Legislator Case Law & Legislation
2022-01-12 Nr. AB-1122-3-62-3-02782-2019-5 AI generated

2022-01-12 Nr. AB-1122-3-62-3-02782-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-01-12 Nr. AB-1122-3-62-3-02782-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-01-12 Nr. AB-1122-3-62-3-02782-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas D. S.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-6-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02782-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2016 m. serga (duomenys neskelbtini). Gydymas vaistais (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas nuo 2018 m. kovo 13 d. Gydytoja pabrėžė, jog juos reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. neišdavė pareiškėjui vaistų (duomenys neskelbtini). Alytaus PN nebuvo infektologo, kuris galėjo paskirti kitą vaistą, o liga pradeda progresuoti, nutraukus šių vaistų vartojimą. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2018 metų vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Vaistas (duomenys neskelbtini) yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų, pradedant minėtos ligos gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus vaisto (duomenys neskelbtini) poreikiui, tikėtina, šio vaisto gamintojas negali visiškai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad būtų patenkintas poreikis. Lietuvoje yra kitų vaistų, skirtų (duomenys neskelbtini) gydyti. Trūkstant vieno ar kito vaisto (duomenys neskelbtini) gydyti, gydomas asmuo turėtų kreiptis į gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir vietoj trūkstamo vaistas jam bus parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas. Sutartis su vaistų tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tamro“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d., galiojo iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto (duomenys neskelbtini) paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakomi didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių, vaistai užsakomi telefonu. Tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė 18 dėžučių, todėl pritrūko šio vaisto atsargų nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Tiekėjas žadėjo vaistus pristatyti laiku, tačiau UAB „Tamro“ vadybininkas, 2018 m. spalio 8 d. 10.41 val. paskambinęs vaistininkei, pranešė, kad šių vaistų neturi, baigėsi vaisto atsargos Lietuvoje. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d. UAB „Tamro“ neužtikrino vaistų tiekimo Alytaus PN. Pagal sutartį vaistai turi būti pristatomi per dvi dienas po užsakymo pateikimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs vaisto (duomenys neskelbtini) tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN neturės šio vaisto. Pareiškėjas galėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistas būtų pakeistas kitu vaistu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 3, 16 punktais, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, (toliau – ir Aprašas) 4, 19–20 punktais ir darė išvadą, kad Alytaus PN yra nustatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui 2018 m. kovo 13 d. dėl (duomenys neskelbtini) skirta (duomenys neskelbtini). Įvertinęs bylos duomenis, teismas priėjo prie išvados, jog vaistas pareiškėjui nebuvo išduotas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

8. Teismas vertino Pagrindinės sutarties Nr. CPO110045-2909/2018-05-17, sudarytos tarp Alytaus PN ir UAB „Tamro“, (toliau – ir Sutartis) 4.1 punktą, kuriame aptarti atskirų prekių užsakymo būdai, bei nurodė, kad Sutartyje nėra numatyta, jog prekės (vaistai) užsakomos telefonu, byloje nėra rašytinių duomenų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, jog per mėnesį atsakovo atstovui reikės 60 dėžučių vaisto bei apie tai, jog trūksta minėto vaisto. Teismas nustatė, kad vaistas buvo užsakytas tik 2018 m. spalio 9 d., o atsakovo atstovas į byla nepateikė duomenų apie tai, kokie veiksmai buvo atliekami 2018 metų rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesio pradžioje. Teismas nustatė, jog UAB „Tamro“ nurodė, kad vaistas bus pateiktas 2018 m. spalio 16 d. Teismas, įvertinęs Sutarties 4.2 punktą (dėl prekių pristatymo termino), 4.10.3 punktą (priežastys, nepriklausančios nuo tiekėjo, dėl kurių prekių pristatymas laiku tampa neįmanomas), nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog tiekėjas kreipėsi į Alytaus PN ir nurodė priežastis, dėl kurių negali laiku pristatyti vaistų, taip pat nėra duomenų apie tai, kaip atsakovo atstovas kontroliavo Sutarties sąlygų vykdymą. Teismas vertino, jog pateiktas elektroninio susirašinėjimo laiškas nepatvirtina aplinkybės, kad tiekėjas negalėjo pateikti atsakovo atstovui daugiau vaistų rugsėjo mėnesį, bei pažymėjo, jog Alytaus PN, žinodami, kad Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, matydami šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodami bei turėdami savo įstaigoje sergančiųjų nuteistųjų sąrašus bei paskirtą gydymą, numanydami poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto suplanuoti ir turėti vaisto atsargų, kaip numato Aprašo nuostatos.

9. Teismas sprendė, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl to pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (9 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai). Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, sprendė, kad 100 Eur neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat priteisė pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 100 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2020 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 10. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo išsamiai išnagrinėti administracinę bylą, išreikalauti iš Alytaus PN asmens sveikatos istorijos kortelės kopiją, pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo netenkina teismo priteistas neturtinės žalos dydis. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nesuteikus jam gydymo 9 dienas, pablogėjo jo sveikata, buvo patirtas didelis fizinis ir dvasinis diskomfortas, dėl to buvo diagnozuota depresija ir paskirtas gydymas vaistais, kuris tęsiamas iki šiol, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepateikti duomenys apie negrįžtamus ar sunkius pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Tokius duomenis (asmens sveikatos kortelės kopiją) turėjo pateikti Alytaus PN, nes pareiškėjui juos pateikti sudėtinga. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo kankinamas, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2–3 dalis, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktus išaiškinimus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo.

12. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur neturtinė žala.

13. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su vaisto trūkumu, bei papildomai nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos medžiagą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Teismas neįvertino, kad medikai informavo pareiškėją, kad jis turi teisę kreiptis į infekcinių ligų gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) gydymo korekcijos, tačiau jis nepasinaudojo šia galimybe.

14. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, pakartoja Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei papildomai pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją dėl paskirtų vaistų neišdavimo, tokių prašymų nėra registruota Nuteistųjų prašymų ir skundų registre. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos.

15. 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dokumentą, pavadintą atsikirtimu, kuriame prašo Alytaus PN atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti niekiniu, pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisiant jam iš atsakovo 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisingai konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis, dėl to pareiškėjas buvo kalinamas 9 dienas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, jam buvo padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. S. prašymo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl pareiškėjo laikymo Alytaus PN netinkamomis sąlygomis, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjui, kuris serga (duomenys neskelbtini), Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. (9 paras) neišdavė gydytojos paskirtų vaistų (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė 100 Eur kompensaciją ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes, nesuteikus jam gydymo 9 dienas, pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas jautėsi kankinamas.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad pareiškėjo argumentai apie jam padarytą neturtinę žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nėra neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti iš Alytaus PN asmens sveikatos istorijos kortelės kopiją, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 34–45), todėl nėra pagrindo Alytaus PN įpareigoti pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kortelės kopiją.

22. Byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo atstovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino bylos faktinių aplinkybių.

24. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes ir jas iš esmės įvertino teisingai, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga (Alytaus PN) yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020 ir kt.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui vaistas nebuvo išduodamas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, susijusius su vaistų užsakymu, jų gavimu, nustatė, kad nėra įrodymų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, kad per mėnesį atsakovo atstovui reikės 60 dėžučių vaisto, jog minėto vaisto Alytaus PN trūksta, jog atsakovo atstovas kontroliavo Sutarties sąlygų vykdymą, o tiekėjas (UAB „Tamro“) kreipėsi į Alytaus PN ir nurodė priežastis, dėl kurių negali laiku pristatyti vaistų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo atstovas, žinodamas aplinkybes, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, matydamas šio vaisto poreikio padidėjimą, žinodamas bei turėdamas savo įstaigoje sergančių nuteistųjų sąrašus ir duomenis apie paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir planuoti prekių atsargas taip, kaip tai numato Aprašo nuostatos.

26. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti būtinas sąlygas šio padalinio uždaviniams įgyvendinti. Pareiškėjui nesudarius galimybės gauti jam gydytojos paskirtą vaistą (duomenys neskelbtini) tam tikrą laikotarpį (9 paras), pripažintina, kad jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentai, kuriais nurodoma, kad pareiškėjas nesikreipė į infekcinių ligų gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) gydymo korekcijos, į Alytaus PN administraciją dėl paskirtų vaistų neišdavimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. sudarė prielaidas neturtinei žalai kilti; šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.).

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje nustatyto pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Toks žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei naujausią ir aktualiausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio šios kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-314-624/2021; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020 ir kt.).

30. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jam turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nenurodo jokių objektyvių kriterijų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta jo prašoma suma.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė