2016-03-01 Nr. AB-4985-3-61-3-04211-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-623-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04211-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) veiksmai ir neveikimas pažeidžia mažamečių vaikų bei jų tėvo teises ir teisėtus interesus bei įpareigoti Administraciją imtis priemonių siekiant sušvelninti VTAS veika padarytą žalą mažamečiams vaikams ir jų tėvui;

3) įpareigoti Administraciją pašalinti pažeidimą, susijusį su neveikimu dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisijos) 2014 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl 2014 m. birželio 25 d. skundo“ 1 punkto (tinkamai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo el. laiškuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir iš naujo informuoti pareiškėją, o esant reikalui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais informuoti kitas institucijas, vykdančias vaiko teisių apsaugą) pateiktų reikalavimų nevykdymo.

Pareiškėjas nurodė, jog Administracija, gavusi 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą, nesilaikė ir neįgyvendino administracinei procedūrai keliamų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, ir 6 punktuose nustatytas asmens pateikusio skundą teises, taip pat 23 straipsnio 1 dalį (nepateikė skundo priėmimo faktą patvirtinančio dokumento asmeniui, pateikusiam skundą), 23 straipsnio 5 dalį (persiuntė skundą nagrinėti viešojo administravimo subjekto administracijos padaliniui, kurio veiksmai buvo skundžiami), 28 straipsnio 2 dalį (administracinis sprendimas buvo priimtas neapklausus asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas), 31 straipsnį (administracinė procedūra nebuvo baigta per nustatytą 20 dienų terminą, ji nebuvo pratęsta).

Ginčijamame Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) nepripažįstamos pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl VTAS veikos, pažeidžiant mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, teisės aktus. Šiame sprendime pateikiamos nuostatos grindžiamos remiantis vien deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių su nagrinėjamais klausimais susijusių argumentų, t. y. teigiama, kad VTAS atstovauja išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, kad jis nėra ieškovo ar atsakovo atstovas ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau objektyvūs faktai ir VTAS veiksmai rodo, kad realiai vykdoma šio skyriaus veika neatitinka šio teiginio ir yra priešinga mažamečių vaikų interesams, o absoliučiai visi priimami administraciniai sprendimai skyrybų proceso byloje yra palankūs būtent V. Š., smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu vykdančiam asmeniui. Skunde pateikiami duomenys apie tai patvirtinančias faktines aplinkybes, tačiau ginčijamame sprendime teigiama, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą bei teisme nagrinėjant ginčus dėl vaikų, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, norus, turi būti išklausytas ir į jo norus turi būti atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. VTAS realiai vykdoma veika ir priimami administraciniai sprendimai akivaizdžiai prieštarauja šiam teiginiui, VTAS neatsižvelgia į vaiko išsakytus norus. Skunde pateikiami duomenys apie tai patvirtinančias faktines aplinkybes, tačiau ginčijamame sprendime teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės panaikinti Skyriaus išvados dėl nepilnamečių vaikų, todėl skunde pateiktas prašymas netenkintinas. Administracija neatsižvelgė į administracinės teisės principus, kuriais remiantis ginčijamas sprendimas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikintas. Ginčijame sprendime pateikiamos tik bendrojo pobūdžio nuostatos, todėl darytina išvada, kad Administracija netgi nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skunde pateiktų konkrečių duomenų apie VTAS teisės pažeidimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. baigiamajame posėdyje VTAS pateikė išvadą, kurioje rekomenduodama visų keturių šeimos vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Tokia VTAS išvada grubiai pažeidžiamos mažamečių vaikų teisės bei teisėti interesai. Jei teismas būtų atsižvelgęs į VTAS pateiktą išvadą, galimai būtų sukeltas pavojus dukros E. gyvybei. Tai, kad VTAS pateikta išvada neatitiko vaiko teisių ir teisėtų interesų, patvirtina ir tas faktas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į VTAS pateiktą išvadą ir savo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nustatė dviejų vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, o dviejų vaikų su motina.

VTAS 2014 m. birželio 27 d. išvadoje Nr. A104-2648/14(2.13.2.6-AD15) Vilniaus apygardos teismui nurodoma, kad „nepilnamečiai vaikai neturi būti išskirti <...>, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka jų interesus“. Išvada siūlant visų keturių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina negrindžiama jokiais nei teisiniais, nei loginiais argumentais. Akivaizdu, kad VTAS savo veiksmais 2014 m. birželio 27 d. pateikdamas išvadą dėl visų keturių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina ne tik kad negina vaikų teisių, bet ir siekia, kad vaikai gyventų smurtinėje aplinkoje, keliamas pavojus jų gyvybei.

VTAS 2014 m. liepos 16 d. raštu Nr. A104-2881/14/14(2.13.2.6-AD15) palaikomas V. Š. 2014 m. birželio 25 d. pateiktas Vilniaus apygardos teismui prašymas dėl psichologinės vaikų ekspertizės skyrimo teigiant, kad „skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti ieškovės V. Š. pateiktam prašymui dėl vaikų psichologinės ekspertizės skyrimo“. Toks teiginys galėjo būti suformuluotas arba dėl nusikalstamo aplaidumo, visiškai nenagrinėjus V. Š. prašymo, su tuo susijusių aplinkybių bei teisinių pagrindų, arba galimai tiesiog piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant atstovauti motinos interesus. Akivaizdus teisinis pagrindas prieštarauti motinos pateiktam prašymui buvo, kadangi skiriant vaikų psichologinę ekspertizę gali būti pažeidžiamos keturių mažamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, be to, V. Š. 2014 m. birželio 25 d. prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį. Šią nutartį pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 13 d. apskundė ir pateikė detalius duomenis apie tai, kad tėvas rūpinosi ir rūpinasi vaikais, vaikų išlaikymu ir kitais šeimos poreikiais, tačiau Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo pateiktų įrodymų ir remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu atmetė O. Š. skundą. Tokiam Vilniaus apygardos teismo sprendimui esminės įtakos turėjo ir netinkamas VTAS funkcijų vykdymas, kadangi VTAS turėjo visus duomenis apie tai, kad V. Š. pateikti kaltinimai sutuoktinio atžvilgiu apie nesirūpinimą vaikais ir šeima yra melagingi, kad motina vykdo smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu, kad motinos veiksmais pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai, tačiau VTAS nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikai nebūtų įtraukti į skyrybų procesą, kad kasdieniame gyvenime nebūtų pažeisti jų interesai, suvaržant tėvo finansines galimybes rūpintis vaikais, kad nebūtų suteiktos smurtą vaikų atžvilgiu vykdančiam asmeniui papildomos galimybės daryti neigiamą įtaką vaikams.

Pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. vasario 6 d. pateikus prašymą dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuris buvo nagrinėjamas 2014 m. vasario 12 d. posėdyje, VTAS atstovė pasisakė prieštaraujanti tam, kad E. atžvilgiu būtų pakeista teismo nustatyta laikinojo išlaikymo tvarka (t. y. kad ne V. Š. tėvui mokėtų E. išlaikymui skiriamas lėšas, bet tėvas ir toliau kiekvieną mėnesį mokėtų V. Š. 400 Lt E. išlaikymui). Tokiu pasisakymu VTAS atstovė vienareikšmiškai gynė smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu vykdančio asmens finansinius interesus. Toks VTAS atstovės pasisakymas akivaizdžiai prieštaravo vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas išklausė ir atsižvelgė į VTAS atstovo išsakytą nuomonę, tad VTAS atstovo veiksmų padarinyje vaikų tėvo prašymas dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo patenkintas. Į Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį 2014 m. vasario 12 d. atvykus dukrai E., teisme dalyvavusi VTAS atstovė nesiėmė jokių veiksmų užtikrinant vaiko teisę būti išklausytam – tokiu būdu VTAS atstovavo ne mažamečio vaiko, o smurtaujančios motinos interesus. Atitinkamai teismas 2014 m. vasario 12 d. nesuteikė galimybės vaikui pasisakyti, nors tuo laikotarpiu buvo bent keli V. Š. smurto proveržiai dukros E. atžvilgiu, ilgai besitęsęs ekonominis smurtas, nuolatinis dukros E. žeminimas, apie ką vaikas ir norėjo teismui papasakoti.

Per visą nuo 2013 metų liepos mėnesio vykstantį skyrybų procesą VTAS arba aktyviais veiksmais arba neveikimu palaikė visus motinos teismui pateikiamus prašymus, įskaitant ir tuos, kurie akivaizdžiai prieštarauja mažamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, o nei vieno tėvo teismui pateikto prašymo nepalaikė. VTAS sistemingai persiuntinėja teismui visus motinos šiam skyriui pateikiamus raštus, kuriuose nurodyta melaginga informacija apie netinkamą sutuoktinio elgesį. VTAS persiunčiant teismui melagingus V. Š. teiginius nepateikiami jokie papildomi duomenys, leidžiantys įvertinti pastarosios teiginių teisingumą, neatliekama jokia informacijos analizė. Tokiu būdu VTAS galimai bendradarbiauja su V. Š. be jokio objektyvaus pagrindo formuojant teisme neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Tokiais veiksmais VTAS pažeidžia ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi klaidina teismą sprendžiant su mažamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais tiesiogiai susijusius klausimus.

VTAS nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant apsaugoti keturių mažamečių vaikų interesus po O. Š. 2013 m. vasario 7 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2013 m. spalio 14 d., 2013 m. spalio 22 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 27 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštų ir 2014 m. gegužės 19 d., 2014 m. gegužės 21 d. el. laiškų. Formalūs atsakymai, o atskirais atvejais ir nepateikiami jokie atsakymai, niekaip nekeičiantys V. Š. galimybės toliau vykdyti smurtą ar veiklą priešingą mažamečių vaikų interesams, negali būti laikoma tinkama VTAS reakcija į V. Š. vykdomą smurtą ir vaikų teisių bei teisėtų interesų pažeidimus. VTAS niekuomet nesiekė identifikuoti melagingų V. Š. teiginių apie situaciją šeimoje, nekreipė dėmesio į pareiškėjo pateiktus objektyvius duomenis apie V. Š. vykdomą smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu, apie vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. VTAS ignoravo pareiškėjo 2013 m. spalio 14 d., 2013 m. spalio 22 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. prašymus ir neužkirto kelio V. Š. piktybiškam manipuliavimui vaikų jausmais skyrybų proceso metu įsigijus ir laikant šunį, negavus tam sutuoktinio, t. y. kartu gyvenančio vaikų tėvo, sutikimo. VTAS nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant apsaugoti mažamečius vaikus nuo motinos sukelto chaoso namuose įsigijus ir neprižiūrint šuns, nekreipė dėmesio į objektyvius duomenis apie V. Š. piktybiškai sukeltas antisanitarines sąlygas vaikų gyvenamoje aplinkoje, šuns keliamą triukšmą nakties metu, dukros E. baimę.

Po pareiškėjo VTAS 2013 m. spalio 14 d. pateikto prašymo 2013 m. spalio 21 d. namuose lankėsi N. S.. Specialistė apsilankydama namuose palaikė V. Š. norą laikyti šunį, suteikė motinai galimybes ir toliau kelti chaosą namuose, o vaikus nuteikė prieš tėvą. Tokie veiksmai byloja apie specialistės netinkamą pareigų atlikimą, apie tokia veika pažeidžiamas mažamečių vaikų bei vaikais besirūpinančio tėvo teises. Po apsilankymo namuose N. S. parengė 2013 m. spalio 28 d. šeimos aplankymo aktą Nr. A715-6063(2.13.2.24-AD15), kuriame pateikiama informacija apie tai, kad dukra E. muša mamą. Tačiau šiame akte buvo nuslėpti duomenys apie tai, kad tos pačios apklausos metu E. skundėsi VTAS specialistei, jog ją muša mama. Su E. 2013 m. spalio 22 d. buvo pravestas ir prevencinis pokalbis N. S. darbo kabinete. Tokia specialistės veika tiesiogiai siejasi su dukros E. psichiniu žalojimu, kadangi vaikui buvo formuojamas beviltiškumo jausmas, kuomet vaikas kaltinamas dėl to, ko jis nepadarė, o į motinos vykdomą smurtą vaiko atžvilgiu nekreipiama dėmesio. N. S. pažeidė vaiko teises bei teisėtus interesus dukros E. 2014 m. birželio 3 d. apklausos Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate metu, pačioje apklausos pradžioje pertraukdama E. neigiamą pasisakymą apie motiną ir aiškindama vaikui apie tai, kad mama yra brangiausias žmogus.

VTAS specialistės N. S. parengtas Pakartotinio šeimos aplankymo 2014 m. liepos 14 d. aktas Nr. A715-4114/14(2.13.2.24-AD15) neatitinka elementarių teisingumo, objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų, akte tendencingai vengta pateikti objektyvią faktinę informaciją apie realią situaciją šeimos gyvenamoje aplinkoje. Akte remiamasi ne objektyviais šeimos gyvenamoje aplinkoje pamatytais faktais, o melagingais ir tendencingai situaciją iškreipiančiais V. Š. teiginiais, kuriais siekiama apšmeižti sutuoktinį. Šiame akte pateikiami esminiai iškraipyti sūnaus N. apklausos rezultatai, teigiama, kad su juo buvo bendrauta motinai nedalyvaujant, nors motina buvo arba šalia, arba gretimame kambaryje ir viską girdėjo, ką vaikas kalba. Apsilankymo šeimos gyvenamoje aplinkoje metu N. S. praktiškai nieko nesiteiravo ir nieko neklausė pareiškėjo, nepaisant to, kad būtent vaikų tėvas ir rūpinosi visų keturių su juo gyvenančių vaikų maitinimu, sveikata, tvarka vaikų gyvenamoje aplinkoje, drabužių ir patalynės skalbimu bei lyginimu, vaikų lavinimu, laisvalaikiu, vaikų išlaikymu ir t. t. N. S. neteisingai ir nepagarbiai pareiškėjo atžvilgiu konstatavo vienintelį bendravimo su vaikų tėvu, lankantis šeimos gyvenamoje aplinkoje, faktą, nurodydama, kad apie 18.00 val. į namus sugrįžo vaikų tėvas O. Š., kuris nurodė, kad jis namuose tvarkosi geriau, negu V. Š.. Per visą puslapį išdėstytame šeimos aplankymo akte yra pateikti tik du faktai apie vaikų gyvenamąją aplinką – „Apsilankymo metu namuose buvo nelabai tvarkinga, kambariuose buvo nepaklotos lovos“, „Didžiajame kambaryje pastebėta džiovykla su išskalbtais drabužiais“. Tačiau netgi šie faktai suformuluoti taip, kad visiškai neaišku – namuose buvo tvarkinga, ar netvarkinga. Akte nenurodyti objektyvūs faktai apie tai, kad VTAS specialistės apsilankymo namuose metu buvo švaru, kadangi būtent dieną prieš lankantis namuose VTAS specialistei, t. y. 2014 m. liepos 7 d., buvo sutvarkyti visi kambariai. Akte nenurodyti svarbūs objektyvūs faktai apie pagamintą maistą vaikams, apie prieš dieną pakeistą vaikų patalynę ir džiovinamus vaikų tėvo išskalbtus skalbinius, o taip pat ir įvairūs kiti faktai, kurie būtent ir turėtų būti aprašyti šeimos aplankymo akte. Tačiau N. S. galimai tyčia neišdėstė akte objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo palankios vaikų tėvui.

VTAS 2014 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. A732-5821/14(2.13.2.8-AD15) pateikiama informacija apie tai, jog VTAS 2014 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. A732-5615/14(2.13.2.45-AD15) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų nustatyta, ar V. Š. ir O. Š. veiksmuose yra nusikalstamos veikos – smurto artimoje aplinkoje – vaikų atžvilgiu požymių. VTAS 2014 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. A732-5615/14(2.13.2.45-AD15) išdėstytas sprendimas kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų nustatyta, ar pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, neturint tam jokio objektyvaus pagrindo, pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, kadangi VTAS, pažeisdamas teisės aktų normas, veikia tyčia, siekdamas pakenkti pareiškėjo interesams. Tokiu sprendimu VTAS galimai siekia suvaržyti keturiais mažamečiais vaikais besirūpinančio tėvo teises ir galimybes apsaugoti mažamečius vaikus nuo motinos vykdomo smurto, pateisinti VTAS priimtus spendimus, prieštaraujančius mažamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Toks VTAS sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintuose Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatuose numatytų VTAS funkcijų. VTAS 2014 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. A732-5821/14(2.13.2.8-AD15) pateikiama neteisinga ir galimai netgi žinomai melaginga informacija apie tai, kad skyriaus darbuotojams 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d. lankantis šeimos namuose „vaikai apie smurtą ar prievartą iš mamos pusės nepasisakė“.

VTAS 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. A732-6182/14(2.13.2.8-AD15) atsakoma į O. Š. 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymus, tačiau raštu tik persiunčiami VTAS 2014 m. rugpjūčio 21 d. aktas Nr. A715-4741/14(2.13.2.24-AD15), 2014 m. rugpjūčio 22 d. aktas Nr. A715-4755/14(2.13.2.24-AD15) ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. aktas Nr. A715-4876/14(2.13.2.26-AD15), o jokių VTAS vertinimo išvadų dėl O. Š. 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose (su nuoroda ir į 2014 m. liepos 17 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. prašymus) pateiktų duomenų ir konkrečių faktinių aplinkybių apie V. Š. veiką, pažeidžiančią mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepateikiama.

VTAS specialistams lankantis šeimos gyvenamoje aplinkoje ir bendraujant su mažamečiais vaikais 2014 m. rugpjūčio 22–25 d. buvo tendencingai vengiama užfiksuoti duomenis apie realiai buvusį V. Š. smurtą šeimoje, 2014 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. A715-4755/14(2.13.2.24-AD15) ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. A715-4876/14(2.13.2.26-AD15) pateikiamais duomenimis, t. y. įformintais mažamečių vaikų apklausos rezultatais, iškreipiami faktai apie realią situaciją šeimoje, tyčia diskredituojamas vaikų tėvas.

Vilniaus miesto savavaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija išnagrinėjo O. Š. 2014 m. birželio 25 d. skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus neveikimo ir neteisingo teisės aktų taikymo“ ir 2014 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą „Dėl 2014 m. birželio 25 d. skundo“, kurio pirmajame punkte Administracijos direktorių įpareigojo tinkamai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo el. laiškuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir iš naujo informuoti pareiškėją, o, esant reikalui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, informuoti kitas institucijas, vykdančias vaiko teisių apsaugą. Šis sprendimas iki šios nėra įgyvendintas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose yra numatytos asmens teisės, viešojo administravimo subjektui nagrinėjant asmens skundą. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginį, kad priimant Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) buvo pažeista kuri nors pareiškėjo teisė, įtvirtinta minėtuose VAĮ 20 straipsnio 1 dalies punktuose. Pabrėžė, kad tai yra asmens teisės ir tik pats asmuo gali jas įgyvendinti, jei turi tokį siekį bei norą. Administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kurio 33 punkte numatyta, kad, priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu (arba elektroniniu būdu), asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu (arba el. pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu) išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Pareiškėjui neišreiškus tokio prašymo, skundo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas jam nebuvo pateiktas. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokį prašymą pareiškėjas būtų išreiškęs.

Vilniaus mieste veikia VTAS, kurio pagrindinis uždavinys yra užtikrinti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aklų nustatyta tvarka visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, pabrėžta, kad pareiškėjui pateikus 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą būtent dėl mažamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, tokį skundą galėjo ir turėjo nagrinėti tik tos srities padalinys, t. y. VTAS, kad būtų priimtas objektyvus bei labiausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) nebuvo pažeista VAĮ 23 straipsnio 5 dalis, o dėl pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundo priimtas teisėtas, pagrįstas ir objektyvus sprendimas.

VTAS specialistai 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. lankėsi O. ir V. Š. šeimoje siekiant pasikalbėti su jų mažamečiais vaikais. VTAS darbuotojai atitinkamai bendravo su vaikais, t. y. juos apklausė, o pareigos apklausti 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą surašiusio O. Š. neturėjo. Pareiškėjas skundą atsakovui pateikė 2014 m. rugpjūčio 1 d., o Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamą sprendimą, kurį pareiškėjas ir skundžia, priėmė 2014 m. rugpjūčio 27 d. Taigi administracinė procedūra buvo baigta per 20 darbo dienų, kaip tą numato VAĮ 31 straipsnio nuostatos, ir laiku baigus pradėtą procedūrą, pratęsti termino apskritai nebuvo pagrindo.

VTAS ėmėsi visų priemonių užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, nors tai užtikrinti pirmiausia yra tėvų pareiga, o ne vaiko teisių institucijų. Pareiškėjo skunde dėstomi motyvai bei faktinės aplinkybės jau ne kartą buvo tiriamos ir kitose institucijose, ne tik Administracijoje, t. y. tiek Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje ir kt. Pareiškėjas nesuformulavo konkretaus bei aiškaus reikalavimo, kurį teismas galėtų tenkinti ir priimti būtent tokį sprendimą, kuris apgintų pareiškėjo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Tiek iš šio reikalavimo turinio, tiek iš skunde dėstomų aplinkybių nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ar šios teisės yra pažeistos pareiškėjo nurodytu būdu, ar teismui tenkinus tokį reikalavimą apskritai bus apginti galimai pažeisti pareiškėjo interesai.

VTAS išimtinai veikė mažamečių vaikų atžvilgiu ir siekė, kad vaikų teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai apginti. VTAS tinkamai reagavo į visus pareiškėjo skundus, lankėsi šeimoje, siūlė psichologinę pagalbą ir ėmėsi kitų priemonių užtikrinti vaikų teisėtus interesus. Pareiškėjo vardijami VTAS raštai, veiksmai ir kitos aplinkybės yra išimtinai susijusios su nagrinėjama civiline byla dėl O. ir V. Š. santuokos nutraukimo. VTAS dalyvavo nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, kaip išvadą teikianti institucija byloje, bei teikė teismui visą su šeima susijusią informaciją. Tik teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, tarp jų ir įrodymus dėl galimo motinos smurto prieš dukterį E., priėmė sprendimą nutraukti santuoką ir nustatė tikslią bendravimo su vaikais tvarką. Tai, kad pareiškėjas šiame skunde nurodo tam tikrus VTAS veiksmus, kurie buvo atlikti būtent dėl nagrinėjamos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, neturi įtakos nei vertinant VTAS veiksmų teisėtumą, nei sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo. VTAS vykdo įstatymo priskirtas funkcijas, t. y. teikia išvadą dėl ginčo, ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su VTAS pateiktomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti VTAS veiksmų neteisėtumo. Visi pareiškėjo skunde nurodyti neva VTAS neteisėti veiksmai (t. y. VTAS išvada, kuria grubiai pažeidžiami mažamečių vaikų interesai; VTAS 2014 m. birželio 27 d. raštas, kuriuo Vilniaus apygardos teismui patvirtinama, kad, VTAS nuomone, mažamečiai vaikai neturėtų būti išskirti; VTAS 2014 m. liepos 16 d. raštas, kuriuo palaikomas V. Š. prašymas skirti ekspertizę ir pan.), buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, o Vilniaus apygardos teismas peržiūrės bylą apeliacine tvarka ir įvertins į bylą naujai pateiktus duomenis.

Nėra pagrindo abejoti 2013 m. spalio 28 d. šeimos aplankymo akto teisėtumu ir VTAS darbuotojų veiksmų kompetentingumu. VTAS gavo pareiškėjo raštus dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių, dėl to VTAS darbuotoja apsilankė O. ir V. Š. namuose ir, įvertinusi visas aplinkybes, nenustatė jokių pažeidimų. Šeimos aplankymo akte buvo objektyviai įvertinta situacija ir nenustatyta jokių vaikų teisių pažeidimų. Tai, kad pareiškėjas interpretuoja savaip minėto akto turinį, nereiškia VTAS veiksmų neteisėtumo. Vaikų teisių pažeidimai nenustatyti 2014 m. liepos 14 d. apsilankymo metu, o 2013 m. gruodžio 11 d. raštu VTAS neatsisakė vykdyti jam priskirtų funkcijų. VTAS dar kartą priminė tėvų pareigas ir pagrįstai nurodė, kad visų pirma yra tėvų pareiga dėti maksimalias pastangas sprendžiant klausimus dėl vaikų bei tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią, neįtraukiant vaikų į tarpusavio nesutarimus bei konfliktines situacijas. Šeimoje taip pat buvo lankytasi 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d., šių apsilankymų metu vaikų teisių pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta, nurodyta, kad vaikams sudarytos geros sąlygos gyventi.

Pareiškėjo skundas dėl VTAS darbuotojų tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai, tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal O. Š. 2014 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimą dėl VTAS darbuotojų tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Administracijos Personalo departamentas tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui adresuotą O. Š. pareiškimą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą VTAS darbuotojų atžvilgiu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui teikė pareiškimą su analogiško turinio medžiaga, kuri yra pateikta šioje byloje. Administracijos Personalo departamentas konstatavo, kad VTAS darbuotojų atžvilgiu pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimus nėra teisinio pagrindo. Apie tai Administracija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. A51-72544/14(3.3.2.4-EM4) „Dėl pranešimo nagrinėjimo rezultatų“ informavo O. Š.. Pabrėžta, kad šis atsakovo sprendimas nebuvo pareiškėjo apskųstas ir yra teisėtas.

VTAS, vykdydama Ginčų komisijos įpareigojimą, pakartotinai įvertino ir ištyrė pareiškėjo prašyme nurodytas faktines aplinkybes, atitinkamai kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir kitas institucijas, vykdančias vaiko teisių apsaugą, surinko kitus reikšmingus nagrinėjamam klausimui duomenis ir atitinkamai VTAS 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. A732-6779/14(2.13.2.8-AD15) iš naujo informavo pareiškėją. VTAS, siekdamas objektyviai bei išsamiai įvertinti pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl tėvų O. ir V. Š. veiksmuose galimos nusikalstamos veikos – smurto (fizinio ar psichologinio) artimoje aplinkoje vaikų atžvilgiu požymių. Buvo gautas atsakymas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta duomenų, kad mažamečių atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. VTAS taip pat informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie ypatingą atvejį, susijusį su E. Š. teisių pažeidimu. VTAS gavo atsakymą, jog situacija nereikalauja tolesnių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų.

VTAS buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis (bylos Nr. 11-427-506/2014), kurioje teismas vertino analogiškas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo pateiktas VTAS 2014 m. birželio 20 d. atsakymas, kuris ir buvo apskųstas Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Teismas konstatavo, jog V. Š. elgesyje nėra jokių požymių, kad ji savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdė savo tikrą ar tariamą, kito asmens ginčijamą teisę, bei nenustatė jokių požymių, kad savo namuose su savo vaikais gyvendama V. Š. naudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams. VTAS tinkamai įvykdė Ginčų komisijos įpareigojimą, t. y. atliko papildomus veiksmus tiriant ir pakartotinai atsakant pareiškėjui į 2014 m. gegužės 19 d. prašymą bei pateikė atsakymą pareiškėjui, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais ir skundą tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas dėl Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) ir prašymo įpareigoti Administraciją VTAS atžvilgiu imtis pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skunde (reg. Nr. A60-756/14(59331) nurodytų priemonių nurodė, jog iš šioje byloje surinktos medžiagos (žr., pvz., I t., b. l. 62–63) ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančios informacijos nustatyta, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skunde (reg. Nr. A60-756/14(59331) nurodytus raštus VTAS teikė Vilniaus apygardos teismo teisėjai J. M., nagrinėjusiai civilinę bylą Nr. 2A-1991-577/2014 (šiuo metu bylos Nr. 2A-231-577/2015, proc. Nr. 2-68-3-24908-2013-8) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, kurioje VTAS dalyvavo kaip išvadą teikiančioji institucija.

Pagal teisinį reguliavimą, įtvirtintą aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų 7.12 punkte, VTAS dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadas, inter alia, dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais (7.12.3, 7.12.10 p.). Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 40-74 patvirtintų VTAS nuostatų 9.12, 9.12.3, 9.12.10 punktuose. Taigi VTAS, dalyvaudamas civilinės bylos Nr. 2A-1991-577/2014 nagrinėjime, vykdė tiesiogiai teisės aktais šiam skyriui priskirtas funkcijas.

Nustatyta, kad Administracija ginčijamu sprendimu atsisakydama tenkinti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skunde (reg. Nr. A60-756/14(59331) išdėstytus reikalavimus, pateikė pakankamai išsamią informaciją apie VTAS kompetenciją, VTAS atliktus veiksmus dalyvaujant O. ir V. Š. skyrybų procese, nurodė pagrindinius tokių VTAS veiksmų ir priimtų išvadų motyvus. Taip pat Administracija nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo santuokos nutraukimo bylą, VTAS išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir nei VTAS, nei VTAS atstovui pretenzijų dėl netinkamai ar priešingai nepilnamečio vaiko interesais atlikto darbo nepareiškė, o CPK nenustato galimybės panaikinti VTAS išvados dėl nepilnamečių vaikų.

Ginčijamo Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) turinį įvertinus VTAS 2014 m. birželio 27 d. rašto Nr. A104-2648/14(2.13.2.6-AD15) ir VTAS 2014 m. liepos 16 d. rašto Nr. A104-2881/14/14(2.13.2.6-AD15) priėmimo ir pateikimo bendrosios kompetencijos teismui aplinkybių, paminėto CPK, Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 40-74 patvirtintų VTAS nuostatų teisinio reguliavimo kontekste, konstatuota, kad ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Konstatuota ir tai, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skunde (reg. Nr. A60-756/14(59331) išdėstytų prašymų. Teismas nenustatė, jog VTAS civilinėje byloje Nr. 2A-1991-577/2014 (šiuo metu bylos Nr. 2A-231-577/2015, proc. Nr. 2-68-3-24908-2013-8) pateikęs 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. A104-2648/14(2.13.2.6-AD15) ir VTAS 2014 m. liepos 16 d. raštą Nr. A104-2881/14/14(2.13.2.6-AD15) būtų neatlikęs šiam skyriui teisės aktuose nustatytų pareigų arba būtų jas atlikęs netinkamai. Priešingai, tiek iš šioje byloje surinktos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančios informacijos matyti, kad VTAS aktyviai veikė, siekdamas apginti O. ir V. Š. mažamečių vaikų teises ir interesus tarp sutuoktinių kilusio konflikto metu.

Įvertinus pareiškėjo skundo teiginius visų byloje surinktų įrodymų kontekste padaryta išvada, kad jie nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, pareiškėjo subjektyvūs VTAS veiklos vertinimai yra nepakankami konstatuoti, kad VTAS Vilniaus apygardos teismui pateikęs 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. A104-2648/14(2.13.2.6-AD15) ir VTAS 2014 m. liepos 16 d. raštą Nr. A104-2881/14/14(2.13.2.6-AD15) savo funkcijas atliko netinkamai ar neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Pareiškėjas teigia, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą (reg. Nr. A60-756/14(59331), nesilaikė ir neįgyvendino administracinei procedūrai keliamų reikalavimų, pažeidė VAĮ. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, remiantis protingumo principu, konstatuota, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą (reg. Nr. A60-756/14(59331) ir priimdama ginčijamą sprendimą Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4), gero administravimo principo imperatyvų nepažeidė. Priimtas ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti formalūs VAĮ pažeidimai nelaikytini esminiais.

Konstatuota, kad Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jo naikinti nėra. Tai konstatavus, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodyti VTAS veiksmai ir neveikimas pažeidžia mažamečių vaikų bei jų tėvo teises ir teisėtus interesus, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją imtis priemonių siekiant sušvelninti VTAS veika padarytą žalą mažamečiams vaikams ir jų tėvui.

Dėl Administracijos veiksmų, vykdant Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimą, teismas nurodė, jog VTAS 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. A732-6779/14(2.13.2.8-AD15) „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, jog vykdydama Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo 1 punkte nurodytą įpareigojimą, VTAS pakartotinai įvertino pareiškėjo skundą, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai mažamečių atžvilgiu naudoto smurto, taip pat VTAS darbuotojų galimo pareigų neatlikimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir padarė pakartotinę išvadą, kad nėra pagrindo keisti 2014 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. A732-4348/14(2.13.2.8-AD15). Įvertinus šį raštą kitų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, padaryta išvada, kad Administracija iš esmės tinkamai įvykdė Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 9-143/14(1.1.43-EM4) 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą, t. y. pakartotinai įvertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, iš naujo jį informavo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais informavo kitas institucijas, vykdančias vaiko teisių apsaugą. Vadinasi, tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą prašymą įpareigoti Administraciją pašalinti pažeidimą, susijusį su neveikimu dėl Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo 1 punkto nevykdymo, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą, kurioje iš esmės yra nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto – Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. priimto administracinio sprendimo Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) – teisėtumas ir pagrįstumas, šio subjekto veiksmų teisėtumas. O. ir V. Š. santuokos nutraukimas bei su tuo susijusių aplinkybių nustatymas nėra ir negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes šios aplinkybės yra (turi būti) nustatinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, inter alia, civilinėje byloje Nr. 2A-1991-577/2014 (šiuo metu bylos Nr. 2A-231-577/2015, proc. Nr. 2-68-3-24908-2013-8), todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisakė.

III. Pareiškėjas O. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą padengti išlaidas, susijusias su skundo pateikimu ir bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė esminius materialinės teisės normų, o taip pat ir procesinės teisės normų pažeidimus. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo pareiškėjas paaiškina, kad faktas, jog O. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktą skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų ir neveikimo grubiai pažeidžiant keturių mažamečių vaikų teises bei teisėtus interesus“ nagrinėjo ir atsakymą, t. y. Administracijos sprendimą, parengė Vaiko teisių apsaugos skyrius (t. y. padalinys, kurio veika buvo skundžiama), ir O. Š. teisės ir galimybės pateikti reikiamą papildomą informaciją buvo visiškai eliminuotos, Administracijai nevykdant VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1-3, 5, 6 punktų, 23 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, neabejotinai pažeidė įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus vykdant administracinę procedūrą ir Administracijai priimant skundžiamą sprendimą.

Dėl procesinės teisės pažeidimo nurodo, jog teismo sprendimas yra galimai neteisėtas ir tuo požiūriu, kad buvo priimtas pažeidus procesinės teisės normas, t. y. sprendimą grindžiant neaiškiais ir nepagrįstais motyvais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 2 d. 5 p.). Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės yra grindžiamos jo subjektyviu vertinimu, tokia išvada yra nemotyvuota. Išvada dėl pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 19 d. suformuluoto prašymo (dėl VTAS neveikimo), kaip nepagrįsto, grindžiama VTAS 2014 m. spalio 7 d. veiksmais, t. y. VTAS 2014 m. spalio 7 d. rašte išdėstytu administraciniu sprendimu. Pareiškėjo prašymas suformuluotas anksčiau, nei įvyko VTAS veiksmai, kuriais remiantis teismas atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Teismas nusprendė nevertinti byloje esančių ir sprendimui esminę reikšmę turinčių objektyvių faktų apie VTAS neteisėtą veiką.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų nagrinėjant O. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą išdėsto, jog Administracija 2014 m. spalio 23 d. atsiliepime patvirtinamas ir faktas, kad O. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų ir neveikimo grubiai pažeidžiant keturių mažamečių vaikų teises bei teisėtus interesus“ nagrinėjo būtent Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Administracijos 2014 m. spalio 23 d. atsiliepime netgi teigiama, kad „tokį skunda galėjo ir turėjo nagrinėti tik tos srities padalinys, t. y. VTAS“ (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 rašte Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) pateikto administracinio sprendimo, kuriuo pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai, nurodo, jog teismo išvada, kad VTAS aktyviai veikė, siekdama apginti O. ir V. Š. mažamečių vaikų teises ir interesus tarp sutuoktinių kilusio konflikto metu, yra neteisinga, kadangi prieštarauja objektyviems byloje esantiems faktams apie konkrečius VTAS veiksmus. VTAS savo veikloje pažeidžia VAĮ įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Byloje esantys duomenys apie VTAS galimai neteisėtą veiką ir VTAS priimtus galimai neteisėtus administracinius sprendimus sudaro rimtą pagrindą vertinti, ar VTAS nepažeidė gero administravimo principo imperatyvų, tačiau teismas neužtikrino objektyvaus visų svarbių byloje esančių aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo nevykdant Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl 2014 m. birželio 25 d. skundo“ pirmojo punkto reikalavimų paaiškina, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog minėtas reikalavimas yra įvykdytas, šiuo aspektu neįvertino faktinių aplinkybių. VTAS 2014 m. spalio 7 d. rašte Nr. A732-6779/14(2.13.2.8-AD15) nurodyti VTAS veiksmai niekaip negali būti laikomi tinkamu Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl 2014 m. birželio 25 d. skundo“ pirmojo punkto reikalavimų įvykdymu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl atsakovo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) teisėtumo nurodo, jog VTAS vykdė išimtinai jam įstatymo priskirtas funkcijas, t. y. teikė išvadą dėl ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutiko su VTAS pateiktomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti VTAS veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį, neva atsakovas, priimdamas 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, pažeidė kurią nors pareiškėjo teisę, įtvirtintą VAĮ 20 straipsnio 1 dalies punktuose. Taip pat atsakovas nepažeidė VAĮ 23 straipsnio 1 dalies. Pareiškėjui pateikus 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą būtent dėl mažamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, tokį skundą galėjo ir turėjo nagrinėti tik tos srities padalinys, t. y. VTAS, kad būtų priimtas objektyvus bei labiausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. VTAS uždaviniai ir funkcijos yra susijusios tik su vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, bet ne tėvų, ko šiuo atveju nepagrįstai siekia apeliantas (kad atsakovas neva imtųsi veiksmų, jog būtų apginti jo, kaip mažamečių vaikų tėvo, interesai; skundo 2 reikalavimas). Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone bei subjektyviu pareiškėjo situacijos vertinimu. Dėl Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl 2014 m. birželio 25 d. skundo“ vykdymo išdėsto, jog VTAS tinkamai įvykdė Ginčų komisijos įpareigojimą (1 p.), t. y. atliko papildomus veiksmus tiriant ir pakartotinai atsakant pareiškėjui į 2014 m. gegužės 19 d. prašymą bei pateikė atsakymą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4), kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų ir neveikimo grubiai pažeidžiant keturių mažamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, teisėtumo ir pagrįstumo. O. Š. taip pat prašo pripažinti VTAS veiksmus (neveikimą) pažeidžiančiais jo mažamečių vaikų bei jų tėvo teises ir teisėtus interesus, ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus (imtis priemonių siekiant sušvelninti VTAS veika padarytą žalą mažamečiams vaikams ir jų tėvui bei įvykdyti Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo 1 punktą).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs O. Š. skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodė, kad ginčijamas Administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo skunde nurodyti VTAS veiksmai ir neveikimas pažeidžia mažamečių vaikų bei jų tėvo teises ir teisėtus interesus ir įpareigoti Administraciją imtis priemonių siekiant sušvelninti VTAS veika padarytą žalą mažamečiams vaikams ir jų tėvams. Teismas konstatavo, jog Administracija tinkamai įvykdė ir Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 9-143/14(1.1.43-EM4) 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant teismas padarė esminius materialinės teisės normų, o taip pat ir procesinės teisės normų pažeidimus.

Nustatyta, kad O. Š. šioje administracinėje byloje iš esmės nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmais, užtikrinant jo vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pirmiausia pareiškėjas nurodo VTAS veiksmus, kurie buvo atlikti šiai institucijai dalyvaujant O. Š. ir V. Š. civilinės skyrybų bylos procese. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo prašomi panaikinti VTAS raštai (2014 m. birželio 27 d. raštas Nr. A104-2648(2.13.2.6-AD15) ir 2014 m. liepos 16 raštas Nr. A104-2881/14/14(2.13.2.6-AD15)) ir prašomi atlikti kiti veiksmai (pripažinti VTAS veiksmus neteisėtais) išimtinai susiję su nagrinėta civiline byla dėl O. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 redakcija) 60 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčijami VTAS raštai buvo pateikti bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui), kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje Nr. N2-1257-127/2014 dėl O. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su VTAS pozicija, kurią šis viešojo administravimo subjekto padalinys išreiškė mažamečių vaikų atžvilgiu minėtoje civilinėje byloje. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys bylas dėl santuokų nutraukimo, ištyrę įrodymų visumą ir įvertinę visas bylos aplinkybes (pvz., išklausę vaiko nuomonės, įvertinę ekspertizės aktą, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą ir pan.,) priima atitinkamus sprendimus. Tai reiškia, jog byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir vaiko teisių apsaugos padalinių (tarnybų, skyrių) išvada, nėra privalomi bylą nagrinėjančiam teismui, o jie vertinami kartu su kitais įrodymais, t. y. kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, jis visus argumentus dėl VTAS raštų (išvados, psichologinės ekspertizės skyrimo ir kt.) bei juose išdėstytos pozicijos galėjo išsakyti bei pagrįsti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi VTAS 2014 m. birželio 27 d. raštas Nr. A104-2648(2.13.2.6-AD15) ir 2014 m. liepos 16 raštas Nr. A104-2881/14/14(2.13.2.6-AD15) laikytini įrodymais civilinėje byloje dėl O. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo, bendrosios kompetencijos teismas nagrinėdamas bylą jų įrodomąją reikšmę vertino visumoje su kitais įrodymais, todėl vėl iš naujo ir atskirai vertinti šiuos įrodymus administracinėje byloje nėra jokio pagrindo.

Analogiškos pozicijos suformuotoje praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-828-261/2015) yra konstatavęs, kad ne visi oficialūs rašytiniai įrodymai turi būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011; 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnybų/skyrių išvados laikytinos įrodymais ir vertintinos vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įrodymus byloje įvertina, vadovaudamasis įstatymu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu).

O. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo įpareigoti Administraciją pašalinti pažeidimą, susijusį su neveikimu dėl Ginčų komisijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo 1 punkto nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Administracija iš esmės tinkamai įvykdė Ginčų komisijos 2014-07-18 sprendimo Nr. 9-143/14(1.1.43-EM4) 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą, t. y. pakartotinai įvertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, iš naujo jį informavo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais informavo kitas institucijas vykdančias vaiko teisių apsaugą, todėl tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą prašymą įpareigoti Administraciją pašalinti pažeidimą, susijusį su neveikimu dėl Ginčų komisijos 2014-07-18 sprendimo 1 punkto nevykdymo, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį (draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami), persiųsdama skundą nagrinėti viešojo administravimo subjekto administracijos padaliniui, kurio veiksmai skundžiami. Atsižvelgiant į ginčo specifiką (pareiškėjas nesutinka su VTAS pozicija mažamečių vaikų atžvilgiu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ir kelia įrodymų vertinimo klausimą civilinėje skyrybų byloje), nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovas pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti tam pačiam viešojo administravimo subjekto padaliniui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui), kurio veiksmai yra skundžiami, nėra reikšminga. Ginčijamame atsakyme pateikta bendro pobūdžio informacija apie VTAS kompetenciją ir funkcijas atstovaujant vaikus civilinėse skyrybų bylose bei VTAS teikiamos išvados ir kitų dokumentų reikšmę.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad Administracijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. A63-908-(59331)-(3.2.1-EM4) yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad priimant minėtą sprendimą būtų nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 ir 23 straipsnių 1 dalyse, 28 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimu prašo pripažinti, kad O. Š. skunde nurodyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmai ir neveikimas pažeidžia mažamečių vaikų (t. y. E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š.) bei šių vaikų tėvo teises ir teisėtus interesus ... >. Fakto pripažinimas yra teismo nustatytų bylos aplinkybių, grindžiamų surinktų ir ištirtų byloje įrodymų visuma, konstatavimas, o tai remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi, nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–915/20004, Administracinių teismų praktika Nr. 4)). Tai reiškia, jog pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jos subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan