2018-11-06 Nr. AB-19805-3-61-3-02706-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-712-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti jį nagrinėti; 2) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti; 3) panaikinti Administracijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams.

Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 68 punktą Administracijos sprendimus apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau pastaroji bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jis siekė išnaudoti visas ikiteismines ginčo nagrinėjimo galimybes, yra laikytina svarbia ir pateisinama priežastimi atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugsėjo 7 d. pašalinti skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kada jam buvo įteiktas Komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 3R-309(AG-248/12-2018).

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu kreipėsi į teismą, pateikė voką, kuriame gavo Komisijos sprendimą, nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo išvykęs atostogauti, grįžęs gavo jo gyvenamosios vietos adresu atsiųstą Komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 3R-309(AG-248/12-2018), kuris pareiškėjui buvo išsiųstas neregistruotu laišku. Susipažinęs su šiuo sprendimu, pareiškėjas per 3 darbo dienas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Administracijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams pareiškėjas apskundė Administracijos direktoriui. Administracija 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą išnagrinėjo. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. sprendimais, juos apskundė Komisijai, kuri 2018 m. liepos 17 d. sprendimu bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai bei nurodė, kad skundas turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Neregistruota siunta su Komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo siųsta gyvenamosios vietos adresu, pašto skyrių pasiekė 2018 m. liepos 19 d., o skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. beveik po mėnesio. Nors pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo išvykęs atostogauti, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, teismų praktikoje atostogos nėra laikomos aplinkybe, pateisinančia termino praleidimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, bet dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio, todėl pagrindo atnaujinti šį terminą nėra.

II. Pareiškėjas V. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jo skundą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino ir interpretavo pareiškėjo veiksmus. Su pirmosios instancijos teismo pozicija būtų galima sutikti tik tokiu atveju, jeigu jau gavęs Komisijos sprendimą pareiškėjas būtų nesiėmęs jokių veiksmų ir išvykęs atostogauti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas išvyko iš anksto suplanuotų atostogų dar iki Komisijos posėdžio ir sprendimo priėmimo. Pareiškėjas negalėjo numanyti, kad Komisija nutrauks administracinę bylą pagal jo skundą, paprastai šie klausimai yra išsprendžiami skundo priėmimo stadijoje. Apie Komisijos sprendimą pareiškėjas neturėjo galimybių sužinoti anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio 9 d., kai grįžo po atostogų, nes gyvena kartu su žmona, kuri buvo išvykusi kartu su pareiškėju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Skundo dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų padavimo terminus reglamentuoja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl termino atnaujinimo, konstatavo, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes (dėl pareiškėjo atostogų). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas – skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas nepateikus konkrečių įrodymų, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtino, kad faktinė padėtis dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto reikalavimo laikymosi yra kitokia, t. y. pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriuos vertinant skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tos pačios instancijos teismo teisė peržiūrėti savo priimtą procesinį sprendimą – nutartis (išskyrus dėl bylos nutraukimo), ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas minėtą įstatymo normą, turėtų ją taikyti, kai konkrečiu atveju pasikeičia bylos aplinkybės, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo priėmimo, o kartu ir galimo nagrinėjimo, metu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pagrindas konstatuoti, jog yra viena iš ABTĮ nustatytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurioms esant teismo procesas yra negalimas, tačiau kartu su atskiruoju skundu gavęs dokumentus, neleidžiančius neabejotinai tvirtinti, kad ši aplinkybė ir atsisakymo priimti skundą pagrindas yra aktualus, turėjo panaikinti savo priimtą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė