e13411d5-d7f6-4da5-b146-9e0d52844e9d · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-342-372/2020 Teisminio proceso Nr. e2VP-2283-1028/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.5.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos SIA „B2Kapital“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2283-1028/2020 pagal pareiÅ¡kėjos SIA „B2Kapital“ praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims T.

K., S. K., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja SIA „B2Kapital“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismo prašė nustatyti, kad skolininkei T. K. priklauso 1/2 turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K., (nuolatinė iÅ¡moka iÅ¡ VSDFV Å iaulių skyriaus; butas su rÅ«siu 5,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa Nr. 52, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad antstolio A. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. sausio 14 d. iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. eL2-1713-632/2019 dėl 1853,18 Eur skolos ir 84,90 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės T. K. iÅ¡ieÅ¡kotojos SIA „B2Kapital“ naudai.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, jog vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ , antstolis nustatė, kad T. K. sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ VSDFV Å iaulių skyriaus, taip pat nustatytas ir areÅ¡tuotas skolininkės T. K. ir jos sutuoktiniui S. K. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas: butas su rÅ«siu 5,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa Nr. 52, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. PareiÅ¡kėja prašė teismo nustatyti, kad skolininkei T. K. priklauso 1/2 minėto turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, teismas nutarė nustatyti kad skolininkei T. K. (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis sutuoktinio S. K. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iÅ¡ VSDFV.

6. Teismas nurodė, jog nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje iÅ¡vardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV iÅ¡mokÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų apie tai, ar nebÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ skolininkės sutuoktinio VSDFV iÅ¡mokos per 18 mėnesių. Kadangi skolos suma pagal vykdomÄ jį dokumentÄ yra apie 2000 Eur, teismas sprendė, kad skola kartu su vykdymo iÅ¡laidomis Å¡iuo metu negalėtų virÅ¡yti 4000 Eur sumos, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į bÅ«stÄ negalimas. Teismas pažymėjo, kad vykdomoji byla užvesta 2019 metais, taigi, vykdoma dar visai neseniai, dėl ko, nepabandžius iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir vykdymo iÅ¡laidas iÅ¡ skolininkės sutuoktinio VSDFV iÅ¡mokos, neturėtų bÅ«ti skubama nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir į kitÄ areÅ¡tuotÄ skolininkų nekilnojamÄ jį turtÄ .

8. Teismas akcentavo, kad nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ VSDFV iÅ¡mokų, skolininkės turto dalis bendrame nekilnojamame turte taip pat turėtų bÅ«ti praÅ¡oma nustatyti taip, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti – pavyzdžiui, į visÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 52, turėtų bÅ«ti surinkti duomenys apie jos bÅ«klę, paskirtį, vertę, taip pat ir analogiÅ¡ki duomenys apie sutuoktinių bÅ«stÄ , kitÄ turtÄ , jei toks bÅ«tų, kad bÅ«tų galima nustatyti teisingas skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtinas bendro turto dalis.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino tik dėl VSDFV iÅ¡mokų bei nurodė, jog aplinkybėms pasikeitus, galimi pakartotiniai kreditorės praÅ¡ymai ir dėl kito turto. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties pareiÅ¡kėja (apeliantė) SIA „B2Kapital“ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti, perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priimti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus.

11. PareiÅ¡kėja nurodė, jog antstolis pateikė informacijÄ , kad VSDFV duomenimis atsakovės sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę iÅ¡mokÄ â€“ 172,45 Eur, todėl teismui nustačius, jog atsakovei T. K. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio pajamų, gaunamų iÅ¡ VSDFV, galima bÅ«tų tikėtis daugiausiai 17,25 Eur iÅ¡skaitymų kas mėnesį, o tai leidžia daryti prielaidÄ , jog skolai padengti visiÅ¡kai reikėtų mažiausiai 116 mėnesių.

12. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad atsakovės vardu yra dar keturios vykdomos bylos pas kitus antstolius. Realizavus skolininkei priklausantį turtÄ , gautos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų skirstomos visiems prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungusiems antstoliams, todėl teismas, atsisakydamas nustatyti skolininkės turto dalį ir tai motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ skolininkės SIA ,,B2Kapital“ naudai iÅ¡ieÅ¡koma nepakankama suma, pažeidžia teisėtus iÅ¡ieÅ¡kotojos interesus kuo greičiau atgauti įsiskolinimÄ . Teismas, nustatęs, kad teisingam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui nepakanka antstolio pateiktos informacijos, galėjo praÅ¡yti pateikti trÅ«kstamus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl atliktų veiksmų.

13. Antstolis A. B., atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ prašė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neobjektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog realizavus skolininkei priklausantį turtÄ , gautos lėšos nustatyta tvarka bÅ«tų skirstomos visiems prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungusiems antstoliams, todėl teismas, atsisakydamas nustatyti skolininkės turto dalį ir tai motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ skolininkės SIA„B2Kapital“ naudai iÅ¡ieÅ¡koma nepakankama suma, pažeidžia teisėtus iÅ¡ieÅ¡kotojos interesus kuo greičiau atgauti įsiskolinimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo buvo tenkintas iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai iÅ¡ieÅ¡komas sumas, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ antstolių informacinės sistemos apie visose antstolių kontorose skolininkės atžvilgiu vykdomas vykdomÄ sias bylas ir iÅ¡ieÅ¡komas sumas.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

17. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, kad teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas sprendžia, jog pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. Dėl faktinių bylos aplinkybių 18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. sausio 14 d. iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. eL2-1713-632/2019 dėl 1853,18 Eur skolos ir 84,90 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės T. K. iÅ¡ieÅ¡kotojos SIA „B2Kapital“ naudai.

19. Pagal civilinės bylos duomenis – antstolis nustatė, kad T. K. sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ VSDFV Å iaulių skyriaus, taip pat nustatytas ir areÅ¡tuotas skolininkės T. K. ir jos sutuoktiniui S. K. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl ginčo esmės 20. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

21. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimÄ , antstolis, priėmęs sprendimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ areÅ¡tuotÄ turtÄ , patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dienÄ vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiÅ«lo per dvideÅ¡imt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Jeigu nė vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per šį terminÄ nepateikia antstoliui Å¡ioje dalyje nurodyto prieÅ¡taravimo, antstolis patvarkymu pasiÅ«lo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdeÅ¡imt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintÄ susitarimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

22. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal civilinės bylos duomenis – antstolis nustatė, kad T. K. sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ VSDFV Å iaulių skyriaus; kad skolininkei T. K. ir jos sutuoktiniui S. K. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso nekilnojamasis turtas; pareiÅ¡kėja prašė teismo nustatyti, kad skolininkei T. K. priklauso 1/2 minėto turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K.

24. Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

25. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia:

1) mirus vienam iš sutuoktinių;

2) vienÄ sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;

3) pripažinus santuokÄ negaliojančia;

4) nutraukus santuokÄ ;

5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);

6) teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ;

7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ ;

8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje iÅ¡vardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV iÅ¡mokÄ .

27. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areÅ¡tuotÄ bendrosios jungtinės nuosavybės turtÄ Ä¯einanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi bÅ«ti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016 11 punktÄ ).

28. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotÄ pareiÅ¡kimÄ individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad byloje nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV iÅ¡mokÄ , nustatytina skolininkei priskirtina bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Akcentuotina, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiÅ¡kia, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Kaip jau minėta, turto dalies nustatymas iÅ¡ esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės bÅ«ti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

29. Kaip jau minėta, CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

30. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iÅ¡ Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygų – antstolio atliktas bendro turto areÅ¡tas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų jÄ sudarantį turtÄ , jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindÄ nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismui nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ , paduotÄ vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto areÅ¡to aktÄ , iÅ¡ registro įstaigos raÅ¡ytinius duomenis apie turto priklausymÄ skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

31. Å ioje byloje pareiÅ¡kėja nurodė apie antstolio nustatytÄ ir areÅ¡tuotÄ skolininkei bei jos sutuoktiniui priklausantį turtÄ , tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie sutuoktiniams priklausančio turto bÅ«klę, paskirtį, vertę ir pan., kad bÅ«tų galima nustatyti teisingas skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtinas bendro turto dalis. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėtų bÅ«ti surinkti duomenys apie sutuoktinių bÅ«stÄ bei kitÄ turtÄ , kad bÅ«tų galima spręsti dėl teisingo skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtino bendro turto dalių nustatymo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino tik dėl VSDFV iÅ¡mokų, ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad aplinkybėms pasikeitus, galimi pakartotiniai kreditorės praÅ¡ymai ir dėl kito turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pareiÅ¡kėjos teisių bei interesų nepažeidžia.

32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingÄ bei teisėtÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė