2024-03-27 Nr. AB-5004-3-61-3-00435-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-196-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00435-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 22S137371 „S. I. sprendimas“ (toliau – ir 2022 m. spalio 10 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašė pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Pareiškėjas nurodė, kad, gavęs Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Tačiau pareiškėjo advokatas padavė skundą ne dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, o dėl kito šio sprendimo pagrindu priimto Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 22S164697 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-2814-596/2023 (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimas), atmetė pareiškėjo skundą, be kita ko, nustatė, kad Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas nebuvo apskųstas. Pareiškėjas apie tai sužinojo tik 2024 metų (skunde nurodyti 2023 metai laikomi rašymo apsirikimu) sausio mėnesio viduryje, kai, negaudamas žinių apie savo teisinę padėtį, atvyko į Migracijos departamento Aptarnavimo centrą ir dėl to buvo sulaikytas, pristatytas į pasienio rinktinę ir šiuo metu laikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre.

Pareiškėjas pažymėjo, kad yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinių žinių, todėl pasitikėjo advokatu. Pareiškėjui nėra žinoma, kodėl advokatas neprašė teismo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kodėl nepateikė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo ar nesiėmė kitų procesinių veiksmų, siekdamas apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis (28 str., 30 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normomis (6 str. 1 d., 13 str.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (5 str. 1 d., 30 str. 1 ir 2 d., 33 str. 2 d. 9 p., 38 str. 1 d. 3 p.), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisės kreiptis į teismą, praleisto termino skundui paduoti priežasčių.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie tai, jog jo advokatas nepateikė skundo dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, sužinojo tik 2023 metų sausio viduryje, kai buvo sulaikytas. Tačiau, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad nors pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. 11 val. dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-2814-596/2023, kuriame buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į vertėją (rusų k.), tačiau į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kreipėsi tik 2024 m. vasario 7 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kokios priežastys sutrukdė, sužinojus, kad jo advokatas jo teises ir teisėtus interesus gina netinkamai, pakeisti advokatą ar pačiam aktyviai dalyvauti savo teisių gynimo procese laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. vasario 7 d.

Teismas, įvertinęs visą termino kreiptis į teismą praleidimo laikotarpį, padarė išvadą, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam kreiptis į teismą anksčiau nei 2024 m. vasario 7 d.

Teismas konstatavo, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde, kartodamas prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti argumentus, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas pažymi, kad niekada neteigė, jog advokatas neapskundė atitinkamo Migracijos departamento sprendimo, kurį apskųsti jis prašė, ar tai, kad advokatas apskundė tą Migracijos departamento sprendimą, kurio apskųsti jis nepageidavo. Pareiškėjas, kaip minėta, yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinių žinių, todėl negalėjo reikšti advokatui jokių pageidavimų dėl teisinės gynybos taktikos. Pareiškėjui apie tai, kad jis neapskundė Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, tapo žinoma tik po to, kai 2024 metų sausio mėnesio viduryje jis buvo sulaikytas ir dėl to susirado kitą advokatą.

Pareiškėjas pakartojo, kad pirmajam advokatui suteikė plačias atstovavimo teises, advokatas turėjo teisę savarankiškai spręsti dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynybos taktikos.

Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog jis dalyvavo 2023 m. kovo 13 d. įvykusiame teismo posėdyje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-2814-596/2023, nereiškia, kad jis tą dieną sužinojo, jog yra netinkamai atstovaujamas. Šiame teismo posėdyje teismo proceso kalba buvo verčiama ne į pareiškėjo gimtąją kalbą, o į rusų kalbą, dėl ko pareiškėjas aiškiai nesuprato tarp teismo ir advokato vykusios diskusijos.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo daromos prielaidos apie tai, jog pareiškėjas jau nuo 2023 metų balandžio mėnesio turėjo ieškoti kito advokato, todėl neva veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, yra nepagrįstos. Situacija, kai advokatas ir teismas laikosi skirtingų nuomonių, nebūtinai reiškia netinkamą atstovavimą. Šiuo atveju pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, kad advokatas padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių, tai nebuvo padaryta.

Pareiškėjas pažymi, kad apie tai, jog advokatas nepadavė teismui visų reikalingų skundų, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, jis sužinojo tik 2024 metų sausio mėnesio viduryje, kai, kaip minėjo, negaudamas žinių iš advokato ir negalėdamas su juo susisiekti, atvyko į Migracijos departamento Aptarnavimo centrą. Pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jis yra neteisėtai, nes nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimas, nei Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas neapskųsti. Būtent tada pareiškėjas, suabejojęs, ar jis yra tinkamai atstovaujamas, pradėjo ieškoti kito advokato. Jau po savaitės, t. y. 2024 m. sausio 19 d. pareiškėjas su naujuoju advokatu sudarė 2024 m. sausio 19 d. Sutartį dėl teisinių pasaugų teikimo. Pareiškėjas sumokėjo avansą naujajam advokatui 2024 m. sausio 28 d. Naujasis pareiškėjo advokatas po avanso gavimo per savaitę išanalizavo pareiškėjo bylą, parengė skundą ir padavė jį teismui. Tai rodo, kad pareiškėjas ir jo naujasis advokatas pagal turimas galimybes veikė operatyviai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į savo elgesį – savanoriškai atvyko į Migracijos departamento Aptarnavimo centrą. Tai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas iki to laiko buvo įsitikinęs, jog jo ankstesnis advokatas ėmėsi visų reikalingų veiksmų apginti jo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad jis yra Tadžikistano Respublikos pilietis, jo kilmės valstybėje teisiniai procesai vyksta ypač ilgai. Tai, kad pareiškėjas iš advokato negavo žinių apie 8 mėnesius, pareiškėjo nestebino, nesukėlė jam jokių abejonių dėl kultūrinių skirtumų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria nutarta, netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dalyvavo 2023 m. kovo 13 d. 11 val. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-2814-596/2023, tačiau į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kreipėsi tik 2024 m. vasario 7 d., konstatavęs, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau nei 2024 m. vasario 7 d., nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, neginčydamas, kad praleido terminą skundui paduoti, tačiau nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atsisakymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, veikė operatyviai, bei laikosi pozicijos, kad dėl to ir individualių aplinkybių šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo administraciniam teismui terminą nustato ne ABTĮ, o specialus įstatymas (ABTĮ 29 str. 1 d.; nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 33 str. 1 d.) – Įstatymas, kurio 138 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsienietis (asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios (Įstatymo 2 str. 32 d.) skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (nagrinėjamu atveju neaktualūs), gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo paduoti, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-31/2010; 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-928-492/2016). Todėl, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir remdamasis bylos medžiagą, turėjo nustatyti tikslią datą, kada pareiškėjui buvo įteiktas Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas.

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. sausio 17 d. teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjo skundas, kurį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2023 m. sausio 2 d. padavė pareiškėjo atstovas advokatas, Migracijos departamentui dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo.

Migracijos departamentas 2023 m. vasario 1 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kartu prie jo pridėjo Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą. Migracijos departamento atsiliepimo į skundą nuorašas pareiškėjo atstovui advokatui susipažinti išsiųstas per EPP 2023 m. vasario 1 d.

2023 m. kovo 13 d. įvykusiame viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjas, jo atstovas advokatas, vertėja, kuri teismo procesą vertė pareiškėjui į rusų kalbą, Migracijos departamento atstovė, bylą nagrinėjant iš esmės, pareiškėjo atstovas advokatas pateikė teismui žodinį prašymą patikslinti skundą, taip sudarant galimybę pareiškėjui prašyti teismo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą. Migracijos departamento atstovė nurodė, kad Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui elektroninio pašto adresu ir yra pateiktas į bylą prie atsiliepimo į skundą. Pareiškėjas paaiškino, kad elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, tačiau negalėjo jo atidaryti. Teisėjų kolegija, grįžusi iš pasitarimų kambario, nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo tikslinti skundą, nes šis prašymas paduotas, praleidus 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamo nuo Migracijos departamento atsiliepimo į skundą gavimo, nustačius, kad šiuo atveju vėliausiai patikslintas skundas galėjo būti paduotas 2023 m. vasario 15 d. Po pertraukos 2023 m. kovo 14 d. įvykusiame viešame teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendime, be kita ko, padarė išvadą, kad pareiškėjui ir jo atstovui advokatui Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo turinys tapo žinomas Migracijos departamentui į bylą pateikus atsiliepimą į skundą ir jo priedus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo pareiškėjas neskundė, jis įsiteisėjo 2023 m. kovo 30 d.

Pareiškėjo atstovas advokatas per EPP 2024 m. vasario 7 d. padavė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skunde suformuluotame prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirajame skunde laikosi tos pačios pozicijos, kad apie tai, jog jo atstovas advokatas nepateikė teismui skundo dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, nesiėmė kitų priemonių, siekdamas apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, sužinojo tik 2024 metais (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti 2023 metai laikomi rašymo apsirikimu) sausio mėnesio viduryje, t. y. 11 d. 16.15 val., kai buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms (VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024 m. sausio 11 d. sprendimas „Dėl Tadžikistano Respublikos piliečio S. I. sulaikymo“).

Vadovaudamasi ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad ABTĮ nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. per EPP), procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, įvertinusi tai, kas nustatyta, pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžią, laikytina, jog pareiškėjui Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas buvo įteiktas, t. y. jis apie jį vėliausiai sužinojo 2023 m. vasario 2 d. Taigi, pareiškėjas kreiptis į teismą dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo turėjo iki 2023 m. vasario 15 d.

Nustačius, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2024 m. vasario 7 d., darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti 11 mėnesių ir 22 dienas.

Pareiškėjas, kaip nustatyta, prašo teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, laikydamasis pozicijos, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių būtų galima tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pirmiausia pažymėtina, kad teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti skundą priimti; prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 1 ir 2 d.; nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – su aktualiais pakeitimais 34 str. 1 ir 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens, padavusio skundą (prašymą, pareiškimą), valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-476/2005; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019); sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą vertintina ir tai, ar asmuo, padavęs skundą (prašymą, pareiškimą), buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo svarbių aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-765-525/2023).

Kiekvienąkart sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, turi būti atliktas individualus vertinimas ne tik tokį prašymą grindžiamų aplinkybių ir įrodymų, bet ir visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo aplinkybių.

Pareiškėjas tiek skunde suformuluotame prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tiek atskirajame skunde pakankamai detaliai ir išsamiai nurodo tas pačias priežastis, lėmusias tai, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi, praleidęs terminą skundui paduoti, t. y. aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atstovavimu administracinėje byloje Nr. eI2-2814-596/2023. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, t. y. nuo jo paties valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip svarbios, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Pareiškėjo skunde suformuluotame prašyme atnaujinti terminą ir atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės grindžia išimtinai subjektyvų pareiškėjo situacijos vertinimą ir paties pareiškėjo apsisprendimą elgtis tam tikru būdu. Kitoks vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei šiuo konkrečiu atveju sudarytų nepagrįstas sąlygas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas delsė į teismą kreiptis 11 mėnesių ir 22 dienas, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Šios išvados niekaip nekeičia pareiškėjo atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su tuo, per kiek laiko ir kada pareiškėjo naujasis advokatas padavė skundą teismui.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad 2023 m. kovo 13 d. įvykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2814-596/2023, jis nesuprato tarp teismo ir jo advokato vykusios diskusijos, nes vertimas buvo daromas ne į pareiškėjo gimtąją kalbą, ir dėl to pareiškėjas negalėjo greičiau priimti sprendimų dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Remiantis bylos medžiaga ir išklausius šio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad šiame teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo vertėja, kuri vertė teismo proceso kalbą į rusų kalbą, pareiškėjas rusų kalba teikė teismui žodinius paaiškinimus, uždavinėjo klausimus, pareiškėjas nereiškė jokių pretenzijų dėl nesuprantamo vertimo ar kad jo teisės dėl teismo proceso kalbos vertimo kaip nors kitaip apribotos, pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformuluotame prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atskirajame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, t. y. kad jis yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinio išsilavinimo ir tokio pobūdžio aplinkybės iš tiesų gali būti laikomos objektyviai ribojančiomis suinteresuoto asmens galimybes efektyviai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-132/2012; 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-104/2012; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-692-968/2022). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio aplinkybės savaime nėra svarbios, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-552/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-765-525/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra užsienietis, siekęs gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu (ketino dirbti tinkuotoju apdailininku), nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio išsilavinimo, tačiau nustatyta ir tai, kad jis buvo ir yra atstovaujamas atstovų advokatų. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiko tarpą (11 mėnesių ir 22 dienas) delsė kreiptis į teismą, kaip nustatyta, dėl subjektyvių, o ne dėl svarbių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju neturi jokio pagrindo nesilaikyti aptartos pozicijos dėl to, jog aplinkybės, kad pareiškėjas yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinio išsilavinimo, savaime nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis