2021-10-27 Nr. AB-22514-3-61-3-01217-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3813-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01217-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) dėl sprendimo dalies ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą; 2) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-419 „Dėl gr. V. D. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisti tarnybinį atlyginimą ir maistpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nesutinka su Lietuvos kariuomenės vado sprendimu nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties ir su šio Sprendimo pagrindu atsiradusiomis pasekmėmis – atleidimu iš pareigų ir išleidimu į atsargą. Su pareiškėju 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis Nr. PS-286 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią jis buvo priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Siekdamas ir toliau tęsti profesinę karo tarnybą, 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį. Lietuvos kariuomenės vadas 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. TRS-19 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TRS-19), kuriuo atsisakė su juo pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2021 m. sausio 20 d. jį apskundė krašto apsaugos ministrui, kuris 2021 m. kovo 8 d. sprendimu jo skundą patenkino ir pavedė Lietuvos kariuomenės vadui pripažinti netekusiu galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisiją (toliau – ir Komisija) svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl Sutarties pratęsimo iš naujo, taip pat iki 2021 m. kovo 26 d. priimti naują sprendimą dėl Sutarties pratęsimo. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė Sprendimą, kurio 1 punktu nusprendė nepratęsti Sutarties su pareiškėju. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininkas, remdamasis šiuo Sprendimu, 2021 m. kovo 25 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš pareigų ir išleido į atsargą.

2.2. Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimą priėmė likus 2 dienoms iki pareiškėjo Sutarties pasibaigimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 patvirtinto Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą.

2.3. Pareiškėjui nėra žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, Sprendime nebuvo nurodytas nei teisinis, nei faktinis jo priėmimo pagrindas, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų. Komisijos posėdyje jis nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta nebuvo, nežino, kas buvo Komisijos nariai, todėl abejojo, ar jo kandidatūra iš viso buvo svarstoma Komisijos posėdyje. Sprendimas buvo priimtas po to, kai krašto apsaugos ministras buvo konstatavęs, jog jis atitinka visus reikalaujamus kriterijus tam, kad Sutartis su juo būtų pratęsta.

2.4. Pareiškėjas atlieka tarnybą nuo 1998 metų. Profesinėje karo tarnyboje tarnavo nuo 2005 metų ir per visą tarnybos laiką nebuvo nei karto baustas, turėjo tik padėkas ir pagyrimus, užėmė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Aprūpinimo tarnybos Autotransporto skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigas. Yra išlaikęs profesionalo vairuotojo B, C, E, D kategorijas, yra baigęs šarvuočio M113, mechaniko ir šarvuočio M113 vairuotojo, MB Unimog mechaniko, pirmos pakopos šaudymo saugos instruktoriaus, prieštankinio komplekso „Jevelin“ operatoriaus, lauko virtuvės TFK 250 operatoriaus, pavojingų krovinių ADR 1.2. ir 3 kursus. Jis yra pasirengęs ir nori toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Jo kvalifikacijos ir pasirengimo lygio vairuotojų Lietuvos kariuomenėje trūksta. Lietuvos kariuomenėje yra suformuota įprasta praktika, kad profesinės karo tarnybos sutartis analogiškais atvejais profesinės karo tarnybos kariams pratęsiama. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi tarnauti iki sulauks išleidimo į atsargą amžių ir jam bus skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjo žiniomis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos Aprūpinimo tarnybos Autotransporto skyriuje trūko dviejų vairuotojų, pareiškėjo etatas nebuvo užimtas, jis galėjo likti užimamose pareigose ir toliau sėkmingai tęsti tarnybą. Tapačiose situacijose su visais kitais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Aprūpinimo tarnybos vairuotojais profesinės karo tarnybos sutartys buvo pratęstos. Sprendimą nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties lėmė asmeninės ir neobjektyvios nuomonės Komisijai suformavimas, galbūt dėl pareiškėjo pateikto skundo krašto apsaugos ministrui. Pareiškėjas buvo nepagrįstai diskriminuojamas ir persekiojamas už pateiktą skundą.

2.5. Priimant Sprendimą, buvo pažeistos Aprašo 4, 5, 6, 13 punktų nuostatos. Komisijos siūlymas buvo pateiktas neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) interesus, o Komisijai buvo pateikta netinkama medžiaga, kad Lietuvos kariuomenei yra netikslinga tęsti Sutartį. Visi būtini dokumentai, taip pat ir jį teigiamai charakterizuojantys, Komisijai buvo pateikti dar 2020 m. lapkričio mėnesį. Su skundžiamu Sprendimu laiku supažindintas nebuvo, o priimant Sprendimą buvo pažeistas proporcingumo principas.

3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – ir Generalinė inspekcija) iki 2021 m. kovo 23 d. priimti sprendimai bei 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-6 „Dėl gr. V. D. 2021 m. sausio 20 d. skunde nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir Išvada) šioje byloje neturėtų būti vertinami, nes pareiškėjas jokių reikalavimų dėl jų nereiškė.

3.2. Komisijos siūlymai Lietuvos kariuomenės vadui nebuvo priimti bendru sutarimu. Gavusi Išvadą, Komisija 2021 m. kovo 18–19 d. el. paštu iš naujo svarstė, balsavo dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui nepratęsti Sutarties su pareiškėju (Komisijos 2021 m. kovo 24 d. posėdžio protokolas Nr. NRS – 5).

3.3. Pareiškėjo išdėstyta pozicija, jog be jokio teisėto pagrindo su juo buvo atsisakyta pratęsti Sutartį, prieštarauja profesinės karo tarnybos sutarties šalių laisvo apsisprendimo sudaryti arba tęsti tarnybos santykius principui. Bet kuris karys, nors ir atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus reikalavimus, tai nereiškia, kad profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 31 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog profesinės karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Atsižvelgdama į KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinės karo tarnybos sutarties sampratą bei kitas nuostatas, reglamentuojančias pasibaigusios terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo galimybę, profesinė karo tarnybos sutartis yra vertinama kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp Ministerijos ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti profesinės sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Lietuvos kariuomenės vadas pritarė Komisijos siūlymui ir nusprendė nepratęsti Sutarties.

3.4. Pareiškėjas paskutinės profesinės karo tarnybos sutarties galiojimo laikotarpiu tris kartus buvo baustas administracine tvarka (2019 m. spalio 9 d., 2020 m. birželio 27 d., 2021 m. sausio 21 d. (pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius (416 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnio 2 dalis)). Vienas iš asmenų atrankos į profesinę karo tarnybą kriterijų yra ir jų moralinės savybės. Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir visuotinai priimtų elgesio normų. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimas ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymas, pagarbos ir taktiškumo trūkumas yra nesuderinami su Lietuvos kariuomenės kario statusu, Lietuvos kariuomenės vertybėmis ir neskatina Lietuvos Respublikos gyventojų pagarbos Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjo pasikartojančio patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybė Komisijos buvo įvertinta.

3.5. Pareiškėjo skundo argumentas, jog priimant Sprendimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, yra nepagrįstas. Pareiškėjas prašymą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. Šis prašymas buvo suderintas su tiesioginiais bei aukštesniais vadais ir 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktas Komisijai. Komisija 2020 m. lapkričio 10 d. svarstė pareiškėjo pateiktą prašymą dėl Sutarties pratęsimo ir bendru sutarimu nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui Sutarties nepratęsti. Komisija tokį siūlymą priėmė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 4.5 papunktyje nustatyto reikalavimo. Puskarininkio 2019 m. spalio 2 d. fizinis parengtumas įvertintas neigiamai (neįskaityta), o 2020 m. spalio 16 d. fizinio parengtumo testo nelaikė dėl pateisinamų priežasčių (ligos). Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos personalą administruojantis padalinys Komisijai neteikė ir neturėjo pareigos teikti nuomonės dėl Sutarties pratęsimo su pareiškėju, nes jis neatitiko Aprašo vieno iš 4 punkto reikalavimų.

3.6. Pakartotinis Komisijos posėdis buvo organizuotas pasitaikius pirmai galimybei ir Sutarties klausimas išspręstas savalaikiai, t. y. nepasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Komisija siūlė nepratęsti Sutarties su pareiškėju, atsižvelgdama ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausio puskarininkio, kuris kuruoja kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalus, siūlymą.

3.7. Aprašas nenumato, jog į Komisijos posėdžius, kuriuose svarstomi profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimai, turi būti kviečiami kariai. Apraše taip pat nenumatyta, kad Komisijos siūlymas, Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo privalo būti atskirai argumentuojamas ir karys turi būti individualiai supažindinamas su priežastimi, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. Sprendimų motyvus dėl profesinės karo tarnybos sutarties (ne)pratęsimo, taip pat termino, kuriam buvo pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis, kariai gali sužinoti iš savo pajėgų ar karinio vieneto vyriausiojo puskarininkio, kuris dalyvauja Komisijos posėdžiuose. Pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis dėl tokios informacijos poreikio ir jam būtų atsisakyta ją suteikti. Komisija, svarstydama profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimus ir priimdama sprendimus, vadovaujasi KASOKTĮ, Aprašu, vertina aplinkybių visumą ir visais atvejais vadovaujasi teisingumo ir sąžiningumo principais.

3.8. Lietuvos kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose trūksta ne tik puskarininkio kvalifikacijos ir pasirengimo vairuotojų, bet ir kitų karinių specialybių karių, tačiau tai nereiškia, kad, svarstant profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimus su kariais, neturi būti laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų.

3.9. Komisija, gavusi pareiškėjo tiesioginių ir aukštesnių vadų (viršininkų) siūlymus, rekomendacijas ar vertinimus bei karinio vieneto, kuriame tarnauja pareiškėjas, personalą administruojančio skyriaus duomenis (įskaitant viešus registrus) apie pareiškėjo ankstesnę tarnybos eigą, vadovaujasi Aprašu ir formuoja siūlymus Lietuvos kariuomenės vadui, kuris tuos siūlymus savo sprendimu tvirtina. Siekiant optimizuoti sprendimų priėmimo procedūras, krašto apsaugos ministras 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-649 perdavė kitiems krašto apsaugos sistemos vadams (viršininkams) dalį teisių personalo administravimo srityje. Veikdamas šiais įgalinimais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas priėmė Įsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad yra atsižvelgta į Sprendimą. Taigi Sprendimas pareiškėjui nesuteikė teisių ar pareigų, o buvo tik tarpinis procedūrinis dokumentas Įsakymui priimti.

4. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas ir Ministerija 2017 m. kovo 9 d. sudarė Sutartį. Pagal Sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad pareiškėjas priimamas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Pagal Sutarties 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta vadovaujantis KASOKTĮ 31 straipsniu. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas. KASOKTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kokiais atvejais ir kokiais terminais karys turi būti įspėjamas apie atleidimą. Ginčijamas atvejis nepateko į šios įstatyminės normos numatytus atvejus.

4.2. Profesinės karo tarnybos santykių pobūdis riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją tiek priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, tiek dėl jų skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo. Ginčo šalys turi tik tokias teisines galimybes nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, kokios yra numatytos teisės aktuose. Nagrinėjamo ginčo atveju taikoma KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas.

4.3. Lietuvos kariuomenės vadui priėmus Sprendimą nepratęsti su pareiškėju Sutarties ir pasibaigus šios sutarties terminui, krašto apsaugos ministro įgaliotas viršininkas kito pasirinkimo neturėjo ir privalėjo priimti ginčijamą Įsakymą. Krašto apsaugos ministras pareiškėjo atleidimo iš tarnybos procedūrose nedalyvavo. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas įstatymų nustatyta tvarka, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui.

4.4. Komisija, apsvarsčiusi karių prašymus dėl profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimo, teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus Lietuvos kariuomenės vadui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarčių su kariais pratęsimo ar nepratęsimo. Šiuo atveju Komisija, iš naujo įvertinusi visas aplinkybes ir apsvarsčiusi pareiškėjo kandidatūrą dėl Sutarties pratęsimo, pateikė siūlymą nepratęsti Sutarties. Šį Komisijos siūlymą patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Šis Lietuvos kariuomenės vado Sprendimas iš esmės atitiko tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jis buvo priimtas įgalioto asmens ir teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, kurioje pasisakyta, kad profesinės karo tarnybos santykių pobūdis, priešingai, riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją priimdami sprendimus dėl karių skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo ar kituose tarnybos santykiuose. Lietuvos kariuomenės vadas tinkamai pasinaudojo jam suteikta kompetencija ir diskrecijos teise nepratęsti Sutarties.

4.5. Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso nepažeidė. Pareiškėjo skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje, panaikinti skundžiamus sprendimus nebuvo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nesutikimo su skundu motyvų nenurodė, o tik pateikė faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimo ir Įsakymo priėmimu.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta pratęsti Sutartį su pareiškėju, ir šio Sprendimo pagrindu priimto Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, išleistas į atsargą ir paskirtas atlikti tarnybą rezerve, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjo grąžinimo į profesinę karo tarnybą, tarnybinio atlyginimo ir maistpinigių už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo.

8. Teismas nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija, atstovaujama Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko, 2017 m. kovo 9 d. su pareiškėju sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkui pateikė prašymą „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. IS-752 „Dėl gr. V. D. profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“ pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“ pateikė svarstyti Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisijai. Komisijos siūlymu Lietuvos kariuomenės vadas priėmė Sprendimą Nr. TRS-19, kuriuo nusprendė Sutarties su pareiškėju nepratęsti. Pareiškėjas dėl šio Lietuvos kariuomenės vado sprendimo 2021 m. sausio 20 d. pateikė skundą krašto apsaugos ministrui. Generalinė inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pasiūlė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Krašto apsaugos ministras Lietuvos kariuomenės vadui nurodė pripažinti netekusiu galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Komisiją svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo iš naujo. Komisija, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo kandidatūrą, pasiūlė Lietuvos kariuomenės vadui Sutarties su pareiškėju nepratęsti. Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimu pritarė Komisijos siūlymui, priimdamas sprendimą nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Aprūpinimo tarnybos Autotransporto skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigų ir nuo 2021 m. kovo 26 d. išleistas į atsargą.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 1, 2 dalimis, 31 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Aprašo 2.1, 4.1, 4, 5, 6, 8, 11, 13, 17 punktais.

10. Teismas pažymėjo, jog Sutarties 1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas į profesinę karo tarnybą priimamas keturiems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 26 d. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad karys įsipareigoja sutarties 1 punkte nustatytą laikotarpį profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat KASOKTĮ nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pratęsta, laikantis KASOKTĮ nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad iš Sutarties nuostatų matyti, jog joje nebuvo numatyta absoliuti Sutarties pratęsimo galimybė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl Sutarties pratęsimo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkui pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. likus mažiau nei 7 mėnesiams iki sutarties termino pabaigos. Byloje ginčo, jog pareiškėjas, 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikdamas prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, neatitiko Aprašo 4.5 punkto reikalavimų, t. y. kad pareiškėjas 2020 m. fizinio parengtumo testo nelaikė, o 2019 m. fizinis parengtumas įvertintas neigiamai – neįskaityta, nėra. Pareiškėjas pripažino, kad jis karių fizinio parengtumo testą išlaikė tik 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo nepratęsti su pareiškėju Sutarties priėmimo.

12. Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis Aprašo 2.1 ir 4.1 punkto nuostatomis, pareiškėjo kandidatūra dėl Sutarties pratęsimo buvo pateikta Komisijai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nebuvo. Komisijai pakartotinai svarstant pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl Sutarties pratęsimo, pareiškėjas atitiko Aprašo 4 punkto reikalavimus. Šalys šią aplinkybę taip pat pripažino. Tačiau Aprašo 4 punkte nurodytų reikalavimų atitikimas yra tik sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui atitinkamoje komisijoje, tačiau tai nereiškia, kad, atitikus Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Teismo vertinimu, pareiškėjas, tiek sudarydamas Sutartį, tiek ją siekdamas nutraukti, turėjo aiškiai suvokti jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą bei galimas sutarties nutraukimo teisines pasekmes.

13. Teismas nustatė, kad, pareiškėjui pasikreipus dėl Sutarties pratęsimo, jo prašymas Komisijoje buvo svarstomas du kartus. Pareiškėjas pripažino, kad Komisijai buvo pateikta visa jį charakterizuojanti medžiaga. Pareiškėjas neneigė, kad jis, atlikdamas profesinę karo tarnybą, Sutarties galiojimo metu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Aplinkybė, kad pareiškėjui paskirtų administracinių nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs, nepaneigė vieno iš Komisijos nario, kuris nepritarė profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju pratęsimui, vertinimo. Pagal Aprašo 11 punktą toks vertinimas yra rekomendacinis.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas iki Sutarties termino pabaigos. Tai, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. kovo 24 d., t. y. likus dviem dienom iki Sutarties termino pabaigos, iš esmės lėmė paties pareiškėjo elgesys, t. y. pavėluotas prašymo pateikimas ir fizinio pasirengimo testo laikymas, dėl ko pareiškėjo prašymas Komisijoje buvo svarstomas pakartotinai. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad priimant Sprendimą buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas ir buvo pažeistos Aprašo 5, 6 ir 13 punktų nuostatos, buvo nepagrįstas. Aprašo 6 punkte įtvirtinta galimybė pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį iki vienerių metų nėra privalomojo pobūdžio. Teismas, įvertinęs visas byloje aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo Sutarties pratęsimo klausimo nagrinėjimo procedūra nebuvo nepažeista.

15. Aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos medžiaga, kuria remiantis Komisija rekomendavo nepratęsti Sutarties, teismas nevertino kaip apribojusios pareiškėjo teises, kadangi Aprašas nenumato, jog teikimai Komisijai dėl profesinių karo tarnybos sutarčių termino ar tarnybos pratęsimo turėjo būti pateikti pareiškėjui. Aprašo nuostatos nenumato galimybės asmenims, kurių prašymai nagrinėjami, dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Apraše taip pat nėra nustatyta, kad Komisijos siūlymas ir Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo turi būti motyvuojami, nurodomos priežastys, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą.

16. Teismas nurodė, kad Komisijai pasiūlius nepratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties, nebuvo pagrindo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo skyrimo ar perkėlimo į kitas pareigas. Pareiškėjo skundo argumentai dėl krašto apsaugos sistemos poreikių, tarnybos interesų nagrinėjamos bylos kontekste buvo nereikšmingi. Kitų argumentų dėl procedūrinių Sutarties pratęsimo klausimo svarstymo pažeidimų pareiškėjas nenurodė, tokių procedūrinių pažeidimų nenustatė ir teismas.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl diskriminacijos kitų karių atžvilgiu ar persekiojimo už pateiktą skundą, pareiškėjas nepateikė.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog Sprendimas, Įsakymas yra pagrįsti ir teisėti, kurių naikinti nėra pagrindo. Atmetęs šiuos reikalavimus, teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimų dėl grąžinimo į profesinę karo tarnybą, tarnybinio atlyginimo ir maistpinigių už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo.

19. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei nemotyvuotas. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

20.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teigimu, kad Sutartyje nebuvo numatyta absoliuti Sutarties pratęsimo galimybė ir, kad profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto teisės norma aiškinama kaip įpareigojanti krašto apsaugos ministrą ar kitą kompetentingą subjektą atskiru teisės aktu nustatyti papildomą teisinį reguliavimą dėl profesinės karo tarnybos pratęsimo tvarkos. Sprendžiant ginčą dėl profesinės karo tarnybos nepratęsimo, turi būti vadovaujamasi ir Apraše įtvirtintais reikalavimais, tačiau atsakovai Aprašo reikalavimų nesilaikė.

20.3. Dėl objektyvių priežasčių sprendimo (ne)pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį neįmanoma priimti likus 3 mėnesiams iki profesinės karo sutarties termino pabaigos. Taip pat Komisija gali siūlyti pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį iki 1 metų (Aprašo 6 p.). Šiuo atveju nebuvo vykdomi minėti Aprašo reikalavimai ir teismas jų neįvertino. Kariuomenės vado Sprendimas buvo priimtas likus 2 dienoms iki pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos, todėl buvo pažeisti Aprašo 6 punkto reikalavimai bei teisėtų lūkesčių principas.

20.4. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Sprendimu, todėl buvo pažeistas Aprašo 13 punkto reikalavimas. Taip pat buvo pažeistas Aprašo 5 punktas, kuriame imperatyviai nustatyta, kad profesinės karo tarnybos pratęsimo klausimas Komisijai teikiamas likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki sutarties termino pabaigos.

20.5. Atsakovams kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pareiškėjui nebuvo sudarytos jokios galimybės užduoti klausimus ir sužinoti Sutarties nepratęsimo priežastis, todėl jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos Generalinį inspektorių. Pareiškėjas nebuvo išklausytas, nebuvo įvertinti jo argumentai ir turimi duomenys, todėl atsakovai nesilaikė gero administravimo ir objektyvumo principų.

20.6. Nesutinka su teismo vertinimu dėl pareiškėjo laikyto fizinio parengtumo testo (toliau – ir Testas). Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 23 d. patyrė traumą, dėl kurios Testo neišlaikė, nors buvo įsitikinęs, kad Testą yra išlaikęs. Dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 15 d. nebuvo organizuotas pakartotinis Testas, bet apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas. 2020 m. spalį pareiškėjas Testo vėl nelaikė dėl traumos (2020 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija), bet laikė savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. tada, kai tik sužinojo, kad nėra išlaikęs pirmojo testo. 2021 m. kovo 24 d. Komisijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie pareiškėją – nenurodyta, kad pareiškėjas testo neišlaikė dėl objektyvių priežasčių (ligos), tai patvirtina Išvadoje ištirtos aplinkybės. Išvadoje buvo pažymėta, kad pirminio fizinio parengimo testo neišlaikymas buvo susijęs su objektyvia priežastimi – dėl ligos, o padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini savaime reikšmingais sprendžiant Sutarties pratęsimo klausimą.

20.7. Teismas nevertino Lietuvos karo akademijos vyriausiojo puskarininkio siūlymo nepratęsti Sutarties su pareiškėju. Pareiškėjui yra neaiškūs siūlymo nepratęsti Sutarties su pareiškėju argumentai. Pareiškėjas įžvelgia galimą asmeninį kerštavimą ir persekiojimą dėl pareiškėjo pateikto skundo Generalinei inspekcijai ir Išvados, dėl ko buvo vertinami ir G. I. veiksmai ir elgesys. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų dėl jo atžvilgiu vykdomo persekiojimo, kerštavimo. Priešingai, tiek skunde, tiek papildomame rašte, tiek teismo posėdžio metu buvo prašoma iškviesti G. I., nes jo dalyvavimas bei paaiškinimai padėtų objektyviai įvertinti pareiškėjo galimo persekiojimo aplinkybes. Teismas, būdamas pasyvus, užkirto galimybę išaiškinti pareiškėjo nuogąstavimus dėl tendencingo jo tarnybos vertinimo. Teismas, nenurodydamas motyvų, atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytoją ir faktiškai nesvarstė minėto prašymo, taip apribodamas pareiškėjo procesinę teisę teikti įrodymus.

20.8. G. I. pagal funkcijas ir įgaliojimus teikia rekomendacijas Komisijai dėl sutarčių pratęsimo, bei atstovauja Generolo Jono Žemaičio karo akademijos interesams. Jis nepagrįstai apeliantą diskriminavo. G. I. elgėsi neteisėtai. Neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamos informacijos Komisijai pateikimu – nesiūlė Komisijai pratęsti Sutarties, nors tiesioginis vadovas ir kiti asmenys neprieštaravo dėl Sutarties pratęsimo. Taigi Komisija, priimdama sprendimą, neįvertino aplinkybių visumos ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

20.9. Savo tiesiogines tarnybines pareigas karys vykdė sąžiningai. Nusprendus nepratęsti Sutarties, nebuvo atsižvelgta į jo kvalifikaciją, sugebėjimus, dalykines savybes. Taip pat nebuvo pasiūlytos kitos pareigos, nors tarnyboje yra laisvų darbo vietų. Pagal suformuotą teismų praktiką, atsakinga institucija privalo įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo.

20.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas iki Sutarties termino pabaigos. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog Sprendimas buvo priimtas iki Sutarties termino pabaigos. Pareiškėjas prašymą dėl Sutarties pratęsimo pateikė laiku – likus 7 mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos. Pakartotinį prašymo svarstymą lėmė ne pareiškėjo elgesys, o Sprendimas nepratęsti su juo Sutarties. Sprendimas buvo priimtas po to, kai krašto apsaugos ministras buvo konstatavęs, kad pareiškėjas atitinka visus reikalaujamus kriterijus tam, kad Sutartis su juo būtų pratęsta. Komisija turėjo taikyti Aprašo reikalavimus – dėl objektyvių priežasčių sprendimo pratęsti Sutartį arba jos nepratęsti neįmanoma priimti likus 3 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos, atitinkama komisija gali siūlyti pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį iki vienerių metų (Aprašo 6 p.).

20.11. Teismo išvada, jog Komisijai pasiūlius nepratęsti Sutarties, nebuvo pagrindo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo skyrimo ar perkėlimo į kitas pareigas, yra nepagrįsta. Apelianto atžvilgiu buvo atlikti procedūriniai pažeidimai, t. y. nesilaikyta 3 dienų termino dėl Išvados pateikimo kariui susipažinti. Šis procedūrinis pažeidimas nebuvo teismo tinkamai įvertintas, o termino nesilaikymas užkirto galimybę kariui veiksmingai reaguoti į Išvadą bei imtis aktyvių veiksmų ginti savo teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas dėl šio procedūrinio pažeidimo tik abstrakčiai pasisakė, jog sutinka su tokiu procedūriniu pažeidimu.

20.12. Teismui buvo pateikta informacija, jog 2021 m. vasario 25 d. krašto apsaugos ministrui patvirtinus Išvadą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas atitinka visus reikalaujamus kriterijus tam, jog profesinės Sutartis su juo būtų pratęsta.

20.13. Teismas nevertino, kad 5 Generolo Jono Žemaičio karo akademijos kariams profesinės karo tarnybos sutartys buvo pratęstos. Pareiškėjas pratęsus sutartį galėjo likti užimamose pareigose ar jam galėjo pasiūlyti kitas pareigas pagal įgytą kvalifikaciją, taupant krašto apsaugos lėšas ir atsižvelgiant į karių trūkumą krašto apsaugoje, siekiant racionaliai naudoti lėšas. Apelianto profesinės karo tarnybos stažas yra 16 metų, įskaitant pratybas ir mokymus Lietuvoje. Pareiškėjas su įgyta ilgamete kvalifikacija galėjo ir toliau sėkmingai tęsti tarnybą. Pareiškėjas daug metų nuolat tobulino kvalifikaciją ir turi ne vieną specialybę, kuri krašto apsaugos sistemoje būtų naudinga, jo parengimui buvo išleista daug lėšų. Taigi, siekiant racionaliai taupyti lėšas, atstovai privalėjo pasiūlyti ir kitas pareigas.

20.14. Teismas buvo pasyvus. Teisėjų kolegijos nariai teismo posėdžio metu, naudojant „Zoom“ platformą, buvo išjungę kompiuterių mikrofonus. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus, be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę pareiškėjui būti išklausytam). Teismo posėdžio metu kolegija, išskyrus kolegijos pirmininkę ir pranešėją, nesiklausė proceso šalių teikiamų paaiškinimų, prašymų, išvadų, tuo metu buvo kitose patalpose, užsiėmė pašaliniais darbais, kompiuteryje buvo išjungę garsą.

21. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

21.1. Apeliantas neįsigilino į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei esmę, nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo bei padarė prieštaringas išvadas. Apeliantas, pateikdamas kitokį vertinimą, apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja motyvus, pateiktus nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme.

21.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui ir nesant KASOKTĮ ir Aprašo nustatyta tvarka priimto sprendimo pratęsti šios sutarties terminą, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas. Teismas pateikė išsamią KASOKTĮ 10, 28, 31, 45 straipsnių analizę ir motyvuotai konstatavo, kad su pareiškėju sudarytos Sutarties nuostatos nenumato absoliučios šios sutarties pratęsimo galimybės.

22.2. Teismas motyvuotai ir pagrįstai sprendė, kad profesinė karo sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta; Sutarties termino pratęsimas yra krašto apsaugos ministro diskrecija; pareiškėjas, tiek sudarydamas sutartį, tiek siekdamas ją nutraukti turėjo suvokti jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą bei galimas nutraukimo teisines pasekmes; Sutarties pratęsimo klausimo nagrinėjimo procedūra nebuvo pažeista; pareiškėjas nėra pateikęs pagrįstų argumentų dėl diskriminacijos ir persekiojimo tarnybos metu.

22.3. Atsakovas ir toliau procese laiko nepagrįstais apelianto argumentus, sietinus su krašto apsaugos sistemos iki 2021 m. kovo 23 d. priimtais sprendimais, nes apeliantas skundo reikalavimų visiškai į juos nenukreipia ir prašo naikinti tik po 2021 m. kovo 23 d. priimto vieno sprendimo dalį bei visa apimtimi kitą sprendimą. Be to, Lietuvos kariuomenės vado Sprendimas buvo priimtas panaikinant Sprendimą Nr. TRS-19, tokiu būdu ankstesnės tarnybos organizavimo Išvada nustatytos klaidos buvo tinkamai ištaisytos ir priimtas naujas savo esme po pakartotinio vertinimo teisėtas ir pagrįstas Sprendimas, kuris ir yra aktualus nagrinėjamai bylai. Todėl Lietuvos kariuomenė, įvertinus dar ir tai, kad tiek Krašto apsaugos ministerija, kurios struktūrinis padalinys yra Generalinė inspekcija, tiek Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra atskiros krašto apsaugos sistemos institucijos (atskiri juridiniai asmenys), neturi pagrindo papildomai analizuoti ir pasisakyti skunde minimų iki 2021 m. kovo 23 d. kitų institucijų priimtų sprendimų atžvilgiu.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

23.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog buvo persekiojamas vyriausiojo puskarininkio G. I., nes apie galbūt neteisingą G. I. elgesį tarnybos metu jis nepranešė vadovybei.

23.2. Teismas teisingai įvertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos medžiaga, kuria remiantis Komisija rekomendavo nepratęsti su pareiškėju Sutarties, nevertintina kaip apribojusi pareiškėjo teises, kadangi Aprašas nenumato, kad tokia informacija turi būti jam pateikta. Taip pat Aprašas nenumato galimybės dalyvauti Komisijos posėdžiuose asmenims, kurių prašymas yra nagrinėjamas.

23.3. Apraše nėra nustatyta, kad Komisijos siūlymas ir Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo sutarties termino pratęsimo turi būti motyvuojami. Taip pat Komisijai nebuvo pagrindo nagrinėti klausimo dėl pareiškėjo (ne)skyrimo į kitas pareigas.

23.4. Komisiją sudaro daugiau nei vienas asmuo ir visi sprendimai yra rekomendaciniai bei priimami balsų dauguma.

23.5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, o apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių teismas nebuvo vertinęs. Taip pat pareiškėjas nepateikia pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertinti kitaip.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

24.1. Vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

24.2. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 20.7 ir 20.8 punktuose, pažymi, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindė inter alia (be kita ko) teiginiu, jog Lietuvos kariuomenės vado sprendimu su juo nepratęsta profesinės karo tarnybos sutartis taip jį diskriminuojant. Šį teiginį pareiškėjas grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad Lietuvos kariuomenės vado sprendimui lemiamą įtaką turėjo Lietuvos karo akademijos vyriausiojo puskarininkio siūlymas nepratęsti Sutarties su pareiškėju, kurie nėra aiškūs ir, pareiškėjo įsitikinimu, pagrįsti asmeniniu kerštavimu bei persekiojimu dėl pareiškėjo pateikto skundo Generalinei inspekcijai ir Išvados, dėl ko buvo vertinami ir G. I. veiksmai bei elgesys.

24.3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, nurodė, kad įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl diskriminacijos kitų karių atžvilgiu ar persekiojimo už pateiktą skundą, pareiškėjas nepateikė.

24.4. Dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų kolegija turi du esminius pastebėjimus, procesine teisine prasme vertintinus, kaip pagrindžiančius pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

24.4.1. Pirma, pareiškėjas, sutartinių tarnybos kariuomenėje santykių nepratęsimą grįsdamas diskriminacijos argumentais ir pateikdamas tai, jo vertinimais, pagrindžiančias faktines aplinkybes, procesiniu teisiniu požiūriu elgiasi laikydamasis asmenims, kurie gina savo teises diskriminacijos pagrindais, taikytinų įrodinėjimo standartų, t. y. savo teiginius grindžia konkrečiais faktais.

24.4.2. Antra, teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą ir vertindamas pareiškėjo argumentus dėl faktų, kuriais jis grindžia draudimo diskriminuoti imperatyvo pažeidimą, bei jų poveikio Lietuvos kariuomenės vado sprendimui, privalo ne tik imtis procesinių priemonių teismo posėdyje patikrinti tuos faktus, bet ir pats būti aktyvus tiek rinkdamas įrodymus, tiek padėdamas pareiškėjui juos teikti teismui (ABTĮ 6 str., 56 str. 7 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevykdė nurodytų pareigų ne tik atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl liudytojo G. I. apklausos, bet ir diskriminacijos požymių aspektu sprendime individualiai nevertindamas G. I. pateikto siūlymo nepratęsti Sutarties su pareiškėju bei šio siūlymo galimos įtakos galutiniam sprendimui, turint galvoje ir tai, kad Komisijos siūlymas Lietuvos kariuomenės vadui priimant sprendimus turi tik rekomendacinio pobūdžio reikšmę. Pažymėtina, kad tokioje teisinėje situacijoje tik Lietuvos kariuomenės vado vertinimai dėl visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių yra teisės taikymo pagrindas, taigi teisme svarbu nustatyti, ar G. I. pateiktas siūlymas gali turėti pareiškėjo diskriminavimo požymių ir, jei taip, kiek šiuo siūlymu remtasi priimant sprendimą, dėl kurio byloje sprendžiamas ginčas.

25. Dėl Šios Nutarties 24 punkte nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

26. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo atsižvelgdama į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 145 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu byla nagrinėjama iš naujo ir pirmosios instancijos teismas spręs dėl visų pareiškėjo reikalavimų priimdamas naują procesinį sprendimą.

27. Tačiau, vertindama naikinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, teisėjų kolegija tuo pačiu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos individualių teisės aktų teisminės kontrolės ribos apibrėžtos be teisėto pagrindo jas susiaurinus. Teismo sprendime nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo (sprendimo, kuriuo nutariama nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo), yra kompetentingas įvertinti profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo svarstymo procedūros teisėtumą, tačiau teismo prerogatyvai nepriklauso vertinti motyvų, dėl kurių tokia sutartis nebuvo pratęsta, ar įpareigoti pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį.

28. Tirdamas teisinio reguliavimo, nustačiusio, jog atleidimo iš profesinės karo tarnybos atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas dar 2002 m. liepos 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad taip pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi ypatumų. Atsižvelgiant į šiuos ypatumus, įstatymais gali būti nustatyti įvairūs ginčų dėl teisių ar laisvių pažeidimo sprendimo būdai, taip pat ikiteisminė tokių ginčų sprendimo tvarka. Tačiau krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių ar laisvių gynimo. Nustačius, kad pagal ginčijamą nuostatą kariui neleidžiama kreiptis į teismą dėl jo atleidimo iš karo tarnybos pagrįstumo, konstatuota, jog taip pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

29. Pripažįstant, jog nagrinėjamu atveju valstybės institucijos, organizuojančios profesinę karo tarnybą, turi diskreciją, kartu pažymėtina, jog ją riboja Konstitucija, konstituciniai ir kiti principai. Šiuo klausimu Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime konstatuota, kad įgyvendindamas gana plačią diskreciją reglamentuoti krašto apsaugos sistemos organizavimo, inter alia karo tarnybos, santykius, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų bei principų. Toks reikalavimas įstatymų leidėjui kyla inter alia iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

30. Plėtodamas konstitucinę karo tarnybos sampratą Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime paminėjo ir tarptautinius teisės aktus, susijusius su asmens teise laisvai pasirinkti darbą ir piliečio teise lygiomis sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą, inter alia tai, kad 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Lietuvos Respublikai įsigaliojusio 1992 m. vasario 20 d., 25 straipsnio c punkte kiekvienam piliečiui be jokios diskriminacijos ir nepagrįstų apribojimų užtikrinama teisė ir galimybė bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, 1996 m. Bendrajame komentare Nr. 25 (57) aiškindamas šį Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsnį, konstatavo, kad, siekiant užtikrinti visiems piliečiams teisės stoti į savo šalies valstybės tarnybą įgyvendinimą lygybės sąlygomis ir be jokios diskriminacijos, turi būti nustatyti objektyvūs ir pagrįsti kriterijai patekti į valstybės tarnybą, karjerai joje, funkcijų valstybės tarnyboje sustabdymui ir atleidimui iš šios tarnybos.

31. Primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

32. Iš Konstitucijos kildinami teisingumo vykdymo imperatyvai suponuoja, kad procedūrinis teisingumas neatitinka tikrosios teisingumo esmės ir negali būti pateisinamas viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius