e12712fc-feeb-4f57-8b0b-ffe9e39149ef · Biržų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedK.,dalyvaujant ieškovui E. S. (E. S. atstovui pagal istatyma), nedalyvaujant atsakovei S. Z.,nedalyvaujant treciajam asmeniui Biržu rajono 2-ojo notaru biuro notarei Juditai Pronckienei teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejes civiline byla del termino palikimui priimti pratesimo bei paveldejimo teises liudijimu pripažinimo iš dalies negaliojanciais pagal ieškovo E. S. (E. S. atstovo pagal istatyma) ieškini atsakovei S. Z., treciajam asmeniui Biržu rajono 2-ojo notaru biuro notarei Juditai Pronckienei ir, n u s t a t e:
Legislator headnote
AI generatede12712fc-feeb-4f57-8b0b-ffe9e39149ef · Biržų rajono apylinkÄs teismas: Nurodo, kad E. S. savo noru neprieme savo tevo R. M. palikimo, o tai reiÅ¡kia, kad jos dukra E. S. neteko juridines teises i savo senelio R. M. palikimo priemima vietoj L. M. (1 t., b.l. 100-111, 139-143). S. Z. buvo apklausta teisme Ukrainoje, kur patvirtino savo teiginius nurodytus atsiliepimuose (1 t., b.l. 123-131).       Tretysis asmuo Biržu rajono 2-ojo notaru biuro notare Judita Pronckiene atsiliepime i ieÅ¡kini nurodo, kad 2002-05-17 notaro biure užvesta paveldejimo byla po R. M. mirties, nes su pareiÅ¡kimu del palikimo priemimo kreipesi palikejo sutuoktine L.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
                                                                                                                                                                                                                                  Civiline byla Nr.2-2-830/2010                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                            34.4., 116.1.                                                                                                   BIRŽU RAJONO APYLINKES TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 7 d.Biržai Biržu rajono apylinkes teismo teisejas Ceslovas Kulikauskas,sekretoriaujant L.
K.,dalyvaujant ieškovui E. S. (E. S. atstovui pagal istatyma), nedalyvaujant atsakovei S. Z.,nedalyvaujant treciajam asmeniui Biržu rajono 2-ojo notaru biuro notarei Juditai Pronckienei teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejes civiline byla del termino palikimui priimti pratesimo bei paveldejimo teises liudijimu pripažinimo iš dalies negaliojanciais pagal ieškovo E. S. (E. S. atstovo pagal istatyma) ieškini atsakovei S. Z., treciajam asmeniui Biržu rajono 2-ojo notaru biuro notarei Juditai Pronckienei ir, n u s t a t e:
IeÅ¡kovas teismo posedyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje (1 t., b.l. 37-39), praÅ¡o atnaujinti atstoves pagal istatyma E. S. praleista triju menesiu termina jos senelio R. M. palikimui priimti; pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanciu paveldejimo teises pagal istatyma liudijima, iÅ¡duota L. M. dalyje del ½ dalies turto paveldejimo; pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanciu paveldejimo teises pagal testamenta liudijima, iÅ¡duota S. Z. dalyje del:½ dalies pinigu sumos, gautos pardavus paveldeta žemes sklypa, kaina 233 Lt,¼ dalies patalpos â buto su rusiu, esancio adresu Likenu 1, Pabiržes mst., Biržu raj., kaina 2340 Lt,¼ dali patalpos â garažo bokso Nr. 2 su rusiu, kuriame yra butas, paveldimo garažo dalies vidutine rinkos verte 697,50 Lt,¼ dali lengvojo automobilio VW GOLF markes, valst.
Nr. CPC 826, automobilio dalies verte 375 Lt. Ieškovas taip pat prašo priteisti bylinejimosi išlaidas. Pradinio ieškinio reikalavimu (1 t., b.l. 4-7) atsisake. Nurodo, kad 2002 m. kovo 7 d. mire jo dukters E. S. senelis R. M.. E. S. apie senelio mirti pranešta nebuvo. 2002 m. birželio 27 d. mirusiojo sutuoktinei L. M. buvo išduotas paveldejimo teises pagal istatyma liudijimas. L. M. mire 2004 m. gruodžio 19 d. Po jos mirties paveldejimo teises pagal testamenta liudijimas 2005 m. spalio 29 d. buvo išduotas jos dukrai S. Z..
E. S. motina E. S. mire 2003 m. vasario 16 d., po jos mirties, jis (ieškovas) dukros vardu prieme palikima. Teigia, kad su E. M. (S) susituoke 1991 m. rugsejo 27 d., 1995-04-11 gime dukra E. S., o 1998 m. sausio 9 d. su E. S. išsituoke, dukra liko gyventi su motina. Veliau E. S. pradejo piktnaudžiauti alkoholiu ir nuo 2001 m. dukra apsigyveno jo (ieškovo) naujoje šeimoje ir gyvena iki šiol. Jo buvusi sutuoktine E. S. su tevu - R. M., bendravo retai, o jis (ieškovas) nepažinojo R. M.. Po E. S. mirties jokiu duomenu apie E. S. gimines iš motinos puses neturejo.
Mirus R. M., jo (R. M.) brolis H. M. pradejo ieÅ¡koti E. M. (S), nes jos buvimo vieta buvo nežinoma. Nepavykus rasti brolio dukros, H. M. kreipesi i LNK televizijos laida âNepriklausoma paieÅ¡ku tarnybaâ ir 2006 m. spalio menesi buvo praneÅ¡ta, kad E. S. bei E. S. ieÅ¡ko R. M. brolis. Taip jam (ieÅ¡kovui) tapo žinoma apie palikima. Teigia, kad L. M. pateikdama pareiÅ¡kima del palikimo priemimo nurode, kad kitu istatyminiu ipediniu nera, nors jai buvo žinoma, kad R. M. turi dukra Eleonora. Tokiu budu E. S. neturedama žiniu apie savo tevo mirti, neprieme plikimo istatymo nustatytu laiku, to nepadare ir E. S..
Teigia, kad E. S. termina palikimui priimti praleido del svarbiu priežasciu â jai nebuvo žinoma apie senelio mirti, o senelio sutuoktine pareiÅ¡kime priimti palikimo nenurode jos kaip ipedines.      A. S. Z. atsiliepimuose i ieÅ¡kini bei patikslinta ieÅ¡kini nurodo, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o ji atmesti. Nurodo, kad jos motina L. M. istatymo nustatyta tvarka paveldejo savo vyro R. M. turta, nes apie R. M. anuke E. S. nieko nežinojo. Teigia, kad R. M. paskutinius du metus sunkiai sirgo, o L.
M. nuolat su juo gyveno, rupinosi ir dare viska, kad palengvintu palikejo kancias, kuris sirgo plauciu vežiu. O ieškovas, jo dukra ir palikejo dukra nesidomejo jo (R. M.) savijauta ir niekada jo neieškojo, nebendravo su juo ir niekada jam nepadejo. Teigia, kad jai nebuvo žinoma apie E. S. dukra E. S.. Teigia, kad R. M. broliui H. M. buvo žinoma apie R. M. anuke E. S., nors jis nepraneše apie tai atsakovei, atsakoves motinai, notaru biurui. Nurodo, kad R. M. nepaliko testamento, todel paveldejimas galimas tik istatymo nustatyta tvarka.
Nurodo, kad ieškovas pretenduoja i žemes sklypa, t.y. ½ gautos pinigu sumos pardavus ši sklypa, taciau nei mama, nei ji, mineto žemes sklypo nepardave, o žemes sklypas liko jai po mamos L. M. mirties. Nurodytas žemes sklypas yra bendroji sutuoktiniu nuosavybe ir lygiomis dalimis priklauso sutuoktiniams, todel ieškovas neturi teises pretenduoti i ½ dali pinigu sumos, gautos už parduota žemes sklypa. Teigia, kad ieškovo pretenzijos galimos tik i ¼ dali žemes sklypo, kaip i R. M. turto puse dalies. Teigia, kad ji (atsakove) yra socialiai remtinas asmuo, augina du nepilnamecius vaikus, vienas iš kuriu yra neigalus nuo vaikystes, todel prašo bylinejimosi išlaidu jai nepriteisti.
Nurodo, kad E. S. savo noru neprieme savo tevo R. M. palikimo, o tai reiškia, kad jos dukra E. S. neteko juridines teises i savo senelio R. M. palikimo priemima vietoj L. M. (1 t., b.l. 100-111, 139-143). S. Z. buvo apklausta teisme Ukrainoje, kur patvirtino savo teiginius nurodytus atsiliepimuose (1 t., b.l. 123-131).       Tretysis asmuo Biržu rajono 2-ojo notaru biuro notare Judita Pronckiene atsiliepime i ieškini nurodo, kad 2002-05-17 notaro biure užvesta paveldejimo byla po R. M. mirties, nes su pareiškimu del palikimo priemimo kreipesi palikejo sutuoktine L.
M. ir nurode, kad jokiu kitu ipediniu nera. 2002-06-27 jai buvo iÅ¡duotas paveldejimo teises pagal istatyma liudijimas. Tretysis asmuo praÅ¡o byla spresti istatymo nustatyta tvarka ir priimti sprendima teismo nuožiura (1 t., b.l. 48). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismo posedžio metu nustatyta, kad R. M. mire 2002 m. kovo 7 d. (1 t., b.l. 10). E. M. buvo R. M. ir L. M. dukte (1 t., b.l. 15). 1991 m. rugsejo 27 d. E. S. ir E. M. susituoke, po santuokos sudarymo E. M. pakeite pavarde i âSâ (2 t., b.l. 70). 1995-04-11 gime E. S., E. S. ir E. S. dukte (1 t., b.l. 9). 1998 m. sausio 9 d.
E. S. ir E. S. išsituoke (1 t., b.l. 17). 2003 m. vasario 16 d. E. S. mire (1 t., b.l. 11). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ipedinis laikomas priemusiu palikima, kai jis faktiškai pradejo paveldima turta valdyti, kreipesi i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto apyrašo sudarymo, padave palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima. Šie veiksmai apie palikimo priemima turi buti atliekami per tris menesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldejimo teise atsiranda tik tuo atveju, kai kiti ipediniai palikimo nepriima, gali pareikÅ¡ti sutikima priimti palikima per tris menesius nuo teises priimti palikima atsiradimo dienos. Kai ipedinis praleidžia termina palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsni nustatyta galimybe kreiptis i teisma del termino palikimui priimti pratesimo. Lietuvos AukÅ¡ciausiasis Teismas (toliau LAT), formuodamas paveldejimo teises taikymo praktika â konkreciai aiÅ¡kindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje itvirtinta teisini reglamentavima, yra nurodes, kad jeigu ipedinis apie palikimo teises atsiradima nežinojo arba sužinojo veliau ir praleido termina palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dali teismas gali ji pratesti, jeigu pripažista, kad terminas praleistas del svarbiu priežasciu (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-134/2009).
Tokiu atveju ipedinis turi irodyti, kad praleido termina del svarbiu priežasciu, t. y. turi irodyti, jog tam tikros aplinkybes leme, kad jis negalejo igyvendinti istatymo itvirtintos teises per nustatyta termina. Iš bylos dokumentu matyti, kad 2002-03-07 mirus R. M., pareiškima apie palikimo priemima Biržu rajono 2-jam notaru biurui 2002-05-17 padave mirusiojo žmona L. M., kuri nurode, jog priima mirusio vyro palikima ir prašo išduoti nuosavybes teises liudijima i puse santuokoje igyto turto (1 t., b.l. 42). Minetame pareiškime L.
M. nurode, jog nei pirmos, nei antros eiles ipediniu nera. Pagal Å¡i L. M. pareiÅ¡kima Biržu rajono notaru biure buvo užvesta paveldejimo byla bei iÅ¡duotas paveldejimo teises pagal istatyma liudijimas (1 t., b.l. 41). 2004 m. gruodžio 19 d. mirus L. M., 2005-10-29 jos dukrai S. Z. buvo iÅ¡duotas paveldejimo pagal testamenta teises liudijimas (1 t., b.l. 40). PraÅ¡ydamas teisma pratesti termina palikimui priimti, E. S. atstovas pagal istatyma E. S. nurodo, jog apie tai, kad mire E. S. senelis jam tapo žinoma tik 2006 m. spalio men. iÅ¡ LNK televizijos laidos âNepriklausoma paieÅ¡ku tarnybaâ, kurioje senelio brolis H.
M. ieÅ¡kojo R. M. dukros E. S.. Taip pat teigia, kad E. S. nebendravo su savo tevu R. M., o jis jo net nemate ir nežinojo ar jis Rusijoje ar Lietuvoje gyveno. Å ias aplinkybes patvirtino ir atsakove savo atsiliepime i ieÅ¡kini, kuriame nurode, kad ieÅ¡kovas, jo dukra ir palikejo dukra â E. S. nesidomejo R. M. savijauta ir niekada jo neieÅ¡kojo, nebendravo su juo ir niekada jam nepadejo. Atsakove atsiliepime nurodo, kad R. M. draude bet kokius pokalbius apie ankstesne jo santuoka ir dukra. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad atsakove bei jos motina L.
M. žinojo apie E. S. egzistavima. Taciau 2002-03-07 mirus R. M., pareiškima apie palikimo priemima Biržu rajono notaru biurui 2002-05-17 padave L. M., kuri nurode, jog priima mirusio vyro palikima ir prašo išduoti nuosavybes teises liudijima i puse santuokoje igyto turto, bei nurode, jog nei pirmos, nei antros eiles ipediniu nera. Kadangi E. S. apie R. M. mirti bei palikimo atsiradima nežinojo ir palikimo neprieme, 2003 m. vasario 16 d. E. S. mire, todel E. S. atsirado teise priimti senelio R. M. palikima kaip antros eiles ipedinei (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.).
Teismas daro išvada, kad E. S. praleido termina palikimui priimti del svarbiu priežasciu, nežinojo apie senelio R. M. mirti, palikimo atsiradima, todel terminas palikimui priimti pratestinas (CK 5.57 str. 1 d.).CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis i palikima, gali gincyti palikimo priemimo teisetuma bei išduota paveldejimo teises liudijima, pareikšdamas ieškini palikima priemusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie tai, kad palikima prieme kitas asmuo.
Byloje nustatyta, kad apie palikima, atsiradusi po R. M. mirties, ieÅ¡kovas sužinojo 2006 m. spalio menesi, kai per LNK televizija buvo paskelbta informacija apie tai, kad E. S. bei E. S. ieÅ¡ko R. M. brolis. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu del paveldejimo teises liudijimu pripažinimo negaliojanciais kreipesi 2007-05-05 (1 t., b.l. 6-7), todel ieÅ¡kovas nepraleido termino nurodyto CK 5.8 str. del palikimo teisetumo gincijimo. Paveldejimo teisiniuose santykiuose galioja bendrasis civilines apyvartos dalyviu autonomijos principas â asmuo gali laisvai nuspresti, kam po mirties atiteks palikima sudarantis jo turtas, Å¡ia jo laisve varžo tik imperatyviosios istatymo normos (CK 1.137 straipsnis).
Fizinis asmuo gali išreikšti valia del paveldejimo, sudarydamas testamenta, ir savo nuožiura patvarkyti paveldejimo santykius: palikti turta savo nuožiura pasirinktiems ipediniams, suteikti teise paveldeti arba ja atimti (CK 5.19 straipsnis). Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valia atitinka tokie paveldejimo santykiai, kokie nustatyti istatymo. Pati atsakove nurode, jog R. M. sunkiai sirgo 2 metus, taciau savo sutuoktinei testamento nesuraše, todel darytina išvada, kad R. M. valia buvo ta, jog turtas po jo mirties atitektu paveldetojams pagal istatyma.Kaip jau mineta, E. S. atsirado teise priimti senelio R.
M. palikima kaip antros eiles ipedinei. Palikeja pergyvenes sutuoktinis paveldi pagal istatyma arba su pirmos ar antros eiles ipediniais (jeigu ju yra). Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eiles ipediniais, jam priklauso puse palikimo (CK 5.13 str.). Kadangi R. M. testamento nepaliko, todel po jo mirties igijo teise pagal istatyma paveldeti jo turta sutuoktine (l.M) bei anuke (E. S.) po ½ dali. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, pripažintinas iš dalies negaliojanciu 2002-06-27 paveldejimo teises pagal istatyma liudijimas išduotas L.
M. dalyje del ½ dalies R. M. turto paveldejimo. Kadangi L. M. testamentu visa savo turta paliko savo dukrai S. Z., todel pripažintinas iÅ¡ dalies negaliojanciu paveldejimo pagal testamenta teises liudijimas, iÅ¡duotas S. Z. paveldeto L. M. turto dalyje del: ¼ dalies patalpos â buto su rusiu, esancio adresu Likenu 1, Pabiržes mst., Biržu raj., ¼ dalies patalpos â garažo bokso Nr. 2 su rusiu, kuriame yra butas, ¼ dalies lengvojo automobilio VW GOLF markes, valst. Nr. CPC 826. Sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavima del pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanciu mineto paveldejimo pagal testamenta teises liudijima del ½ dalies pinigu sumos 233 Lt, gautos pardavus paveldeta žemes sklypa, teismas pažymi, kad nurodytas žemes sklypas (kadastrinis adresas: 3645/0006:33 Pabiržes k.v., unikalus Nr. 3645-0006-0033 0,0621 ha) buvo bendroji sutuoktiniu (R.
M. ir L. M.) nuosavybe ir lygiomis dalimis priklause sutuoktiniams, ir šiuo metu jis nera paveldetas, parduotas ar padalintas (paveldejimo byla Nr. 74/2005 m., sujungta su paveldejimo byla Nr. 134/2002 m. b.l. 17, 1 t., b.l. 36 ). Pažymetina, kad jei minetas žemes sklypas butu buves parduotas, ieškovas galetu gincyti tik ¼ atsakoves paveldetos pinigu sumos. Šiuo gi atveju, E. S. turi teise kaip ipedine pagal istatyma paveldeti ¼ dali mineto žemes sklypo. Ieškovo bylinejimosi išlaidos sudaro žyminis mokestis 309 Lt (1 t., b.l. 3, 72).
Minetos išlaidos priteistinos iš atsakoves (civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 79 str., 93 str.). Be to, iš atsakoves priteistinos procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos i valstybes biudžeta (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 1 t., b.l. 1-2; 2 t., b.l. 1-2).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :     Ieškini patenkinti iš dalies. A. E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleista triju menesiu termina jos senelio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m. kovo 7 d., palikimui priimti.
Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanciu 2002 m. birželio 27 d. Biržu rajono 2â ojo notaro biuro notares Juditos Pronckienes L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota paveldejimo pagal istatyma teises liudijima (paveldejimo byloje Nr. 134/2002 m., registro Nr. BJP-2576, del R. M. turto paveldejimo) dalyje del ½ dalies Å¡io turto paveldejimo.Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanciu 2005 m. spalio 29 d. Biržu rajono 2âojo notaro biuro notares Juditos Pronckienes S. Z., gim. 1966 m. balandžio 26 d., iÅ¡duoto paveldejimo pagal testamenta teises liudijima (paveldejimo byloje Nr. 74/2005 m., sujungtoje su paveldejimo byla Nr. 134/2002 m., registro Nr. BJP-7148), i L.
M., mirusios 2004-12-19, turta, paveldejimo dalyje : - del ¼ dalies patalpos â buto su rusiu, pažymejimas plane:2, unikalus Nr. 3697-4008-5018:0001, kurio viso bendras plotas 52,99 kv.m., esancio Likenu gatveje Nr. 14 â butas 2, Pabiržes mst., Biržu raj.- del ¼ dalies patalpos pastate Garažo (bokso) Nr. 2, unikalus Nr. 3697-5013-4054:0001, kurio viso bendras plotas 29,76 kv.m., esancio Likenu kaime, Biržu r. Sav.- del ¼ dalies lengvojo automobilio VW GOLF markes, variklio Nr. EZ054791, važiuokles Nr. BN, kebulo Nr. WVWZZZ19ZEW449988, valst.
Nr. CPC 826. - del ¼ dalies del pinigu sumos, kuri bus gauta pardavus žemes sklypa, kadastrinis adresas: 3645/0006:33 Pabiržes k.v., unikalus Nr. 3645-0006-0033, turinti 0,0621 ha. Kitoje dalyje ieškinio reikalavima atmesti. Priteisti iš S. Z., gim. 1966 m. balandžio 26 d., 108, 65 Lt (viena šimta aštuonis litus 65 ct) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei. Priteisti iš S. Z., gim. 1966 m. balandžio 26 d., E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 309 Lt (tris šimtus devynis litus) bylinejimosi išlaidas.Isiteisejus teismo sprendimui, jo nuoraša išsiusti Testamentu registrui. Sprendima ieškovas bei tretysis asmuo per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali apskusti apeliacine tvarka Panevežio apygardos teismui, skunda paduodant Biržu rajono apylinkes teisme.
Atsakove sprendima apskusti apeliacine tvarka Panevežio apygardos teismui gali per 40 dienu nuo sprendimo priemimo dienos, skunda paduodant Biržu rajono apylinkes teisme.              Teisejas                                                                                             Ceslovas Kulikauskas