e133bf29-e869-4341-8155-8cc833ee7450 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1687-661/2020 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13446-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) Balcia Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui Balcia Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiama dėl iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 7 d.) aiškinimo ir taikymo.

2. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 736,90 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuomet automobilis Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio statinius (atitvarus) ir juos apgadino. Dėl šio įvykio kilimo ir žalos padarymo atsakingu pripažintas minėtos transporto priemonės vairuotojas. Įvykis registruotas ir tyrimas atliktas Vokietijos Karlsruhes policijos greitkelio nuovadoje.

Transporto priemonės Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta su juo sudaryta draudimo sutartimi Nr. 02-4327170, o priekabos Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Balcia Insurance SE Lietuvos Filiale, draudimo sutartimi Nr. 1301796. Nuostolius dėl kelio statinių (atitvarų) apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į jo atstovÄ Vokietijoje t. y.

į ERGO Versicherung AG, atsižvelgiant į tai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdamas 4 763,57 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO Versicherung AG apmokėjo 710,00 Eur administravimo mokestį. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 50 procentų sumokėtos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 2 736,90 Eur, tačiau iki Å¡ios dienos pretenzija nėra apmokėta.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo regresinę pretenzijÄ , kurioje ieÅ¡kovas reikalavo atlyginti 50 procentų iÅ¡mokėtos žalos už 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvykusį eismo įvykį. Neginčijo ir neginčija pačio eismo įvykio buvimo fakto, kaip ir aplinkybės, kad minėtame eismo įvykyje dalyvavo jo apdrausta puspriekabė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pateiktÄ pretenzijÄ 2019 m. rugsėjo 18 d. paprašė ieÅ¡kovo papildomai pateikti patį žalos iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, kadangi tokie dokumentai visada yra teikiami draudikams su regresinėmis pretenzijomis, nes tai yra pagrindinis įrodymas, kad draudikui apskritai atsirado regreso teisė. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 24 d. el. paÅ¡tu atsiuntė papraÅ¡ytus dokumentus su bankinių mokėjimų kopijomis. 2019 m. spalio 9 d. įvertinęs žalos byloje esančius dokumentus informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsisako tenkinti regresinę pretenzijÄ , nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato sutrumpintÄ vienerių metų senaties terminÄ ginčams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, ieÅ¡kovas su savo atstovu Vokietijoje administravusiu draudžiamÄ jį įvykį jo vardu atsiskaitė tik 2019 m. birželio 18 d., o sÄ skaita apmokėjimui buvo pateikta dar 2018 m. liepos 10 d. ir turėjo bÅ«ti apmokėta per du mėnesius, todėl ieÅ¡kovo regresinis reikalavimas buvo pateiktas suėjus senaties terminui.

5. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, nurodė nesutinkanti, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. PaaiÅ¡kino, jog gavus iÅ¡ Vokietijoje veikiančio korespondento sÄ skaitÄ eismo įvykio žalai padengti, kreipėsi dėl papildomų dokumentų pateikimo. PraÅ¡omi pateikti dokumentai buvo gauti tik 2019 m. vasario 19 d., tuomet patikrinus atliktus administravimo veiksmus buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka ir kreiptasi į atsakovÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE iÅ¡ atsakovo Balcia Insurance SE 2 736,90 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 736,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 157,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovas su Vokietijoje esančiu patikėtiniu atsiskaitė 2019 m. birželio 18 d. atlikęs du mokėjimo pavedimus dėl 4 463,57 Eur žalos ir dėl 710,22 Eur administravimo iÅ¡laidų atlyginimo. Ä® teismÄ ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2020 m. gegužės 11 d., todėl konstatuotina, jog nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog toks teisės aiÅ¡kinimas leidžia draudikui delsti ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos patikėtiniui nepagrįstai ilgÄ laikÄ .

Pats atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisinius santykius tarp nacionalinių draudikų reglamentuoja Vidaus nuostatai, kuriuose yra numatyti reikalavimai dėl draudimo išmokų mokėjimo terminų ir šių terminų nesumokėjimo pasekmės (netesybos ir kt.). Dėl šio priežasties nepagrįstas delsimas atsiskaityti su patikėtiniu gali kelti tam tikras neigiamas pasekmes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį draudimo išmoka mokama ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos, tad saugikliai dėl nepagrįsto delsimo yra numatyti ir šiame įstatyme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Apeliantas (atsakovas) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinį atmesti.

9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017 esančiu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl senaties termino skaičiavimo pradžios momento tuo atveju, kai yra reiÅ¡kiamas regresinis reikalavimas transporto junginio priekabos draudikui dėl užsienyje padarytos žalos atlyginimo. Å ioje kasacinio teismo nutartyje nebuvo analizuojama situacija, kai viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, daugiau kaip metus laiko delsia ir neapmoka jam pateiktos jo korespondento Vokietijoje sÄ skaitos.

Atsakovas sutinka su LAT praktika ginčuose tarp draudikų, dėl iÅ¡ regresinių reikalavimų atsirandančio senaties termino pradžios momento, tačiau Å¡is tarp Å¡alių kilęs ginčas yra kiek kitokio pobÅ«džio. Skirtumas tarp LAT nagrinėtos bylos aplinkybių ir Å¡io ginčo yra tas, kad Å¡iame ginče susiklostė situacija, kad senaties termino pradžios momentas yra ne tada, kai ieÅ¡kovas subjektyviai suvokia apie savo teisės pažeidimÄ , o tada kai jis savo iniciatyva nusprendžia apmokėti jo korespondento Vokietijoje jam pateiktÄ sÄ skaitÄ .

Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų, manytina, kad tokio pobÅ«džio ginčuose, kai draudikas nepateisinamai ilgai delsia apmokėti jo korespondento, jam pateiktÄ sÄ skaitÄ už suteiktas paslaugas, senaties termino pradžios momentas turėtų bÅ«ti nustatomas ne pagal korespondento sÄ skaitos apmokėjimo datÄ , tačiau nuo korespondento draudikui pateiktos sÄ skaitos apmokėjimo termino pabaigos, arba nuo galutinių žalos bylos dokumentų administruojamoje žalos byloje gavimo dienos t. y., per du mėnesius nuo sÄ skaitos gavimo, arba per du mėnesius nuo paskutinių dokumentų gavimo dienos, kaip tai nustato Biurų tarybos memorandumo „Explanatory Memorandum of the Internal Regulations“ nuostatai (toliau – Vidaus nuostatai).

10. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas painioja skirtingus teisinius reguliavimus, t. y. be pagrindo sutapatina skirtinguose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ . IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Å alys sutaria, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje analogiÅ¡kose bylose, draudikas, kompensavęs nuostolių dalį, kuriÄ turėjo padengti atsakovas, laikomas įgijusiu regresinį (atgręžtinį), o ne subrogacinį, reikalavimÄ (CK 6.114 str. 3 p., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.). Taigi, tais atvejais, kai ieÅ¡kinio dalykas yra iÅ¡ regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).

Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai apibrėžta, jog draudikas, prievolę kylančiÄ iÅ¡ sudarytos draudimo sutarties, laikomas įvykdęs, kuomet visiÅ¡kai atlygina trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, o jei žalÄ sukėlęs eismo įvykis įvyko kitoje valstybėje, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimÄ savo korespondentui. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovas mano, jog nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo įvykyje dalyvavo Balcia Insurance SE Lietuvos Filiale apdrausta puspriekabė Schmitz Carcobull, v/n (duomenys neskelbtini), ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016 ; 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-469/2016; 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016. Atsakovas pripažįsta, jog pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju jam kiltų pareiga atlyginti 50 proc. žalos, padarytos transporto priemonių junginiu, ir teigia, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

14. Apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį, remdamasis Biurų tarybos iÅ¡leistais vidiniais dokumentais („Explanatory Memorandum of the Internal Regulations“ (toliau - Bendrieji nuostatai) ir teigia, kad ieÅ¡kovui per nustatytÄ laikotarpį neapmokėjus Korespondento sÄ skaitos už paslaugų suteikimÄ turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju apeliantas be pagrindo sutapatina skirtinguose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ . 15. 1949 m. sausio 25 d.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečiui rekomendavus Vyriausybėms sudaryti sÄ lygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos Å¡alies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo buvo sukurta žaliosios kortelės sistema. Å i sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala bÅ«tų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iÅ¡ užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Vidaus nuostatais iÅ¡ esmės yra sukuriama žaliosios kortelės sistema ir užtikrinamas jos veikimas, taip pat, kad egzistuoja dvi tarpvalstybinį elementÄ turinčios sistemos, reguliuojančios kai kuriuos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aspektus, todėl nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi įvertinti, pagal kuriÄ iÅ¡ sistemų yra reiÅ¡kiamas (atgręžtinis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kurių teisės aktų – ES motorinių transporto priemonių direktyvas įgyvendinančios nacionalinės teisės ar žaliosios kortelės sistemos – nuostatos yra aktualios byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 24, 25 punktai; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 32 punktas).

17. Vidaus nuostatų 1 straipsnyje nurodyta, kad Å¡ių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui praneÅ¡ama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalÄ , ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneÅ¡a transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali bÅ«ti kaltinamas dėl Å¡ių veiksmų neatlikimo.

Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras.

18. Kasacinis teismas pažymėjo, kad visos bylai reikÅ¡mingos Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios iÅ¡imtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes bÅ«tent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalÄ dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 30 punktas).

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalies apibrėžtis, kurioje nurodyta, jog nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės, patvirtina, kad Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 35 punktas).

19. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokÄ iÅ¡moka dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ dėl kitoje Å¡alyje padarytos ir administruotos žalos, pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 36 punktas).

20. Taigi, nurodyti žaliosios kortelės sistemos teisės aktai yra skirti koordinuoti ir reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimÄ , (atitinkamai draudikų ir jų korespondentų), ir jokiu bÅ«dų negali bÅ«ti tapatinami su nacionaliniais teisės aktais užtikrinančiais asmens teisę ginti teisėtus interesus nacionalinėje teisėje įtvirtintu reguliavimu.

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių kilusiems atgręžtinio reikalavimo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tačiau ginčo Å¡alys nesutaria dėl to, nuo kada turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas tuo atveju, kai dėl užsienio valstybėje įvykusio draudžiamojo įvykio transporto priemonių (vilkiko ir priekabos) junginio padarytÄ Å¾alÄ atlygina vilkiko draudiko patikėtinis (korespondentas) ir Å¡is draudikas vėliau reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ už žalÄ solidariai atsakingam priekabos draudikui.

22. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

23. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai transporto priemonė, kuri Å¡iÄ Å¾alÄ sukėlė, yra registruota to nacionalinio biuro valstybėje. Draudimo įmonės turi teisę paskirti korespondentÄ pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles. Korespondentas - tai draudimo įmonės kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje paskiriama draudimo įmonė, kuri administruoja ir atlygina toje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai ji padaryta transporto priemonės vairuotojo, turinčio Lietuvos draudimo įmonės iÅ¡duotÄ Å¾aliÄ jÄ kortelę, liudijančiÄ , kad transporto priemonės valdytojas yra sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors kasatoriaus korespondentas subrogacijos pagrindu atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygino 2010 m. vasario 11 d., kasatoriui teisė reikalauti sugrÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo atsirado nuo to momento, kai jis draudimo iÅ¡mokos sumÄ sumokėjo savo korespondentui AVUS Romania International SRL. Taigi, nuo Å¡io momento kasatorius įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalÄ . (AnalogiÅ¡kai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-165-686/2017).Tokiu atveju, ieÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1. 124 straipsnis).

IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-894-881/2018).

25. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi, Å¡iuo atveju prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti ne nuo tada kai ieÅ¡kovas įgijo pareigÄ sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ korespondentui, o nuo tada kai jis realiai pervedė korespondentui lėšas.

26. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad IeÅ¡kovas savo korespondentui mokėjimÄ atliko 2019 m. birželio 18 d., ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas – 2020 m. gegužės 12 d., t. y. nepraėjus 1 metams nuo atlikto mokėjimo korespondentui, tai patvirtina, kad IeÅ¡kovas nėra praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymais apibrėžto ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl Å¡ios priežasties apelianto apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Dėl bylos baigties 27. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

28. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

30. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas, teismas jų nepriteisia. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Apelianto (atsakovo) Balcia Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina