2021-10-06 Nr. AB-20677-3-63-3-00364-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3722-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00364-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (2.3)-NO-2-1960 (toliau – ir Sprendimas) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti pareiškėjui 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas pripažinti faktą, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam neteisėtai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, bei prašė išspręsti klausimą dėl žalos, kurią jis patyrė dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų, kompensavimo. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad jis nebuvo atlyginęs jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba neturėjo pagrindo jam skirti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėtai suteiktos antrinės teisinės pagalbos susidarė skola, kuriai sumokėti jis neturi lėšų, todėl negali gauti antrinės teisinės pagalbos kitose bylose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš jo nepagrįstai buvo priteista 2 755,50 Eur suma, kurią jis turi sumokėti už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, nuo 2014 metų jis turėjo dalyvauti įvairiuose teisminiuose procesuose, dėl to patyrė 50 Eur vertimo, pašto ir kitų išlaidų, taip pat tuo laikotarpiu jis patyrė stresą, nepatogumus, jam padaryta moralinė žala, kurią pareiškėjas vertino 100 Eur.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje 2014 m. rugsėjo 9 d. gauta advokato išvada dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo nutraukimo. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktu ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas, o pareiškėjas įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. kovo 21 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė pripažinti faktą, kad priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Tarnyba pažymėjo, kad jai nėra suteikta teisė nustatyti (pripažinti) juridinius faktus, todėl pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo neskundė. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti, tačiau Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. raštu pareiškėją informavo, kad tam nėra teisinio pagrindo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21-279-609/2018 šis Tarnybos sprendimas paliktas nepakeistas. Tarnybos teigimu, pareiškėjas neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įstatymas, reglamentuojantis Tarnybos funkcijas, nenumato, kad Tarnyba turi teisę pakeisti savo priimtus sprendimus, pripažinti, kad priimdama atitinkamus sprendimus pažeidė teisės aktus. Pareiškėjas Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neapskundė, todėl nėra pripažinta, jog jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl fakto, kad priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, pripažinimo. Tarnybai nesuteikta teisė mažinti pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį. Sprendime Tarnyba pareiškėjui nurodė, kokiais Tarnybos ir teismo sprendimais iš jo reikalaujama atlyginti išlaidas už teiktą antrinę teisinę pagalbą, Sprendime nurodytos tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais motyvais.

7. Nustatęs, jog skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais bei priteisti pareiškėjui jo prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-412-502/2021 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad dalis byloje esančio pareiškėjo Tarnybos Klaipėdos skyriui teikto prašymo teksto yra ne lietuvių kalba, dokumento pabaigoje suformuluotas prašymas, išdėstytas trijuose punktuose, taip pat yra ne lietuvių kalba, o ne lietuvių kalba esančios prašymo dalies vertimo byloje nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad teismas negali remtis į lietuvių kalbą neišverstais dokumentais; įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia ABTĮ 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, yra svarbus dokumentas, pagal kurį sprendžiama dėl administracinės bylos nagrinėjimo dalyko, tai lemia teismo pareigą tikrinti administracinio sprendimo teisėtumą ir spręsti viešojo administravimo srities ginčus. Būtent dokumentas, į kurį atsakė viešojo administravimo subjektas byloje ginčijamu sprendimu, atskleidžia tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Tarnybos) kilusio ginčo turinį, jo esmę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo ir Tarnybos ginčą, turėjo vertinti pareiškėjo kreipimosi turinį, tačiau daliai pareiškėjo prašymo teksto bei jame suformuluotų reikalavimų esant surašytiems ne lietuvių kalba, byloje nesant prašymo vertimo į lietuvių kalbą, nėra galimybės įvertinti jo turinį bei spręsti dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatytą proceso teisės normų pažeidimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino esminiu, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kilusio ginčo esmės nepasisakė.

III. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašė pripažinti nepagrįstu ir regreso tvarka atšaukti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 bei spręsti klausimą dėl pareiškėjo patirtų nuostolių sumažinimo; skundžiamu Sprendimu pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymas netenkintas.

12. Remdamasis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 3 dalies 1–7 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamame Sprendime išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymą argumentai, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4693-624/2018 jau konstatavo, kad teisės aktai nenumato Tarnybos Klaipėdos skyriaus teisės panaikinti savo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14.

13. Konstatavęs, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti pareiškėjo prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

IV. 14. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas buvo šališkas ir tendencingas, siekė pateisinti atsakovą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Sprendimą apskundė kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir kaip neveikimo aktą. Pareiškėjo reikalavimas pirmosios instancijos teismui buvo teisiškai pagrįstas. Pasak pareiškėjo, atsakovas biurokratiškai, formaliai ir abstrakčiai atsako į žmonių kreipimusis ir skundus. Pareiškėjo kreipimosi esmė buvo gauti iš atsakovo konkretų atsakymą, kodėl pareiškėjui 2014 metais nebuvo taikyta atitinkama Įstatyme įtvirtinta procedūra, pagal kurią, kilus abejonių dėl kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo teisėtumo, prieš priimant sprendimą turi būti prašoma specialisto (advokato) išvados. Atsakovas skundžiamame Sprendime atsisakė vykdyti savo pareigas, neperžiūrėjo pareiškėjo prašymo, kaip to reikalauja įstatymai, neįvykdė dėl to jokių veiksmų. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jis neįgyvendino savo teisės apskųsti teismų procesinius sprendimus kitose civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose turėjo didelių finansinių išlaidų, taip pat dėl to patyrė moralinę žalą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo šios bylos, o tik formaliai imitavo teismo procesą.

16. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra subjektyvi jo nuomonė, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 17. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo V. S. 2019 m. kovo 20 d. kreipimąsi (Tarnybos Klaipėdos skyriuje užregistruotas 2019 m. kovo 21 d.), pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų Tarnybos veiksmų.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad teisės aktai nenumato Tarnybos Klaipėdos skyriaus teisės panaikinti savo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, skundžiamame Sprendime Tarnyba išsamiai išdėstė atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. prašymą argumentus, atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, be to, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015.

19. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, buvo šališkas, neįvertino, kad Tarnybos Sprendimą pareiškėjas apskundė kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kaip neveikimo aktą ir kad pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą esmė buvo gauti iš atsakovo konkretų atsakymą, kodėl pareiškėjui 2014 metais nebuvo taikyta Įstatyme įtvirtinta specialisto (advokato) išvados procedūra. Pasak pareiškėjo, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Tarnybos veiksmais (neveikimu), teikiant atsakymą į pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. kreipimąsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, jas detaliai ir visapusiškai išanalizavo bei įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 20 d. kreipimesi pareiškėjas Tarnybos prašė: „pripažinti juridinį faktą, kad V. K. VGTPT 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 paskyrė <...> [pareiškėjui] valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., nes <...> [pareiškėjas turėjo] neapmokėtą piniginę skolą tarnybai <...> išspręsti klausimą apie regresinio pobūdžio priemones, kurios galėtų iki minimumo sumažinti tarnybos <...> [pareiškėjui] padarytą žalą“. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, jis į Tarnybą kreipėsi ne siekdamas gauti informaciją (atsakymą), o prašydamas atlikti konkrečius jo pageidaujamus veiksmus – pripažinti juridinį faktą bei sumažinti pareiškėjo dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14 priėmimo tariamai patirtą žalą. Kaip minėta, Tarnyba į pareiškėjo kreipimąsi atsakė šioje byloje skundžiamu Sprendimu, kuriame paaiškino, kad tokio pobūdžio faktų, kokių prašo pareiškėjas, Tarnyba nenustato ir nepripažįsta, taip pat kad Tarnyba neturi teisės panaikinti savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 nėra panaikintas teismo. Būtent šį Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. kreipimąsi, nesutikdamas su jame išdėstytais argumentais dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14, o ne Tarnybos atsisakymą suteikti kokią nors informaciją, pareiškėjas skundė pirmosios instancijos teismui bei prašė jį panaikinti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą į teismą jis kreipėsi dėl atsakovo neveikimo, nelaikytini pagrįstais.

24. Vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas administracinę bylą išnagrinėjo neišsamiai ir formaliai, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021). Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y. kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y. kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

25. Pareiškėjui bylos faktais ir teisės aktų normomis nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šioje byloje skundžiamo Tarnybos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, byloje nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų atsakant į pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. prašymą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius