e11c021d-bc80-4443-9c09-78f834e2f010 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-41-1001/2022 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00607-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.2.4.3; 3.2.3.1;3.2.6.1;3.4.1.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Pasvalys Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų teisėja Ilona Kvalitaitė, sekretoriaujant Laimai Gučaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. D., jos atstovui advokato padėjėjui Dovydui RaiÅ¡učiui, atsakovui V. D., jo atstovui advokatui Česlovui Petroniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V.

D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, iÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ 1995-11-25 Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę; priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti; padalinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 21000 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) 0,2300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esančius:

2) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti jai iÅ¡ atsakovo 10500 Eur kompensacijÄ už jam tenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 1) 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų 2896 Eur vertės, o jai priteisti iÅ¡ atsakovo 1448 Eur kompensacijÄ už jam tenkančias akcijas;

2) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, o jai priteisti iÅ¡ atsakovo 500 Eur kompensacijÄ už jam tenkantį automobilį;

3) kilnojamuosius daiktus bendros 880 Eur vertės: mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ , 100 Eur vertės, garų surinkėjÄ 40 Eur vertės, kėdžių 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalÄ 100 Eur vertės, sekcijÄ 100 Eur vertės, spintÄ 200 Eur vertės, minkÅ¡tÄ kampÄ 150 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ 50 Eur vertės, komodÄ 30 Eur vertės. Jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 950 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ : prieÅ¡kambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektÄ 80 Eur vertės, sofÄ 250 Eur vertės, svetainės staliukÄ 80 Eur vertės, virtuvinį komplektÄ 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdžių 3 vnt. bendros 60 Eur vertės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad santuokoje gražiai sugyveno neilgai.

Atsakovas buvo pavydus ir agresyvus. Jai teko patirti ir fizinį smurtÄ , ir psichologinę prievartÄ . Policijos dėl fizinio smurto nekviesdavo, nes bijojo atsakovo. Atsakovas mėgdavo iÅ¡gerti, po operacijų negerdavo paskui vėl pradėdavo, girtas tapdavo agresyvus. Kai dukros buvo mažos, atsakovas jÄ buvo primušęs ir ji iÅ¡sikraustė pas savo brolį, norėjo iÅ¡situokti, bet vėliau grįžo į namus. Ji rÅ«pinausi Å¡eima, augino vaikus, dirbo ir stengėsi dėl Å¡eimos gerovės, bet atsakovui nerÅ«pėjo nei ji, nei vaikai, jis atsisakydavo spręsti Å¡eimos problemas.

Atsakovas santuokos metu dirbo neilgai, dirbdamas kartais neparneÅ¡davo atlyginimo, pinigų trÅ«ko net maistui. Ji, kol vaikai buvo maži, dirbo namų Å«kio darbus, augino gyvulius, vaikams paaugus, pati dirbo įvairius darbus konditerijos ceche (duomenys neskelbtini), paukÅ¡tyne. Jai padėjo pragyventi brolis. Ji prisidėjo prie namų valdos įgijimo – atsakovui davė 8000 Lt už Å¡io turto įgijimÄ , prisididėjo prie namo pagerinimo, jai padėjo brolis. Su sutuoktiniu mažai bendraudavo, nežinojo, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, ji Å¡ios bendrovės veikloje nedalyvavo.

Vaikams buvo sunku, jie bijojo tėčio, vaikai jai siÅ«lė iÅ¡sikelti iÅ¡ namų ir iÅ¡sinuomoti kambarį Panevėžyje. Atsakovas problemų nespręsdavo, kilus barniui, trenkdavo durimis ir iÅ¡eidavo. Atsakovas dirbdavo ne namuose, o pas savo tėvus fizinius darbus, o jai net žolės nupjovimui tekdavo samdyti žmones. Ji dėl nemigos ir kitų sveikatos problemų kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , kuris buvo jos uoÅ¡vienės brolis ir jai vis sakydavo neduosiantis siuntimo ,,pas tokius gydytojus“, todėl medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie jos ligos pradžiÄ .

Vėliau, pakeitus Å¡eimos gydytojÄ , jai diagnozuota depresija, 2018 m. gavo siuntimÄ pas psichiatrus, jÄ užregistravo dukra, kuri matė, kad jai blogai. Gydoma ambulatoriÅ¡kai, pusę metų vartojo vaistus, gydytojas jai rekomendavo pagyventi atskirai nuo atsakovo. Atsakovui nesakė apie gydymÄ , nes bijojo. Å iuo metu vartoja migdomuosius ir antidepresantus. Atsakovo netinkamas elgesys, nuolatinė įtampa tęsėsi apie 10 metų, iki pat jos išėjimo gyventi atskirai. Atsakovas nuveždavo pas gydytojus, bet sveikatos problemomis nesidomėjo: kas jai yra, kÄ jai tiria.

Jai buvo nustatyta leukemija, mirė jos močiutė, bet atsakovas nedalyvavo laidotuvėse, jos nepalaikė. Ji palūžo ir su jaunesniÄ ja dukra iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų. Atsakovas atvyko po mėnesio, prašė susitaikyti, grįžti, ji grįžo, bet vėl kilo nesutarimai su atsakovu ir ji išėjo galutinai. Jai leukozės diagnozė nepasitvirtino, bet kraujo tyrimai blogi. Santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, todėl jis jai turi atlyginti 10000 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jo turimÄ pavardę, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti jam 150 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodomo dalintino santuokoje įgyto turto iÅ¡braukti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ : 0, 2300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Jam priteisti kilnojamuosius daiktus bendros 1075 Eur vertės: mikrobangų krosnelę 20 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ 100 Eur vertės, garų surinkėjÄ 20 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 45 Eur vertės, virtuvinį stalÄ 50 Eur vertės, sekcijÄ 60 Eur vertės, spintÄ 150 Eur vertės, minkÅ¡tÄ kampÄ 80 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ 30 Eur vertės, komodÄ 20 Eur vertės, automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad santuokos didesnių nesutarimų nebuvo.

Dėl pablogėjusios jo sveikatos sumažėjo jo pajamos. Gyvendamas santuokoje, jis dirbo apie 9 metus, vėliau dėl neįgalumo dirbti nebegalėjo, dirbdavo pas savo tėvus, kurie jam padėdavo, savo namuose prižiÅ«rėjo gyvulius. Mano, kad santykiai su ieÅ¡kove pablogėjo dėl to, kad sumažėjo jo pajamos. Jis yra neįgalus, jam diagnozuota Å¡irdies yda. Å iuo gauna 250 Eur netekto darbingumo pensijÄ , ateityje laukia sudėtingos Å¡irdies operacijos. Gyvenant santuokoje, ieÅ¡kovės nedomino jo sveikatos bÅ«klė, Å¡eimos vertybės. Santuokoje ieÅ¡kovė jį laikė nevykėliu, nesugebančiu uždirbti pinigų.

Jis yra jautrus žmogus, jam nelengva suvokti kasdieninio gyvenimo dalykus. Ieškovę nuveždavo į Panevėžį pas gydytojus. Nežinojo apie jos psichologines problemas, nes žmona nieko apie tai nesakė. Smurtavo prieš ieškovę ne daugiau, negu pati ieškovė. Daugiausiai pykčių su ieškove kildavo dėl finansinių reikalų, pinigų stygiaus. Šeimos finansus tvarkė ieškovė. Ieškovė augino gyvulius, dirbo (duomenys neskelbtini) kepykloje, gaudavo 600-700 Lt. Jam susirgus, jo tėvai duodavo pinigų baldams, skalbimo mašinai įsigyti, padėjo išlaikyti dukras.

Ieškovė žinojo apie jo turimas akcijas, nes bendrovė yra jo tėvui priklausanti parduotuvė, kurioje ji dirbo pardavėja. Ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, nes dėl sumažėjusių pajamų 2020 m., nieko nesakiusi, išėjo iš namų, o po trijų mėnesių lyg niekur nieko grįžo namo, kartu gyveno apie 2 mėnesius, jis tikėjosi, kad ieškovė atsiims ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Jie santuokoje užaugino dvi dukras, o tai reiškia, kad jis tinkamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nekenkė ieškovės interesams.

Santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji anksčiau iÅ¡eidinėdavo iÅ¡ namų, Å¡iuo metu be jokios svarios priežasties paliko namus ir gyvena su kitu vyru. Jis silpnos sveikatos, gauna mažas pajamas, todėl ieÅ¡kovė jam privalo teikti kasmėnesinį 150 Eur iÅ¡laikymÄ . Liudytoja V. D. parodė, kad Å¡eimoje nuolat jautė įtampÄ , baimę, tėvai mažai bendravo, nuolat pykdavosi dėl įvairių dalykų, jie nebuvo laimingi, kaip Å¡eima. IÅ¡ vaikystės prisimena, kad tėtis rankÄ yra pakėlęs prieÅ¡ mamÄ .

Psichologinis smurtas vykdavo iÅ¡ tėčio pusės : jis nekalbėdavo, pykdavosi su mama. Jai paskutinį kartÄ bÅ«nant namuose, su tėvu nebendravo apie savaitę, vėliau tėvas nebesidomėjo ir bendravimas nutrÅ«ko. Jai pinigų mokslams duodavo mama, tėvas yra davęs tik kelis kartus. Gyvendama kartu, stengėsi bendrauti su tėčiu, nors jo visÄ laikÄ bijojo, jis buvo labai griežtas. Kiek žinodavo, mama iÅ¡laikė Å¡eimÄ , pirkdavo maistÄ , daiktus. Tėtis dažnai iÅ¡ kažkur grįždavo iÅ¡ kažkur, gulėdavo, žiÅ«rėjo televizorių, nebendraudavo su mama.

