e114599b-666f-4e9f-b2aa-c4d79e2d51e0 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas B Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-332/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56703-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui, nuteistajam M.

J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018-06-01 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Civilinis ieÅ¡kinys dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: M. J. nuteistas už tai, kad jis 2017-10-31, apie 18:23 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties (KET 127 p.), prieÅ¡ pėsčių perėjÄ nesulėtino greičio ir nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti (KET 30 p.), – ir dėl to kliudė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiÄ jį S. V., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė G. Mauručaitienė praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018-06-01 nuosprendį: nuteistajam M. J. paskirtos vienerių metų ir dvejų mėnesių bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ dvejiems metams. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo M. J. nukentėjusiojo S. V. naudai 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė G. Mauručaitienė nurodo, kad skundžiamas Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų nuosprendis dalyje dėl nuteistajam M. J. paskirtos bausmės ir civilinio ieÅ¡kinio yra keistinas. Teigia, kad teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino nukentėjusiajam S. V. padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnį ir dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Pažymi, kad S. V. iki autoįvykio ne tik pats pasirÅ«pindavo savimi, vairavo automobilį, gamino valgyti, prižiÅ«rėjo sodÄ , bet ir rÅ«pinosi savo sergančia žmona slaugos ligoninėje.

Pagal savo amžių jis buvo fiziÅ¡kai stiprus, nebuvo naÅ¡ta savo artimiesiems ir gyveno pilnavertį bei kokybiÅ¡kÄ gyvenimÄ . Po autoįvykio, dėl kurio kaltu pripažintas M. J., jis ne tik kad nevaikÅ¡to, bet ir nepavalgo, negali apsitarnauti, jam yra nustatyta visiÅ¡ka negalia ir artimieji yra priversti samdyti žmogų, kuris jį nuolat prižiÅ«rėtų. Po to, kai sužalotas S. V. taip pat pateko į tÄ pačiÄ slaugos ligoninę, kur gulėjo ir jo žmona, pastaroji po kelių mėnesių numirė (vyro trauma, dėl to patirtas didžiulis stresas, prisidėjo prie S. V.

žmonos psichinės bÅ«klės pablogėjimo, pagreitino jos mirtį), tai taip pat sukėlė nukentėjusiajam didelį stresÄ ir žmonos mirtį jis sieja bÅ«tent su jam padarytu kÅ«no sužalojimu. S. V. dabartinė bÅ«sena, negalėjimas visiÅ¡kai atlikti netgi elementarių funkcijų, sukelia dideles kančias, neviltį ir nenorÄ gyventi. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas nuteistojo finansinę padėtį, privalėjo įvertinti ir nukentėjusiojo situacijÄ , t.y. bÅ«tinas iÅ¡laidas jo slaugymui ir priežiÅ«rai, į tai, kad jis gauna nedidelę pensijÄ , nėra pasiturintis žmogus.

Nuteistasis M. J. nors ir registruotas darbo biržoje, tačiau, kaip pats nurodė teisme, jokio darbo savo iniciatyva neieÅ¡ko. Jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, nežinia, ar neturi santaupų banko įstaigose. Teismas patikėjo tik paties M. J. parodymais teisme, kad neva jis tuos 5000 Eur pasiskolino, o ar tai atitinka tikrovę, neaiÅ¡ku. Be to, kiek žinoma, teismo proceso metu M. J. įsigijo kitÄ automobilį. Apeliantės teigimu, neturtinė žala yra dvasinė skriauda, o teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus turi bÅ«ti tokia, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Tačiau teismas neturtinei žalai atlyginti priteistu neturtinės žalos dydžiu nekompensavo net nedidelės nukentėjusiojo faktiÅ¡kai patirtos moralinės skriaudos dalies. Teismas, nuosprendyje teigdamas, kad siekia interesų pusiausvyros ir vadovaujasi sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, vis tik turėjo įvertinti, kad neturtinės žalos priteisimas turi bÅ«ti toks ir jis tik tada atitiks interesų pusiausvyrÄ , kai nukentėjęs asmuo neatsiduria nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu žala nebÅ«tų buvusi padaryta.

Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismo paskirta bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ji turi atitikti ir nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliantė abejoja, ar galima teigti, kad nuteistasis per vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ patirs skiriamos bausmės tikslus ir jos paskirtį - nubausti nusikaltusį asmenį. Po vienerių metų nuteistasis jokių neigiamų pasekmių jau nebeturės, o nukentėjusysis S. V. neįgalus taip ir liks, todėl teismas vis tik turėjo įvertinti, kad nuteistasis labai sunkiai sužalojo kitÄ asmenį pėsčiųjų perėjoje ir bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytam nusikaltimui.

Apeliantė nurodo, kad baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones - tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju M. J., pažeisdamas KET reikalavimus, įvykdė nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, kokio sunkumo padarinius sukėlė M. J. padaryta nusikalstama veika, pirmos instancijos teismas privalėjo uždrausti M. J. tam tikrÄ laikÄ vairuoti transporto priemones ir tai bÅ«tų buvę proporcinga ir adekvatu padarytai nusikalstamai veikai.

Apeliantės nuomone, teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, t.y., kad M. J. laiko bites, turi važiuoti į sodÄ jas prižiÅ«rėti, kad jis nedirba ir negauna nuolatinių pajamų - egzistavo ir veikos padarymo metu, todėl jos nėra iÅ¡skirtinės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistasis Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus, sunkiai sužalojo S. V., einantį per pėsčiųjų perėjÄ , todėl jam privalėjo bÅ«ti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram terminui.

Tokie su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turėtų auklėjamÄ jį ir prevencinį poveikį. Atsiliepimu į nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ nuteistasis M. J. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018-06-01 nuosprendį. Atsiliepime nuteistasis M. J. nurodo, kad draudimo bendrovė 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ S. V. atlygino. Skolintomis lėšomis jis taip pat atlygino S. V. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

Taigi S. V. yra atlyginta 10 000 Eur dydžio neturtinė žala. Teigia, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , jo turtinė, finansinė padėtis nėra gera, jis yra bedarbis, registruojasi darbo biržoje, nuolatinių pajamų neturi, todėl neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ dviejų giminaičių pasiskolino 5 000 Eur. Paskolos jam suteiktos trijų metų laikotarpiui. Jis turi sveikatos problemų, todėl ne kiekvienÄ darbÄ gali dirbti. Nuteistojo tvirtinimu, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad didesnis neturtinės žalos priteisimas pasmerktų jo egzistavimÄ Å¾emiau skurdo ribos. nuteistojo M.

J. nuomone, apelianto reikalavimas sugriežtinti jam paskirtÄ bausmę (paskirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams) yra niekuo nepagrįstas. Skirdamas bÅ«tent tokiÄ bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vada, kad tokia bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybei. Be to, teismas gali, bet neprivalo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise jam neskiriama. Å ie motyvai yra pagrįsti ir pakankami, kad nebÅ«tų skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018-06-01 nuosprendį nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės G. Mauručaitienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – nukentėjusiajam S. V. iÅ¡ M. J. priteisti didesnę sumÄ neturtinės žalos atlyginimui ir paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 metams. Nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės G.

Mauručaitienės apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau praÅ¡o nuteistajam M. J. paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti ilgesniam terminui - dvejiems metams, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ dvejiems metams ir priteisti iÅ¡ nuteistojo M.

J. nukentėjusiojo S. V. naudai 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Dėl nuteistajam M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino IÅ¡ nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su nuteistajam M.

J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu, teigiama, kad jis per trumpas. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje, bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus.

Nagrinėjamoje byloje vieneriems metams atidėdamas M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymui įtakos turėjusias aplinkybes – nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas svarbias aplinkybes. M. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, tačiau dėl jos kilo itin sunkÅ«s padariniai – nukentėjusiojo S. V. sunkus sveikatos sutrikdymas.

NusikalstamÄ veikÄ M. J. padarė bÅ«damas blaivus, pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, šį nusikaltimÄ jis padarė ne dėl piktybiÅ¡ko savo elgesio, o dėl neatidumo. M. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgusi į Å¡ių aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuteistojo M.

J. asmenybę, jo socialinę padėtį, visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti minėtų aplinkybių ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris yra proporcingas ir adekvatus tiek padarytos nusikalstamos veikos mastui, padarytos žalos dydžiui, tiek M. J. asmenybę apibÅ«dinančioms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar kurios nebuvo įvertintos skundžiamame teismo nuosprendyje.

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius bausmės vykdymo atidėjimÄ minimaliam terminui nebus pasiekti bausmės tikslai yra neteisingas ir atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne. Å i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniu skundu ginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrimo M. J. teisėtumas bei pagrįstumas, teigiama, kad nuteistasis M. J. Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus, sunkiai sužalojo S. V., einantį per pėsčiųjų perėjÄ , todėl jam privalėjo bÅ«ti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram terminui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, sunkių padarinių nuteistasis sukelti nesiekė, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ . KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, M. J. padarė nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis sistemingai pažeidinėja KET ar piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad iki aptariamo įvykio padarymo nuteistasis nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad po aptariamo įvykio praėjo beveik metai (veika buvo padaryta 2017-10-31) ir byloje nėra duomenų, jog per visÄ Å¡itÄ laikotarpį naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nuteistasis bÅ«tų padaręs naujų KET pažeidimų.

Šios aplinkybės rodo, kad M. J. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir nuteistojo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2, 4 punktuose, todėl skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam S. V. Nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , motyvuodama tuo, kad teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino nukentėjusiajam S. V. padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnį ir dėl M. J. nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo M. J. nukentėjusiojo S. V. naudai 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti S. V. iÅ¡ M. J. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (103-105 b. l.). IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į teismų praktikÄ , ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė iÅ¡vadÄ , kad civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau tenkino civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir sprendė, kad nukentėjusiojo S. V. patirta neturtinė žala vertinama 10 000 Eur suma.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis S. V. dėl neatsargių M. J. veiksmų patyrė fizinį skausmÄ dėl patirtų sužalojimų, emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. V. sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų deÅ¡inio smilkinkaulio lūžimų su dislokacija, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, po padangte, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumuÅ¡imo, sunkaus laipsnio galvos smegenų trauminės ligos, sukėlusių komÄ , galvos smegenų skysčio susikaupimÄ (higromÄ ) po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų spaudimo reiÅ¡kiniais (2017-11-03 operacijos metu higromÄ paÅ¡alinta), deÅ¡inės kÅ«no pusės dalinį paralyžių, dalinę tuÅ¡tinimosi funkcijų kontrolę, kairio plaučio uždegimÄ , dalinę sensorinę afazijÄ (t.y. dalinį nesugebėjimÄ skirti žodžių garsus, kitų kalbos, nesugebėjimÄ raÅ¡yti diktuojant).

Nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė G. Mauručaitienė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis sugebėjo savimi pasirÅ«pinti, po eismo įvykio nukentėjusysis S. V. tapo visiÅ¡kai neįgalus, jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, neliko jo gyvenimo kokybės, jis nebegali kontaktuoti su savo artimaisiais (170 b. l.). Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė taip pat pažymi, kad S. V. iki autoįvykio ne tik pats pasirÅ«pindavo savimi, vairavo automobilį, gamino valgyti, prižiÅ«rėjo sodÄ , bet ir rÅ«pinosi savo sergančia žmona slaugos ligoninėje.

Pagal savo amžių jis buvo fiziÅ¡kai stiprus, nebuvo naÅ¡ta savo artimiesiems ir gyveno pilnavertį bei kokybiÅ¡kÄ gyvenimÄ . Po autoįvykio, dėl kurio kaltu pripažintas M. J., jis ne tik kad nevaikÅ¡to, bet ir nepavalgo, negali apsitarnauti, jam yra nustatyta visiÅ¡ka negalia ir artimieji yra priversti samdyti žmogų, kuris jį nuolat prižiÅ«rėtų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, S. V. nuo 2018-05-03 iki 2020-05-02 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (198 b. l.). Nuo 2018-01-26 S. V. gydomas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, ligonis pavaikÅ¡to, pats pavalgo, dalinai kontroliuoja tuÅ¡tinimÄ si, Å¡lapinimÄ si, iÅ¡lieka lengva deÅ¡inės rankos parezė, pablogėjusi orientacija, mÄ stymas klampus, neproduktyvus, dezorientuotas laike, emocijos neadekvačios (106 b. l.).

Nukentėjusiojo S. V. patiriami negatyvÅ«s pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam S. V. sukeltas pasekmes, sužalojimo mÄ stÄ , patirtÄ fizinį skausmÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kad kaltininkas M.

J. automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo vairuota transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, į kaltininko turtinę padėtį, kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iki nuteistojo M.

J. ir nukentėjusiojo S. V. interesų pusiausvyrÄ užtikrinančios, nukentėjusiojo dvasinius iÅ¡gyvenimus kompensuojančios neturtinės žalos sumos, didinti sumÄ neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas neturtinės žalos nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam S. V. yra proporcinga jo patirtam skausmui, iÅ¡gyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė