e125eba5-fdc9-4521-bc06-e5e6095ce93c · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-6/2014                                                                                                                                                                                                               Apylinkės teisme nagrinėjamos Civilinės bylos Nr. 2-136-136/2014      Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00006-2014-7                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 98.1; (S)                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. sausio 13 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-136-136/2014 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R.

A., tretieji asmenys Raseinių rajono savivaldybės administracija, VÄ® Registrų centras, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ UAB „Agrorema“ dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo ir byloje 2014 m. sausio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo laikinai einančios teismo pirmininkės pareigas teisėjos Danutės Kregždienės nutartimi, kuria byla perduota Å iaulių apygardos teismui spręsti dėl bylos perdavimo kitam tos pačios grandies apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės CPK 66, 68,69 ir 70 straipsnių pagrindu.

Byloje             n u s t a t y t a : Bylos aplinkybės Raseinių rajono apylinkės teismui 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi perduota nagrinėti civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui R. A., tretieji asmenys Raseinių rajono savivaldybės administracija, VÄ® Registrų centras, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ UAB „Agrorema“ dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo.

Teismas, perduodamas civilinę bylÄ iÅ¡ administracinio teismo bendrosios kompetencijos teismui sprendė, kad Å¡ios bylos ginčo esmė – vienaÅ¡alio sandorio – t. y. deklaracijos, kuriÄ rengia statytojas, t. y. Å¡iuo atveju privatus asmuo atsakovas R. A., apie statybos užbaigimÄ nuginčijimas. Todėl bylÄ turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas – Å¡iuo atveju Raseinių rajono apylinkės teismas.Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė, kuriai byla buvo priskirta laikinai einančios pirmininkės pareigas Danutės Kregždienės, 2014 m. sausio 7 d. nutartimi nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino nurodydama du pagrindus – subjektyvųjį – t. y. asmeninę pažintį su atsakovu R.

A. ir objektyvųjį, kuris jos manymu gali bÅ«ti reikÅ¡mingas – tai, kad atsakovas yra buvęs Raseinių rajono meru ir Å¡iuo metu yra Lietuvos Respublikos seimo narys. Be to trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje patraukta Raseinių rajono savivaldybės administracija, su kuria sieja bendravimo darbo reikalais įvairiais aspektais aplinkybės. Raseinių rajono apylinkės teismo laikinai einanti teismo pirmininkės pareigas teisėja Danutė Kregždienė, nutartimi perduodama Å¡iÄ bylÄ Å iaulių apygardos teismui spręsti dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui nurodė, kad Å¡ie du aspektai – t. y. subjektyvusis ir objektyvusis yra svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi ir kitiems Å¡io teismo teisėjams, todėl manė, kad abejonės dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo visais atvejais iÅ¡liktų jeigu byla bÅ«tų nagrinėjama Raseinių rajono apylinkės teisme.

Teisiniai bylos perdavimo iÅ¡ vieno teismo kitam klausimo sprendimo aspektai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo iÅ¡nagrinėjimo procedÅ«ra ir teisiniai aspektai, kokios aplinkybės gali lemti sprendimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Å tai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu bÅ«du apibrėžta teismų kompetencija, siekiant iÅ¡vengti galimybės bet kokiu bÅ«du įtakoti Å¡io klausimo neteisingÄ iÅ¡sprendimÄ , bei galimybės bÅ«ti teisėju savo byloje.

Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taip pat to negali padaryti už kitus teismo teisėjus ir teismo, kuriame yra byla pirmininkas. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Grįžtant prie teritorinio bylos teismingumo ir galimybės jį pakeisti, taip pat dėl nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo) instituto reikÅ¡mės ir esmės, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, pagal valstybės nustatytus aiÅ¡kius kriterijus ir nedviprasmiÅ¡kÄ teisinį reglamentavimÄ turi teisę žinoti koks teismas esant reikalui nagrinės jo bylÄ . Todėl keisti teisės aktais nustatytÄ bylos nagrinėjimo teismingumÄ negalima jokiais pagrindais, iÅ¡skyrus vienintelį – kai teisme, kuriam priskirta nagrinėti teisinį ginÄÄ nebelieka daugiau teisėjų, galinčių nagrinėti bylÄ .

Kokiais atvejais teisėjas negali nagrinėti jam priskirtos bylos reglamentuota CPK. Vienas iÅ¡ tokių – kai teisėjas buvo nuÅ¡alintas arba pats nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo. Å iuo aspektu primintina, kad teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, subjektyviuosius ar objektyviuosius aspektus, rodančius teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumÄ , arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniÅ¡kai, subjektyviÄ ja prasme gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios paÅ¡aliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba vieÅ¡ai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. NuÅ¡alinimas negali bÅ«ti grindžiamas jį pareiÅ¡kusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo. Kartu ir teisėjo nusiÅ¡alinimas negali bÅ«ti motyvuojamas iÅ¡galvotais faktais arba tokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias sukuria vieÅ¡ieji teisiniai, konstitucijoje apibrėžti santykiai – kaip pvz. valdžios, savivaldybių , teisminės valdžios ar kiti administraciniais teisiniais ir kitokiais aktais grįsti santykiai, natÅ«raliai esantys visose, vykdančiose savo konstitucines funkcijas institucijose.

Grįžtant prie nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo) instituto esmės, jau minėta, kad iÅ¡imtinais atvejais, esant absoliutiems nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais toks nuÅ¡alinimas arba nusiÅ¡alinimas turi turėti pagrindÄ .

Grįžtant prie šios bylos faktų, pažymėtina, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjai Vidutei Micevičienei esant jos nurodytiems subjektyviesiems ir objektyviesiems kriterijams, šioje situacijoje jie automatiškai negali būti perkelti kitiems šio teismo teisėjams. Šios nagrinėjamos bylos kontekste objektyvusis kriterijus – visiems žinoma aplinkybė, kad atsakovas šioje byloje – buvęs šio rajono meras, o trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija negali būti laikoma pagrįstu ir reikšmingu teisiniu faktu nusišalinti (nušalinti) visus šio teismo teisėjus.

Toks sprendimas bÅ«tų ne tik nepagrįstas, bet ir absurdiÅ¡kas teisine konstitucine prasme, nes teismų sistema tam ir sukurta, kad veiktų teritoriniu principu ir nagrinėtų savo kompetencijos ribose visus Å¡ioje teritorijoje kilusius teisnius ginčus, tame tarpe ir dėl (tarp) vietinės valdžios ir kitų institucijų sprendimų ir panaÅ¡iai, nes teismas visais atvejai vykdydamas teisingumÄ yra nepriklausomas ir klauso tik konstitucijos ir įstatymų.   Teisinių ginčų nagrinėjimas, bylų sprendimas savo veiklos teritorijoje tarp visų Å¡ioje teritorijoje esančių subjektų, nepriklausomai kas jie yra, sprendimų priėmimas Lietuvos Respublikos vardu yra konstitucinė teismo veikla, kuri vadinama teisingumo vykdymu.

Å i teismo veikla, kurios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi objektyviÄ ja prasme įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo) pagrindas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo). Todėl nesant kitų pagrįstų argumentų ir subjektyviųjų ar objektyviųjų kriterijų, negalima daryti iÅ¡vados ir spręsti dėl kitų Å¡io teismo teisėjų nuÅ¡alinimo ar nusiÅ¡alinimo.

Kartu pažymėtina, kad nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienoje byloje atskirai, pagal toje konkrečioje byloje esančius kriterijus ir pagrindus, bet ne apskritai.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo išvadai dėl Raseinių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-136-136/2014 nagrinėjimo, taigi nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:PraÅ¡ymo dėl Raseinių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-136-136/2013 netenkinti.BylÄ perduoti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                  Vytautas Kursevičius