e13a62c4-57df-4e2f-9e5b-e2a0de24d41d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-2616-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02056-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.; 3.4.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (apeliantės) H.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos H. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. A., S. A., I. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, nustatė: PareiÅ¡kėja H. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvas J. A., miręs 2010 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius pastatus ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Nurodė, kad pareiškėja gyveno minėtuose statiniuose su tėvų šeima. Taip pat ten turėjo dirbamos žemės, laikė gyvulius. Be to, ūkiui priklausė namas, kurį patvirtina duomenys, gauti iš Medininkų seniūnijos archyvinio fondo ūkio knygų. Tėvas su pareiškėjos motina tuose namuose gyveno iki pat tėvo mirties, tai yra iki 2010 m. gruodžio 8 d. Minimų pastatų kadastriniai matavimai (kadastrinių matavimų byla Nr. 41/4397) atlikti 2012 m. gruodžio 3 d., juose užfiksuotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4192-7002-0019), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7137), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7159), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7168), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7170), pagalbinis pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. 4400-2171-7180), lauko tualetas (unikalus Nr. 4400-2171-7191), tvora (unikalus Nr. 4400-2171-7204).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjos tėvas J. A. statinių tinkamai neužregistravo, nes galvojo, kad pakanka dokumentus užregistruoti tik seniÅ«nijoje. Minimi statiniai buvo įsigyti pareiÅ¡kėjos tėvo J. A. iÅ¡ M. K. 1973 m., tačiau sutarties, patvirtinančios statinių įsigijimo faktÄ , nėra. PareiÅ¡kėjos motina I. A. minimų statinių taip pat neįregistravo VÄ® Registrų centre, tačiau pareiÅ¡kėja kartu su motina po tėvo mirties priėmė palikimÄ ir gavo liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono 4 notarų biuro, bet vėliau paaiÅ¡kėjo, jog J.

A. vardu VÄ® Registrų centre nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Atsižvelgiant į tai, VÄ® Registrų centras 2013 m. sausio 11 d. atsisakė registruoti nuosavybės teises į minimus statinius, nurodydamas, kad pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas registruoti nuosavybės teises. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nustatyti praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nėra teisinio pagrindo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime      Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ numatyta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pareiÅ¡kėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę: pareiÅ¡kėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Medininkų sen., Vilniaus rajone buvo įregistruoti     2010 m. gruodžio 8 d. mirusio J. A. vardu, todėl nustatyti praÅ¡omo fakto negalima. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos H. M. pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad J. A., miręs     2010 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius pastatus ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

PareiÅ¡kėja nepateikė tinkamų įrodymų, kad gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Medininkų sen., Vilniaus rajone buvo įregistruoti mirusio J. A. vardu (vieninteliai įrodymai tai Medininkų seniÅ«nijos 2011 m. balandžio 18 d. raÅ¡tas ir 1991—1998 m. Å«kio knygoje esančių lapų kopijos, kuriose nurodoma, kad Å«kiui (ne J. A.) asmeninės nuosavybės teise priklauso namas) todėl nustatyti praÅ¡omo fakto negalima.Teismas pažymėjo, kad teismine tvarka nėra nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ numatyta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pareiÅ¡kėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę; pareiÅ¡kėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog nei vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas neatitinka.Be to, teismui nepateiktas joks dokumentas, kuriame J. A. bÅ«tų įvardintas kaip minimų statinių savininkas. Taip pat nėra jokių dokumentinių įrodymų apie Å¡ių statinių įsigijimÄ Â ar paveldėjimÄ . PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo nepagrįstumÄ patvirtina ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. VILRS-73, kad pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas nuosavybei įregistruoti ir 2003 m. sausio 13 d. teritorinio registratoriaus sprendimas atsisakyti registruoti Nekilnojamojo turto registre J.

A. nuosavybės teises pagal Medininkų seniÅ«nijos 2002 m. lapkričio 28 d. pažymÄ Nr. 619 ir Å«kio knygų pagrindu. Todėl, teismas vertindamas visus byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. A. nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius pastatus ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pagrindo nėra.Apeliantė H. M. atskiruoju skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177 str., sprendime nepasisakydamas dėl liudytojos T.

M. pateiktų įrodymų. Apeliantės nuomone, liudytojų parodymai yra svarbÅ«s nagrinėjamoje byloje.Be to, apeliantė nurodė, jog į teismÄ kreipėsi tik todėl, kad jos tėvo dokumentai dėl statinių įsigijimo yra neiÅ¡likę, prieÅ¡ingu atveju, turint minėtus dokumentus, pareiÅ¡kėjai nereiktų kreiptis į teismÄ dėl statinių nuosavybės įregistravimo. Nepaisant to, kad nėra dokumentų, patvirtinančių įsigijimo faktÄ , pareiÅ¡kėja teigė, jog duomenys gauti iÅ¡ Medininkų seniÅ«nijos archyvinio fondo Å«kio knygų patvirtina tai, kad tik teisėtu pagrindu statiniai galėjo bÅ«ti valdomi.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka.Nurodė, jog apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų tai, kad ginčijami statiniai buvo įregistruoti mirusiojo J.

A. vardu, todėl nustatyti, kad J. A. nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius pastatus ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, negalima. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ numatyta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pareiÅ¡kėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę bei turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja teigė, jog pareiÅ¡kėjos tėvas J.

A. 1973 m. iÅ¡ M. K. įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius pastatus ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ Nr. 56).

Atkreiptinas dėmesys, jog jokių dokumentų patvirtinančių, jog J. A. įsigijo minėtus statinius, nėra iÅ¡likę. Byloje pareiÅ¡kėja yra pateikusi tik 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniÅ«nijos archyviniame fonde Å«kio knygoje esančių J. A. žinių lapų kopijas ir kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 41/4397. Be to, pareiÅ¡kėja teigė, jog iki tėvo J. A. mirties tėvas su savo sutuoktine gyveno nurodytuose namuose, taip pat turėjo dirbamos žemės ir gyvulius.

J. T. mirė 2010 m. gruodžio 8 d. ir pareiÅ¡kėja 2011 m. sausio 31 d. priėmė J. T. palikimÄ ir gavo liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono 4 notarų biuro, tačiau vėliau, pareiÅ¡kėjos teigimu, paaiÅ¡kėjo, jog J. A. vardu VÄ® Registrų centre nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre J.

A. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ , kiemo rÅ«sį bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Viliaus rajone. VÄ® Registrų centras 2013 m. sausio 11 d. sprendimu atsisakė registruoti nuosavybės teises į minimus statinius, nurodydamas, kad pateikti dokumentai (kadastrinių matavimų bylos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniÅ«nijos 2012 m. gruodžio 27 d. pažymos Nr. R12-59 apie įraÅ¡us Å«kinėse bylose) nėra pakankamas pagrindas registruoti nuosavybės teises.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja savo reikalavimus grindė liudytojų parodymais, tai yra S. A. ir T.

M. paaiÅ¡kinimais. Teismas, priimdamas sprendimÄ motyvuojamoje sprendimo dalyje turėjo nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ bei argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas rėmėsi tik S. A. parodymais, tuo tarpu dėl kitos liudytojos parodymų nepasisakė ir sprendime nenurodė priežasčių, kodėl nevertino T. M. parodymų, sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisės į ginčijamus statinius.Atkreiptinas dėmesys, jog juridinis faktas gali bÅ«ti nustatytas tik iÅ¡likus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktÄ praÅ¡oma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ Nr. 56). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų (kadastrinių matavimų bylos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniÅ«nijos 2012 m. gruodžio 27 d. pažymos Nr. R12-59 apie įraÅ¡us Å«kinėse bylose) ginčo objektas yra vertinamas kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), atitinkantis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., nustatytÄ statinio apibrėžimÄ ir kuris gali bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl juridinės reikÅ¡mės fakto nustatymo, turi imtis visų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjai pateikti papildomus įrodymus, kurie suteiktų iÅ¡samios informacijos apie ginčijamus statinius, jų buvusį savininkÄ - M. K.. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant nuosavybės teisės įgijimÄ pripažinti įstatymo nustatyta tvarka, suinteresuotu asmeniu į bylÄ turėtų bÅ«ti įtrauktas buvęs ginčijamų statinių savininkas M.

K. ir/ar jo vaikai/įpėdiniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , nesprendė klausimo dėl M. K. ir/ar jo vaikų/įpėdinių įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , nors bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , neatsižvelgdamas į reikÅ¡mingus bylai įrodymus, neatskleidė esminių bylos aplinkybių, sprendžia, kad dėl bylos esmės neatskleidimo yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės, kadangi reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ visa apimtimi naujais aspektais.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos H. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai:               Loreta Bujokaitė              Aldona Tilindienė          Dainius Rinkevičius