Legislator Case Law & Legislation
e141e2ad-ee46-4875-b576-b67684a79db8 AI generated

e141e2ad-ee46-4875-b576-b67684a79db8 · Kauno apygardos teismas

Case Number e141e2ad-ee46-4875-b576-b67684a79db8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Jurgis Kiškis             Baudž. bylos Nr. 1A-72-290-2014 Teisėjas Vidmantas Paurys             Proceso Nr. 1-61-1-00366-2013-0             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.4.9. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajai D.

Legislator headnote

AI generated

e141e2ad-ee46-4875-b576-b67684a79db8 · Kauno apygardos teismas: kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. K. nusikalstamÄ veikÄ , paskyrė jai tinkamÄ bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.Nuteistoji D. K. savo skunde ginčijo kaltę ir nurodė, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į esančius prieÅ¡taravimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Jurgis Kiškis             Baudž. bylos Nr. 1A-72-290-2014 Teisėjas Vidmantas Paurys             Proceso Nr. 1-61-1-00366-2013-0             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.4.9. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajai D.

K., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. K. apeliacinį skundÄ dėl 2013 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d., (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteista 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.D.

K. atžvilgiu taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui.D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p.).D. K. įpareigota atsipraÅ¡yti nukentėjusios, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Kolegija, n u s t a t ė: D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2013 m. balandžio 28 d. apie 20:20 val., bÅ«dama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)tyčia delnu sudavė mažametei V.

M. K., gim. (duomenys neskelbtini) vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios mažametės V. M. K. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji D. K. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde apliantė nurodė, kad jos veikoje nėra nusiklatimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sudėties, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Apeliantės nuomone, dukra V.

M. K. žinojo apie konfliktÄ su buvusiu sutuoktiniu R. K. ir Å¡ia aplinkybe naudodavosi. Tarp D. K. ir R. K. vyko nesutarimai dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir Å¡ios aplinkybės palankios liudytojui R. K.. D. K. nurodė, kad ji tyčia dukrai nesudavė ir tokio tiklo neturėjo, nes nebuvo motyvo. Jai suduoti galėjo netyčia, kai su ja konflitavo ir jai iÅ¡bėgus pro duris jÄ sugavo ir parsivedė namo. Kontaktas galėjo bÅ«ti, kai jÄ beimuistančiÄ kėlė nuo grindų. Nukentėjusioji savo parodymuose painiojosi į kurį skruostÄ jai buvo suduota, minėjo, kad jai skaudėjo lÅ«pÄ , o ne skruostÄ .

Liudytojas R. K. nurodė, kad dukrai automobilyje bėgo kraujas iÅ¡ burnos, tačiau nei ji D. K., nei liudytojas R. J. sužalojmo nematė. Nuteistoji nurodė, kad nuosprendyje neįvertintas sužalojimo mechanizmas, specialisto iÅ¡vadoje netirtos kraujosruvos atsiradimo priežastys. Nuosprendyje neturi bÅ«ti jokių abejonių dėl kaltės, o nepavykus paÅ¡alinti abejonių, jos turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistosios ir jos gynėjo praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies bei įvertinusi visas byloje surinktas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Nuteistosios D.

K. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. K. nusikalstamÄ veikÄ , paskyrė jai tinkamÄ bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.Nuteistoji D. K. savo skunde ginčijo kaltę ir nurodė, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į esančius prieÅ¡taravimus.

Å ie apeliantės skundo argumentai atmetami, kadangi apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais ir tinkamai motyvuotas. Ä®rodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais įvertintais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Nuteistoji D. K. skunde nurodė, kad ji savo dukrai tyčia per veidÄ nesudavė ir to nepatvirtina jokie duomenys. Kolegijos nuomone, tokius nuteistosios teiginius paneigia tiek nukentėjusiosios V. M. K. parodymai, tiek ir kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.Nukentėjusioji V. M. K. davė pakankamai nuoseklius parodymus ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ tarp jos ir mamos įvyko konfliktas, ji norėjau greičiau eiti praustis į voniÄ , bet mama liepė susitvarkyti kambarį., sutvarkyti žaislus. Mama sakė, kad jei neis tvarkytis, tada nesipraus.

Dėl žaislų minėjo, kad juos kitiems iÅ¡dalins. Ji nesutiko tvarkyti žaislų, nes norėjo greičiau eiti praustis. Tada mama su ranka davė į žandÄ , neatsimena į kurį. Buvo skausmas. Buvo sužeidimas iÅ¡ vidaus, nesmarkiai bėgo kraujas. Paskui ji paskambino tėčiui. Bandė kokius du kartus pabėgti iÅ¡ namų, bet mama vis jÄ sugaudavo Tai padaryti pavyko tik iÅ¡ trečio karto. Nutarė pabėgti iÅ¡ namų, nes mama trenkė per veidÄ . Toks sudavimas buvo pirmas.Nukentėjusiosios atstovo R.

K. parodymais nustatyta, kad įvykio dienÄ apie 20.20 val. jam verkdama paskambino dukra ir paklausė ar ji gali ateiti pas jį. Paklausus kas atsitiko dukra pasakė, kad mama mušė per veidÄ , prakirto lÅ«pÄ ir iÅ¡ burnos bėga kraujas. Jis pasakė, kad tuoj atvažiuos. Atvykęs paskambino dukrai, bet ji pasakė, kad mama jos neiÅ¡leidžia. Jam tapo aiÅ¡ku, kad mergaitė yra skriaudžiama. Girdėjo, kaip mergaitė bandė pabėgti per katilinę, verkimo garsÄ . Liudytojo R. J. parodymais nustatyta, kad 3013 m. balandžio mėn pabaigje gavo budinčiojo praneÅ¡imÄ dėl smurto Å¡eimoje.

Nuvykus pagal nurodytÄ adresÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvę, rado R. K. su apsiverkusiÄ mergaitę. Paklausus kas atsitiko, buvo pasakyta, kad mergaitę sumušė mama. Kažkokie tai sužalojimai ant mergaitės veido buvo, bet dabar nepamena kokie. Kraujo nematė, į namÄ patekę nebuvo., viskÄ surašė tarnybiniame praneÅ¡ime. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiosios V. M. K. parodymų ir nors liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, davė parodymus apie aplinkybes buvusias prieÅ¡ ar po įvykio, tačiau nuoseklioje įvykio aplinkybių eigoje, Å¡ie parodymai nesudaro pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios parodymais.

Kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. M. K. parodymais, nes juos patvirtina ir 2013-04-29 specialisto iÅ¡vada Nr. G1097/13(02), kuria V. M. K. konstatuota kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus lÅ«pų sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ Å¡ių duomenų viseto pagrįstai konstatuotina, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, tinkamai juos įvertino.

IÅ¡vados dėl D. K. kaltės, padarius LR BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ motyvuotos ir abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.Nuteistosios apeliacinio skundo argmentai, kad duktė V. M. K. žinojo apie mamos konfliktÄ su buvusiu sutuoktiniu atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusioji – mažametė, įvykio metu jai buvo tik aÅ¡tuoneri metai ir tai, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, negali bÅ«ti paaiÅ¡kinama suaugusiųjų konflikto pasekme bei mažametės gebėjimu tuo pasinaudoti, juolab, kad pati V.

M. K. po konflikto su mama, skambino tėčiui ir prašė jo atvažiuoti. Apeliacinės instancijos teismas kostatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieÅ¡taringais parodymais, kaip yra teigiama skunde, o teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriais nėra jokio pagrindo abejoti.Teismas, objektyviai ir pagrįstai įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ bei teisingai kvalifikavęs nuteistosios veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2003-07-04 įstatymo redakcija), paskyrė teisingÄ ir tinkamÄ bausmę.Už D.

K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2003-07-04 įstatymo redakcija) įstatymo sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dviejų (2) metų. Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, Å¡eiminę padėtį, kad ji nebuvo anksčiau niekada nusikaltusi, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs D.

K. asmenybę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėjo bausmės vykdymÄ vieneriems (1) metams ir paskyrė įstatymo numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimÄ .Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, nes net esant nenuginčijamiems kaltės įrodymams, nuteistoji D.

K. jos nepripažino. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, o jį naikinti nuteistosios apeliacinio skundo motyvais jokio pagrindo nėra.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija                                                    n u t a r ė : nuteistosios D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                       Jurgis KiÅ¡kis Teisėjai:                                                                             Algirdas Jaliniauskas                                                                                            Giedrius Endriukaitis