e13736f5-e240-4670-aab2-a915b869240b · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-9125-840/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00293-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant pareiškėjo A. L. atstovei advokatei L. L., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I.

P., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis – pareiÅ¡kėjas A.

L. – po brolio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėjo A. L. reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais, iÅ¡dėstytais pareiÅ¡kime ir jo atstovės advokatės L. L. paaiÅ¡kintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė A. L. pareiÅ¡kėjo A. L. brolis. Brolis A. L. santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo, tėvai yra mirę. Taip pat mirę broliai ir sesuo: J. L. mirė (duomenys neskelbtini), P. M. mirė (duomenys neskelbtini), J.

L. mirė (duomenys neskelbtini), ir A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Vienintelis po brolio A. L. mirties įpėdinis yra pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kadangi manė, kad turtas priklauso jam. Paveldėjimo teisės liudijimas po brolio A. L. mirties neiÅ¡duotas, niekas iÅ¡ įpėdinių į notarÄ nesikreipė. Brolis turėjo ½ dalį 9,0300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kėjas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, t. y. valdė po brolio mirties likusį turtÄ kaip savo, žemės sklypÄ buvo iÅ¡nuomojęs Å«kininkui, kad žemės sklypas bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rimas ir tvarkomas, prižiÅ«rėjo likusius brolio asmeninius daiktus.

PareiÅ¡kėjas A. L. savo reikalavimÄ Ä¯rodinėja Å¡iais teismui pateiktais įrodymais: A. L. gimimo ir mirties iÅ¡raÅ¡ais (b. l. 8–9); Gyventojų registro pažyma (b. l. 10); notaro liudijimu (b. l. 11); P. L. ir A. L. mirties liudijimais (b. l. 13–14); pareiÅ¡kėjo gimimo liudijimu (b. l. 12); J. L., J. L., A. L. ir P. M. gimimo ir mirties iÅ¡raÅ¡ais (b. l. 18–22, 24); Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u (b. l. 25); Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė I.

P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimui, jei bus nustatyta, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktÄ apie A. L. priklausiusio turto faktinį valdymÄ . PaaiÅ¡kino, kad nėra žinoma, kad Å¡is žemės sklypas nebÅ«tų prižiÅ«rimas, vadinasi, kaip nurodoma pareiÅ¡kime, žemės sklypo dalis buvo iÅ¡nuomota ir prižiÅ«rėta. Jokie kiti faktai nėra žinomi. Tarnyba nėra kreipusis dėl turto paveldėjimo valstybės vardu.

Suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimo tenkinimo, jei bus nustatyta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. L. priėmė A. L. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ A.

L., gyvena kaimynystėje. A. L. turėjo dalį žemės sklypo. Po A. L. mirties jo turtu rÅ«pinosi A. L., žemės sklypÄ iÅ¡nuomojo Å«kininkui. L. turėjo Å¡eÅ¡is vaikus, iÅ¡ kurių yra likęs tik A. L.. A. L. dar esant broliui gyvam juo rÅ«pinosi. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), brolis. A. L. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). A. L. ir pareiÅ¡kėjo tėvai P. L. ir A.

L. yra mirę (b. l. 49–50). P. L. ir A. L. turėjo Å¡eÅ¡is vaikus: pareiÅ¡kėjÄ A. L., A. L., A. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–50). P. M. mirė bÅ«dama naÅ¡lė, turėjo du vaikus: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).

A. L. mirė nesusituokęs, vaikų neturėjo (b. l. 41). Paveldėjimo byla po A. L. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 11). A. L. vardu registruota ½ dalis 9,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. L. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka. 1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

PareiÅ¡kėjas A. L. iÅ¡ karto po brolio A. L. mirties priėmė palikimÄ savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiÅ«rėjo, t. y. palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ â€“ 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio brolio turtÄ negavo. A. L. turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus. Ä®vertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas A. L. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio brolio A.

L. turtÄ (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, kad suinteresuoti asmenys prieÅ¡tarautų, kad bÅ«tų nustatytas toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. L. mirusio brolio A. L. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pradėdamas faktiÅ¡kai jo turtÄ valdyti, nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė brolio A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimÄ po jo mirties faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ .

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Å is sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Joana Kvaselytė