e1366aed-5521-437b-a94a-af6dd67ce166 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                      Civilinė byla Nr. 2A-121-124 /2012Teisėja L. Muchtarovienė                    Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03413-2011-7                                                     .                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3                                                   (S)                                                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                              SPRENDIMAS                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                           2 012 m. kovo 20 d.                                                          Šiauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant atsakovo atstovui adv.Gintarui Černiauskui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Osama“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4276-569/2011 pagal ieÅ¡kovų R.

Å . ir R. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Osama“ dėl drausminių nuobaudų ir darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovai R. Å . ir R. V. ieÅ¡kiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti UAB „Osama“ darbo ginčų komisijos 2011-04-12 protokolais Nr. 1/11 ir 2/11 priimtus sprendimus ir UAB „Osama“ direktoriaus 2011-03-17 ir 2011-03-21 įsakymais ieÅ¡kovams skirtas drausmines nuobaudas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad 2011-03-17 ir 2011-03-21 įmonės direktoriaus įsakymais jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, nes jie 2011m. kovo 14, 15, 17 dienomis išėjo iÅ¡ darbo anksčiau, nebaigę vykdyti jiems skirtų užduočių.

Pagal Darbo kodekso 240 str. prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Skiriant drausmines nuobaudas ieÅ¡kovams, nebuvo laikomasi įstatymo reikalavimų - nepareikalauta pasiaiÅ¡kinimo, dėl ko nuobaudos negali bÅ«ti laikomos teisėtomis ir turi bÅ«ti panaikintos. Taip pat ieÅ¡kovai nesutinka su darbo drausmės pažeidimo padarymo faktais, nes ieÅ¡kovai neatliko užduočių dėl per didelio darbo krÅ«vio, darbdavys nesiėmė priemonių sudaryti tinkamas darbo sÄ lygas.

Nesutinka su vadovo įsakyme nurodyta aplinkybe, jog jie darbo vietÄ paliko anksčiau, negu yra nustatyta įmonėje darbo dienos pabaiga, nes pakluso savo tiesioginio virÅ¡ininko nurodymui dėl darbo laiko nustatymo, dirbo jo nustatytu laiku nuo 11 iki 19 valandos. IeÅ¡kovai kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, Å¡ios komisijos sudarymo. Mano, kad Å¡i komisija buvo sudaryta, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, todėl jų sprendimai yra negaliojantys. Be to nagrinėjant darbo ginÄÄ , buvo apribotos jų teisės bÅ«ti iÅ¡klausytiems.

IeÅ¡kovai praneÅ¡imus apie darbo ginčų komisijos posėdžius gavo Å¡ių posėdžių iÅ¡vakarėse. Kadangi ieÅ¡kovų tiesioginis vadovas neleido jiems palikti darbo vietos ir vykti į darbo ginčų komisijos posėdį, ieÅ¡kovai objektyviai neteko galimybės teikti komisijai paaiÅ¡kinimus, užduoti darbdaviui klausimus, atsakyti į klausimus ir pan., o taip pat neturėjo galimybės pasirÅ«pinti atstovavimu ir vietoj savęs į komisijos posėdį atsiųsti atstovÄ . IeÅ¡kovų procesinių teisių apribojimas sÄ lygojo, kad tariamų pažeidimų aplinkybės ir esmė ginčo nagrinėjimo metu nebuvo atskleista - iÅ¡klausius tik vienÄ ginčo Å¡alį - darbdavį - buvo suformuota Å¡aliÅ¡ka komisijos pozicija dėl ko sprendime pateikiamas ir esmingai klaidingas tiek faktinis, tiek teisinis aplinkybių vertinimas.

Darbo ginčų komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovų tiesioginio vadovo nurodymu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. darbo laikas UAB „Osama“ Šiaulių sandėlyje buvo nustatytas nuo 11 iki 19 val., todėl ieškovai, priešingai negu teigiama, ne piktnaudžiavo pasitraukdami iš darbo vietos anksčiau laiko, o tik vykdė tiesioginio savo vadovo nurodymus.Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (2 t., 92–95 b. l.) ieškinį tenkino, panaikino UAB ,,Osama“ darbo ginčų komisijos 2011-04-12 protokolais Nr. 1/11 ir 2/11 priimtus sprendimus ieškovų R.

V. ir R. Å . atžvilgiu bei UAB ,,Osama“ direktoriaus 2011-03-17 ir 2011-03-21 įsakymais ieÅ¡kovams R. V. ir R. Å . skirtas drausmines nuobaudas. Priteisė ieÅ¡kovams R. V. ir R. Å . po 1860 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams R. V. ir R. Å . 2011-03-17 ir 2011-03-21 dienos direktoriaus įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai - už tai, kad jie pažeidė darbo tvarkos taisyklių 56.4 punktÄ , draudžiantį darbuotojams nerÅ«pestingai, nekokybiÅ¡kai ir aplaidžiai atlikti savo pareigas.

Teismas nurodė, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbÄ , užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymuose ir nuostatuose. IÅ¡ ieÅ¡kovų pareiginių nuostatų matyti, kad sandėlio darbininko pareigos yra atlikti pagalbinius darbus sandėliuose, bazėse ir kitose vietose, rankiniu bÅ«du arba autokrautuvu gabenti pakrauti, iÅ¡krauti krovinius, valyti įmonės sandėlius, pagalbines patalpas, aikÅ¡telės teritorijÄ , kelius ir privažiavimus.

Pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad sandėlio darbininkas atsako už nenutrÅ«kstamÄ krovinių gabenimÄ , pakrovimÄ , iÅ¡krovimÄ . Tačiau pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad sandėlio darbininkas yra atsakingas už savalaikį prekių pakrovimÄ pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ sandėlininko pareiginių nuostatų matyti, kad jo pareigos yra organizuoti nepriekaiÅ¡tingÄ Ä¯monės sandėlio darbÄ , iÅ¡aiÅ¡kinti krovėjams darbų užduotis bei eiliÅ¡kumÄ .

Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų bei sandėlininkų pareiginių nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sandėlio darbininko pareiga buvo atlikti techninį prekių pakrovimo, iÅ¡krovimo ar gabenimo darbÄ , o sandėlininko – organizuoti įmonės sandėlio darbÄ . Sandėlio darbininkams buvo numatytas darbo laikas nuo 12val. iki 21val., 2011m. kovo mėnesį ieÅ¡kovai iÅ¡ darbo iÅ¡eidavo skirtingu laiku, t. y. anksčiau 21 val. Tačiau ieÅ¡kovai nurodė, kad sandėlininko nurodymu jie darbÄ pradėdavo 10 valandÄ ir baigdavo apie 18 valandÄ , nes dirbdavo be pietų pertraukos.

Kad sandėlio darbininkai realiai dirbdavo tokiu grafiku, patvirtino ir liudytojai V. Å . bei M. Å .. IÅ¡tyręs įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonėje buvo nusistovėjęs kitoks, nei nurodytas direktoriaus įsakymu, sandėlio darbininkų darbo grafikas, įmonėje Å¡i aplinkybė buvo žinoma ir toleruojama. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal sandėlininko nuostatų 12p., baigus darbÄ jis privalėjo užrakinti sandėlio patalpas, įjungti patalpos signalizacijÄ , tačiau iÅ¡ direktoriaus įsakymo matyti, kad sandėlininko darbo valandos baigiasi 16 valandÄ , o sandėlio darbininkų - 21 valandÄ .

Å i aplinkybė rodo, kad įmonėje darbdavys netinkamai organizavo darbÄ , iÅ¡samiai nenumatydamas sandėlio darbininkų funkcijų, nustatydamas darbuotojų darbo valandas. Tai, kad po drausminių nuobaudų skyrimo ieÅ¡kovams netrukus buvo patvirtinti nauji sandėlio darbininko pareiginiai nuostatai, kuriuose tiesiogiai numatyta jo pareiga iki darbo dienos pabaigos surinkti visus užsakymus, kurie turi bÅ«ti pristatyti klientams rytojaus dienÄ , netiesiogiai patvirtina, kad ir pats darbdavys pripažino, kad ieÅ¡kovų pareiginiuose nuostatuose drausminių nuobaudų skyrimo metu nebuvo numatyta tokia jų pareiga.

Kad įmonės darbuotojų darbo funkcijos buvo nustatytos neiÅ¡samiai, patvirtina ir liudytojo A. M., kuris dirba sandėlininku, parodymai. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių aktų (1 t., b.l. 60, 66, 73, 80) matyti, kad jie buvo suraÅ¡yti siekiant patvirtinti, kad darbdavys bandė įteikti ieÅ¡kovams reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų drausminių nusižengimų, tačiau ieÅ¡kovai priimti tokius reikalavimus atsisakė. IeÅ¡kovai pripažino, kad jie iÅ¡ tikrųjų atsisakydavo pasiraÅ¡inėti ant atsakovo teikiamų dokumentų, nes jų bÅ«davo daug ir jie nespėdavo su jais susipažinti.

Tačiau ieÅ¡kovai nurodė, kad reikalavimai pasiaiÅ¡kinti dėl drausminių nusižengimų jiems nebuvo pateikti. Ant minėtų aktų yra M. S., V. Å . ir A. M. paraÅ¡ai, kuriais jie patvirtina, kad ieÅ¡kovai atsisakė priimti atsakovo reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti. Tačiau liudytojas V. Å . nurodė, kad jis Å¡ios situacijos nematė, tik padėjo paraÅ¡Ä , apie tai, kad reikės raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus, girdėjo iÅ¡ ieÅ¡kovų. Liudytojai M. S. ir A. M. taip pat negalėjo prisiminti Å¡ios situacijos, tačiau patvirtino, kad jei ant akto yra jų paraÅ¡ai, tokia situacija galėjo bÅ«ti.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo tenkino. Panaikindamas drausmines nuobaudas, teismas panaikino ir darbo ginčų komisijos sprendimus, priimtus ieÅ¡kovų atžvilgiu. Atsakovas UAB „Osama“ apeliaciniu skundu (2 t., 105–114 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28d. sprendimÄ Â ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad UAB „Osama“ nepasiÅ«lė ieÅ¡kovams pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. Patys ieÅ¡kovai teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Osama“ Å iaulių padalinio sandėlininkas A. M. jų prašė pateikti pasiaiÅ¡kinimus dėl darbo drausmės pažeidimo, tÄ patvirtina 2011-10-14 teismo posėdžio protokole užfiksuoti parodymai. Liudytojas M. S. patvirtino, kad aktuose, kurie buvo suraÅ¡yti siekiant patvirtinti, kad darbdavys bandė įteikti ieÅ¡kovams reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų drausminių, ir nurodė, kad ieÅ¡kovai visada atsisakydavo priimti dokumentus.

Liudytoja I. R. taip pat patvirtino, kad darbdavys bandė įteikti ieÅ¡kovams reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų drausminių nusižengimų. AnalogiÅ¡ki parydymai ir liudytojo A. M..2. Bet kuriuose teisiniuose santykiuose, taip ir darbo teisiniuose santykiuose, neįmanoma numatyti visus faktinius darbdavio ir darbuotojo santykius. Akivaizdu, kad apraÅ¡yti ir parengiant teisės aktÄ susitarti dėl kiekvienos gyvenimiÅ¡kos situacijos nėra jokių galimybių, todėl daugeliu atveju sutarties Å¡alys privalo vadovautis protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovai privalėjo sÄ Å¾iningai, atsakingai ir pilnai atlikti jiems sandėlininko, sandėlio vadovo ar sandėlio apskaitininkės pavestus darbus ir užduotis. Å io ginčo atveju - surinkti ir paruoÅ¡ti iÅ¡vežimui prekes pagal jiems pateiktas užduotis. Pilnavertis darbo atlikimas reiÅ¡kia ne tik tai, kad darbas yra padaromas, tačiau ir tai, kad darbas atliekamas savalaikiai, nevėluojant.             3. VisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas teismo argumentas, kad darbdaviui neįtraukus į pareigybinius nuostatus sÄ lygos, kad prekės turi bÅ«ti surinktos ir paruoÅ¡tos iÅ¡vežimui savalaikiai, sandėlio darbininkai turi galimybę Å¡iuos darbus atlikti pavėluotai.

Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę situacijÄ , tuo ne tik pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ , tačiau ir buvo Å¡aliÅ¡kas.          4. Sandėlio darbininko pareigybinių nuostatų 5.1. punktas nurodo, kad sandėlio darbininkas atsako už nenutrÅ«kstamÄ Â krovinių gabenimÄ , pakrovimÄ ir iÅ¡krovimÄ , o UAB „Osama“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 56.4 punktas nustato, kad UAB „Osama" darbuotojams draudžiama nerÅ«pestingai, nekokybiÅ¡kai, aplaidžiai atlikti savo pareigas.

Tokia sandėlio darbininko pareigybinių nuostatų sÄ lyga bÅ«tent ir reiÅ¡kia, kad sandėlio darbininkams yra tiesiog privalu prekes surinkti ir paruoÅ¡ti iÅ¡vežimui savalaikiai.             5. Apeliantas nesutinka ir su tuo pirmos instancijos teismo motyvu, jog tai, kad po drausminių nuobaudų skyrimo, netrukus buvo patvirtinti nauji sandėlio darbininko pareiginiai nuostatai, netiesiogiai patvirtina, kad ir pats darbdavys pripažino, kad ieÅ¡kovų pareiginiuose nuostatuose drausminių nuobaudų skyrimo metu nebuvo numatyta tokia jų pareiga.

Å is apelianto veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip nors kitaip, kaip tik siekis užkirsti keliÄ bet kokiems tolesniems nesÄ Å¾iningiems sandėlio darbininkų veiksmams, pasireiÅ¡kiantiems ne pilnu savo darbo pareigų atlikimu.6. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai savo pareigų neatliko dėl to, kad A. M. tinkamai neatliko savo, kaip sandėlininko pareigų. Apelianto darbuotojai atliko savo darbines funkcijas, užsakymai buvo surinkti, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros parengtos, iÅ¡spausdintos ir pateiktos sandėlio darbininkams.

Sandėlininkas privalo organizuoti nepriekaiÅ¡tingÄ Ä¯monės sandėlio darbÄ , tačiau jis neprivalo atlikti sandėlio darbininko darbų už juos, jam nėra patikėta teisė taikyti drausminio poveikio priemones ar pan.7. IeÅ¡kovai buvo supažindinti su 2009-06-30 UAB „Osama“ direktoriaus įsakymu Nr. K09-0175 „Dėl darbo laiko grafiko", Å¡is įsakymas buvo pakabintas padalinio praneÅ¡imų lentoje, jo turinys (kad ieÅ¡kovams buvo nustatytas darbo laikas nuo 12.00 val. iki 21.00 val., su pietų pertrauka 16.00 val. - 17 val.) ieÅ¡kovams buvo žinomas.8.

Liudytojo A. M. parodymai paneigė ieÅ¡kovų teiginius, kad jis liepė ieÅ¡kovams dirbti kitokiu, nei nustatyta direktoriaus įsakymu darbo grafiku, t. y. kad jis pakeitė ieÅ¡kovų darbo laiko grafikÄ . Todėl neteisėtas teismo argumentas, kad įmonėje buvo nusistovėjęs kitoks, nei nurodytas direktoriaus įsakymu, sandėlio darbininkų darbo grafikas ir Å¡i aplinkybė įmonėje buvo žinoma ir toleruojama.9. IeÅ¡kovai žinojo, kad jų darbo laikas nuo 12.00 val. iki 21.00 va., su pietų pertrauka nuo 16.00 - 17 val., tačiau vis dėlto, nepagrįstai ir neteisėtai, siekdami sau naudos, dirbo pagal pačių sugalvotÄ darbo grafikÄ , kas sÄ lygojo ne tik direktoriaus įsakymo, darbo tvarkos taisyklių, bet ir DK teisės normų pažeidimÄ .10.

IeÅ¡kovų argumentai, kad jie nesugebėjo atlikti pavesto darbo dėl pernelyg didelio darbo krÅ«vio taip pat yra nepagrįsti, kadangi pagal teisės aktus bei UAB „Osama“ vidaus teisės aktus ieÅ¡kovai savo sutikimu gali dirbti virÅ¡valandinius darbus. IeÅ¡kovai privalėjo informuoti tiesioginį vadovÄ , ir pastarasis bÅ«tų sprendęs virÅ¡valandinių darbų skyrimo ir apmokėjimo už juos klausimus.             Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negautas.           Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovus įvykdžius darbo drausmės pažeidimus ir ar pagrįstai už šį pažeidimÄ jiems skyrė drausminę nuobaudÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keliami fakto klausimais, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl darbo drausmės pažeidimo nebuvimo.Pagal LR CPK 263 straipsnį teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas toks sprendimas, kuris priimtas nepažeidžiant teisės normų (procesinių, materialinių) reikalavimų, esminių teismo procesÄ reglamentuojančių taisyklių ir priimtas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas bylos aplinkybes.

LR CPK 185 straipsnis nustato teismo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat vadovautis logikos dėsniais ir taip įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. iÅ¡vada apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ galima, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai R.

Å . pagal su atsakovu 2006-02-22 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr.305, o R. V. pagal 2006-06-02 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr.324 buvo priimti dirbti sandėlio darbininkais (1 t.5-6,7-8b.l.).Atsakovo įsakymais Nr.2011-03-17 K11-065, K-11-066 ir 2011-03-21 įsakymais Nr.K11-067,K11-068 už sandėlio darbininko pareiginių nuostatų nevykdymÄ jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai (1t.,50—80 b.l.).IeÅ¡kovai dėl Å¡ių drausminių nuobaudų panaikinimo kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , tačiau darbo ginčų komisija 2011-04-13 posėdyje padarė iÅ¡vadÄ , jog drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir protokolais Nr.Nr.1/11 ir 2/11 Å¡ias nuobaudas paliko galioti (1t.,13-17,18–21b.l.).

Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Teisme tikrinant darbuotojui (ieÅ¡kovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-178/2005).Surinkta byloje medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovai 2011 kovo 14,15 ir 17 dienomis neįvykdė darbo užduočių, nesurinko prekių jų iÅ¡vežimui iÅ¡ sandėlio pagal jiems pateiktas sÄ skaitas –faktÅ«ras , jos nebuvo paruoÅ¡tos iÅ¡vežti į prekybos vietas, dėl ko nebuvo galima laiku pristatyti prekių Šiaulių , TelÅ¡ių , RadviliÅ¡kio rajono įmonės klientams.

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovai darbo vietÄ paliko 2011-03-14 d.19 val.02min., 2011-03-15 d. 19 val.13 min., 2011-03-17 d. 19val.04 min.(1t.,104–107b.l.).Ginčydami drausmines nuobaudas, nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimais, ieÅ¡kovai pirmiausia mano, kad buvo pažeista Å¡ios komisijos sudarymo procedÅ«ra, todėl priimti sprendimai turi absoliutaus negaliojimo požymius, be to nebuvo užtikrinta galimybė jiems dalyvauti komisijos posėdžiuose , duoti paaiÅ¡kinimus. Su Å¡iais motyvais kolegija nesutinka.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad darbo ginčų komisija įmonėje buvo sudaryta 2011-04-04 d. , darbuotojų atstovai buvo iÅ¡rinkti filialuose, o nurodytÄ dienÄ iÅ¡ įmonės filialų pasiÅ«lytų kandidatų buvo iÅ¡rinkti 4 darbuotojų atstovai I. B., R. J.,R. S., M. G. (1t.,83-89 b.l.).2011-04-05 d. atsakovo vadovo įsakymu Nr.086 į komisijÄ 2 metams buvo paskirti 4 darbdavio atstovai (1 t.,91 b.l.).Kadangi darbo ginčų komisijoje numatyti trumpi darbo ginčų nagrinėjimo terminai, ieÅ¡kovai apie komisijos posėdžius buvo informuoti prieÅ¡ 1 dienÄ , taip pat padarius pertraukÄ ,iÅ¡ jų buvo pareikalauti papildomi paaiÅ¡kinimai(1 t., 92–95b.l.) .Paduodami pareiÅ¡kimus dėl nuobaudų panaikinimo, ieÅ¡kovai turėjo galimybę pasvarstyti apie jų atstovavimÄ , jei patys negalės dalyvauti posėdžiuose, todėl nelaikytina, kad jų nedalyvavimas pažeidė ieÅ¡kovų teises.

Komijai buvo pateikta visa reikalinga svarstyti medžiaga , ieÅ¡kovai turėjo galimybę teikti papildomus paaiÅ¡kinimus, praneÅ¡imus apie tai gavo. Teismas nenustatė, kad darbo ginčų komisija bÅ«tų neteisėtos sudėties ar bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovų teisės dėl jų nedalyvavimo posėdyje, Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo nėra paduota.Dėl darbo drausmės pažeidimo IeÅ¡kovai dirba pas atsakovÄ pagal darbo sutartį. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarime (DK 93 straipsnis).

Vienas iÅ¡ kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panaÅ¡ių, pvz., rangos, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 straipsnis), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbÄ ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sÄ lygas (DK 229 straipsnis).

Viena iÅ¡ darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotojÄ už darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas , nustatytas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kituose lokaliniuose aktuose, jų nevykdymas , ar netinkamas vykdymas sudaro pagrindÄ atsirasti drausminei atsakomybei.

Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina, ar ji yra paskirta esant drausminės atsakomybės pagrindui., t.y. ar yra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieÅ¡kovų kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo.

IeÅ¡kovų darbo funkcijas konkretizavo jų pareiginiai nuostatai, pareigų atlikimo tvarkÄ reglamentavo vidaus darbo tvarkos taisyklės(1t.,109–125 b.l.). Kolegija nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovų pareigų turinio , kad ieÅ¡kovai nėra atsakingi už savalaikį prekių pakrovimÄ pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, o atsakomybė Å¡iuo atveju tenka sandėlininkui, kuris netinkamai organizavo įmonės sandėlio darbÄ . Darbo teisiniuose santykiuose neįmanoma reglamentuoti visus faktinius darbdavio ir darbuotojo santykius, apraÅ¡yti kiekvienÄ darbuotojo veiksmÄ .

Tai, kad pareiginiuose nuostatuose nebuvo įraÅ¡yta nuostata, jog prekės privalo bÅ«ti surinktos savalaikiai , neduoda pagrindo teigti, kad Å¡iÄ pareigÄ ieÅ¡kovai galėjo atlikti bet kada ir bet kaip. Tokia pareiga yra numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklėse. IeÅ¡kovai teismo posėdyje bei savo pareiÅ¡kime darbo ginčų komisijai ir neginčijo tos aplinkybės, kad jie nurodytomis dienomis neatliko savo pareigos , kad prekės nebuvo paruoÅ¡tos laiku, nebuvo surinktos visos prekės pagal jiems pateiktas sÄ skaitas, tačiau savo pareigos neatlikimÄ grindė padidėjusiu darbo krÅ«viu.

IeÅ¡kovai jiems pavestÄ darbÄ privalo atlikti pagal vidaus darbo tvarkos taisykles , pareiginius nuostatus , laiku ir visa apimtimi. IeÅ¡kovai pripažino, kad jie kaip sandėlio darbininkai privalo atrinkti pagal apskaitininkės pateiktas sÄ skaitas prekes, kÄ patvirtino ir teismo posėdyje (2 t.,74 b.l.).Tame pačiame posėdyje pripažino, kad Å¡ios užduoties neatliko, motyvuodami dideliu darbo krÅ«viu. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 36 p. numato darbuotojų pareigas laiku ir tiksliai vykdyti įmonės vadovo, administracijos nurodymus, kokybiÅ¡kai atlikti visas numatytas pareigas, 37 p.-laikytis darbo drausmės, t.y. laiku atvykti į darbÄ , laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, laikytis technologinės drausmės.38p. darbuotojai privalo užtikrinti klientų pasitenkinimÄ atliekamomis paslaugomis, stengtis kokybiÅ¡kai patenkinti jų poreikius ;56.1p. numato, kad draudžiama iÅ¡eiti anksčiau iÅ¡ darbo be administracijos leidimo (1t., 109-128 b.l.).Sandėlio darbininko pareiginių nuostatų 2 p. numato vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų pareigų-t.y. sandėlio darbininkas rankiniu bÅ«du arba krautuvu neÅ¡a, gabena, iÅ¡krauna, pakrauna krovinius , 5.3p. numato, kad jis atsako už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų vykdymÄ , 5.1 p. už nenutrÅ«kstamÄ krovinių gabenimÄ , pakrovimÄ , iÅ¡krovimÄ .

Taigi esminė sandėlio darbininkų funkcija ir pareiga buvo užtikrinti savalaikį prekių pakrovimÄ ir iÅ¡krovimÄ , kad sandėliuose esančios prekės bÅ«tų paruoÅ¡iamos pervežimui, kad nesusidarytų transporto prastovos ir kad bÅ«tų pilnai patenkinti bendrovės klientų užsakymai, jų poreikiai. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovai neatrinkdami visų prekių pagal apskaitininkės pateiktas sÄ skaitas , neįvykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atlikti darbo užduotį. IeÅ¡kovai teisme teigė nepadarę darbo drausmės pažeidimo ne todėl, kad jie manė, jog neturi pareigos laiku atrinkti prekes, o dėl to, kad manė, jog baigiasi darbo laikas, ir jie nebeturėjo pareigos dirbti toliau.

Dėl neįvykdytos užduoties įmonė sulaukė pretenzijų iÅ¡ savo klientų, buvo sutrikdytas filialo darbas, šį darbÄ kitos dienos ryte turėjo atlikti kiti asmenys, kÄ patvirtina ir liudytojų parodymai. Apie tai, kad prekės nebus atrinktos, ar yra reikalingas papildomas darbo laikas įvykdyti užduotis, ieÅ¡kovai tomis dienomis nepranešė nei padalinio vadovui, nei sandėlininkui . Bylos duomenys patvirtina, kad tomis dienomis ieÅ¡kovai darbo vietÄ paliko anksčiau nustatyto darbo laiko pabaigos .IeÅ¡kovai nurodo, kad sandėlyje buvo nusistovėjusi kitokia darbo laiko tvarka, Å¡iuos patvarkymus duodavo sandėlininkas.2006-06-30 d. atsakovo vadovo įsakymu buvo nustatytas darbo laikas, numatant Å iaulių padalinio sandėlio darbininkų darbo laikÄ nuo 12 val. iki 21 val, pietų pertraukÄ nuo 16 val. iki 17 val.(1 t., 103 b.l.).Su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai supažindinti ir ieÅ¡kovai.

Pastarieji teisme teigė, jog jie vykdė sandėlininko A. M. žodinius nurodymus, kuriais pastarasis buvo nurodęs jiems dirbti nuo 11 val. iki 19 valandos ar 20 valandos ir leido pasirinkti dirbti be pietų pertraukos , ar su pietų pertrauka (1t.,73 b.l).Nurodo, kad ginčo dienomis jie dirbo iki 19 valandos be pietų pertraukos. Ieškovas R. V. 2011-10-14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad dirbo be pietų pertraukos, kad galėtų anksčiau išeiti iš darbo ir tai darė savo iniciatyva, tačiau su A. M. žinia(2 t., 75 b.l.).Byloje nėra duomenų, kad darbo grafikai būtų keisti bei kad sandėlininkui A.

M. bÅ«tų suteikta teisė keisti darbo grafikÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovai, pasitarę su sandėlininku , patys nusistatė tokį darbo laiko grafikÄ , dirbo kaip jiems patogiau, be pietų pertraukos, ir trumpiau, tuo pažeisdami UAB „Osama“ lokalinius aktus. Be to ieÅ¡kovai Å¡io darbo laiko pakeitimo nederino nei su įmonės administracija, nei su padalinio vadovu. Sandėlininkas nėra priskirtinas asmenims, kuriems suteikta teisė keisti įmonės vadovo nustatytus darbo laiko grafikus, kÄ teisme patvirtino ir pats sandėlininkas A.

M.. Be to apklausiant teisme liudytoju A. M. patvirtino, kad 2011 kovo 14,15,17 dienomis ieÅ¡kovai turėjo dirbti vadovo nustatytu grafiku ir jis nedavė jiems nurodymo Å¡iomis dienomis dirbti kitokiu laiku (2 t., 84b.l.).Kaip patvirtina sandėlio įvykių iÅ¡klotinė, 2011 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovai darbo laikÄ baigdavo įvairiu laiku, tame tarpe fiksuojamas sandėlio uždarymas ir 20 val.20 min, 19 val. 53min , 20 val.06 min, 2011 m.balandžio mėnesį fiksuojamas išėjimas iÅ¡Â sandėlio dažniausiai 21 val bei vėlesnis laikas.

DK 147 straipsnis numato, kad kasdieninę darbo (pamainos)pradžiÄ ir pabaigÄ nustato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, o sprendimus Å¡iais klausiamais priima ir darbo grafikus tvirtina įmonės administracija. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų apklausos teisme, jie suvokė ir žinojo Å¡iÄ aplinkybę, su darbo laiko grafiku buvo supažindinti, grafikas pastoviai kabėjo ir skelbimų lentoje. IeÅ¡kovams nuobauda buvo skirta ne už darbo vietos palikimÄ anksčiau darbo laiko, tačiau už darbo užduoties neįvykdymÄ .

IeÅ¡kovams buvo pateikta darbo užduotis surinkti klientams parduodamas prekes, t.y. jie gavo parengtas užduotis, kurių neatliko dėl savo kaltės keletÄ dienų iÅ¡ eilės. Teisme ir neįrodinėjo, kad Å¡ios užduoties neįmanoma atlikti per normaliÄ darbo laiko trukmę. Nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog yra neįmanoma įvykdyti užduoties laiku , kad iÅ¡vengti prastovų, bÅ«tų pranešę sandėlininkui ar padalinio vadovui. Nesutiktina su teismo nuomone, kad ieÅ¡kovai neįvykdė užduoties dėl netinkamo darbo organizavimo.

Å iuo atveju sandėlininkas tinkamai organizavo darbÄ , ieÅ¡kovams buvo paruoÅ¡ta užduotis surinkti prekes pagal pateiktas sÄ skaitas, Å¡iems neatlikus užduoties, šį darbÄ sandėlininkas organizavo atlikti kitų darbuotojų pagalba , sandėlininkas pranešė apie sandėlio darbo sutrikimus įmonės administracijai, pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikti pasiaiÅ¡kinimus. Tai, kad sandėlininko darbo laikas yra nustatytas kitoks negu ieÅ¡kovų, tai neatleidžia ieÅ¡kovų nuo pareigos atlikti jiems pavestas užduotis, neatleidžia nuo pareigos laikytis darbo drausmės. Taip pat neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti tinkamai savo pareigas ta aplinkybė, kad sandėlininkas toleravo ieÅ¡kovų elgesį dėl darbo drausmės nesilaikymo ankstesnėmis dienomis.Kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktai ir ieÅ¡kovų kaltė, pažeidus darbo drausmę (DK 234 straipsnis), todėl laikytina, kad vadovas pagrįstai taikė drausmines nuobaudas.Pažymėtina, kad darbuotojas, bÅ«damas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, privalo rÅ«pintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai).

DK 35 straipsnis įpareigoja darbo sutarties Å¡alis veikti sÄ Å¾iningai viena kitos atžvilgiu, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Å i norma taikytina ne tik administracijai, bet ir darbuotojui. Å ioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiÅ¡kia, kad darbdavys ir darbuotojas vienas kito atžvilgiu turi bÅ«ti geranoriÅ¡ki, jų santykiai grindžiami įstatymu, tarpusavio supratimu, pagarba, o kylantys nesutarimai sprendžiami sÄ Å¾iningai bendradarbiaujant, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus.Dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkosPagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ DK 240 str.1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasiaiÅ¡kinimo iÅ¡ darbuotojo nepareikalavimas ar jo nebuvimas paprastai nelaikomas esminiu nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, galinčiu bÅ«ti pagrindu panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

Svarbiausia, jog kiekvienu atveju bÅ«tų aiÅ¡kiai ir neabejotinai konstatuota darbuotojo kaltė dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo, kuris pasireikÅ¡tų netinkamu darbo pareigų vykdymu ar apskritai nevykdymu (DK 234 str.).Teismas nekonstatavo esant Å¡ios normos pažeidimÄ , dėl kurio turėtų bÅ«ti naikintinos skirtos nuobaudos, tik suabejojo , ar ieÅ¡kovams buvo siÅ«lyta pasiaiÅ¡kinti dėl drausminių nuobaudų. Kolegija iÅ¡ visumos byloje surinktų įrodymų sprendžia, kad atsakovas pateikė įrodymus , jog prieÅ¡ skiriant nuobaudas iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo reikalaujama pateikti pasiaiÅ¡kinimus ir ieÅ¡kovai galėjo pasinaudoti teise duoti paaiÅ¡kinimÄ .

Å ias aplinkybes apie darbo drausmės pažeidimo faktus ,drausminių nuobaudų skyrimÄ , pareikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimu patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, teisme paklaustų liudytojų A. M. , M. Å .,V. Å ., M. S.,I R. parodymai (1 t, 56–80 b.l., 2 t.79,81,82 b.l.) Å ie liudytojai patvirtino ir aplinkybes apie jų pasiraÅ¡ymo faktus aktuose. Tai, kad jie negalėjo nurodyti pasiraÅ¡ymo laiko ,Å¡ių liudytojų parodymai neturi bÅ«ti atmesti. IÅ¡ dalies tai pripažino ir pats ieÅ¡kovas R. Å ., teisme patvirtindamas ,kad sandėlininkas žodžiu buvo užsiminęs, kad ieÅ¡kovai eis raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus (2 t., 75 b.l.).Kolegija remiantis tikėtinumo principu, Å¡ias iÅ¡vadas daro ir iÅ¡ ieÅ¡kovų elgesio kitose situacijose.

Kaip patvirtina tolesnė bylos medžiaga su ieÅ¡kovais administracija iÅ¡ dalies bendravo raÅ¡ytiniu bÅ«du, ieÅ¡kovai atsisakinėdavo pasiraÅ¡yti gaunant ir kitus dokumentus, t.y. 2011-04-18 d. atsisakė priimti ir pasiraÅ¡yti dėl naujų sandėlio darbininko pareiginių nuostatų ir kitų lokalinių nuostatų gavimo, kÄ administracijai teko įforminti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu(1t., 96 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi bei įvertinusi bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines taisykles, netinkamai taikė procesines teisės ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodyto, skundžiamasis apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 str.1 d.2 p.)  Atmetus ieÅ¡kinį , esant atsakovo praÅ¡ymui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas,yra perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos(CPK 93,98 str.).Atsakovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme sumokėjo 6 476,53 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (2 t.,52-5456 b.l.),.Taip pat pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei ataskaitÄ apie papildomas iÅ¡laidas 2 268,75 Lt sumai (2 t.,50,51 b.l).

Tokie dideli atsakovo patirtų iÅ¡laidų dydžiai žymiai virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ Ä¯tvirtintus maksimalius dydžius, neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal ataskaitÄ beveik visas teisines paslaugas Å¡ioje byloje teikė advokato padėjėjas, byloje buvo tik 3 teismo posėdžiai , byla nėra didelės apimties, joje nėra keliami nauji teisės klausimai, buvo paruoÅ¡tas tik vienas procesinis dokumentas, dėl ko atstovui nebuvo reikalingos didelės laiko sÄ naudos bei atsižvelgiant į tai, kad advokatų kontora randasi kitame mieste, kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus kriterijus bei nurodytus principus, bÅ«tų protingos 2200 Lt atstovavimo iÅ¡laidos, kurios priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 98 str).Kitos atsakovo iÅ¡laidos laikytinos pernelyg dideliu atsakovu iÅ¡laidavimu ir yra paliktinos jam pačiam.Apeliacinėje instancijoje atsakovas patyrė 420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas-, sumokėdamas žyminį mokestį, kurios patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , yra priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. V. ir R. Å . atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Osama“ po 1310 Lt (po vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus deÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                              Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                         Danutė Matiukienė                                                                                                                         Birutė Simonaitienė