Legislator Case Law & Legislation
e12a7313-7036-4b38-9f77-e54a18b268ae AI generated

Court dismisses appeal and orders defendant to pay state legal aid costs due to lack of financial hardship.

Case Number e12a7313-7036-4b38-9f77-e54a18b268ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the defendant's appeal regarding his conviction and sentence, but ordered him to reimburse the state for second-instance legal aid costs. The defendant argued he could not afford the fees, yet the court found no evidence of financial hardship given his income of approximately 2,000 euros per month. Consequently, the court ruled that the state's legal aid expenses must be recovered from the convicted individual.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnis: Teismas priteisia iš nuteistojo valstybei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jei nuteistasis neturi sunkių finansinių priežasčių jas nepriteisti.

Keywords

AI generated
legal aid costs financial hardship second instance appeal state reimbursement conviction costs

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-926/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34737-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Laurai Borisovai, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam R.

J., jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, ir nuteistas: - pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme; - pagal BK 243 straipsnį, 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, skiriant R. J. subendrintÄ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. J. sumažintÄ 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis Å¡i bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R.

J. paskirta bausme, jas visiÅ¡kai sudedant, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visÄ , t. y. 40 parų Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirtos bausmės, skiriant jam galutinę subendrintÄ 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo R. J. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, R. J. buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: - draudimas R.

J. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.; - automobilio BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4480 (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų, konfiskavimas. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01717140) paėmimÄ , nuspręsta pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti, vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 01717140 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VÄ® ,,Regitra“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. J. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), ties 12-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

2. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d. vengė atlikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2022 m. sausio 31 d. pasiraÅ¡ytinai supažindinus su bausmės tvarka, sÄ lygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimÄ vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), ties 12-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendį, suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę, vietoje areÅ¡to skiriant piniginę baudÄ . 3.1. Nuteistojo teigimu, individualizuodamas jam skirtinÄ bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti jo charakteristikÄ , elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos priežastis bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad R. J. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės. Jis supranta padarytos veikos pavojingumÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, Å¡iuo metu mokosi profesinėje mokykloje ir siekia įgyti iÅ¡silavinimÄ . AreÅ¡to bausmės skyrimas Å¡iuo atveju užkirs jam keliÄ dalyvauti mokykloje vykstančiose paskaitose ir atsiskaitymuose. Be to, nuteistasis turi motinÄ , kuriai reikalinga pagalba. Ji yra pensinio amžiaus ir turi negaliÄ , o R. J. yra vienintelis asmuo, galintis ja pasirÅ«pinti.

4. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija Å¡ioje dalyje, neturi pagrindo, todėl Å¡is klausimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡samiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta ir praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti.

6. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bausmės skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę gali pakeisti (suÅ¡velninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

7. Tuo tarpu įvertinus R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ bausmę tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ , tiek ir jas subendrinus, jų rūšis bei dydžius, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl Å¡velninti jÄ remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Bylos duomenims, R. J., veikdamas tyčia, padarė vienÄ nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Nors savo kaltę dėl padaryto nuteistasis pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi, kas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lemgvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, Å¡is teistumas R. J. nebuvo pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas ne kartÄ (senesni teistumai jau iÅ¡nykę), be kita ko, ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ jam buvo paskirta areÅ¡to bausmė su jos vykdymo atidėjimu, kuris Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi buvo panaikintas, pasiunčiant asmenį atlikti jam paskirtos areÅ¡to bausmės. Atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimu laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis piktybiÅ¡kai ir sÄ moningai nevykdė probacijos sÄ lygų, kategoriÅ¡kai neketindamas jų vykdyti ir ateityje, jo požiÅ«ris ir nuostatos į įpareigojimų laikymÄ si ir psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ teismui neleido objektyviai patikėti, kad R.

J. ketina vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus ir probuojamo asmens pareigas, kas nuteistÄ jį ir vertinamu atveju charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pagrindo Å¡velnesnės bausmės skyrimui. Nors vien tik buvę R. J. teistumai negali nulemti areÅ¡to bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimÄ , negalimas.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartÄ baustas administracine tvarka. Laikotarpyje nuo 2011 metų iki 2022 metų administracine tvarka jis buvo nubaustas net 25 kartus, kelios jam skirtos administracinės nuobaudos R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu vis dar buvo galiojančios. Ankstesni nuteistojo teistumai bei baustumai administracine tvarka neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. J. nuostatas, jo neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė.

Iš aptarto seka, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais R. J. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės ar kitos jo teisinę padėtį švelninančios teisinės priemonės (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau įvertinus tai, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjam dar viena baudžiamoji byla R.

J. atžvilgiu, kurioje jis kaltinamas ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu.

10. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad Å¡iuo metu R. J. vykdo individualiÄ veiklÄ , turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , mokosi, siekdamas įgyti specialybę bei prižiÅ«ri savo senyvo amžiaus motinÄ . Ä®vertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos R. J. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju tai gali turėti įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai suÅ¡velninus jam skirtÄ bausmę.

Apie dėl jo nusikalstamo elgesio galinčias kilti pasekmes R. J. turėjo pagalvoti prieÅ¡ darydamas nusikalstamas veikas, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti tokio savo elgesio pasekmes net ir tokiu atveju, kai jos R. J. netenkina. Vien tik nuteistojo lÅ«kesčius tenkinančios bausmės skyrimas Å¡iuo atveju neabejotinai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas teisinga ir proporcinga bausme. Savo pareigas mokymosi įstaigai bei senyvo amžiaus motinai asmuo turėjo įvertinti prieÅ¡ darydamas nusikalstamas veikas.

11. Pagrindo Å¡velninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę nesudaro ir R. J. prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikÄ bei nuoÅ¡irdus gailestis dėl padaryto. Å i aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į jÄ buvo atsižvelgta skiriant R. J. bausmes, jas BK 641 straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti Å¡iÄ aplinkybę pakartotinai ir dar labiau suÅ¡velninti asmeniui skirtÄ bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, kad analizuojamu atveju buvo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė, bet ir sunkinančios – abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtas bausmes kaip aiÅ¡kiai per griežtas, nėra pagrindo. Jos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimÄ svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo metu tik realus areÅ¡to bausmės atlikimas gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių, R. J. asmenybę galima bÅ«tų vertinti kaip itin teigiamÄ ir tokiu bÅ«du suÅ¡velninti jo teisinę padėtį, sprendžiant iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

13. Nors bendrindamas R. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ ir vienu trečdaliu sumažintÄ bausmę su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas parinko griežtesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ , tačiau ir Å¡ioje vietoje teisės taikymo klaidų apylinkės teismas nepadarė. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina.

Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Taigi, Å¡iame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiÅ¡kas ir dalinis bausmių sudėjimas. Ä®statyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiÅ¡ko, o kada – dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, tai palikta teismo nuožiÅ«rai. Teismas gali rinktis vienÄ iÅ¡ minėtų bÅ«dų, tačiau bausmių subendrinimo bÅ«dÄ konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , jo daromas nusikalstamas veikas, jokių pastangų keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ nebuvimÄ , neabejotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skirtingais nuosprendžiais R. J. paskirtas bausmes subendrino jas visiÅ¡kai sudedant. Pirmosios instancijos teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl laikyti galutinę subendrintÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ nėra jokio pagrindo.

14. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. 15. 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 113,33 (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų, 33 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam R. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra bÅ«tinas.

Svarbu ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniu skundu nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ dalyvauti teismo posėdyje, todėl raÅ¡ytinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo galimas. Be to, bylos duomenimis, R. J. vykdo individualiÄ veiklÄ , jo teigimu, per mėnesį jis uždirba apie 2000 eurų, jokių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, nuteistasis teismui nepateikė.

Esant Å¡iems duomenims, konstatuoti sunkiÄ R. J. finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iÅ¡ jo priteistinų iÅ¡laidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

18. Dėl iÅ¡dėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 113,33 (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų, 33 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam R. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iÅ¡ nuteistojo R. J. valstybės naudai priteisiant 113,33 (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų, 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ R. J. valstybei 113,33 (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų, 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė