e120b67a-eff6-48ad-8e6c-8aebcf9293cb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1359-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05045-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.2; 3.3.2.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Seduja“, atstovaujamos advokatės Rasos Gradauskienės, atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9262-615/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Seduja“ ieÅ¡kinį atsakovui E. R., trečiasis asmuo E. R.

įmonė, dėl nuosavybės teisės gynimo ir teisės naudotis patalpa pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Seduja“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: pripažinti jai teisę be atsakovo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „2mm architektai“ sklypo (duomenys neskelbtini), I a. fasado rekonstrukcijos projektÄ â€žI a. – schema galimas variantas“, tuo pačiu savo lėšomis įrengiant ir atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ atsakovo patalpas;

     pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 E. R. pripažintÄ teisę naudotis patalpa XIII/1, 1,84 kv. m ploto, esančia (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB „Seduja“ ieÅ¡kinį atsakovui E. R., kadangi ieÅ¡kinys pagal jame suformuluotÄ reikalavimÄ negali bÅ«ti negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2002-12-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 ieÅ¡kovei pripažintÄ teisę naudotis patalpa XIII/1, 1,84 kv. m ploto, šį savo reikalavimÄ grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta daikto savininko teise kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ . Tačiau ieÅ¡kovės nurodomas teisinis reikalavimo pagrindas nesutampa su faktiÅ¡kai reiÅ¡kiamu reikalavimu (ieÅ¡kinio dalyku).

IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikto įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-11 sprendimo matyti, kad teismas Å¡iuo sprendimu atmetė ieÅ¡kovo E. R. reikalavimÄ dalyje dėl uzufrukto nustatymo pažymėdamas, kad CK IV knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, tame tarpe CK IV knygos normos, susijusios su servitutu ir uzufruktu, kaip savarankiÅ¡komis teisėmis, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnį sprendimo priėmimo metu (2002-12-11) dar nėra įsigaliojusios.

Tokiu bÅ«du Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 negalėjo bÅ«ti nustatytas ir nebuvo nustatytas joks servitutas. Kauno apylinkės teismas aukščiau nurodytu sprendimu pripažino ieÅ¡kovui teisę naudotis ginčo patalpa pažymėdamas, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ teisę įgijo pagal 1994-09-30 pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl, nors ieÅ¡kovė ir nurodo kitokį reiÅ¡kiamo reikalavimo teisinį pagrindÄ , tačiau ieÅ¡kinio dalyku iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti dalį įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002.

Teisme negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas ieÅ¡kinys, kurio dalyku yra praÅ¡oma panaikinti kitoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį. Kadangi reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovė suformulavo kaip vientisÄ , teisme taip pat negali bÅ«ti priimtas ir atskirai nagrinėjamas pirmasis ieÅ¡kovės reikalavimas dėl teisės be atsakovo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbus ieÅ¡kovei pripažinimo, kadangi pagal paties ieÅ¡kovės suformuluotÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ Å¡is reikalavimas yra betarpiÅ¡kai susijęs su antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „Seduja“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apylinkės teismÄ spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo iÅ¡ naujo. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesupratus ieÅ¡kinio prasmės ir neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei įvykdžius negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbus pagal UAB „2mm architektai“ projektÄ , atsakovui nebus reikalinga Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 suteikta teisė naudotis ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančia patalpa.

Neįvykdžius suplanuotos rekonstrukcijos, kurios metu atsakovui bÅ«tų įrengtas atskiras įėjimas į jam nuosavybe priklausančias patalpas, ieÅ¡kovė negali normaliomis sÄ lygomis naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Toks ieÅ¡kovės teisių ir nuosavybės apribojimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei grubiai pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Atsakovui nesutikus duoti sutikimo rekonstrukcijai vykdyti geranoriÅ¡kai, ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl leidimo vykdyti rekonstrukcijÄ be atsakovo sutikimo. 2002 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu pripažinta teisė yra tapati servitutui, kuris pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus gali bÅ«ti pakeistas ir tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo.

Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė ieÅ¡kinio. Jokių kitų galimybių apginti savo teises, kaip kad praÅ¡yti teismo pripažinti ieÅ¡kovei teisę vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, bei praÅ¡yti panaikinti 2002 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintÄ teisę atsakovui naudotis patalpa XIII/1 ieÅ¡kovė neturi. Atsakovas jau labai ilgÄ naudojasi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančia patalpa 2002 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu pripažintos teisės pagrindu, nors iÅ¡ tiesų Å¡iÄ situacijÄ galima iÅ¡spręsti kitomis priemonėmis, ko pasekoje nebebÅ«tų pažeidinėjamos ieÅ¡kovės teisės ir ieÅ¡kovė laisvai galėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Nors teismas pažymėjo, kad Å¡iÄ teisę atsakovas įgijo pagal 1994-09-30 pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieÅ¡kovė, nebÅ«dama minėtos sutarties dalyviu, neturi jokios subjektinės teisės kreiptis dėl atitinkamos sÄ lygos, nurodytos 1994-09-30 pirkimo–pardavimo sutartyje panaikinimo. Be to, jeigu 1994-09-30 pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta teisė bÅ«tų buvus teisiÅ¡kai įtvirtinta, tai atsakovui nebÅ«tų reikėję kreiptis į teismÄ dėl tokios teisės pripažinimo, ko pasekoje ginčijama teisė naudotis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančia patalpa buvo suteikta tik 2002 m. gruodžio 11 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 11299/2002.IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį konstatavus, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). IeÅ¡kinio priėmimÄ bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teismas atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti jai teisę be atsakovo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „2mm architektai“ sklypo (duomenys neskelbtini), I a. fasado rekonstrukcijos projektÄ â€žI a. – schema galimas variantas“, tuo pačiu savo lėšomis įrengiant ir atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ atsakovo patalpas; pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 11 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 E. R. pripažintÄ teisę naudotis patalpa XIII/1, 1,84 kv. m ploto, esančia (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys yra prekybos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai; Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimo pagrindu atsakovas neatlygintinai naudojasi ieÅ¡kovei priklausančia patalpa (įėjimu). Atsakovui neduodant sutikimo atlikti rekonstrukcijÄ , kurios metu atsakovui bÅ«tų įrengtas atskiras įėjimas į jam nuosavybe priklausančias patalpas, yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės, ieÅ¡kovė negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo ir turinio matyti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kia, siekdama paÅ¡alinti jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, valdymo teisės pažeidimÄ (CK 4.98 str.). Tokio pobÅ«džio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

Tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 dalį. Minėtu teismo sprendimu E. R. yra pripažinta teisė naudotis ginčo patalpa XIII/1, nuosavybės teise priklausančia ieÅ¡kovei. IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarties nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, palikdamas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ , nurodė, jog susitarimas, kuriuo savininkas leidžia kitam asmeniui naudotis jo nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi, yra ne kas kita, kaip servitutas; jis buvo nustatytas Å¡alių sandoriu, o dabartiniu metu tapo ginčijamas; nors sandorio sudarymo metu 1994 metais galiojusiame civiliniame kodekse servitutas nebuvo įtvirtintas, bet įstatymais nebuvo uždraustas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu pripažinta teisė yra tapati servitutui, kuris pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gali būti pakeistas ir tai jokiu būdu nereiškia teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo (CK 4.112 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas.

Spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas turi patikrinti jo atitiktį turinio reikalavimams (CPK 135, 138 st.) ir ar nėra procesinių pagrindų atsisakyti jį priimti (CPK 137 str.), tačiau teismas Å¡ioje procesinėje stadijoje negali tirti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir daryti kokias nors prielaidas apie ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluoti, pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį nagrinėti teisme nėra.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės UAB „Seduja“ ieÅ¡kinį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis naikintina.

Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieÅ¡kovės UAB „Seduja“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                     Albina Rimdeikaitė