Jos studijos nemokamos, jai pinigų į sÄ skaitÄ pervesdavo tėvo mama, pats tėvas neprisidėjo. Paskutiniu metu tėvai mažai bendravo tarpusavyje. Liudytoja D. D. parodė, kad retai matė savo tėvus laimingus, jie dažnai pykdavosi dėl buitinių klausimų. Matė, kaip tėvas kėlė rankÄ prieÅ¡ mamÄ . IÅ¡girdusi Å¡auksmÄ , rankos pakėlimÄ , ji tiesiog iÅ¡eidavo į kitÄ kambarį, nes nenorėdavo matyti konflikto. Jomis daugiau rÅ«pinosi mama, prisidėjo ir tėtis, bet tikrai ne tiek, kiek joms reikėjo.

Nors jos su sese mergaitės, bet joms reikėjo ir tėčio rūpesčio, jai jo dabar trūksta. Ji prisimena, kaip vaikystėje su mama susipyko su tėčiu ir jos savaitę gyveno pas krikšto tėtį. Mama turi psichologinių sveikatos sutrikimų, nes ji pati padėjo jai psichologę surasti ir užsiregistruoti konsultacijai. Mama vartojo antidepresantus, migdomuosius. Sveikatos problemos paaštrėjo tada, kai prasidėjo skyrybų procesas, iki tol mama nesakė, kad turi tokių sveikatos problemų. Jai išvykus studijuoti ir gyventi atskirai, pirmiausia pinigų duodavo močiutė iš tėčio pusės, apmokėjo bendrabutį, pinigų duodavo mama, kartais ir tėtis.

Å iuo metu ji dirba ir gyvena savarankiÅ¡kai. Liudytojas E. Z. parodė, kad yra ieÅ¡kovės brolis, jo santykiai su ieÅ¡kove ir atsakovu geri. Seseriai nuolat padėdavo remontuoti namÄ : tvarkė voniÄ , virtuvę, kambarius, taip pat pjaudavo malkas. Darbus atlikdavo nemokamai. Atsakovas Å¡iek tiek padėdavo, duodavo patarimus. IeÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimoje bÅ«davo pykčių, matydavo, kad jie nesikalba, nežino, kas inicijuodavo nesutarimus. Anksčiau yra kartÄ parsivežęs į savo namus ieÅ¡kovę su vaikais, nes ji sakė, kad jÄ sumušė atsakovas.

Jis pats smurtavimo atvejų tarp Å¡alių nematė. Liudytoja notarė L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) sutartis, sudaryta tarp V. D. ir T. S., yra pirkimo - pardavimo sutartis, nes sutartyje nurodyta kaina, ir dar iÅ¡simokėtinai. Jeigu bÅ«tų dovanojami investiciniai čekiai, tai bÅ«tų sudaryta kita sutartis, nes vienoje sutartyje negali bÅ«ti ir pirkimas, ir dovanojimas. Sutartyje nurodyta, kad parduoda pastatus ir perleidžia už žemę sumokėtÄ sumÄ . Sutarties sudarymo metu visa žemė iÅ¡ valstybės buvo iÅ¡perkama už investicinius čekius.

Taip žemė buvo privatizuojama iÅ¡ valstybės ir mokama investiciniais čekiais. Jeigu pardavėja T. S. bÅ«tų iÅ¡ valstybės iÅ¡pirkusi žemę už jos sumokėtÄ sumÄ , ji bÅ«tų pardavusi žemės sklypÄ su pastatais. Tačiau ji nebuvo baigusi valstybinės žemės iÅ¡sipirkimo, todėl pirkėjui perleido savo jau sumokėtus investicinius čekius už žemės sklypÄ , kad pirkėjui nebereikėtų dar kartÄ mokėti už žemę. V. D. pirko žemę iÅ¡ valstybės, bet jam užskaitė tÄ T.

S. sumokėtÄ sumÄ . Tuo metu buvo tokia praktika. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Santuokos nutraukimo pagrindas Å alys sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės ir jai priteisti 10000 Eur neturtinę žalÄ , atsakovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės ir jam priteisti 150 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo nesirÅ«pinimo Å¡eimos narių gyvenimu, menko prisidėjimo prie Å¡eimos turtinių poreikių tenkinimo, prieÅ¡ jÄ vartoto psichinio ir fizinio smurto, dėl kurio jai pasireiÅ¡kė psichikos sutrikimai.

Atsakovas neigia smurtavęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę, teigia rÅ«pinęsis Å¡eima, bet dėl silpnos sveikatos jo galimybės dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ buvo ribotos, o santuoka nutrÅ«ko dėl to, kad ieÅ¡kovė iÅ¡eidinėdavo iÅ¡ namų, Å¡iuo metu jį vėl paliko ir gyvena su kitu vyru. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ vartojo psichinį smurtÄ , patvirtino liudytojos D. D. ir V. D., nurodžiusios, kad tėvas Å¡eimoje inicijuodavo konfliktus. IeÅ¡kovės parodymus, kad atsakovas mažai rÅ«pinosi Å¡eimos narių poreikiais, atsisakydavo kartu spręsti Å¡eimos problemas, taip pat patvirtino liudytojos D.

D. ir V. D., parodžiusios, kad joms stigo tėvo globos, jomis daugiausia rÅ«pinosi mama, jos tėvo dažnai bijojo, nes buvo labai griežtas, tėvas mažai bendravo ir su mama, bendravimas dažnai vyko barnių forma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojos D. D. ir V. D. yra Å¡alių dukros, iÅ¡ kurių parodymų matyti, kad jos toliau norėtų bendrauti su abiem tėvais, sunkiai iÅ¡gyvena nesėkmingus tėvų santykius, nėra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusios nei prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ jų, vertina, kad liudytojų parodymai yra objektyvÅ«s ir jais remiasi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ nuolat fiziÅ¡kai smurtavo. Teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų pripažinti atsakovÄ sistemingai fiziÅ¡kai smurtavusį prieÅ¡ ieÅ¡kovę. IÅ¡ Å¡alių dukrų parodymų matyti, kad jos matė atsakovÄ kartÄ smurtaujantį prieÅ¡ ieÅ¡kovę, liudytojas V. Z. girdėjo taip pat apie vienÄ atvejį, kuomet atsakovas mušė ieÅ¡kovę. Baudžiamųjų procesų dėl atsakovo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę nebuvo pradėta. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pripažįsta įrodyta, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę fiziÅ¡kai smurtavo ne mažiau kaip vienÄ kartÄ .

IeÅ¡kovė ir liudytoja D. D. parodė, kad, paÅ¡lijus ieÅ¡kovės psichikos sveikatai, ji, padedama dukros, kreipėsi į specialistus. 2021-03-19 gydytojo psichiatro medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad S. D. į psichiatrus pirmÄ kartÄ kreipėsi 2020-10-19 dėl prastos savijautos, stipraus iÅ¡gyvenamo streso, įtampos prasto miego. Ji nurodė, kad savijauta pablogėjo, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, skyrybas inicijavo ji pati dėl Å¡eimoje nuolat iÅ¡ vyro patiriamo fizinio ir psichologinio smurto.

Jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, taikomas medikamentinis gydymas (nurodyti skirti vaistai), rekomenduojamos psichologo/psichoterapeuto ar grupinės konsultacijos. 2021-03-20 psichologo iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad S. D. nuo 2021-01-16 iki 2021-03-12 nuotoliniu bÅ«du buvo teikiamos individualios psichologo konsultacijos. S. D. iÅ¡gyvena ilgalaikes psichologinių traumų pasekmes bei krizinę situacijÄ dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. 2021-11-15 gydytojo įraÅ¡e nurodyta, kad S. D. 2021-06-14 buvo nualpusi, jai tęsiamas gydymas pas kardiologÄ ir neurologÄ .

Ji eilę metų sekama ir gydoma psichiatro dėl nerimo ir adaptacijos sutrikimo. Iš ieškovės pateiktų vaistinės kvitų matyti, kad ji perka psichotropinius vaistus, pvz., ,,Trittico retard“, kuriuo gydomas su nerimu (baime) susijęs arba nesusijęs depresinis sutrikimas. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė psichikos sveikatos specialistų pagalbos ėmė ieškoti, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, kita vertus, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė išgyvena psichologinių traumų pasekmes.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės, liudytojų Å¡alių dukrų parodymai, medicininiai duomenys suteikia pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovės psichikos sveikatos sutrikimai prasidėjo ir vystėsi santuokos metu dėl atsakovo elgesio, o jos blogėjanti sveikata jÄ privertė inicijuoti santuokos nutraukimo procesÄ ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Atsakovas teigia, kad jo santykiai su ieÅ¡kove pablogėjo, nes dėl jo silpnos sveikatos sumažėjo jo pajamos. IÅ¡ SODROS duomenų matyti, kad atsakovas nuo 1997 iki 2005 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) 2002-2003 m. dirbo ir turėdamas verslo liudijimÄ , po to gaudavo SODROS iÅ¡mokas, o 2018-2019 m. vėl dirbo UAB (duomenys neskelbtini).

Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad atsakovui nuo 20017-01-22 iki 2039-02-01 nustatytas 40 procentų darbingumas. IÅ¡ SODROS duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė santuokos metu nuolat dirbo įvairiose bendrovėse. Å ie duomenys rodo, kad atsakovas dėl negalios dirbo mažiau. Kita vertus, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad Å¡eima neskurdo : įsigijo namus, 2003 m. - akcijų, iÅ¡laikė dvi dukras, remiantis atsakovo parodymais, jo nedarbingumo metu Å¡eimai padėjo jo tėvai. IeÅ¡kovė proceso metu pabrėžė ne atsakovo gautų pajamų dydį, o jo psichologinį atsiribojimÄ nuo Å¡eimos narių, pagalbos nesuteikimÄ Å«kio, buities darbuose, kuriuos jis, bÅ«damas iÅ¡ dalies darbingas, galėjo nudirbti.

Taigi, ne atsakovo gaunamos pajamos, o jo elgesys ieÅ¡kovę paskatino nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kovė detaliai papasakojo, kaip santykių pabaigoje iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų, vėliau atsakovo praÅ¡ymu į juos grįžo ir vėl iÅ¡sikėlė. Ä®vertinus aptartÄ atsakovo elgesį, spręstina, kad Å¡alių santykiai nutrÅ«ko ne dėl atsakovo nurodytos priežasties – ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymo iÅ¡ namų, o ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymas buvo nulemtas santykių tarp Å¡alių nutrÅ«kimo.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė dėl kito vyro, tačiau, be savo paties parodymų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta neįrodyta. Apibendrindamas teismas pripažįsta įrodyta, kad atsakovas santuokos metu prieÅ¡ ieÅ¡kovę sistemingai vartojo psichinį ir mažiausiai vienÄ kartÄ - fizinį smurtÄ , nesirÅ«pino Å¡eimos gyvenimu, mažai dalyvavo dukrų auklėjime, taigi, jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Å alių gyvenimas Å¡eimoje truko apie 25 metus. Å iame sprendime jau aptarta, kad santuokos metu ieÅ¡kovei dėl atsakovo sukeltų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų prasidėjo psichikos sveikatos sutrikimai, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų serganti jos nurodyta liga – depresija. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovės darbingumas dėl ligos nenukentėjo, jai teikiama reikiama pagalba, ji dirba, susirado naujÄ bÅ«stÄ , jos santykiai su dukromis geri.

Vertindamas atsakovo galimybę atlyginti žalÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2017-01-22 iki 2039-02-01. Jis paskutinį kartÄ dirbo 2018-2019 m., Å¡iuo metu nedirba ir nurodo dėl Å¡irdies ligos negalintis dirbti, jo pajamas sudaro apie 250 Eur per mėnesį mokama netekto darbingumo pensija. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydis, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, sveikatÄ ir su tuo susijusiÄ galimybę sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ , mažintinas iki 2000 Eur.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į iÅ¡laikymÄ (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo praÅ¡ymas jam iÅ¡ sutuoktinės priteisti iÅ¡laikymÄ atmestinas. IeÅ¡kovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio1 dalis). Turto padalijimas Å alys santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) 0,2300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius:

2) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ;

4) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7) kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertybinius popierius : 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 2896 Eur. KilnojamÄ jį turtÄ : automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mikrobangų krosnelę, Å¡aldytuvÄ , garų surinkėjÄ , kėdes 3 vnt., virtuvinį stalÄ , sekcijÄ , spintÄ , minkÅ¡tÄ kampÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , komodÄ , prieÅ¡kambario veidrodį, vaikų kambario komplektÄ , sofÄ , svetainės staliukÄ , virtuvinį komplektÄ , dujinę viryklę, kėdes 3 vnt.

Atsakovas teigia, kad visas nekilnojamasis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tokios teisės įgijimÄ jis aiÅ¡kino tuo, kad jis iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko bendrabutį (duomenys neskelbtini), kurį 1998-11-13 pardavė. Tuo metu butų kainos Panevėžyje buvo iÅ¡augusios, todėl jis už pinigus, gautus pardavus bendrabutį, santuokos metu nusipirko sodybÄ . VieÅ¡ajame registre nurodyta, kad visas nekilnojamasis turtas priklauso tik jam, ieÅ¡kovė nėra Å¡io turto bendraturte, nenurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

VieÅ¡ojo registro duomenys laikytini teisingais, kol nenuginčyti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1997-11-03 sutartimi namų valdos savininkė T. S. jam perleido visÄ sumokėtÄ sumÄ už žemės sklypo (namų valdos) iÅ¡pirkimÄ ir Å¡is turtas tapo jo asmenine nuosavybe, nes nėra nuorodos, kad turtÄ perleidžia jiems abiems su ieÅ¡kove, o atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad T. S. jam dovanojo investicinius čekius namų valdos sklypui įsigyti.

Pasak atsakovo, toks pardavėjos T. S. poelgis atitinka dovanojimo sutarties sampratÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Taigi, tais atvejais, kai turtas yra įgytas Å¡alims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-141-378/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia Å¡alių nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), pirkęs iÅ¡ asmeninių lėšų, kurias gavo, pardavęs bendrabutį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovo pateiktos 1994-03-09 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas už 7500 Lt nusipirko nurodomÄ butÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas 1998-11-13 pirkimo- pardavimo sutartimi šį butÄ pardavė kitam asmeniui. IÅ¡ 1997-11-03 pirkimo – pardavimo sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad beveik visas nekilnojamasis turtas - namas ir kiti statiniai - įsigytas atsakovo 1997-11-03 pirkimo – pardavimo sutartimi už 22000 Lt ir tik vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999-12-23 pirkimo – pardavimo sutartimi.

IÅ¡ Å¡ių įrodymų, pirmiausia, matyti, kad atsakovas beveik visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), pirko 1997-11-03, o turėtÄ butÄ pardavė vėliau – tik 1998-11-13 ir tai paneigia jo aiÅ¡kinimÄ , kad jis nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) pirko iÅ¡ asmeninių lėšų, gautų už buto pardavimÄ . Atsakovas bendrabučio tipo butÄ pirko 1994 m. už 7500 Lt ir nepateikė įrodymų, už kokiÄ sumÄ jį pardavė. Nors atsakovas teigia, kad buto pardavimo metu 1998 m. butai Panevėžyje buvo pabrangę, tačiau nepateikė tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas butÄ pardavė už panaÅ¡iÄ Ä¯ pirkimo kainÄ â€“ 7500 Lt.

Å i suma žymiai mažesnė už (duomenys neskelbtini) esančių statinių įsigijimo kainÄ â€“ 22000 Lt. Taigi, atsakovo byloje pateikti įrodymai paneigia jo versijÄ , kad jis nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) pirko tik iÅ¡ asmeninių lėšų. Atsakovas byloje nepateikė jokių kitokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto pirkimui panaudojo bÅ«tent jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas. IeÅ¡kovė nurodė prisidėjusi prie nekilnojamojo turto pirkimo pinigais.

Nors atsakovas 1997-11-03 pastatų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė vienas ir Nekilnojamojo turto registre tik jis įregistruotas nekilnojamojo turto savininku, tačiau iÅ¡ pateiktos kasacinio teismo praktikos matyti, kad tačiau vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama, kad turtas bÅ«tų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Tam jis privalėjo įvykdyti CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ - leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas, tačiau atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė.

Atsakovas pateikia ir kitÄ , pirmajai prieÅ¡taraujančiÄ , versijÄ , esÄ patvirtinančiÄ , kad pastatai (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise : 1997-11-03 sutartimi namų valdos savininkė T. S. jam perleido visÄ sumokėtÄ sumÄ už žemės sklypo (namų valdos) iÅ¡pirkimÄ ir Å¡is turtas tapo jo asmenine nuosavybe, nes nėra nuorodos, kad turtÄ perleidžia jiems abiems su ieÅ¡kove, T. S. jam dovanojo investicinius čekius namų valdos sklypui įsigyti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose daro iÅ¡vadÄ , kad pardavėja pastatus jam padovanojo. 1997-11-03 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad T.

S. V. D. parduoda gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat perleidžia visÄ sumokėtÄ sumÄ už žemės sklypÄ (namų valdos) iÅ¡pirkimÄ , o V. D. pastatus perka už 22000 Lt, iÅ¡ kurių 11000 Lt sumokėjo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, o likusiÄ sumÄ sumokės iki 1998-05-03; sutarties kitoje pusėje T. S. įrašė gavusi 11000 Lt 1998-11-16. Pirkimo - pardavimo sutartis yra tik atlygintina, o pagrindinis dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

Nagrinėjamoje sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad pardavėja pastatus atsakovui parduoda už 22000 Lt ir atsakovas pusę Å¡ios sumos sumokėjo sutarties sudarymo metu, likusiÄ dalį – 1998-11-16. Dėl sutartyje esančios sÄ lygos, kad pardavėja atsakovui perleido visÄ sumokėtÄ sumÄ už žemės sklypÄ (namų valdos) iÅ¡pirkimÄ , sutartį tvirtinusi notarė L. J. paaiÅ¡kino, kad sutarties sudarymo metu žmonės žemę iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirkdavo už investicinius čekius ir taip jÄ privatizuodavo.

Jei pardavėja bÅ«tų galutinai privatizavusi valstybinį žemės sklypÄ , ji jį bÅ«tų pardavusi. Pardavėja nebuvo galutinai iÅ¡sipirkusi žemės iÅ¡ valstybės už investicinius čekius ir pirkėjui atsakovui perleido savo jau sumokėtus investicinius čekius už valstybinį žemės sklypÄ , ant kurio stovėjo parduodama namų valda, tam, kad atsakovui nebereikėtų papildomai mokėti už iÅ¡ valstybės perkamÄ Å¾emę. Tuo metu buvo tokia sutarčių sudarymo praktika.

Atsakovas praktiÅ¡kai pirko žemę iÅ¡ valstybės, bet jam buvo įskaitoma pardavėjos investiciniais čekiais sumokėta suma. Teismas, įvertinęs 1997-11-03 sutarties sÄ lygas ir notarės paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad Å¡i sutartis yra pirkimo– pardavimo, o ne dovanojimo, todėl ja įsigytas turtas nėra atsakovo asmeninė nuosavybė. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad, Å¡alims esant santuokoje, tiek 1997-11-03 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas nekilnojamasis turtas, tiek 1999-12-23 įsigytas vienas žemės sklypas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir, nutraukiant Å¡alių santuokÄ , turi bÅ«ti padalintas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.116 straipsnio 2 dalis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpcijÄ , kad sutuoktinių įgyto turto dalys yra lygios. Å ioje byloje nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl visas santuokoje įgytas turtas Å¡alims priklauso lygiomis dalimis. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, sveikatos bÅ«klę ar jų turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natÅ«ra padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Turtas nedalijamas natÅ«ra, kai tai neįmanoma dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, nesant kitų nurodytų aplinkybių, neturėtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do.

Å eimos turto paskirtis lemia tokio turto neiÅ¡vengiamus valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-137-378/2018). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti atsakovui, o jai iÅ¡ atsakovo priteisti kompensacijÄ â€“ 10500 Eur.

IeÅ¡kovė tokį praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad ji iÅ¡sikėlusi iÅ¡ namų, turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir buvusiuose namuose nebeketina gyventi. IeÅ¡kovė pateikė 2021-02-07 konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių nekilnojamojo turto – pastatų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvertinimo, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina nekilnojamojo turto kaina rinkoje 2021-02-17 galėtų bÅ«ti nuo 20000 Eur iki 22000 Eur. Pateikiant konsultacinę iÅ¡vadÄ , atliktas individualusis turto vertinimas 2021-02-17, o Nekilnojamojo turto registre pateikiama masinio vertinimo bÅ«du nustatyta turto vertė, kuri nėra tiksli, nes vertinami visi panaÅ¡Å«s rinkoje esantys objektai, neatsižvelgiant į objektyvius konkretaus objekto požymius, Å¡i vertė nustatyta seniai - 1997-10-21.

Teismas konsultacinę iÅ¡vadÄ laiko patikimesne ir sprendžia, kad Å¡alių nekilnojamojo turto kaina atitinka Å¡ioje iÅ¡vadoje pateiktÄ kainos vidurkį – 21000 Eur. Atsakovas yra tik iÅ¡ dalies darbingas – jam nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2017-01-22 iki 2039-02-01 dėl Å¡irdies veiklos sutrikimų. Atsakovo pajamas sudaro apie 250 Eur per mėnesį mokama netekto darbingumo pensija. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių prognozuoti, kad atsakovo sveikatos bÅ«klė iÅ¡ esmės pagerėtų ir jis galėtų gauti didesnes pajamas, nėra patikimų įrodymų apie atsakovo kitus pajamų Å¡altinius.

Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CPK 737 straipsnio 7 punkto nuostatas iÅ¡ atsakovui mokamos pensijos per mėnesį bÅ«tų galima iÅ¡skaityti tik 20 procentų Å¡ios kompensacijos iÅ¡mokėjimui, taigi, atsakovas pagal jo gaunamas pajamas ieÅ¡kovei Å¡iÄ kompensacijÄ mokėtų apie 17,5 metų. Nėra įrodymų, kad atsakovas galėtų kompensacijÄ iÅ¡mokėti iÅ¡ karto ar per kelis metus, o tikėtinas mokėjimo terminas yra ilgas. Nors atsakovas nurodė, kad jų Å¡eimai padėjo jo tėvai, tačiau, atsižvelgus į kompensacijos dydį, teismas neturi pagrindo spręsti, kad kompensacijos mokėjimo naÅ¡tÄ gali prisiimti atsakovo tėvai.

Kompensacijos mokėjimas neįgaliam, mažas pajamas gaunančiam atsakovui neturi virsti bausme už santuokos nutraukimÄ dėl jo kaltės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡omas taikyti turto padalijimo bÅ«das jai nenaudingas, nes ji praktiÅ¡kai nepajustų mokamos kompensacijos ir netektų pusės nekilnojamojo turto. Turėdamos po pusę nekilnojamojo turto, Å¡alys galėtų tartis dėl bendro Å¡io turto pardavimo. Å alių santykiai yra blogi, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovo elgesys ieÅ¡kovei keltų grėsmę.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡alių nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti padalintas natÅ«ra, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteisiant po pusę Å¡io turto. IÅ¡ Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovui priklauso 100 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 2896 Eur. Å ie vertybiniai popieriai įgyti 2003-07-10, t.y. santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir, nutraukiant Å¡alių santuokÄ , turi bÅ«ti padalinta. IeÅ¡kovė praÅ¡o atsakovui priteisti visas akcijas, o jai – 1448 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas pozicijos dėl akcijų padalijimo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neišdėstė. Ieškovės parodymais nustatyta, kad ji ūkine - komercine veikla nesiverčia, bendrovės veikloje nedalyvauja. Bylos įrodymais nustatyta, kad bendrovė dividendų nemoka, bendrovei vadovauja atsakovo tėvas. Padalijus akcijas pusiau, taptų sudėtingas bendrovės valdymas, ieškovei verslo klausimais toliau tektų nuolat bendrauti su atsakovu ir jo artimais giminaičiais, kompensacijos suma, netgi atsižvelgus į atsakovo gaunamas pajamas, nėra didelė.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas atsakovui priteisia 100 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, o ieÅ¡kovei – 1448 Eur kompensacijÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o jai priteisti Å¡iuos kilnojamuosius daiktus bendros 950 Eur vertės : prieÅ¡kambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektÄ 80 Eur vertės, sofÄ 250 Eur vertės, svetainės staliukÄ 80 Eur vertės, virtuvinį komplektÄ 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, o atsakovui priteisti Å¡iuos daiktus bendros 1880 Eur vertės : automobilį „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ 100 Eur vertės, garų surinkėjÄ 40 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalÄ 100 Eur vertės, sekcijÄ 100 Eur vertės, spintÄ , 200 Eur vertės, minkÅ¡tÄ kampÄ 150 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ 50 Eur vertės, komodÄ 30 Eur vertės. Atsakovas sutiko su tokiu daiktų padalijimu ir nurodo, kad jam priteistinų daiktų vertė yra tokia : mikrobangų krosnelės 20 Eur, Å¡aldytuvo 100 Eur, garų surinkėjo 20 Eur, kėdžių 3 vnt. 45 Eur, virtuvinio stalo 50 Eur, sekcijos 60 Eur, spintos 150 Eur, minkÅ¡to kampo 80 Eur, skalbimo maÅ¡inos 30 Eur, komodos 20 Eur, automobilio Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur. IeÅ¡kovė vertingiausio daikto - automobilio - vertę grindė VÅ¡Ä® ,,Emprekis“ pažymų duomenimis, kitų daiktų vertę grindė iÅ¡ tinklalapio ,,Skelbiu Lt“ gautais duomenimis. Kai kurių ieÅ¡kovės praÅ¡omų jai priteisti daiktų įvertinimas ieÅ¡kinyje yra nedaug didesnis nei ,,Skelbiu Lt“ nurodyta vertė, pvz., dujinės viryklės kaina pagal tinklalapio duomenis bÅ«tų 122 Eur, sofos - 155 Eur, kita vertus, jei ieÅ¡kovė sau praÅ¡ytų mažesnės vertės daiktų, atsakovas jai mokėtų didesnę kompensacijÄ .

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių sau ir ieÅ¡kovei praÅ¡omų priteisti kilnojamųjų daiktų vertę, bendrai nurodydamas, kad naudoti daiktai yra pigÅ«s, ir tiesiog paraÅ¡ydamas jo numanomas vertes, dalis kurių, pvz., Å¡aldytuvo, sutampa su ieÅ¡kovės nurodyta verte, kita dalis nedaug skiriasi nuo jos nurodytos. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovė įrodė kilnojamųjų daiktų vertę, atsakovas Å¡ios pareigos neatliko, todėl remiasi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais ir jai priteisia jos nurodytus daiktus bendros 950 Eur vertės, atsakovui priteisia jo praÅ¡omus daiktus pagal ieÅ¡kovės nurodytÄ jų vertę – 1880 Eur ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisia 465 Eur už atsakovui atitenkantį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas apie 80 procentų, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas apie 25 procentus. Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal CK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. IeÅ¡kovė patyrė 2138,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų : 1270 Eur už advokato teisinę pagalbÄ , 147,51 Eur už VÄ® ,,Registrų centras“ pažymÄ , 601 Eur žyminio mokesčio (2022-01-31 pažymoje nurodyta neteisinga suma), 120 Eur turto vertinimo iÅ¡laidų.

Atsakovas sumokėjo 147 Eur žyminio mokesčio, kitų iÅ¡laidų nenurodė. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1710, 81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 36,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1674,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas atleistas nuo 72,6 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 14,52 Eur žyminio mokesčio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1995-11-25 Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini, tarp S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl V. D. kaltės. Priteisti S. D. iÅ¡ V. D. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti pavardes: S. D., V. D.. Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti taip: priteisti S. D. asmeninės nuosavybės teise ½ : žemės sklypo 0,23 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 10500 Eur vertės, prieÅ¡kambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektÄ 80 Eur vertės, sofÄ 250 Eur vertės, svetainės staliukÄ 80 Eur vertės, virtuvinį komplektÄ 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, priteisti S. D. iÅ¡ V.

D. 1913 Eur kompensacijÄ už V. D. tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytÄ turtÄ ; priteisti V. D. asmeninės nuosavybės teise ½ : žemės sklypo 0,23 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 10500 Eur vertės, 100 vnt.

UAB (duomenys neskelbtini) , į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų 2896 Eur vertės, automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ 100 Eur vertės, garų surinkėjÄ 40 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalÄ 100 Eur vertės, sekcijÄ 100 Eur vertės, spintÄ , 200 Eur vertės, minkÅ¡tÄ kampÄ 150 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ 50 Eur vertės, komodÄ 30 Eur vertės. Likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.

Priteisti S. D. iÅ¡ V. D. 1674,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ S. D. 14,52 Eur žyminio mokesčio valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«muose. Teisėja Ilona Kvalitaitė