2018-08-28 Nr. AB-14764-3-61-3-01848-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įpairegojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2018-08-28 Nr. AB-14764-3-61-3-01848-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-563-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01848-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.6; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įpairegojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nuostatas (t. y. nuostatas dėl lazdynų sodų išbraukimo iš remiamų augalų sąrašo; įpareigojimo laikyti gyvulius, ūkininkams, turintiems daugiamečių pievų; derliaus trečiaisiais metais realizavimo; nepaisant to, kokius augalus ūkininkas augina, įpareigojimo pateikti derliaus realizacijos dokumentus iki gruodžio 30 d., riešutmedžių kodo RŠT lazdynams įvedimo); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ištirti, ar minėtos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytiems principams; 3) įpareigoti ŽŪM išmokėti jam priklausančią 18 565,62 Eur paramą; 4) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos ŽŪM, priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad administraciniuose teismuose nagrinėjamos kelios panašios bylos, kuriose taikomos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, dėl to jas prašė sujungti į vieną bylą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriam suteiktas Nr. I-4312-629/2017. Minėtame skunde pareiškėjas prašė: 1) panaikinti ŽŪM 2017 m. birželio 16 d. raštą Nr. 3IN-952(8.1); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115, 3) įpareigoti ŽŪM išmokėti pareiškėjui visas priklausančias išmokas; 4) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos ŽŪM ir NMA, priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismo vertinimu, ir vienoje, ir kitoje byloje ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Abiejuose skunduose nurodyti reikalavimai iš esmės tokie patys. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio nuostatas fiziniai asmenys kreiptis su prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo gali tik tuomet, kai tai susiję su individualia teisme nagrinėjama byla, todėl tokį prašymą pareiškėjas galėtų reikšti administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad administraciniuose teismuose nagrinėjamos kelios panašios bylos, kuriose taikomos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, dėl to jas prašo sujungti į vieną bylą.
Parieiškėjas pabrėžia, kad administracinių teismų posėdžiuose buvo aptariama, kaip NMA vykdė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, tačiau jis prašė, kad būtų įvertinta, ar Įgyvendinimo taisyklių nuostatos yra teisėtos, bet į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas prašo, kad Įgyvendinimo taisyklių nuostatas įvertintų Konstitucinis Teismas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi nustatė, kad tapatus ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017. Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotės matyti, kad tapatūs ginčai gali būti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, dalykas ir pagrindas.
Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuatrtimi administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 priėmė tik dalį skundžiamo pirmosios instacijos teismo nutartyje minimų pareiškėjo skundo reikalavimų, pašalino iš atsakovų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir tuo pagrindu apibrėžė administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 nagrinėjamo ginčo ribas. Siekiant pritaikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą aktualūs būtent tik priimto skundo ir jo pagrindu nagrinėjamo ginčo administraciniame teisme elementai – šalys, dalykas ir pagrindas.
Administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 kaip atsakovas dalyvavo tik Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o šioje byloje pareiškėjas siekia atsakovais patraukti Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Todėl ginčo šalys šioje byloje ir ginčo šalys administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 nėra tapačios.
Administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 ginčo dalykas buvo tik NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-2033115, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos ir tuo pagrindu sumažinta skirtina parama, teisėtumas ir pagrįstumas, o šioje byloje neginčijamas joks konkretus viešojo administravimo subjekto sprendimas. Taip pat administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o šioje byloje pareiškėjas reiškia tokį reikalavimą. Todėl ginčo dalykas šioje byloje ir ginčo dalykas administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 nėra tapatūs.
Administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 būtent minėto ginčijamo NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-2033115 pagrindu pareiškėjas reikalavo išmokėti paramą, o iš pareiškėjo skundo turinio šioje byloje nėra aišku, už kokią paramą ir kokiu pagrindu pareiškėjas reikalajauja išmokėti 18 565,62 Eur sumą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde šioje byloje iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios apibrėžtų ginčo fabulą ir kurios pagrįstu pareiškėjo keliamus reikalavimus išmokėti 18 565,62 Eur paramą ir priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo pagrindas šioje byloje ir ginčo pagrindas administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 yra tapatūs.
Taigi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šioje byloje siekia iškelti ginčą, kuris yra tapatus iškeltam ginčui administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017, t. y. kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi kad pareiškėjo skundo šioje byloje pagrindas (t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami pareiškėjo reikalavimai) (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir dalykas, (t. y. konkretūs skundžiami veiksmai (neveikimas) ar teisės aktai, jų įvykdymo (priėmimo) data, skundo reikalavimai) (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktai) yra neaiškūs, nekonkretūs, suformuluoti abstrakčiai, dėl to negalima apibrėžti skundo (keliamo ginčo) ribų. Šie skundo trūkumai paprastai laikomi esminiais, dėl kurių, pareiškėjui padavus skundą pirmą kartą, teismas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu nustato pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti šioje byloje.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo reikalavimai (įpareigoti ŽŪM panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įgyvendinimo taisyklių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytiems principams) yra ne kas kita kaip prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Įgyvendinimo taisyklės yra norminis administracinis aktas, priimtas centrinio valstybinio administravimno subjekto – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą prašymą ištirti Įgyvendinimo taisyklių teisėtumą vienintele ir galutine instancija galėtų nagrinėti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. šio prašymo nėra teismingas nagrinėti nei Konstitucinis Teismas, nei joks kitas teismas. Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas tokį prašymą gali pateikti tik, kai yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Jeigu tokį prašymą pareiškėjas pateiktų apygardos administarciniam teismui, priėmusiam nagrinėti jo skundą ar jau nagrinėjančiams konkrečią pagal jo skundą iškeltą bylą, esant pagrindui, pagal ABTĮ 114 straipsnio 1 dalį apygardos administracinis teismas turėtų teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą parašydamas patikrinti, ar Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą ištirti Įgyvendinimo taisyklių nuostatų teisėtumą konkrečioje dėl jo teisių pažeidimų nagrinėjamoje byloje, turėtų nurodyti argumentus, kodėl, jo nuomone, šio teisės akto nuostatos neatitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatų.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad sujungti kelias administracines į bylas į vieną būtų galima tik priėmus pareiškėjo skundą ir nustačius ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus byloms sujungti (t. y., kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo, to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
G. B. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė