e125ad12-56e4-447e-a8e5-e208f7e610d2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-360/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06712-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.3.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorams Lidijai Galič, Renatui Milašiui, išteisintajam A.

A. ir jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, nukentėjusiajai I. A. ir jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios I. A. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2019-12-10 nuosprendžio, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. A. A. buvo kaltinamas, bet iÅ¡teisintas dėl to, kad jis 2019-02-16, laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 2019-02-17 00.05 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su Å¡eimos nariu, žmona I. A., miegamojo kambaryje tyčia abiem rankomis stipriai liesdamas jai pečius, pastÅ«mė jÄ ir ji nugriuvo ant lovos. IÅ¡ karto po to I. A. nuėjus į svetainės kambarį, A. A. nusekė jai iÅ¡ paskos ir tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į krÅ«tinės sritį, kuri nuo suduoto smÅ«gio pervirto per svetainės kambaryje buvusiÄ kampinę sofÄ . A. A., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , I. A. išėjus į virtuvės kambarį, nusekė jai iÅ¡ paskos ir tyčia pargriovė jÄ ant grindų ir rankomis spaudė kaklÄ . A. A. taip muÅ¡damas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, žmonai I. A..

2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti turtinę žalÄ per 1 mėnesio laikotarpį, taip pat įpareigoti tęsti darbÄ 6 mėnesius, nukentėjusiosios I. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. 2.1.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėsčius byloje tirtus įrodymus, nurodoma, kad I. A. parodymus, jog jÄ A. A. miegamojo kambaryje tyčia abiem rankomis stipriai liesdamas jai pečius, pastÅ«mė ir ji nugriuvo ant lovos, patvirtina kiti surinkti duomenys. IÅ¡kart po to, I. A. nuėjus į svetainę, A. A. nusekė iÅ¡ paskos ir tyčiÄ vienÄ kartÄ sudavė jai į krÅ«tinės sritį, I. A. nuo smÅ«gio pervirto per svetainėje buvusiÄ kampinę sofÄ . Atliktos papildomos ekspertizės duomenys patvirtina, jog I.

A. buvo sukeltas fizinis skausmas, A. A. veiksmai galėjo įtakoti skausmų nugaros – juosmens srityje paÅ«mėjimÄ . I. A. išėjus į virtuvę, A. A. nusekė iÅ¡ paskos ir tyčia pargriovė jÄ ant grindų bei rankomis spaudė kaklÄ . Papildomai apklaustas ekspertas R. P. P. parodė, kad sÄ monės galima netekti trumpam, jeigu užspaudžia atitinkamas kraujagysles. A. A. pripažino aplinkybę, kad virtuvėje parvertė I. A.. Tai paneigia A. A. parodymus, kad jis virtuvėje suėmęs už rÅ«bų dailiai jÄ paguldė ant grindų.

VisiÅ¡kai neįtikėtina aplinkybė, jog esant konfliktinei situacijai, vykstant smurtiniams veiksmams, asmuo savanoriÅ¡kai leisis paguldomas ant grindų prieÅ¡ savo valiÄ ir tokie veiksmai nesukels fizinio skausmo. 2.2. ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad I. A. po prieÅ¡ jÄ atliktų fizinių veiksmų iÅ¡kart kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, medikus, dėl paÅ«mėjusių skausmų juosmens srityje taip pat kreipėsi į medikus, nes dėl A. A. veiksmų patyrė fizinį skausmÄ .

Nors įvykis įvyko nakties metu, kitų liudytojų nenustatyta, tačiau nukentėjęs asmuo nėra saistomas aplinkybės, jog būtinai turi informuoti ir kitus asmenis, tai jo teisė, o ne pareiga.

3. Nukentėjusioji I. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl A. A. padaryto BK 140 straipsnio 2 dalies nusikaltimo, iÅ¡spręsti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, formaliai taikė in dubio pro reo principÄ , nuosprendį grindė iÅ¡skirtinai kaltinamojo A.

A. iÅ¡sakyta gynybine pozicija bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 3.1. IÅ¡dėsčiusi savo bei A. A. parodymus, apeliantė nurodo, kad, jai paskambinus į policijÄ , į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai. Ä®vykio vietoje buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, tačiau Å¡is įraÅ¡as teismo posėdyje nebuvo peržiÅ«rėtas. IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o matyti, jog policijos pareigÅ«nui paklausus, ar vyras smaugė virtuvėje ant grindų ir kokius žodžius sakė, ji atsakė, jog Å¡nekėjo necenzÅ«riniais žodžiais, smaugė, jai trÅ«ko oro, jautė fizinį skausmÄ , nes jÄ užspaudė prie žemės. Po to buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. 3.2.

Apeliantė teigia, jog policijos pareigÅ«nų paraginta ir jų lydima nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jÄ apžiÅ«rėjo gydytojas. Byloje pateikti medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog apžiÅ«rėjęs gydytojas iÅ¡orinių mechaninių sužalojimų nekonstatavo. Ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodoma, jog A. A. veiksmai, atlikti prieÅ¡ I. A., galėjo įtakoti jos skausmų nugaros – juosmens srityje paÅ«mėjimÄ . Taigi A. A. veiksmai jÄ pervertus per sofos kampÄ , iÅ¡Å¡aukė nugaros skausmÄ ir yra priežastiniame ryÅ¡yje dėl skausmų nugaros – juosmens srityje.

Fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra reikalingos, nebÅ«tinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas. Akivaizdu, jog dėl kito asmens neteisėtų veiksmų nulemtos organizmo reakcijos, nukentėjusysis kenčia nemalonų, kurį laikÄ trunkantį pojÅ«tį, kurį neabejotinai supranta ir vertina kaip fizinį skausmÄ . 3.3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. A. pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. A. stengėsi paneigti savo kaltę, pripažindamas tik kai kuriuos veiksmus, t. y., kad virtuvėje jis paėmė jai už rÅ«bų krÅ«tinės srityje ir pastÅ«mė, vėliau parvertė ant žemės, t. y.

Å¡velniai paguldė ant žemės, nepripažindamas jų smurtiniais. Å i iÅ¡teisintojo nurodyta aplinkybė patvirtina, kad jų fizinis kontaktas buvo, o A. A. stengiasi suÅ¡velninti savo veiksmus, pateikdamas juos kaip nesmurtinius, padarytus ne siekiant sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ , o tik sulaikyti nuo jam nepriimtinų veiksmų. Kita vertus, iÅ¡teisintajam sugriebus jai už kaklo, gyvybiÅ¡kai svarbios vietos, ir veikiant Å¡iÄ kÅ«no dalį fizine jėga, galėjo kilti itin sunkÅ«s padariniai. Vien tai, kad iÅ¡teisintasis neigia vartotÄ smurtÄ , nereiÅ¡kia, jog įvykio metu ji nejautė fizinio skausmo.

Neįtikėtina, jog dėl smurtinių veiksmų, prieÅ¡ savo valiÄ ir nesiprieÅ¡indama ji bÅ«tų leidusi save paguldyti ant žemės ir toks parvertimas nesukeltų jokio fizinio skausmo. Tai, kad buvo tyčia pargriauta ant grindų ir jai rankomis spaudė kaklÄ , dėl ko neteko sÄ monės, teismo posėdyje apklaustas ekspertas R. P. P. parodė, jog sÄ monės galima netekti trumpam, jeigu užspaudžiamos atitinkamos kraujagyslės. IÅ¡ eksperto parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad esant mažo intensyvumo jėgai, kraujosruvos kakle galėjo ir neatsirasti.

Apeliantė pažymi ir tai, jog jos odos tipas nėra jautrus, net esant tam tikriems netyčiniams sumušimams, ne visais atvejais jos kūne atsiranda kraujosruvos. 3.4. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. A. pastebi, jog abejoti išteisintojo parodymais, kad jis nenaudojo smurto, verčia jo parodymų prieštaravimai kitoms bylos aplinkybėms. Nors A. A. teigia nebuvęs nuėjęs į miegamojo kambarį, tačiau pateiktuose garso įrašuose visas konfliktas prasidėjo miegamojo kambaryje. Apeliantė pažymi, jog teismas nevertino jos parodymų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei iš dalies ir pats išteisintasis.

4. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apygardos teismas, patikrinęs Å¡ioje byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, prokuroro bei nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisintojo A. A. kaltės.

6. A. A. buvo kaltinamas sukėlęs fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, kad tarpusavio konflikto su žmona I. A. metu miegamojo kambaryje rankomis stipriai liesdamas jai pečius, pastÅ«mė jÄ ir ji nugriuvo ant lovos, po to I. A. nuėjus į svetainės kambarį, ten jai vienÄ kartÄ ranka sudavė į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji pervirto per svetainės kambaryje buvusiÄ kampinę sofÄ , o I. A. išėjus į virtuvės kambarį, ten pargriovė jÄ ant grindų ir rankomis spaudė kaklÄ .

7. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas A. A., pažymėjo, kad, nors kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiÄ jÄ paguldė virtuvės kambaryje ant žemės, tačiau vien paguldydamas žmonÄ ant grindų neturėjo tikslo sukelti jai fizinio skausmo ar juolab jÄ sužaloti, o fizinis kontaktas nebuvo pasiekęs inkriminuotam nusikaltimui bÅ«dingo pavojingumo laipsnio, specialisto iÅ¡vada nenustatyta jokių nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimų bÅ«dingų inkriminuotiems veiksmams, todėl trumpas ir jokių objektyviai liekamųjų, nepageidaujamų reiÅ¡kinių nesukėlęs nukentėjusiosios paguldymas neįrodo A.

A. tyčios sukelti žmonai fizinį skausmÄ ar kitaip jÄ sužaloti. Be to, pirmosios instancijos teismas pastebėjo ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažino, kad vyksta skyrybų procesas, kuris, kaip teigia, prasidėjo 2019 m. sausio mėnesį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas iÅ¡samiai ir argumentuotai aptarė, kodėl sprendžia, jog A. A. inkriminuotų veikų nepadarė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo pateiktam įrodymų vertinimui, padarytoms iÅ¡vadoms bei jų motyvacijai.

8. Prokuroras ir nukentėjusioji I. A. apeliaciniuose skunduose nesutinka su A. A. priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, kritikuoja įrodymų vertinimÄ , teigia, jog be pagrindo nepatikėta nuosekliais I. A. parodymais, nuosprendis grindžiamas A. A., kurio parodymų, prieÅ¡ingai nei I. A., kiti duomenys nepatvirtina gynybine pozicija, neįtikėtina, jog ji nesiprieÅ¡indama bÅ«tų leidusi jÄ paguldyti ant žemės ir tai nebÅ«tų sukėlę jokio fizinio skausmo. Tačiau vien tai, kad prokuroras ir nukentėjusioji nepritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir mano, jog duomenys turėjo bÅ«ti įvertinti kitaip, nereiÅ¡kia, jog nuosprendis nepagrįstas. Kolegija negali pritarti apeliacinio skundo argumentams.

9. Dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu nesurenkama neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylÄ nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali bÅ«ti priimamas.

Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) ir šios nuostatos visiškai pagrįstai ir laikėsi pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma suabejojęs dėl A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos.

10. Be to, kaip ne kartÄ pastebėta ir teismų praktikoje, negalima ignoruoti ir nagrinėjamos bylos specifikos. Juk Å¡iuo atveju sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, daug metų pragyvenusių santuokoje (santuoka sudaryta 1990 metais), kuri ilgÄ laikÄ tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Paraleliai vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo (ieÅ¡kinys į teismÄ paduotas 2019 metais). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nesutarimai tarp sutuoktinių, kai kreipiamasi į pareigÅ«nus, kyla nebe pirmÄ kartÄ , be to, kreipėsi ne tik I.

A., tačiau, kaip matyti iÅ¡ apygardos teismui pateiktų raÅ¡ytinių duomenų (iÅ¡rašų iÅ¡ policijos registrų) ir A. A.. Tokioje privačioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki, teismai įdėmiai ir atsargiai vertina proceso dalyvių parodymus, turėdami galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti įvairių motyvų.

Konfliktai Å¡eimose neretas reiÅ¡kinys mÅ«sų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitÄ sutuoktinį.

11. Nagrinėjamu atveju namuose kilusiame konflikte dalyvavo tik iÅ¡teisintasis ir nukentėjusioji, kitų liudininkų nebuvo, pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko jau konfliktui pasibaigus, o A. A. namuose tuo metu nebuvo, jis buvo pasiÅ¡alinęs. IÅ¡ prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo pridėtos fotolentelės (b. l. 8-14, t.

1) grumtynių pėdsakų gyvenamosiose patalpose nesimato, nors užfiksuotas iÅ¡daužto lango vaizdas, tačiau tai su iÅ¡teisintajam inkriminuota veika nesusiję. Nukentėjusioji I. A. ikiteisminiame tyrime ir teisme parodė, jog A. A. jÄ užsipuolė tris kartus: miegamajame jÄ pastÅ«mė ant lovos, svetainėje jÄ pastÅ«mė dėl ko ji pervirto per minkÅ¡tÄ kampÄ , o virtuvėje pargriovė ant žemės ir rankomis spaudė kaklÄ , jai trÅ«ko oro. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apklausiama teisme nukentėjusioji I.

A. teigė dėl Å¡oko apskritai nieko nejautusi ir nepamenanti, kaip buvo perversta virtuvėje, tik jautė dusinimÄ , prieÅ¡ save matė veidÄ , smaugimas truko apie vienÄ minutę, buvo „atsijungusi“. IÅ¡teisintasis neigė I. A. stumdęs miegamajame ir svetainėje, tačiau pripažino, jog virtuvėje buvo jai suėmęs už rÅ«bų, paguldė ant grindų, kad nusiramintų ir daugiau nieko nedarė. Taigi iÅ¡teisintasis pripažįsta virtuvėje buvus fizinį kontaktÄ , tačiau neigė smaugęs ar fiziÅ¡kai prieÅ¡ jÄ smurtavęs. Kaip matyti, abi konflikto pusės apie įvykį pasakoja skirtingai.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, kiti bylos duomenys vienareikÅ¡miai nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina. Nors nukentėjusioji teigė, jog vyras jÄ pargriovęs virtuvėje smaugė apie 1 minutę, jai trÅ«ko oro ir buvo netekusi sÄ monės, dėl ko galima pagrįstai manyti, jog A. A. turėjo kurį laikÄ naudoti nemažo intensyvumo jėgÄ , tačiau specialisto iÅ¡vada I. A. nenustatyti jokie mechaniniai sužalojimai galvoje, kakle ar krÅ«tinėje, t. y. tose kÅ«no vietose, į kurias pagal kaltinimÄ turėjo bÅ«ti nukreiptas A.

A. fizinis poveikis. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. P. P. paaiÅ¡kino, jog sÄ monės galima netekti trumpam ir nuo mažo intensyvumo jėgos, užspaudus atitinkamas kraujagysles, tačiau jei spaustas kaklas, žymės iÅ¡ryÅ¡kėja po kelių minučių, po 2-2,5 val. niekur nebÅ«tų dingusios. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde pažymi, jog atsižvelgiant į eksperto paaiÅ¡kinimus, esant mažo intensyvumo jėgai kraujosruvos kakle galėjo ir neatsirasti, juolab jos odos tipas nėra jautrus, tačiau Å¡ie argumentai nepaaiÅ¡kina, kodėl tÄ pačiÄ naktį apžiÅ«rėtai mediko I.

A., kaip ji teigia iÅ¡teisintojo smaugtai apie 1 minutę, o tai reiÅ¡kia ne momentinį sugriebimÄ už kaklo, o tam tikrÄ laiko tarpÄ trukusį kaklo spaudimÄ , jokie objektyvÅ«s, aiÅ¡kiai matomi sužalojimai nenustatyti.

12. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimÄ bei apklausė į įvykio vietÄ vykusius pareigÅ«nus A. D., priėmusiÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ I. A., G. M. bei T. P.. Liudytojas T. P. apklausiamas apygardos teisme įvykio tiksliai negalėjo atsiminti. Liudytojas G. M. paaiÅ¡kino, jog nuvykus į įvykio vietÄ I. A. pasakojo aplinkybes, nurodinėjo patalpas, kur kas vyko, pamena, jog minėjo, kad jÄ virtuvėje smaugė, minėjo kaklo skausmÄ , tačiau nepamena, ar matėsi smaugimo žymės, tačiau jei yra sužalojimai, kviečiama greitoji medicinos pagalba, o Å¡iuo atveju nemano, jog buvo tokia situacija, kad reikėjo kviesti medikus.

PanaÅ¡ias aplinkybes apygardos teisme nurodė ir liudytoja A. D., kuri paaiÅ¡kino, jog I. A. aiÅ¡kino, jog miegamajame vyras pastÅ«mė ir pargriovė, tada svetainės kambaryje taip pat pastÅ«mė, dėl ko ji virto per svetainės kambaryje esantį minkÅ¡tÄ kampÄ , virtuvėje pargriovęs ant žemės rankomis spaudė kaklÄ . PareigÅ«nė teigė, jog nepamena, ar buvo kokių žymių ant nukentėjusiosios kÅ«no, tačiau jei bÅ«tų buvusios stiprios mėlynės, mano, jog bÅ«tų atsiminusi, poreikio į įvykio vietÄ kviesti medikus neįžvelgė.

IÅ¡ apygardos teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog jiems I. A. pasakojo tas pačias aplinkybes apie A. A. veiksmus kaip ir byloje užfiksuotose jos apklausose. PareigÅ«nų parodymus atitinka ir apžiÅ«rėto pareigÅ«nų įraÅ¡o iÅ¡ įvykio vietos turinys, vis dėlto pareigÅ«nai iÅ¡ esmės tik perpasakojo tai, kÄ jie prisimena apie pačios nukentėjusiosios įvykio vietoje nurodytas aplinkybes, ir jų parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai argumentuotų iÅ¡vadų, kodėl vertinama, kad A.

A. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Kaip matyti, net ir įvykio vietoje buvę pareigÅ«nai, bendravę su nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡kart po įvykio, neužfiksavo objektyvių duomenų apie galėjusį vykti smurtÄ , matomų smurto žymių ant nukentėjusiosios kÅ«no neprisiminė, nors pasak nukentėjusiosios, jos smaugimas truko kurį laikÄ , ji duso ir netgi neteko sÄ monės, vis dėlto sužalojimų, dėl kurių reikėtų kviesti medikus, pareigÅ«nai nepastebėjo, grumtynių pėdsakų įvykio vietoje neužfiksavo.

13. Nors apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme gautÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad A. A. atlikti veiksmai galėjo įtakoti nukentėjusiosios skausmų nuogaros – juosmens srityje paÅ«mėjimÄ , dėl ko nukentėjusioji apeliaciniame skunde pažymi, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp jos nugaros – juosmens skausmų ir A. A. veiksmų perverčiant jÄ per sofos kampÄ , tačiau dėl Å¡ių argumentų yra iÅ¡samiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, kolegija su skundžiamo nuosprendžio argumentais sutinka ir dar kartÄ jų nebekartoja bei pastebi, kad ekspertizės aktas savaime neįrodo, jog A.

A. padarė inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Ekspertizės akte aptarti medicininių dokumentų apie I. A. duomenys rodo, jog ji jau prieÅ¡ keletÄ metų jautė nugaros, juosmens skausmus, gydėsi ir jų paÅ«mėjimas nepreziumuoja, kad dėl to kaltas iÅ¡teisintasis. Ekspertizės aktas vertinamas visų įrodymų kontekste ir neturi iÅ¡skirtinio pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus įrodymus. Å iuo atveju ekspertas nustatė tam tikras pasekmes, tačiau nesprendė, ar A. A. iÅ¡ tikro atliko inkriminuotus veiksmus.

14. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo peržiÅ«rėtas vaizdo ir garso įraÅ¡as, darytas įvykio vietoje. Tačiau Å¡ie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos medžiagoje apeliantės paminėtas vaizdo įraÅ¡as apžiÅ«rėtas (b. l. 73- 74, t. 1). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog baigus asmenų apklausas, teisėja klausė, ar dalyviai susipažinę su bylos medžiaga, ar dokumentus reikia skaityti ir proceso dalyviai patvirtino, jog su bylos medžiaga yra susipažinę, todėl buvo apsiribota dokumentų iÅ¡vardijimu, baigiant įrodymų tyrimÄ teisėja klausė, ar yra praÅ¡ymų, tačiau jokių praÅ¡ymų pareikÅ¡ta nebuvo.

PraÅ¡ymas peržiÅ«rėti vaizdo medžiagÄ nebuvo pareikÅ¡tas ir apygardos teismo posėdžiuose. Kita vertus apeliantės minimas vaizdo įraÅ¡as byloje apžiÅ«rėtas, turinys apraÅ¡ytas, apžiÅ«ros protokolas iÅ¡tirtas, apygardos teismo posėdyje apklausti pareigÅ«nai, vykę į įvykio vietÄ , tiesiogiai bendravę su nukentėjusiÄ ja, darę garso bei vaizdo įraÅ¡Ä (pagal apžiÅ«ros protokolÄ Ä¯raÅ¡Ä darė patrulis G. M., kuris apklaustas apygardos teisme). Taigi įraÅ¡as ir su juo susijusios aplinkybės byloje iÅ¡tirti bei atskleisti.

15. Nukentėjusioji I. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors A. A. teigia nebuvęs nuėjęs į miegamojo kambarį, tačiau pateiktuose garso įrašuose visas konfliktas prasidėjo miegamojo kambaryje. Nukentėjusiosios pateikti garso įrašai, kurių turinys išsamiai aptartas jų apžiūros protokole, atskleidžia, kad tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo vyko žodinis konfliktas, kuriame abi pusės ginčijosi, viena kitai priekaištavo, vartojo menkinamojo pobūdžio žodžius, (pvz. „pasmirdėlis“, „šlikštynė“), keiksmažodžius. Taigi abi pusės buvo aktyvios konflikto dalyvės ir tai tik patvirtina, jog kiekvienos iš šalių parodymai ir kaltinimai kitai pusei turi būti vertinami įdėmiai ir atsargiai, dėl kaltinimų pagrįstumo neturi likti jokių protingų abejonių.

16. Taigi, atsižvelgdama į visÄ tai, kas byloje nustatyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, jog A. A. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios I. A. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Dalius Jocys Savinijus Katauskas