlikti neplaninį ūkio subjekto UAB „J. alus“, veiklos patikrinimą (el. b. l. 24–25). Klaipėdos ir Kretingos VMVT pareigūnai, 2019 m. birželio 27 d. atlikę patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą, kuriame pažymėta, kad pažeidimų nenustatyta ir, kad skundas nepasitvirtino (el. b. l. 26–28). Patikrinimo akte pateikta rekomendacija sustiprinti priežiūrą dėl duodamo pašaro sudėties, kad jame nebūtų pašalinių daiktų. Patikrinimo akte papildomai pažymėta, jog gyvūnai laikomi aptvaruose, gauna reguliariai pašaro, turi vandens. Klaipėdos VMVT Rašte (el. b. l. 13) nurodyta, kad gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų nenustatyta, neaptikta netinkamo pašaro ir pašalinių daiktų gyvūnų šėryklose. Pranešimas nepasitvirtino.

30. Taigi nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas pasireiškia tik kaip Pranešimo apie įvykį dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo pateikimas Tarnybai ir atsakymo dėl pateikto Pranešimo gavimas. Pareiškėjas Pranešimu siekė, kad HBH būtų nubaustas už gyvulių nepriežiūrą. Jeigu Pranešime nurodytos aplinkybės būtų pasitvirtinusios, nuobaudos HBH paskyrimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. nepakeistų pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimties. Pranešime nurodytų pažeidimų pasitvirtinimo atveju teisinės pasekmės kiltų tik UAB „J. alus“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo Pranešime pateiktas prašymas, be kita ko, nubausti už gyvūnų nepriežiūrą yra nesusijęs su pareiškėjo pažeistų teisių gynimu. Kartu pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neriboja ir niekaip nepaneigia skatintinos pareiškėjo pilietinės pozicijos rūpintis, kad gyvūnai būtų tinkamai prižiūrimi, o už konkrečios gyvūnų priežiūros kontrolę atsako įgaliotos institucijos, nagrinėjamu atveju Klaipėdos, Kretingos VMVT.

31. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais bei individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

32. Nagrinėjamu atveju Rašte aiškiai nurodyta, kad buvo reaguota į pareiškėjo Pranešimą, tačiau jame nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Klaipėdos VMVT Rašto turinys, nesudaro pagrindo teigti, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto reguliavimo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatyta, jog byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti ar iš viso nebuvo įvertinti.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės inicityvos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė