2021-11-03 Nr. AB-23008-4-45-3-00334-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4092-438/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00334-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. prisistačiusiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin, Umut Kesici,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. prisistačiusio užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. prisistačiusiam užsieniečiui (toliau – ir Užsienietis) iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir įvykdyti jo atžvilgiu priimti sprendimai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 5 d. Užsienietis, veikdamas dvidešimties asmenų grupėje, Pertako kaimo prieigose buvo sulaikytas, nes su savimi neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis K. K., gimęs 2000 m. sausio 25 d., pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sprendimu jis buvo apgyvendintas Centre.

Departamento 2021 m. birželio 16 d. rašte buvo nurodyta, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, nes į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ir paslaugomis, Lietuvos Respublikoje nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto valstybės sieną, sulaikytas teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės tikslą bei savo asmens duomenis (pateikė juos kitokius nei prašyme dėl prieglobsčio suteikimo).

Šios aplinkybės, Departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar nesulaukęs sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jo teisinės padėties. Departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam pabėgėlio statuso, išsiuntė jį iš Lietuvos Respublikos, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus.

Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo jo tikslas, todėl įvertinęs visas nustatytas aplinkybes nusprendė nesuteikti Užsieniečiui galimybės savanoriškai išvykti į kilmės šalį. 2021 m. birželio 21 d. apie 20.30 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimu jis buvo sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Nesutikdamas su priimtu sprendimu Užsienietis jį skundė, tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi skundą atmetė.

Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra tikslingas, nes Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingos įstaigos darbuotojais jo tapatybės nustatymo procese (šis faktas užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime), Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pasibaigus skundų nagrinėjimo procesui įsigalios Departamento 2021 m. liepos 1 d. sprendimas ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis apskundė Departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Užsieniečiui nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, Departamento sprendimo įvykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Centro teritorija didelė, ji nėra saugoma, nes kiti centre gyvenantys užsieniečiai turi teisę laisvai judėti, todėl sulaikyti užsieniečiai laikomi tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijoje. Įvertinus Užsieniečio nenorą bendradarbiauti, yra didelė tikimybė, kad nepratęsiant sulaikymo, jis pabėgs.

3. Centras nurodė, kad Užsienietis atsisakė pareigūnams padėti nustatyti jo tapatybę teigdamas, jog pamiršo savo telefono slaptažodį, kad neturi artimųjų ir draugų kilmės šalyje, nors teismo posėdžio metu teigė galintis pateikti paso nuotrauką, esančią telefone. Tiek sprendžiant sulaikymo skyrimo klausimą, tiek sprendžiant klausimą dėl sulaikymo pratęsimo, faktinės aplinkybės nepasikeitė, todėl nėra galimybės taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Užsienietis nebendradarbiauja).

4. Užsienietis prašė jo nesulaikyti. Nurodė, kad yra pasirengęs pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad pareigūnams pasiūlius bendradarbiauti nustatant jo tapatybę, labai išsigando deportacijos, todėl pamiršo telefono slaptažodį. Kėlė klausimą, kaip jis galėtų pasinaudoti kitais asmenybės nustatymo būdais, jei jis yra sulaikytas. Teigė, kad iš kilmės valstybės pabėgo, nes buvo iškilęs pavojus jo gyvybei, neketina niekur bėgti iš Lietuvos Respublikos. Negalėtų pabėgti iš Centro, nes teritoriją saugo policija. Teigė, kad sulaikymas yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė. Vien tai, kad Užsienietis atvyko ne per pasienio postą, neturėjo su savimi dokumentų, nėra pagrindas taikyti griežčiausią laisvės suvaržymo priemonę. Vien teorinė galimybė, kad asmuo gali pabėgti, neturėtų būti naudojama sprendžiant sulaikymo skyrimo, pratęsimo klausimą. Prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant minimalius judėjimo suvaržymus. Valstybės pastangos padėti asmeniui sudarytų palankesnes sąlygas Užsieniečiui bendradarbiauti su pareigūnais. Pažymėjo, kad Užsienietis yra sulaikytas nuo 2021 m. birželio 21 d., todėl sprendžiant sulaikymo pratęsimo klausimą būtina į tai atsižvelgti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patenkino teikimą iš dalies ir nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 21 d.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai sulaikė iš viso dvidešimt asmenų, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp minėtų asmenų buvo vyras, kuris prisistatė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis K. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. birželio 5 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kurį skubos tvarka išnagrinėjęs Departamentas 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-145 nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso, nesuteikti jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu Užsienietis jį apskundė, tačiau jo skundas nėra išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio prašytojo byloje nėra priimtas, teismas darė išvadą, kad jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 punkto prasme.

7. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 21 d. 16.15 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Centras 2021 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo, Vilniaus reginio apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimu teikimas buvo tenkintas ir Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Nors Užsienietis dėl šio sprendimo padavė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi jo skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą.

8. Teismas sprendė, jog vien tai, kad Užsienietis neturi su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, negalima teigti, kad jo tapatybė nenustatyta. Departamentas jau priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, negalima vertinti, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3542-261/2021, 15 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad nėra pagrindo pratęsti Užsieniečio sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas (skundas dėl Departamento sprendimo nėra išnagrinėtas), kad jis turi teisę teikti naujus įrodymus ir aplinkybes, atsiradusias po jo apklausos ir sprendimo priėmimo, todėl negalima daryti išvados, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį yra galutinai išsiaiškinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3542-261/2021, 16 punktas), todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neišnyko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį.

9. Teismo vertinimu, Užsieniečio asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareigūnams pasiūlius jam kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą, susisiekti su draugais, artimaisiais ir tokiu būdu padėti nustatyti jo tapatybę, jis atsisakė tai padaryti, užblokavo savo telefoną, teigia, (duomenys neskelbtini) neturintis nei draugų, nei giminių. Teismo posėdžio metu Užsienietis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, kodėl iki šiol pareigūnams neparodė telefone turimos savo paso nuotraukos ir taip neprisidėjo prie jo tapatybės nustatymo, patvirtinimo. Visa tai rodo, kad Užsienietis nenori bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, todėl teismas darė išvadą, kad nėra galimybės jam skirti alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

12. Teismas, anot apelianto, nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nors to prašė jo atstovė. Teismas nepasisakė apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymo priemonę ar reikšmingas kliūtis ją taikyti. Vien tai, kad apeliantas dar galėtų teikti naujus įrodymus ar papildomai teikti paaiškinimus, naujus motyvus dėl prieglobsčio savaime negali būti formali kliūtis švelninti jo judėjimo apribojimus. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad kaip įmanoma mažiau būtų suvaržyta prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvė. Taip pat teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Pareiškėjas būdamas Lietuvoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pažeidimų nėra padaręs.

13. Užsienietis pažymi, kad sulaikymo pratęsimas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Apeliantas yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis dalyvavo visose organizuotose procedūrose, todėl galima spręsti, kad jis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, pažeidimų nėra padaręs. Užsieniečiui gali būti pagrįstai pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikščioti. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Departamento, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Centras nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, teikė miglotus paaiškinimus dėl kelionės į Europos Sąjungą tikslo. Nors buvo suteiktos galimybės susisiekti, Užsienietis nei asmens dokumentų, nei jų kopijų Centrui nepateikė. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Centro vertinimu, faktiniai duomenys rodo, kad Užsieniečiui negali būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis gali sukelti neteisėtos migracijos riziką Europos Sąjungos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad nėra išnykę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį..

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

21. Pabrėžiama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, kad Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, teikia miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumentų praradimo, nėra išnykęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį.

23. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma judėjimo laisvės ribojimo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio tapatybę, prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys